Iš k.: LR ambasadorius Rolandas Kriščiūnas, Živilė Kriščiūnienė, Draugo fondo pirmininkė Marija Remienė, Gintarija Gudynienė ir LR generalinis konsulas Čikagoje Marijus Gudynas. Ieva ASTROMSKAITĖ, www.draugas.org Paskutinį spalio sekmadienį kelias į Lemontą simboliškai nusidažė lietuviška medžių trispalve. Šventiškos nuotaikos, lydinčios besirenkančius pasipuošusius dalyvius į antrąjį šimtmetį skaičiuojančio išeivijos lietuvių laikraščio „Draugas” pietus, neužgožė nei rudeniškai vėsus...
Aktualioji publicistika
Įrašas
Z. Tamakauskas. Vėlinių aidai…
Zigmas TAMAKAUSKAS, www.voruta.lt Šių metų Vėlinių išvakarėse, kaip ir kiekvienais metais, Vengrijos ambasada vėl pakvietė kartu pabūti ir prisiminti 1956-ųjų metų įvykius Vengrijoje bei jų atgarsius Lietuvoje. Tų įvykių metu buvo pademonstruota lietuvių ir vengrų tautų vienybė trokštant vieni kitiems laisvės. Vėlinės Lietuvoje lyg tapo pasipriešinimo sovietiniam okupantui simboliu. Minėjimai vyko Kaune ir Vilniuje....
Įrašas
Mažosios Lietuvos istorija kreivame žinyno veidrodyje
Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje į Vakarus pasitraukę lietuvininkų šviesuoliai ne kartą svarstė kaip pasauliui priminti apie savąją pražuvusią tėviškę, kad šimtmetinė Mažosios Lietuvos istorija, milijonų ten gyvenusių ir lietuviškai kalbėjusių žmonių likimai ir pastangos nepranyktų be pėdsako. Dar 1950 m. Kanadoje susikūrusi Mažosios Lietuvos bičiulių draugija buvo nutarusi išleisti to krašto...
Įrašas
Savičiausia ir ilgiausiai vykstanti Ignalinos rajono šventė
Dalia SAVICKAITĖ, www.voruta.lt Šiemet bitininkus ir jų veikla besidominčius šventė Senovinės bitininkystės muziejuje Stripeikiuose suburs jau 31-us metus, 18-ąjį kartą. Retai kuri šventė, neturinti sąsajų su istorinėmis datomis, išgyvena tokį solidų amžių, išlieka gyvybinga. Galima tik padėkoti tiems, kurie ją sumanė, įžvelgė temos ir žmogaus interesų stabilumą. Tai savitumo rajonui suteikianti, nusistovėjusius ritualus pristatanti šventė....
Įrašas
Archeologiniai radiniai Pagelužyje ir prie Mažųjų Lieponių
Nuotraukoje – plokštiniai herbiniai kokliai su inicialais S ir K. Fotografijų autorė – Rasa Gliebutė – Valatkevičienė Rasa GLIEBUTĖ – VALATKEVIČIENĖ, archeologė, www.voruta.lt Pagelužio karčema (Trakų rajonas) Pagelužys – kaimas Trakų rajone, įsikūręs prie Gelužos upės ir senojo kelio Vilnius-Merkinė. Pagelužys istoriniuose šaltiniuose įvardijamas kaip Pawlowszczyzna, o vietinių gyventojų iki šiol vadinamas Palaučyzna. Upė Geluža...
Įrašas
Pabėgimas iš Mažeikių kalėjimo
Buvę politiniai kaliniai, Mažeikių gimnazijos auklėtiniai, susitikę po 43 metų prie buvusio Mažeikių saugumo kalėjimo, 1992 m. gegužės 8 d. Iš kairės į dešinę: Antanas Kazlauskas, Pranas Dargis, Romas Makauskas, Stefa Voraitė-Čerkasienė, Steponas Voras, Valė Striaupytė-Auksakienė, Albertas Ruginis, Zofija Šviesaitė, Antanas Žukas, Viktoras Degutis, Dionyzas Ruginis, Zelma Klemanaitė-Sebastijonienė, Juozas Statkus. Nuotr. iš Alberto Ruginio asmeninio...
