1994 m. rugsėjo 29-osios Mykolinių dienos vakare nustojo plakusi Ganytojo Jono Kaušylos širdis. Savo namuose Pivašiūnuose Jis krito ir neatsikėlė… Dar 1936-aisiais metais, gavęs Vytauto Didžiojo universiteto Kaune Teologijos filosofijos fakultete kunigo šventinimus, ir atvykęs į Pivašiūnus, nesiskyrė su jais iki paskutiniojo atodūsio. Spalio 3-ąją (pirmadienį) amžinam poilsiui atgulė Pivašiūnų bažnyčios šventoriuje. Į paskutiniąją kelionę...
Aktualioji publicistika
Įrašas
1956-ųjų protesto dalyvis Z. J. Tamakauskas: „Tai buvo taikus pasipriešinimas sovietinei okupacijai“
Prieš 54 metus Lietuvą sudrebino Vilniuje bei Kaune įvykusios spontaniškos protesto prieš sovietų okupaciją manifestacijos. Solidarizuodamiesi su Vengrijos sukilėliais Lietuvos studentai bei moksleiviai Vėlinių vakarą, rizikuodami savo ateitimi, viešai išreiškė laisvės siekį. Sovietų režimas protesto akcijų dalyviams neatleido, buvo sulaikyta nemažai studentų, dalis jų – nuteisti bei pašalinti iš aukštųjų mokyklų. Šių akcijų dalyvis...
Įrašas
Sukaktuvinis „Vilnijos“ suvažiavimas
Vilniaus įgulos Karininkų Ramovėje balandžio 12 d. vyko „Vilnijos“ draugijos iškilmingas suvažiavimas, skirtas šios organizacijos 20-mečiui paminėti. Tos dienos rytą sostinės Šv. Mikalojaus bažnyčioje aukotos šv. Mišios už Vilnijos krašto gyventojus ir mirusiuosius lietuvius. Suvažiavimas prasidėjo gausiai susirinkusių dalyvių giedamu Lietuvos himnu. Draugijos dviejų dešimtmečių veiklą apžvelgė „Vilnijos“ pirmininkas habil. dr. Kazimieras Garšva. Pasak jo,...
Įrašas
Marija Remienė – Valstybinės J. Basanavičiaus premijos laureatė
2010 m. lapkričio 23 d. Vilniaus paveikslų galerijoje įvyko seniausio išeivijoje „Draugo“ dienraščio ir jo šeštadieninio „Kultūros“ priedo bendradarbių ir bičiulių susitikimas su šių metų Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureate Marija Remiene (susitikimas įvyko premijos įteikimo išvakarėse). Susitikime kalbėjusi Aldona Žemaitytė išsakė daug gražių žodžių, kuriais apibūdino M. Remienę ir jos kultūrinę, visuomeninę veiklą, „Draugo...
Įrašas
Atsiminimai apie Ažagų kautynes (1945 m. kovo 27 d.)
Pasakoja Bronius Urbonas, buvęs slapyvardis Uranas, Laimėjimų būrio partizanas Miškas, kuriame 1944-1945 metais būrėsi partizanai, yra tarp buvusių Pušaloto, Smilgių ir Panevėžio valsčių. Šis miškas iš šiaurės į pietus driekiasi apie 20 km. Plotis labai nevienodas – nuo 8-9 iki 2 km. Šis nemažas miškas neturi vardo (arba aš jo nežinau), žmonių vadinamas arčiausiai esančių...
Įrašas
Aptikti kunigaikščio Netimero vardo pėdsakai Augustavo apylinkėse Lenkijoje
Lietuvos vardo paminėjimo istorijos šaltiniuose tūkstantmečio proga mokslininkai suskato tirti visa tai, kas yra susiję su tuo paminėjimu. Ypač susidomėta kunigaikščio Netimero vardu. Iš pradžių manyta, kad jis lietuviškas, bet greitai įsitikinta, kad priklauso vakarų baltų, kurių dalį sudarė prūsams artimi jotvingiai, antroponimijai. Apie tai teko ne kartą rašyti (žr. Voruta, 2009 01 24 ir...
