Algimantas Zolubas Algimantas ZOLUBAS, www.voruta.lt Lietuvos politinė partija, pasivadinusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) skelbiasi atstovaujanti tautinių mažumų interesams, todėl pretenzingai kišasi į LR Tautinių mažumų įstatymo pakeitimą. Tokią galimybę jai suteikia įstatymo leidėjo klaidingai ir klaidinamai traktuojamos sąvokos ir toliau su Lenkija pasirašomi įvairūs dvišaliai susitarimai tautinių mažumų klausimu. Paskelbtame Lietuvos Respublikos tautinių mažumų...
Aktualioji publicistika
Būti pirmtake: fotografės Paulinos Mongirdaitės darbai
Paulinos Mongirdaitės „Palanga Bains de mer“ vaizdų albumo 1 lapas. Palangos viešosios bibliotekos kraštotyros skyriaus nuotr. Dainora KANIAVIENĖ, www.voruta.lt Susidomėjimas pirmosios fotografės Paulinos Mongirdaitės asmenybe kilo vėliau negu jos darbais. Išskirtiniuose, XIX pab. – XX a. pr. panoramą atskleidžiančiuose kadruose, moteris fiksavo lėtą ir tikslingai apgalvotą kurorto gimimą, architektūrinius pokyčius, besikeičiantį vietos urbanistinį veidą, pamažu...
A. Anušauskas: „Visais laikais egzistavo ir egzistuoja pasirinkimas – kovoti ar išduoti“
Vytautas RAŠKAUSKAS „Ši knyga yra apie pasirinkimus“, – taip naujausią savo knygą „Išdavystė. Markulio dienoraščiai“ pristato istorikas, Seimo narys Arvydas Anušauskas. Apie liūdniausiai pagarsėjusio pokario išdaviko gyvenimą, jo siekį nuginkluoti partizanus ir į dvi priešiškas stovyklas pasidalijusią tuometinę Lietuvą kalbamės su knygos autoriumi. Įprasta rašyti apie partizanus, jų žygius. Savo naujausioje knygoje tyrinėjate išdaviko gyvenimą. Kodėl?...
Edmundas Kulikauskas: Visuomet domėjausi Lietuvos istorija
Edmundas Kulikauskas namie Villniuje, 2017 m. Audronė V. ŠKIUDAITĖ, www.draugas.org Vydūno fondas šiemet mini 65-erių metų sukaktį ir ta proga nori pagerbti savo veikėjus bei geradarius. Pristatome buvusį Vydūno fondo įgaliotinį Lietuvoje Edmundą Kulikauską, kurį Lietuvoje ir išeivijoje pažįstame dar ir kaip Valdovų rūmų Vilniuje paramos fondo ilgametį direktorių. Norime pradėti nuo Jūsų šeimos ir...
Viktoras Jencius-Butautas. Kas 1918 metais nuvežė Nepriklausomybės Aktą į Berlyną
Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, www.voruta.lt Svarbiausią XX ir XXI amžių Lietuvos valstybės dokumentą, 1918 metų Nepriklausomybės Aktą, iki šiol gaubia paslaptys. Nenorima žinoti, kas jį atspausdino su klaidomis, tiksliai nežinoma, kiek Akto egzempliorių pasirašyta, visuomenei nežinoma nei vieno Nepriklausomybės akto egzemplioriaus buvimo vieta. Paslaptys gaubia ir Akto (galbūt originalo) nuotraukų su nutrupėjusiais dokumento kraštais paplitimą Atgimimo pradžioje...
Dr. Martynas Purvinas. Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? II dalis
Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas, www.voruta.lt Jau antrą dešimtmetį siekiant vėl atkurti Rusijos imperiją (po 1917 m. Spalio perversmo gavusią Sovietų Sąjungos vardą), tam kuriamos ir esą ,,mokslinės” prielaidos, turinčios pateisinti naujų teritorijų užgrobimą ar užimtų plotų valdymą. Taip 2014 m. aneksuojant Krymą, jis vadintas sakraline Rusijos žeme – mat vienoje pusiasalio gyvenvietėje Bizantijos dvasininkai kažkada...
