Vytautas ČESNULIS, Vilnius Tai Vincas Bobinas. Tik archyvinės žinios apie jo gyvenimą ir veiklą kiek padrikos, šen ten ne visai suprantamai užrašytos. Yra apskritai baltų dėmių, kai kur apimančių po porą trejetą kunigo gyvenimo metų. Vincas Bobinas kilęs iš valstiečių. Lietuvis. Gimęs 1885 m. gegužės 5 d. tuometės Ašmenos apskrities Sedliškės valsčiuje. Gimtasis kaimas – Pereigónys,...
Aktualioji publicistika
Alvydas Butkus. Baltijos šalių sostinių vardai
Lietuvos, Latvijos ir Estijos sostinės atsirado skirtingu laiku ir skirtingomis aplinkybėmis. Lietuvos sostinę įkūrė lietuviai, Latvijos ir Estijos būsimąsias sostines įkūrė ir statė svetimtaučiai. Vilnius Lietuvos sostine tapo jau XIV a. pradžioje, Ryga XIII-XVI a. buvo vokiečių įkurtos Livonijos valstybės sostine. Po Livonijos padalijimo 1561 m. Ryga 20 metų buvo laisvasis miestas, po to...
Lietuvos valdžios pastangos telkti JAV lietuvius 1939.09.01–1940.06.15 okupacijos pavojaus akivaizdoje
Straipsnis parengtas 2013 m. gruodžio 13 d. tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Vilniaus universitete skaityto pranešimo „Lietuvos valstybingumo branda ir trapumas 1918–1940 m.“ pagrindu Lietuvoje kartais pasigirsta nuomonių, kad 1939–1940 metais Lietuvos vyriausybė išdavė tautą, neinformuodama jos apie sudaromų sutarčių su SSRS, gresiančių pavojumi nepriklausomybei. Kartu nusigręžė nuo tautos nekviesdama jos priešintis bolševikams. Tačiau kyla klausimas, ar...
Nepriklausomybės akto signataro D. Malinausko premija šiemet įteikta Nijolei Balčiūnienei
Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro Donato Malinausko premija skiriama asmeniui, kuris yra prisidėjęs prie Lietuvos nepriklausomybės stiprinimo, laisvės idėjų platinimo, valstybės istorijos garsinimo bei žmonių gerovės kėlimo ir kuriam artimos Donato Malinausko puoselėtos vertybės. Premijos iniciatoriai ir steigėjai D. Malinausko vaikaitis Tadas Stomma ir Viktoras Jencius-Butautas. Jau tapo tradicija, kad šis apdovanojimas teikiamas Vilniaus Šv....
Brigados generolas Kazys Skučas – okupacijos auka
Stasys Ignatavičius, Gintautas Tamulaitis, Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės šauliai 1940 m. birželio 14 d. apie 12 val. nakties, Sovnarkomo pirmininkas V. M. Molotovas, Sovietų Sąjungos vyriausybės vardu įteikė Lietuvos užsienio reikalų ministrui J. Urbšiui ultimatumą. Tarp ultimatumo reikalavimų buvo: „1. Kad būtų atiduoti teismui Vidaus reikalų ministeris generolas Skučas ir Saugumo departamento direktorius...
T. Shahas: iš vakariečių pavogta nuostabi prieblandos zona
Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt „Fantastikoje yra to, kas prakalbina dalykus, glūdinčius labai giliai mumyse. Tai […] kažkas tokio, kam atsispirti yra tiesiog ne mūsų jėgoms“, – sako rašytojas Tahiras Shahas. Jis priduria, kad būtent dėl šios priežasties fantastiniai filmai ir romanai yra tokie populiarūs. Juolab kad vakariečių pasaulyje viskas vertinama dviejų...
T. Baranauskas. Antanas Smetona ir Vasario 16-osios Lietuva
Tomas Baranauskas, www.alkas.lt 2014 02 16 10:28 Į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą lietuvių tauta atėjo jau turėdama tam tikrą politinio gyvenimo patirtį. Buvo ne tik išsikristalizavusios pagrindinės politinės partijos, bet ir nusistovėjusios jų politinės kovos tradicijos, nes nuo 1906 iki 1912 m. jos jau dalyvavo keturiuose Rusijos valstybės dūmos rinkimuose. Dar iki Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos...
Sugrįžtantys dvarai. Baisogalos dvare tęsiamos Komarų pavyzdinio ūkininkavimo tradicijos
Baisogalos dvaro ansamblis Radviliškio raj. – Komarų dvaras, vienas geriausiai išsilaikiusių dvarų Lietuvoje, vertingas klasicizmo ir istorizmo laikotarpių stilių ansamblis. Šešis dešimtmečius Baisogalos dvaru rūpinasi Lietuvos gyvulininkystės institutas, pratęsdamas paskutinio jo savininko Vladislovo Komaro ūkininkavimo tradicijas, nešdamas pavyzdinio ūkio vardą. Nedažnas turbūt yra girdėjęs, kad Baisogalos gyvulininkystės institute tyrinėjamos ir saugomos tradicinės Lietuvoje sukurtos naminių...
Sugrįžtantys dvarai. Liubavo dvaras – „Tarytum išniręs iš nebūties“
„Šis dvaras tarytum išniro iš nebūties, pasirodė viešumoje, įgavo savo tapatybę, tiesiog pranešė apie save. Tiesa, tuomet, 1988-aisiais, pranešė apie save tik vienam keleiviui, užsukusiam į jį vėlų rudenį <…> ilgainiui būtent šis keleivis taps taip nederamai užmirštos Liubavo istorijos ir jos paveldo tyrėju, architektu, krašto istorijos rinkėju, malūno technologijos žinovu.“ Tokiais žodžiais skaitytoją pasitinka...