Įrašas
Pokaris Sūduvoje
Šiandien džiaugdamiesi, kad Lietuva ir Lenkija yra nepriklausomų valstybių šeimoje, kad abi žengia geros kaimynystės ir bičiulystės link, prisiminkime nors prabėgomis, kaip dar neseniai teko verstis mūsų tėvams ir seneliams, kai po Antrojo pasaulinio karo audros jie rinkosi po gimtinės stogu mieloje Sūduvoje, kaip jiems teko vargti nesuprastiems galingesnio kaimyno, kurį taip pat slėgė sovietinio...
Įrašas
Vytauto Didžiojo įvaizdis
Trakuose gimęs Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio ir jo antrosios žmonos Birutės sūnus (kiti Kęstučio vaikai yra šie: Butautas, Žygimantas, Ringailė, Danutė) Vytautas yra garsiausias Lietuvos valdovas, jam lietuvių istoriografijoje skirta ir skiriama daug vietos. Todėl praėjusių metų pabaigoje Lietuvos knygynuose pasirodžiusi ypač vertinga Lietuvos istorijai monografija „Vytautas Didysis. Valdovo įvaizdis“ sukėlė didelį Lietuvos visuomenės...
Įrašas
Kelios mintys, kurios kyla skaitant Alfredo Bumblausko „Senosios Lietuvos istoriją 1009-1795 m.“
Tai ne recenzija. Istoriko knygą tegu recenzuoja istorikai. Kaip kalbotyros specialistas, noriu pasamprotauti tik dėl vieno kito teiginio, susijusio su kalbos istorija, anaiptol nesiekdamas autoriaus kritikuoti. Lietuvių istorikų darbuose įprasta painioti šalių pavadinimus (Kijevo) Rusia ir Rusija, antrąjį vartoti vietoj pirmojo. Tai sovietinės istoriografijos palikimas, kuriam pradžią davė Rusijos imperialistiniai siekiai. Tokio netikslaus vartojimo pasitaiko...
Įrašas
Afganistano kariai (3 d.)
Tęsinys. Pradžia – 2009 m. gruodžio 17, 24 d. Minėdamas 30 metų nuo sovietų armijos intervencijos į Afganistaną sukaktį, „Vakarų ekspresas“ toliau spausdina ištraukas iš sausio mėnesį pasirodysiančios leidyklos „Knygius“ spausdinamos dokumentinės publicistinės knygos „Afganistano kariai“, kurią parašė Klaipėdoje dirbantis „Lietuvos žinių“ žurnalistas Mindaugas Milinis. Palangiškis Napaleonas Maselskis, Afganistane netekęs regėjimo, į armiją...
Įrašas
Baisiausias melas
“Iš visų melų baisiausias tas, kuriame yra dalis tiesos”. Šis seniausiai žinomas teiginys puikuojasi V. Petkevičiaus “Durnių laivo” paskutiniajame skyriuje, į kurį sudėtos visos “auksinės” autoriaus mintys. Kaip ten bebūtų su šio teiginio autoryste, geresnio už jį epigrafo visai šiai knygai, taip pat ir paskutiniajam skyriui, nesurasi. Tuo šios, atsiprašant, knygos aptarimą norėčiau ir baigti,...
Įrašas
Paprūsės lietuvininkas Endrius Žemaitaitis
Noriu pateikti savo protėvių Paprūsės lietuvininkų Žemaitaičių ir Silių giminės istorijos fragmentus. Vardai ir pavardės straipsnyje daugiausiai užrašyti pagal šnekamąją kalbą, būdingą to meto vartoseną. Lietuvininkai paprastai buvo evangelikų liuteronų tikybos, prieš kelis amžius atsikėlę į Žemaitiją iš Mažosios Lietuvos (Prūsijos). Jie gyveno buv. Naumiesčio ir Vainuto valsčiuose (dabar Šilutės rajono žemaitiškoji dalis). Mano...
Įrašas
Videniškius žinojo ir kryžiuočiai
Pasakojimais, legendomis ir realiais faktais alsuojantys Videniškiai – vienas iš keisčiausių ir savičiausių Molėtų rajono kaimų, įsikūręs netoli Siesarties upės, 9 km į vakarus nuo Molėtų ir 11 km į rytus nuo Želvos. Aplink šią vietovę pastaraisiais metais kiekvieną vasarą buriasi jaunieji menininkai, kurie įvairių plenerų metu, remdamiesi legendomis, pasakojimais ir realiais faktais prikelia istorinius...