Įrašas
XX a. pabaigoje Karaliaučiaus lietuviai skaitė, o dabar?
Alfonsas KAIRYS, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys „Donelaičio žemė“ Karaliaučiaus krašto mylėtojų laikraštyje (taip skelbia paantraštė) “Donelaičio žemė” (redaktorius Steponas Lukoševičius) apstu rašinių iš Karaliaučiaus krašto istorijos, kultūros. Iki 2000 m. vasario yra išėję 82 numeriai. Anot leidinio redaktoriaus Stepono Lukoševičiaus, “ateityje, kaip iki šiol, “Donelaičio žemėje” bus rašoma apie krašto senovę ir jos seniausius...
Įrašas
Signataro Donato Malinausko premiją, skirtą dr. Kaziui Napoleonui Kitkauskui, atsiėmė jo duktė Austė
Apdovanojimą atsiėmė dr. Kazio Napoleono Kitkausko dukra Austė Petrauskienė Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Nuo 2012 m. yra teikiamos Donato Malinausko kultūros premijos. Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko premija skiriama asmeniui, kuris yra prisidėjęs prie Lietuvos Nepriklausomybės stiprinimo, laisvės idėjų platinimo, valstybės istorijos garsinimo bei žmonių gerovės kėlimo ir kuriam artimos Donato Malinausko puoselėtos vertybės....
Įrašas
A. Adamkovičius: dėl pamaldų gimtąja kalba buvo mušamasi net bažnyčioje
Dr. Aleksandras Adamkovičius. Autorės nuotr. Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt „Knygos mintis ir buvo tokia – sužinoti, kaip su Dievu buvo kalbama baltarusiškai, – sako knygos autorius. Koks buvo baltarusių dvasinis gyyvenimas 20 a.pradžioje. Kokie buvo baltarusių kalbos santykiai su bažnyčia pokariniame Vilniuje. Kaip galima dainuoti ir melstis baltarusiškai“ – susirinkusiesiems į LMA Vrublevskių biblioteką trumpai...
Įrašas
V. Landsbergis suvažiavimo dalyviams: „Lietuvos Sąjūdis formą turi. O turinį reikia gaivinti“
Lietuvos Sąjūdžio Garbės pirmininkas, prof. Vytautas Landsbergis. A. Virvičienės nuotr. Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Šeštadienį Vilniaus Rotušėje vyko Lietuvos Sąjūdžio XV suvažiavimas. Organizacijos pirmininku vėl išrinktas Vidmantas Žilius, šias pareigas ėjęs nuo 2013 – ųjų pavasario. Buvo ir kitas kandidatas, kurį siūlė keletas Lietuvos Sąjūdžio skyrių – Rytas Kupčinskas. Balsų dauguma lėmė, kad organizacijos pirmininko...
Įrašas
Vytautas Šilas. Didžiuoju Nemuno keliu
Knygos viršelis Vytautas ŠILAS, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas, www.voruta.lt Baigiantis 2015-iems metams Lietuvos istorijos leidykla VšĮ „Vorutos“ fondas išleido žinomo Mažosios Lietuvos materialinio paveldo tyrėjo, daugelio knygų apie Mažosios Lietuvos kraštą autoriaus dr. Martyno Purvino pirmąją knygą „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“. Šioje, labai informatyvioje, statistika grindžiamoje knygoje apžvelgiama senųjų Nemuno pakrančių gyvenviečių...
Įrašas
VILNIAUS LENKIŠKASIS GAIVALAS 1916-1918 M.
Kaip žinoma, Pietryčių Lietuvą su Vilniumi Lenkijos kariuomenė galutinai užgrobė 1920 m. spalio 9 d., J. Pilsudskio įsakymu Lenkijai sulaužius tarp Lietuvos ir Lenkijos spalio 7 d. pasirašytą Suvalkų sutartį. Tačiau senąją Lietuvos sostinę pajungti Lenkijai Vilnijos lenkai puoselėjo kur kas anksčiau, dar vykstant I pasauliniam karui. Nuo pasaulietinių šovinistų neatsiliko ir katalikų...