Dr. Martynas Purvinas. Reikšmingas veikalas apie Mažosios (Prūsų) Lietuvos istoriją
Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas, www.voruta.lt Žinomas Rytprūsių ir Mažosios Lietuvos praeities tyrėjas V. Rotė (Wolfgang Rothe) su D. Vymer (Daniela Wiemer) 2016 m. išleido fundamentalų dvitomį veikalą apie Prūsų Lietuvos gyvenviečių istorinę raidą, paremtą Tolminkiemio parapijos ir jos aplinkos istorine analize. Tas reikšmingas leidinys jau sulaukė Vokietijos, Lenkijos ir Kaliningrado srities specialistų palankių atsiliepimų. Šis...
Č. Iškauskas. Atgailavome Jeruzalėje, atgailausime ir Varšuvoje?
Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt, www.voruta.lt Nors Seimas dreifuoja žiemos atostogų pusnyse, laukdamas kovo 10 d. ir tik tragiškų aplinkybių priverstas susibėgs vasario 14-ąją – šv. Valentino dieną (kraupi sutapimo ironija – neapykanta ir meilė greta), pikantiško skandalo šleifas, kuriuo mėgaujasi mūsų žiniasklaida, nutįsta per dienas, savaites, mėnesius… O juk yra svarbesnių dalykų… Sausio pabaigoj Lietuvos užsienio...
Kai kontekstai tampa iškalbingesni už faktus: knygos apie Nepriklausomybės Akto signatarą prelatą Kazimierą Steponą Šaulį sutiktuvės
Onos Gaidamavičiūtės nuotr. Ona GAIDAMAVIČIŪTĖ, www.voruta.lt Šių metų sausį Vilniuje, Signatarų namuose, vyko ką tik išleistos Algimanto Katiliaus knygos „Prelatas Kazimieras Steponas Šaulys“ sutiktuvės. Ši knyga pasakoja apie Vasario 16-osios Akto signataro, Lietuvos Valstybės Tarybos, Steigiamojo Seimo nario prelato Kazimiero Stepono Šaulio (1872–1964) gyvenimą ir veiklą. Jis buvo Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto profesorius (1922–1944),...
Gedimino kalno aikštelėje rasti XIX a. II pusės palaikai
www.voruta.lt Šių metų sausio 2–25 d. Vilniuje, Gedimino kalno aikštelėje, vykdant kalno tvarkybos darbus, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) archeologų grupė atliko archeologinius tyrimus, kurių metu buvo aptikti keturių asmenų palaikai. Archeologai kelia hipotezę, kad tai galėtų būti 1863–1864 m. sukilimo dalyvių kūnai. Mirusieji palaidoti nesilaikant tradicijų „Tyrimų metu aptikome penkis griautinius kapus, bet pilnai atidengėme...
Antanas Tyla. Trijų Anykščių krašto moterų žmogiškos brungenybės ir lemtis
Geležinkelis ties Vorkuta, G. Aleknos nuotr. Antanas TYLA, www.voruta.lt Gyvenimas ošia, banguoja, kaip vandenynas. Ant jo bangų mūsų rūpesčiai, pergyvenimai, drąsa, narsa, ryžtas, meilė, pasiaukojimas, nepastovumas, išmintis, skurdas…Viskas, viskas. Tos bangos ritasi ir krantą pasiekę susigeria į jo smėlį, kaip į žemės smegenis. Kartais tų bangų nešamam žmogui kelią pastoja netikėta kliūtis, reikalaujanti pasiaukojimo, dėl...
Alfonsas Kairys. Donelaičio įamžinimo Gumbinėje istorija
Alfonsas KAIRYS, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, www.mazoji-lietuva.lt Lazdynėliai….. Būtų ir nežinomi, jeigu juose nebūtų gimęs lietuvių grožinės literatūros pradininkas literatūros klasikas Kristijonas Donelaitis, kurio poema „Metai“ tapo pasauliniu grožinės literatūros kūriniu, 1977 m. UNESCO nutarimu įtrauktu į Europos literatūros šedevrų sąrašą. Lankantis Guseve (Gumbinėje) tuometis aktyvus Kaliningrado srities regioninės lietuvių tautinės – kultūrinės autonomijos narys Algirdas...
