Lietuvos Sąjūdžio Garbės pirmininkas, prof. Vytautas Landsbergis. A. Virvičienės nuotr. Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Šeštadienį Vilniaus Rotušėje vyko Lietuvos Sąjūdžio XV suvažiavimas. Organizacijos pirmininku vėl išrinktas Vidmantas Žilius, šias pareigas ėjęs nuo 2013 – ųjų pavasario. Buvo ir kitas kandidatas, kurį siūlė keletas Lietuvos Sąjūdžio skyrių – Rytas Kupčinskas. Balsų dauguma lėmė, kad organizacijos pirmininko...
Aktualioji publicistika
Įrašas
Vytautas Šilas. Didžiuoju Nemuno keliu
Knygos viršelis Vytautas ŠILAS, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas, www.voruta.lt Baigiantis 2015-iems metams Lietuvos istorijos leidykla VšĮ „Vorutos“ fondas išleido žinomo Mažosios Lietuvos materialinio paveldo tyrėjo, daugelio knygų apie Mažosios Lietuvos kraštą autoriaus dr. Martyno Purvino pirmąją knygą „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“. Šioje, labai informatyvioje, statistika grindžiamoje knygoje apžvelgiama senųjų Nemuno pakrančių gyvenviečių...
Įrašas
VILNIAUS LENKIŠKASIS GAIVALAS 1916-1918 M.
Kaip žinoma, Pietryčių Lietuvą su Vilniumi Lenkijos kariuomenė galutinai užgrobė 1920 m. spalio 9 d., J. Pilsudskio įsakymu Lenkijai sulaužius tarp Lietuvos ir Lenkijos spalio 7 d. pasirašytą Suvalkų sutartį. Tačiau senąją Lietuvos sostinę pajungti Lenkijai Vilnijos lenkai puoselėjo kur kas anksčiau, dar vykstant I pasauliniam karui. Nuo pasaulietinių šovinistų neatsiliko ir katalikų...
Įrašas
Signataro D. Malinausko premija įteikta tautininkui G. Songailai
Kovo 8 d. 10 val. Vilniuje, Šv. Mikalojaus bažnyčioje, politikui ir visuomenės veikėjui, buvusiam Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės ir Lietuvos Respublikos Seimo nariui, tautininkui Gintarui Songailai buvo įteikta šių metų Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro Donato Malinausko premija. Garbingą apdovanojimą G. Songailai įteikė signataro D. Malinausko giminaitis Viktoras Jencius-Butautas ir Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius. Vienas...
Įrašas
Prel. Stasiui Žiliui įteiktas Lietuvos valstybės apdovanojimas
Rugsėjo 29 d. Popiežiškoji Šv. Kazimiero lietuvių kolegija Romoje pradėjo naujus mokslo metus. Mišias kolegijos koplyčioje aukojo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Koncelebravo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Kolegijos rektorius kun. Audrius Arštikaitis ir naujus mokslo metu pradedantys kunigai studentai. Ta pačia proga Popiežiškosios Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos dvasios tėvui prel. Stasiui Žiliui buvo įteiktas ordino Už...
Įrašas
Pamiršta kovos su priešais 1655m. vieta. Sovietinių skulptūrų pašalinimo nuo Žaliojo tilto moralinė būtinybė
Nuo XVa. pabaigos Lietuvai vis sunkėjo karas su Maskvos Rusija, kol XVIIa. viduryje didžiulio jos antplūdžio metu labai nukentėjo didžioji Lietuvos dalis ir sostinė Vilnius. Nuo XVIa. vidurio Rusijos valstybė agresyviai plėtėsi į silpno valstybingumo rytus, užgrobdama Kazanės, Astrachanės ( taigi visą Pavolgį), Sibiro chanatus, Baškiriją, Užuralį, Vakarų Sibirą, daugybės tautų žemes, kurios galėjo caro...