Įrašas
Signataro D. Malinausko premija įteikta tautininkui G. Songailai
Kovo 8 d. 10 val. Vilniuje, Šv. Mikalojaus bažnyčioje, politikui ir visuomenės veikėjui, buvusiam Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės ir Lietuvos Respublikos Seimo nariui, tautininkui Gintarui Songailai buvo įteikta šių metų Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro Donato Malinausko premija. Garbingą apdovanojimą G. Songailai įteikė signataro D. Malinausko giminaitis Viktoras Jencius-Butautas ir Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius. Vienas...
Įrašas
Prel. Stasiui Žiliui įteiktas Lietuvos valstybės apdovanojimas
Rugsėjo 29 d. Popiežiškoji Šv. Kazimiero lietuvių kolegija Romoje pradėjo naujus mokslo metus. Mišias kolegijos koplyčioje aukojo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Koncelebravo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Kolegijos rektorius kun. Audrius Arštikaitis ir naujus mokslo metu pradedantys kunigai studentai. Ta pačia proga Popiežiškosios Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos dvasios tėvui prel. Stasiui Žiliui buvo įteiktas ordino Už...
Įrašas
Pamiršta kovos su priešais 1655m. vieta. Sovietinių skulptūrų pašalinimo nuo Žaliojo tilto moralinė būtinybė
Nuo XVa. pabaigos Lietuvai vis sunkėjo karas su Maskvos Rusija, kol XVIIa. viduryje didžiulio jos antplūdžio metu labai nukentėjo didžioji Lietuvos dalis ir sostinė Vilnius. Nuo XVIa. vidurio Rusijos valstybė agresyviai plėtėsi į silpno valstybingumo rytus, užgrobdama Kazanės, Astrachanės ( taigi visą Pavolgį), Sibiro chanatus, Baškiriją, Užuralį, Vakarų Sibirą, daugybės tautų žemes, kurios galėjo caro...
Įrašas
Izabelė Pukėnaitė. Pasivaikščiojimas. XIX a. žydžių prekeivių Vokiečių gatvė
Vokiečių g. 1915 m. Tolumoje šv. Kotrynos bažnyčia. Vilniaus Vokiečių gatvė man visada asocijavosi su bent keliais sostinės pagrindinėms gatvėms būdingais bruožais ir ypač ritmais. „Vokiečių 10 – TSPMI!“ – kiekvienais metais Vilniaus universiteto (VU) pirmakursių eisenoje skanduoja VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto „fuksai“. Vokiečių gatvė gali didžiuotis plačiu dviračio taku, besidriekiančiu tarp...
Įrašas
Irena Petraitienė. Kun. Jonas Kipas SJ: žingsniai Lietuvoje
Sukanka 130 m., kai 1884 m. Raesfelde,Vestfalijos žemėje gimė vokiečių jėzuitas Jonas Kipas (Johan Gerard Kipp), nuo 1923 iki 1941 m. dirbęs Lietuvoje, pirmas 1923 m. Kaune įsikūrusių jėzuitų namų vyresnysis,1930–1936m. provincijolas, prieš 90 m. (1924) Kaune įsteigtos jėzuitų gimnazijos kūrėjas. Generolas: „ Naujoji dirva“ Aštuoniolikmetis Johanas Gerardas, nuo mažens žavėjęsis tėvo broliu misionieriumi kun....
Įrašas
Pristatyta knyga ,,Mokėkime laukti ir augti. Kardinolo Vincento Sladkevičiaus asmenybės ir veiklos bruožai.“
www.voruta.lt Kaišiadorių r. , Guronių rekolekcijų namuose, pristatyta knyga „Mokėkime laukti ir augti. Kardinolo Vincento Sladkevičiaus asmenybės ir veiklos bruožai“, kurią išleido viešoji įstaiga ,,Vorutos“ fondas. Knygoje publikuoti interviu su kardinolu V. Sladkevičiumi, taip pat – su kitais vyskupais: Juozu Matulaičiu, Juozu Žemaičiu. Atspausdintos kardinolo pasakytos kalbos, sveikinimai, pasakojimai apie kardinolo butą – muziejų Kaune,...