Sovietų režimas pavogė pusę gyvenimo
Elena Janušauskienė. (Asmeninio albumo nuotr.) Rasa SĖJONAITĖ, www.draugas.org Liūdnų prisiminimų našta, žmogaus galimybes viršijantys išgyvenimai ir skausmingų netekčių lydimas likimas – tai buvo duota vos ne kiekvienai lietuvių šeimai, patyrusiai XX amžiaus sovietinio režimo genocidą, karo ir tremčių siaubą. Politinės kalinės, partizanų ryšininkės, tremtinės Elenos Pečiulaitytės-Janušauskienės gyvenimo istorija nėra išimtis. Išimtis gal tik todėl, kad gerb....
Senosios Lietuvos herbas! Ar?!.
Senosios Lietuvos herbas K. Grunenbergo herbyne, Vokietija, 1480 m. Violeta RUTKAUSKIENĖ, JAV Kai 2009 m. užsienio bibliotekose pavyko surasti gan originalių, neįtikėtinai įdomių ir tikrai daugeliui nematytų senosios lietuviškos heraldikos pavyzdžių, istorijos tyrinėtojams (ne tik man) buvo didelė staigmena. Lietuvos istorikams skelbiant, jog lietuviškos heraldikos užsienio šalių archyvuose beveik nėra išlikę (gal su keliomis išimtimis...
Prisiminimai iš Vorkutos lagerių
Albinas VAIČIŪNAS, Vilnius Už dalyvavimą 1950–1951 m. pogrindinėje organizacijoje „Lietuvos jaunimo vyčių sąjunga“ aš 1951 m. balandžio mėn. 28 d. kartu su kitais šios organizacijos dalyviais buvau areštuotas ir tais pačiais metais Kaune Pabaltijo karinio tribunolo buvau nuteistas 25-eriems metams kalėjimų ir 5-eriems metams tremties. Gruodžio mėn. pabaigoje 1951-aisiais buvau įkalintas 40-osios Vorkutos šachtos...
Naktinis košmaras Šilutėje
Buriavimo treniruotė Kuršių mariose 1952 m. pavasaris. Pirmame plane Šklėrius, už jo Jurkšaitis ir Bračiulis Vytautas PUPŠYS, Ukmergė Kambaryje degė elektra, nubudau nuo garsios rusiškos šnektos. Kuri galėjo būti valanda, niekaip negalėjau suprasti, nes už langų dar buvo tamsu. Žadintuvo ar sieninio laikrodžio neturėjom. Laikas namuose buvo fiksuojamas pagal šviesą lauke ir lentpjūvės sireną,...
Nuviliantis lokalinis žinynas
Krivasalio kaimo kapinėse 1904 m. pastatytas kryžius. Nuotr. iš autoriaus asmeninio archyvo Doc. dr. Vladas TERLECKAS, Vilnius Šiemet pavasariop knygynuose pasirodė ilgai lauktas leidinys „Ignalinos krašto enciklopedinis žinynas“ (1). Jį rengė penkios įvairių specialybių sudarytojos, bet neįvardijo savo tematikos. Jos išreiškė viltį, atsiradus daugiau informacijos, išleisti papildytą žinyną. Todėl prasminga paanalizuoti „naujagimį“, pareikšti kritinių pastabų,...
Martyno Liuterio tezių paskelbimui kitąmet – 500
Krikščionių bažnyčių Lietuvoje vadovai, pasirašę memorandumą Dalia SAVICKAITĖ, www.voruta.lt Protestantai. Krikščionys būna katalikai, protestantai, pravoslavai. Tai trys pagrindinės krikščioniškosios Bažnyčios. Paskutinės dvi dar turi įvairių atšakų. Visos šios bažnyčios sutaria dėl Krikšto Vardan Dievo Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios, dėl Trejybės. Bėgant amžiams tarp krikščionių vyko skilimas. 1054 m. vyko skilimas tarp Rytų ir Vakarų...