Įrašas
Afganistano kariai (7 d.)
Tęsinys. Pradžia – 2009 m. gruodžio 17, 24, 31, 2010 m. sausio 8, 15, 22 „Vakarų ekspresas“ toliau spausdina ištraukas iš netrukus pasirodysiančios leidyklos „Knygius“ spausdinamos dokumentinės publicistinės knygos „Afganistano kariai“. Grįžtant traukiniu namo, tik įvažiavus į Lietuvą, man graudumas ėmė širdį spausti. O atvažiavus iki Klaipėdos, nebesulaikiau ašarų. Niekada negalvojau, kad ir...
Įrašas
Iš Trakų karaimų gyvenimo tarpukariu
Tarp karaimų diasporų, įsikūrusių Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės žemėse ir buvusios Respublikos (Žečpospolitos) pietryčių pakraščiuose, reikšmingiausia bendruomenė (karaimiškai “džymat”) pasirodė Trakuose. Čia buvo Didžiojo kunigaikščio valdžios centras, tą akivaizdžiai liudija iki šiol išlikusios dvi pilys-pusiasalio ir salos, iš kurių salos pilies šiuo metu didelė dalis yra restauruota. Važiuodamas 1414 metų sausį pro Trakus Burgundijos keliautojas ir...
Įrašas
Caro laikais nukentėję giminaičiai
Sovietų ir vokiečių okupacijų metais nukentėjusių Lietuvos piliečių temai nagrinėti skirta nemažai leidinių, sudaryti įvairūs tremtinių, kalinių, žuvusiųjų sąrašai. Carinė okupacija buvo daug ilgesnė. Nors carinės bausmės buvo nepalyginti švelnesnės ir civilizuotesnės už stalinines, žuvusių, nuteistų, ištremtų ar kitaip tuo metu nukentėjusių taip pat buvo nemažai, ypač 1794, 1831, 1863 m. sukilimų, 1864–1904 m....
Įrašas
Rambynas: alkakalnis, Bitėnai ir Martynas Jankus
„Vorutos“ pokalbis su Rambyno regioninio parko direktore Diana Milašauskiene Kas yra Rambyno regioninis parkas ir pats Rambynas? Diana Milašauskienė: Rambyno regioninis parkas – tai viena iš saugomų Lietuvos teritorijų, įsteigta Mažosios Lietuvos dvasinėje širdyje. Ji skirta gamtos ir kultūros paveldui, kraštovaizdžiui saugoti ir tvarkyti. Gal galėtumėte pristatyti literatūroje populiarų Rambyną apie jį nežinantiems? Rambynas iš...
Įrašas
Afganistano kariai (9 d.)
Pabaiga. Pradžia – 2009 m. gruodžio 17, 24, 31, 2010 m. sausio 8, 15, 22, 29, vasario 5 d. Ateinantį pirmadienį, 2010 m. vasario 15-ąją, sukaks 21 metai, kai iš Afganistano pasitraukė paskutinis Tarybinės armijos kareivis. „Vakarų ekspresas“ baigia spausdinti ištraukas iš kitą savaitę pasirodysiančios leidyklos „Knygius“ spausdinamos dokumentinės publicistinės knygos „Afganistano kariai“. ...
Įrašas
Pietizmas Mažojoje Lietuvoje
Lietuvininkų deputacija, Berlyne Prūsijos karaliui ir Vokietijos imperatoriui Vilhelmui I įteikusi peticiją panaikinti draudimą viešajame gyvenime vartoti gimtąją kalbą (1878). Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvas Birutė Žemaitaitytė, www.voruta.lt Mažoji Lietuva – istoriškai susidariusi ir iki 1945 metų egzistavusi vientisa vakarinių lietuvių etninė teritorija prie Baltijos jūros. Priklausydama Prūsijos, nuo 1871 m. – Vokietijos valstybei, ji niekada...
- Ankstesnis
- 1
- …
- 106
- 107