Įrašas
J. Žilys. Pietryčių Lietuvos regioninė autonomizacija 1988–1990 metais
Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis etnonacizmas“ Juozas Žilys, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, alkas.lt 1988 m. rudenį ir 1989 metais lenkų nacionalines teritorijas skelbė Šalčininkų ir Eišiškių miestų, Eišiškių, Dainavos, Kalesninkų, Jašiūnų, Turgelių, Akmenynės, Gerviškių, Pabradės, Butrimonių, Dieveniškių apylinkių vietinės tarybos. Pagal tą patį šabloną vyko procesas ir Vilniaus rajone, kuriame savivaldiškus darinius skelbė dauguma apylinkių. Priimtų sprendimų apibendrinanti...
Įrašas
Tarp kūjo ir priekalo
Vytautas GULIOKAS, Kaunas Lietuvos piliečių šeimų tremtys į Sovietų Sąjungos tolimus Rytinius rajonus 1941 – 1953 metais mūsų šalies istoriją paženklino kraujuojančiomis žaizdomis. Tarp šių tremčių ypatingai išsiskyrė 1941 m. birželio mėn. 14 d. įvykdyta šeimų trėmimo akcija, prasidėjusi 4 val. ryto. Okupantams pavyko užslaptinti paruošiamuosius veiksmus ir šeimos, pakliuvusios į tremiamų asmenų sąrašus, buvo...
Įrašas
Kristijono Donelaičio „Metų“ santykis su Vergilijaus ir Hesiodo didaktinėmis poemomis
Birutė ŽEMAITAITYTĖ, Vilnius Ar turi ką nors bendro Kristijono Donelaičio, visiems žinoma, poema „Metai“ su antikos autorių poemomis? Jeigu turi, tai kokiu būdu, kodėl ir kaip jos susiję? Įdomu būtų palyginti, paanalizuoti, kokiais aspektais, būtent, trys šios poemos susisieja. K. Donelaičio poema „Metai“ pagrindine tema, būtent žemės darbais pagal metų laikus, yra artima Hesiodui. Galimas...
Įrašas
Ryšardas Maceikianecas. Apie Lietuvos lenkų pavardes – be jokios propagandos
Ryšardas MACEIKIANECAS, www.pogon.lt Hitlerui su Stalinu pasidalijus Rytų Europą, 1939-1940 metais čia įsibrovė sovietai su Raudonąja armija, ir tai buvo pradžia naujos epochos, apie kurią ankščiau niekas pasaulyje nežinojo, kaip išsigimsta kraštas ir žmonės, užvaldyti nūdienio bolševizmo. (Juzefas Mackievičius (Jozef Mackiewicz). Kelias į niekur.) Šiuo metu, kai nurimo emocijos dėl Lietuvos lenkų pavardžių rašymo ir...
Įrašas
Martynas Purvinas. Lietuviškieji kaimai už Deimenos
Mažąja Lietuva kaip savitu etnokultūriniu regionu domėjęsi XIX a. etnografai bandė nustatyti jos teritorines ribas, siedami su lietuvių kalbos vartojimu. Tuomet patogiu riboženkliu rodėsi vandeninga Deimenos upė, ties Labguvos miestu (dabar – Poleskas) įtekanti į pietrytinį Kuršių marių kampą. Rendės kaimo senasis švyturys Rendės iškyšulyje. 1990 m. rugpjūtis. M. Purvino nuotrauka Ta...
Įrašas
Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos kūrėjas ir bažnyčios statytojas – kun. Medardas Čeponis
Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos kūrėjas, bažnyčios statytojas, Vilniaus dekanato dekanas, Šv. Mikalojaus parapijos klebonas Medardas Čeponis šįmet gegužės 27 d. minėjo kunigystės 30 metį, o birželio 8 d. – amžiaus šešiasdešimtmetį, o liepos 26 d. būtų 10 metų, kaip kunigas užima klebono pareigas Šv. Mikalojaus bažnyčioje. Ažušilės kaime (Vidiškių parapija,...