Įrašas
Izabelė Pukėnaitė. Pasivaikščiojimas. XIX a. žydžių prekeivių Vokiečių gatvė
Vokiečių g. 1915 m. Tolumoje šv. Kotrynos bažnyčia. Vilniaus Vokiečių gatvė man visada asocijavosi su bent keliais sostinės pagrindinėms gatvėms būdingais bruožais ir ypač ritmais. „Vokiečių 10 – TSPMI!“ – kiekvienais metais Vilniaus universiteto (VU) pirmakursių eisenoje skanduoja VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto „fuksai“. Vokiečių gatvė gali didžiuotis plačiu dviračio taku, besidriekiančiu tarp...
Įrašas
Irena Petraitienė. Kun. Jonas Kipas SJ: žingsniai Lietuvoje
Sukanka 130 m., kai 1884 m. Raesfelde,Vestfalijos žemėje gimė vokiečių jėzuitas Jonas Kipas (Johan Gerard Kipp), nuo 1923 iki 1941 m. dirbęs Lietuvoje, pirmas 1923 m. Kaune įsikūrusių jėzuitų namų vyresnysis,1930–1936m. provincijolas, prieš 90 m. (1924) Kaune įsteigtos jėzuitų gimnazijos kūrėjas. Generolas: „ Naujoji dirva“ Aštuoniolikmetis Johanas Gerardas, nuo mažens žavėjęsis tėvo broliu misionieriumi kun....
Įrašas
Pristatyta knyga ,,Mokėkime laukti ir augti. Kardinolo Vincento Sladkevičiaus asmenybės ir veiklos bruožai.“
www.voruta.lt Kaišiadorių r. , Guronių rekolekcijų namuose, pristatyta knyga „Mokėkime laukti ir augti. Kardinolo Vincento Sladkevičiaus asmenybės ir veiklos bruožai“, kurią išleido viešoji įstaiga ,,Vorutos“ fondas. Knygoje publikuoti interviu su kardinolu V. Sladkevičiumi, taip pat – su kitais vyskupais: Juozu Matulaičiu, Juozu Žemaičiu. Atspausdintos kardinolo pasakytos kalbos, sveikinimai, pasakojimai apie kardinolo butą – muziejų Kaune,...
Įrašas
J. Žilys. Pietryčių Lietuvos regioninė autonomizacija 1988–1990 metais
Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis etnonacizmas“ Juozas Žilys, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, alkas.lt 1988 m. rudenį ir 1989 metais lenkų nacionalines teritorijas skelbė Šalčininkų ir Eišiškių miestų, Eišiškių, Dainavos, Kalesninkų, Jašiūnų, Turgelių, Akmenynės, Gerviškių, Pabradės, Butrimonių, Dieveniškių apylinkių vietinės tarybos. Pagal tą patį šabloną vyko procesas ir Vilniaus rajone, kuriame savivaldiškus darinius skelbė dauguma apylinkių. Priimtų sprendimų apibendrinanti...
Įrašas
Tarp kūjo ir priekalo
Vytautas GULIOKAS, Kaunas Lietuvos piliečių šeimų tremtys į Sovietų Sąjungos tolimus Rytinius rajonus 1941 – 1953 metais mūsų šalies istoriją paženklino kraujuojančiomis žaizdomis. Tarp šių tremčių ypatingai išsiskyrė 1941 m. birželio mėn. 14 d. įvykdyta šeimų trėmimo akcija, prasidėjusi 4 val. ryto. Okupantams pavyko užslaptinti paruošiamuosius veiksmus ir šeimos, pakliuvusios į tremiamų asmenų sąrašus, buvo...
Įrašas
Kristijono Donelaičio „Metų“ santykis su Vergilijaus ir Hesiodo didaktinėmis poemomis
Birutė ŽEMAITAITYTĖ, Vilnius Ar turi ką nors bendro Kristijono Donelaičio, visiems žinoma, poema „Metai“ su antikos autorių poemomis? Jeigu turi, tai kokiu būdu, kodėl ir kaip jos susiję? Įdomu būtų palyginti, paanalizuoti, kokiais aspektais, būtent, trys šios poemos susisieja. K. Donelaičio poema „Metai“ pagrindine tema, būtent žemės darbais pagal metų laikus, yra artima Hesiodui. Galimas...