Bibliofilas iš Mielagėnų parapijos
Edmundas Černiauskas. Alfredo Girdziušo nuotr. Dalia SAVICKAITĖ, Mielagėnai, www.voruta.lt Įdomiai formuojasi atskirų vietovių sociokultūrinės patirtys. Dauguma Lietuvos vietovių savo istorijose randa įdomių senosios kultūros pėdsakų. Rytų Lietuvos pakraščiai dar gana gyvai mena buvusių dvarų istorijas, lenkmečio, sovietinių represijų padarinius. Vienos bendruomenės po istorinio svorio našta sugniūžta, kitos randa jėgų į palikimą pažvelgti nauju žvilgsniu, bando...
Rašytoja Rūta Mataitytė: „Mano romanus dažnai pamilsta lietuvių emigrantai“
Rūta Mataitytė. Autorės nuotr. Evelina KISLYCH, Hamburgas, www.voruta.lt Treji metai – tiek laiko praėjo po pirmosios rašytojos Rūtos Mataitytės knygos išleidimo. Galima lyginti jos išleistas knygas su užvestu naujo automobilio varikliu – 2013 metais pirmą kartą pasirodžiusią knygą „Svajonė apie sniegą“ pavijo ir tais pačiais metais dienos šviesą išvydo „Laiškai“. 2015-aisias skaitytojai susipažino su „Gunda“,...
Signataro Jurgio Šaulio žvilgsniai: Mažoji Lietuva
Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Jurgis Šaulys. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr. Dainora KANIAVIENĖ, www.mazoji-lietuva.lt Jeigu reikėtų tik šiek tiek papasakoti apie Vasario 16 – osios Nepriklausomybės akto signataro Jurgio Šaulio veiklas, trumpai galėtume jį įvardinti kaip valstybės, visuomenės, žiniasklaidos veikėją. Pradėjęs dar moksleivis rašyti į spaudą, vėliau, tapo legendinių laikraščių „Varpo“, „Ūkininko“ redaktoriumi, o po studijų...
Lietuvių bendruomenė atšventė laikraščio „Draugas” 107-ąsias metines
Iš k.: LR ambasadorius Rolandas Kriščiūnas, Živilė Kriščiūnienė, Draugo fondo pirmininkė Marija Remienė, Gintarija Gudynienė ir LR generalinis konsulas Čikagoje Marijus Gudynas. Ieva ASTROMSKAITĖ, www.draugas.org Paskutinį spalio sekmadienį kelias į Lemontą simboliškai nusidažė lietuviška medžių trispalve. Šventiškos nuotaikos, lydinčios besirenkančius pasipuošusius dalyvius į antrąjį šimtmetį skaičiuojančio išeivijos lietuvių laikraščio „Draugas” pietus, neužgožė nei rudeniškai vėsus...
Z. Tamakauskas. Vėlinių aidai…
Zigmas TAMAKAUSKAS, www.voruta.lt Šių metų Vėlinių išvakarėse, kaip ir kiekvienais metais, Vengrijos ambasada vėl pakvietė kartu pabūti ir prisiminti 1956-ųjų metų įvykius Vengrijoje bei jų atgarsius Lietuvoje. Tų įvykių metu buvo pademonstruota lietuvių ir vengrų tautų vienybė trokštant vieni kitiems laisvės. Vėlinės Lietuvoje lyg tapo pasipriešinimo sovietiniam okupantui simboliu. Minėjimai vyko Kaune ir Vilniuje....
Mažosios Lietuvos istorija kreivame žinyno veidrodyje
Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje į Vakarus pasitraukę lietuvininkų šviesuoliai ne kartą svarstė kaip pasauliui priminti apie savąją pražuvusią tėviškę, kad šimtmetinė Mažosios Lietuvos istorija, milijonų ten gyvenusių ir lietuviškai kalbėjusių žmonių likimai ir pastangos nepranyktų be pėdsako. Dar 1950 m. Kanadoje susikūrusi Mažosios Lietuvos bičiulių draugija buvo nutarusi išleisti to krašto...