Įrašas
Dėl vienos pseudomokslinės „pasakos“
Akad. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Turiu galvoje Šiaulių miesto vardo siejimą su dangaus kūno saulės pavadinimu: Saulės miestas, Saulės gatvė tame mieste ir t. t. Tokiam elgesiui atsirasti sąlygas sudarė šio miesto vardo rašymas su žodžio pradžios s- kalavijuočių šaltiniuose. Vokiečiai pirmiausia Šiaulių vardą išgirdo ne iš lietuvių lūpų, bet iš kitų baltų genčių, kurios vietoj lietuvių...
Įrašas
Žaslių kautynės (1919 m. balandžio 2-8 d.)
Vytautas BUDVYTIS, Kaišiadorių muziejaus muziejininkas Minime 95-ąsias Žaslių (Kaišiadorių raj.) kautynių, vykusių 1919 m. balandžio 2-8 d. tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos karinių pajėgų, metines. Šios kautynės buvo vienas svarbesnių 1918-1920 m. Lietuvos nepriklausomybės kovų bolševikų fronte etapų. Jų metu bolševikai buvo nustumti Mijaugonių kryptimi ir tuo būdu buvo galutinai sutrukdytos jų pastangos pro Alytų...
Įrašas
Dešimtoji Stanislovo Rapolionio premija įteikta dr. Aldonai Vasiliauskienei
Kaip ir kasmet, gegužės mėnesį, į Eišiškių S. Rapolionio gimnaziją suguža intelekto nestokojantys svečiai, kuriems Lietuva reiškia kur kas daugiau nei gyvenamąją vietą, inteligentai, savo darbais prisidedantys prie Tėvynės istorinės praeities tyrinėjimo, galiausiai – patys tikriausieji lietuviškosios kultūros puoselėtojai ir mylėtojai, gyvenimą paskyrę lietuvybės labui: jos akcentavimui, palaikymui bei skleidimui. O proga išties neeilinė –...
Įrašas
Kauno VI-asis fortas – karo belaisvių kapavietė
Virginija MAKSVYTYTĖ, Kaunas Kaunas I-ojo ir II-ojo Pasaulinio karo metais buvo apsuptas karinių tvirtovių – fortų. Šis miestas visada buvo strategiškai svarbus. Jį supa dvi upės, aplink daug strateginių tiltų, todėl nuostabos nekelia ir tai, kodėl būtent čia atsirado kariniai įtvirtinimai. Pasak „Vorutos“ kalbinto „Karo paveldo centro“ direktoriaus Vladimiro Orlovo, Kauno VI-asis fortas, atsiradęs dar...
Įrašas
Lietuvos Šaulių sąjungai išeivijoje – 60 metų
Stasys IGNATAVIČIUS, Lietuvos šaulių sąjungos atkūrimo iniciatyvinės grupės steigėjas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius Ernestas LUKOŠEVIČIUS, LSSI Centro Valdybos narys Irena SALAVIEJIENĖ, „Baltijos“ Jūrų šaulių kuopos šaulė Per dvidešimt vienerius metus praėjusi garbingą savo veiklos kelią ir suformavusi savo ideologiją, Šaulių sąjunga negalėjo būti užmiršta ir ji visuomet gyvavo į Vakarus pasitraukusių ir gyvų likusių šaulių...
Įrašas
Po kiek lietuvybė, ponai ir kiti Švonderiai?
Kai manipuliuojama politinėmis kortomis, amžinas Lietuvos priešas yra Rusija, ypač agresijos prieš Ukrainą fone. Rusija – vienintelė ir baisiausia. Tačiau priešas ar priešininkas gali tupėti ir visai kituose krūmuose. Pavyzdžiui, atkreipkime dėmesį: kova tarp lietuvių kalbos, lietuvybės puoselėtojų bei jos slopintojų įgauna vis labiau pasibjaurėtinas formas. Pavyzdžiui, Nacionalinis transliuotojas mėgsta „objektyvios diskusijos“ triuką, kai diskusija...