Įrašas
Ryšardas Maceikianecas. Apie Lietuvos lenkų pavardes – be jokios propagandos
Ryšardas MACEIKIANECAS, www.pogon.lt Hitlerui su Stalinu pasidalijus Rytų Europą, 1939-1940 metais čia įsibrovė sovietai su Raudonąja armija, ir tai buvo pradžia naujos epochos, apie kurią ankščiau niekas pasaulyje nežinojo, kaip išsigimsta kraštas ir žmonės, užvaldyti nūdienio bolševizmo. (Juzefas Mackievičius (Jozef Mackiewicz). Kelias į niekur.) Šiuo metu, kai nurimo emocijos dėl Lietuvos lenkų pavardžių rašymo ir...
Įrašas
Martynas Purvinas. Lietuviškieji kaimai už Deimenos
Mažąja Lietuva kaip savitu etnokultūriniu regionu domėjęsi XIX a. etnografai bandė nustatyti jos teritorines ribas, siedami su lietuvių kalbos vartojimu. Tuomet patogiu riboženkliu rodėsi vandeninga Deimenos upė, ties Labguvos miestu (dabar – Poleskas) įtekanti į pietrytinį Kuršių marių kampą. Rendės kaimo senasis švyturys Rendės iškyšulyje. 1990 m. rugpjūtis. M. Purvino nuotrauka Ta...
Įrašas
Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos kūrėjas ir bažnyčios statytojas – kun. Medardas Čeponis
Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos kūrėjas, bažnyčios statytojas, Vilniaus dekanato dekanas, Šv. Mikalojaus parapijos klebonas Medardas Čeponis šįmet gegužės 27 d. minėjo kunigystės 30 metį, o birželio 8 d. – amžiaus šešiasdešimtmetį, o liepos 26 d. būtų 10 metų, kaip kunigas užima klebono pareigas Šv. Mikalojaus bažnyčioje. Ažušilės kaime (Vidiškių parapija,...
Įrašas
Dėl vienos pseudomokslinės „pasakos“
Akad. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Turiu galvoje Šiaulių miesto vardo siejimą su dangaus kūno saulės pavadinimu: Saulės miestas, Saulės gatvė tame mieste ir t. t. Tokiam elgesiui atsirasti sąlygas sudarė šio miesto vardo rašymas su žodžio pradžios s- kalavijuočių šaltiniuose. Vokiečiai pirmiausia Šiaulių vardą išgirdo ne iš lietuvių lūpų, bet iš kitų baltų genčių, kurios vietoj lietuvių...
Įrašas
Žaslių kautynės (1919 m. balandžio 2-8 d.)
Vytautas BUDVYTIS, Kaišiadorių muziejaus muziejininkas Minime 95-ąsias Žaslių (Kaišiadorių raj.) kautynių, vykusių 1919 m. balandžio 2-8 d. tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos karinių pajėgų, metines. Šios kautynės buvo vienas svarbesnių 1918-1920 m. Lietuvos nepriklausomybės kovų bolševikų fronte etapų. Jų metu bolševikai buvo nustumti Mijaugonių kryptimi ir tuo būdu buvo galutinai sutrukdytos jų pastangos pro Alytų...
Įrašas
Dešimtoji Stanislovo Rapolionio premija įteikta dr. Aldonai Vasiliauskienei
Kaip ir kasmet, gegužės mėnesį, į Eišiškių S. Rapolionio gimnaziją suguža intelekto nestokojantys svečiai, kuriems Lietuva reiškia kur kas daugiau nei gyvenamąją vietą, inteligentai, savo darbais prisidedantys prie Tėvynės istorinės praeities tyrinėjimo, galiausiai – patys tikriausieji lietuviškosios kultūros puoselėtojai ir mylėtojai, gyvenimą paskyrę lietuvybės labui: jos akcentavimui, palaikymui bei skleidimui. O proga išties neeilinė –...