Savičiausia ir ilgiausiai vykstanti Ignalinos rajono šventė
Dalia SAVICKAITĖ, www.voruta.lt Šiemet bitininkus ir jų veikla besidominčius šventė Senovinės bitininkystės muziejuje Stripeikiuose suburs jau 31-us metus, 18-ąjį kartą. Retai kuri šventė, neturinti sąsajų su istorinėmis datomis, išgyvena tokį solidų amžių, išlieka gyvybinga. Galima tik padėkoti tiems, kurie ją sumanė, įžvelgė temos ir žmogaus interesų stabilumą. Tai savitumo rajonui suteikianti, nusistovėjusius ritualus pristatanti šventė....
Archeologiniai radiniai Pagelužyje ir prie Mažųjų Lieponių
Nuotraukoje – plokštiniai herbiniai kokliai su inicialais S ir K. Fotografijų autorė – Rasa Gliebutė – Valatkevičienė Rasa GLIEBUTĖ – VALATKEVIČIENĖ, archeologė, www.voruta.lt Pagelužio karčema (Trakų rajonas) Pagelužys – kaimas Trakų rajone, įsikūręs prie Gelužos upės ir senojo kelio Vilnius-Merkinė. Pagelužys istoriniuose šaltiniuose įvardijamas kaip Pawlowszczyzna, o vietinių gyventojų iki šiol vadinamas Palaučyzna. Upė Geluža...
Pabėgimas iš Mažeikių kalėjimo
Buvę politiniai kaliniai, Mažeikių gimnazijos auklėtiniai, susitikę po 43 metų prie buvusio Mažeikių saugumo kalėjimo, 1992 m. gegužės 8 d. Iš kairės į dešinę: Antanas Kazlauskas, Pranas Dargis, Romas Makauskas, Stefa Voraitė-Čerkasienė, Steponas Voras, Valė Striaupytė-Auksakienė, Albertas Ruginis, Zofija Šviesaitė, Antanas Žukas, Viktoras Degutis, Dionyzas Ruginis, Zelma Klemanaitė-Sebastijonienė, Juozas Statkus. Nuotr. iš Alberto Ruginio asmeninio...
XX a. pabaigoje Karaliaučiaus lietuviai skaitė, o dabar?
Alfonsas KAIRYS, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys „Donelaičio žemė“ Karaliaučiaus krašto mylėtojų laikraštyje (taip skelbia paantraštė) “Donelaičio žemė” (redaktorius Steponas Lukoševičius) apstu rašinių iš Karaliaučiaus krašto istorijos, kultūros. Iki 2000 m. vasario yra išėję 82 numeriai. Anot leidinio redaktoriaus Stepono Lukoševičiaus, “ateityje, kaip iki šiol, “Donelaičio žemėje” bus rašoma apie krašto senovę ir jos seniausius...
Signataro Donato Malinausko premiją, skirtą dr. Kaziui Napoleonui Kitkauskui, atsiėmė jo duktė Austė
Apdovanojimą atsiėmė dr. Kazio Napoleono Kitkausko dukra Austė Petrauskienė Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Nuo 2012 m. yra teikiamos Donato Malinausko kultūros premijos. Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko premija skiriama asmeniui, kuris yra prisidėjęs prie Lietuvos Nepriklausomybės stiprinimo, laisvės idėjų platinimo, valstybės istorijos garsinimo bei žmonių gerovės kėlimo ir kuriam artimos Donato Malinausko puoselėtos vertybės....
A. Adamkovičius: dėl pamaldų gimtąja kalba buvo mušamasi net bažnyčioje
Dr. Aleksandras Adamkovičius. Autorės nuotr. Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt „Knygos mintis ir buvo tokia – sužinoti, kaip su Dievu buvo kalbama baltarusiškai, – sako knygos autorius. Koks buvo baltarusių dvasinis gyyvenimas 20 a.pradžioje. Kokie buvo baltarusių kalbos santykiai su bažnyčia pokariniame Vilniuje. Kaip galima dainuoti ir melstis baltarusiškai“ – susirinkusiesiems į LMA Vrublevskių biblioteką trumpai...