Įrašas
Kauno VI-asis fortas – karo belaisvių kapavietė
Virginija MAKSVYTYTĖ, Kaunas Kaunas I-ojo ir II-ojo Pasaulinio karo metais buvo apsuptas karinių tvirtovių – fortų. Šis miestas visada buvo strategiškai svarbus. Jį supa dvi upės, aplink daug strateginių tiltų, todėl nuostabos nekelia ir tai, kodėl būtent čia atsirado kariniai įtvirtinimai. Pasak „Vorutos“ kalbinto „Karo paveldo centro“ direktoriaus Vladimiro Orlovo, Kauno VI-asis fortas, atsiradęs dar...
Įrašas
Lietuvos Šaulių sąjungai išeivijoje – 60 metų
Stasys IGNATAVIČIUS, Lietuvos šaulių sąjungos atkūrimo iniciatyvinės grupės steigėjas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius Ernestas LUKOŠEVIČIUS, LSSI Centro Valdybos narys Irena SALAVIEJIENĖ, „Baltijos“ Jūrų šaulių kuopos šaulė Per dvidešimt vienerius metus praėjusi garbingą savo veiklos kelią ir suformavusi savo ideologiją, Šaulių sąjunga negalėjo būti užmiršta ir ji visuomet gyvavo į Vakarus pasitraukusių ir gyvų likusių šaulių...
Įrašas
Po kiek lietuvybė, ponai ir kiti Švonderiai?
Kai manipuliuojama politinėmis kortomis, amžinas Lietuvos priešas yra Rusija, ypač agresijos prieš Ukrainą fone. Rusija – vienintelė ir baisiausia. Tačiau priešas ar priešininkas gali tupėti ir visai kituose krūmuose. Pavyzdžiui, atkreipkime dėmesį: kova tarp lietuvių kalbos, lietuvybės puoselėtojų bei jos slopintojų įgauna vis labiau pasibjaurėtinas formas. Pavyzdžiui, Nacionalinis transliuotojas mėgsta „objektyvios diskusijos“ triuką, kai diskusija...
Įrašas
K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni?
Hum. m. dr. Kazimieras GARŠVA Mes gerbiame lenkus, linkime geriausios sėkmės Lenkijai ir laukiame, kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus iš tikro geri. Kad taip būtų, reikia padaryti nelabai daug – laikytis Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties, pasirašytos prieš 20 metų, balandžio 26 dieną. Pagal Sutarties 1 straipsnį...
Įrašas
Vytautas Landsbergis: „Gal dabar laikas Rusijai priminti Karaliaučių?“
Kadenciją Europos Parlamente baigiantis ir iš aktyvios politikos pamažu besitraukiantis konservatorius Vytautas Landsbergis sako, kad kol kas Europa pasiduoda Rusijos primetamoms žaidimo taisyklėms ir leidžia jai talžyti Ukrainą, nelyginant klasės draugą, kurį paskui dar ir patį apkaltina sukėlus muštynes. Užuot pataikavusi, Europa, anot V.Landsbergio, galėtų pati priminti Rusijai, pavyzdžiui, Karaliaučiaus srities demilitarizavimo klausimą. – Šiuo...
Įrašas
A. Piročkinas. Ar įmanomas lenkiškas įrašas Lietuvos piliečio pase?
Pasaulio istorijoje turbūt nerasime kito atvejo, kai kuri tauta, kaip lenkų, su tokiu įtūžiu būtų reikalavusi jos tikrinius vardus nepakeistus vartoti juos pasisavinusioje kalboje. Kas ne kas pasakys, kad to nė nereikia reikalauti, nes daug kalbų savaime taip daro. Tačiau atidžiau apsidairykime: argi iš tikrųjų visos kalbos išlaiko nepakeistą įsigytų vardažodžių rašybą? Paimkime anglų kalbą,...
Įrašas
V. Rubavičius. Šventosios Abėcėlės išniekinimo apeigos
Kas tik šiuo metu viešojoje erdvėje nesityčioja iš paniekinamai šventąja vadinamos lietuvių Abėcėlės, kurią net sovietmečiu buvome linkę rašyti didžiąja raide… Politikai rimtais veidais pasišaipydami aiškina, kokie geopolitiniai laimėjimai mūsų laukia, kai tik prisiimsime dalį lenkiškosios, kai kuriems politologams lietuvių pagarba savajai valstybinei rašysenai atrodo esanti didžiausia, tad ir kuo greičiau naikintina atgyvena, kuria sumaniai...
Įrašas
Į piligrimystės kelią Rasputiną atvedė kaimyno smurtas ir sibirietiška naminė
Tikriausiai visi žinome mistinę „pakvaišusio vienuolio“ Grigorijaus Rasputino istoriją ar bent jos mažą dalį. Daugelis išgirdę šią pavardę, Rasputinas, kuri reiškia sankryžą arba paprasčiau – paleistuvystę, ištvirkimą, mes prisimename senyvą, barzdotą, ilgaplaukį, nevalyvą mužiką, pūškuojantį XX amžiaus pradžios Sankt Peterburgo gatvėmis. Įsivaizduojame jį besilankantį baruose, matome jį su moterimis, kartais riebiai besikeikiantį ar neblogai įkaušusį....
Įrašas
Darbas – pagrindinis trijų poemų veiksnys
Birutė ŽEMAITAITYTĖ, Vilnius Darbų aprašymus galima palyginti trijose poemose: Hesiodo „Darbai ir dienos“, Vergilijaus „Georgikos“ ir K. Donelaičio „Metai“. Visų pirma, jeigu kalbėtume apie panašumą poemose, tai šiuo atžvilgiu K. Donelaitis daug panašesnis į Hesiodą, negu į Vergilijų. Mat, Vergilijus, nors ir negali pasigirti dideliu žemės darbo išmanymu, tačiau, palyginus jį su Hesiodu ir K....
Įrašas
Lenkakalbių lietuvių pavardžių kai kurios ypatybės
Akad. Zigmas ZINKEVIČIUS Iškelsime aikštėn tik tas pavardžių ypatybes, kurios susijusios su tam tikromis priesagomis, jų vartojimu. Tokios ypatybės sunkiai pastebimos, bet yra dažnos ir dėl to žinotinos. Aptarsime tik dviejų rūšių pavadines priesagas: 1) –avičius, -evičius (-owicz, -ewicz), pvz., Petravičius, Jurevičius (Petrowicz, Jurewicz), ir 2) –auskas, -iauskas (-owski, -ewski), pvz., Petrauskas, Vasiliauskas (Petrowski, Wasilewski)....
Įrašas
Lenkijoje išleistas Herkaus Kunčiaus romanas „Lietuvis Vilniuje“
Lenkijoje ką tik pasirodė į lenkų kalbą išverstas lietuvių rašytojo, dramaturgo ir eseisto Herkaus Kunčiaus romanas „Lietuvis Vilniuje“. Lietuvių autoriaus romaną į lenkų kalbą vertė Michalas Piątkowskis, Varšuvos universiteto Baltistikos katedros absolventas. Knygą išleido Kolegium Europy Wschodniej im. Jana Nowaka Jezioranskiego leidykla Vroclave, garsėjanti Vidurio ir Rytų Europos autorių knygų leidimu. Herkaus Kunčiaus kūryba lenkų...
Įrašas
Kun. Vincas Bobinas
Vytautas ČESNULIS, Vilnius Tai Vincas Bobinas. Tik archyvinės žinios apie jo gyvenimą ir veiklą kiek padrikos, šen ten ne visai suprantamai užrašytos. Yra apskritai baltų dėmių, kai kur apimančių po porą trejetą kunigo gyvenimo metų. Vincas Bobinas kilęs iš valstiečių. Lietuvis. Gimęs 1885 m. gegužės 5 d. tuometės Ašmenos apskrities Sedliškės valsčiuje. Gimtasis kaimas – Pereigónys,...