Mažosios ir Didžiosios Lietuvos evangelikų liuteronų lietuvių raštijos veikėjų ir kiti jubiliejai 2014 metais
Parengė Birutė ŽEMAITAITYTĖ, Algirdas ŽEMAITAITIS, Vilnius 1529 m. Erlich in Franken (Vokietija) gimė Kasparas Henenbergeris, kartografas, kraštotyrininkas, sudaręs Prūsijos žemėlapių. Mirė 1600 02 29 Karaliaučiuje. 1574 m. Klaipėdoje gimė Petras Kleikys, ev. liuteronų kunigas, Mažosios Lietuvos bažnyčios veikėjas, padėjęs parengti J. Rėzai „Psalterą Dovydo“ (1625 m.). Ši knyga davė pradžią bendrinei rašomajai kalbai Prūsijoje, kuri...
Dalia Cidzikaitė. JAV LB priima visus: lietuviais esančius ir norinčius jais būti
S.Šimkuvienė su t. Antanu Saulaičiu. Asmeninis S.Šimkuvienės archyvas Jau metai kaip prie Jungtinių Amerikos Valstijų Lietuvių Bendruomenės vairo stovinti Krašto valdybos pirmininkė Sigita Šimkuvienė į savo darbą žiūri pro sodininkės-daržininkės akinius – aptardama savo ir savo suburtos komandos veiklą ji kalba apie sujudinimą, purenimą, sodinimą, jaunų atžalų auginimą bei brandinimą. Apie vienerių metų kadenciją, jau...
Lenkiškai kalbantys lietuviai
Akad. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Juos vadiname įvairiai: tiesiog lenkais, Lietuvos lenkais, etniniais lenkais, Vilnijos autochtonais ir dar kitaip. Iš tikrųjų tai yra lenkiškai kalbantys lietuviai. Tokiais jie tapo čia pat, Lietuvoje. Nėra atsikėlę iš Lenkijos, nors anksčiau jų ideologai būtent taip ir aiškindavo. Kūrė teorijas apie masinę lenkų kolonizaciją Lietuvoje (iš tikrųjų tokios niekuomet nebuvo),...
Pagoniška pilis Vilniaus apylinkėse
Martynas TININIS, Trakų istorijos muziejaus Medininkų skyriaus muziejininkas Jau praėjo daugiau nei metai nuo tada, kai buvo atidaryta Medininkų pilis (pilis veikia nuo 2012 m. rugsėjo 27 dienos). Ji stūkso 30 kilometrų į pietryčius nuo Vilniaus, netoli aukščiausios Lietuvos vietos – Aukštojo kalno (293,60 m), visiškai netoli Baltarusijos sienos. Dabar ši tvirtovė (nuo 2004 m.)...
Lyg diena pasidarė šviesesnė…
Zigmas TAMAKAUSKAS, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyr. pirmininko pavaduotojas, Švietimo komiteto pirmininkas, Kaunas Švč. M. Marijos gimimo, Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos dienos proga (2013-09-08) su Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininku Raimundu Kaminsku apsilankėme Kauno Jėzuitų namuose, kuriuose maloniai pabendravome su trimis iškiliais Jėzuitų ordinui priklausančiais kunigais, kurie savo gyvenimą dar niūriaisiais sovietinės okupacijos metais paskyrė Bažnyčios...
Žymaus vilniečio sukaktis
Prof. Zigmas ZINKEVIČIUS Šių metų kovo 17 d. sukako 50 metų nuo lietuvių kalbininko ir visuomenės veikėjoJurgio Šlapelio mirties. Jis gimė 1876 m. Galsiškiuose netoli Kupiškio. Mokėsi Mintaujos (dabar Jelgava) gimnazijoje, iš kurios 1896 m. buvo pašalintas už atsisakymą rusiškai melstis. Eksternu išlaikęs brandos egzaminus, 1897 m. įstojo į Maskvos universiteto Medicinos fakultetą. Studijuodamas daugiausia...
Introibo ad altare Dei…
Zigmas TAMAKAUSKAS, LS Kauno skyriaus pirmininko pavaduotojas, miesto savivaldybės Švietimo tarybos narys Tokius žodžius seniau ištardavo ministrantai šv. Mišių pradžioje. Lietuviškai tai reiškia: „aš prisiartinsiu prie Dievo altoriaus“. Toliau būdavo sakoma – prie Dievo, kuris linksmina mano jaunystę (ad Deum, qui laetificat juventutem meam). Šiuos žodžius prisiminėme dalyvaudami neseniai penkioliktąjį kartą Kauno arkikatedros bazilikos įvairių...
Panaros kautynės: taktika
Vaida PAKARKLYTĖ, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyresnioji specialistė, Vilnius Renkas vyrai, žvanga plienas, Traška lėkštės ir granatos, Ir kulkosvaidį ne vienas, Kaip žirgelį kieme stato. Automatais, karabinais, Kas žiūronais pasdabinęs, Vytim šauniai, dviskersiniu, O krūtinę… audros plėšo. Ir į dainą žodžiai pinas. (1) Ginkluotą pokario rezistenciją įprasta skirstyti į 3 etapus: 1)...
Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
Šalia didžiulės senosios Lietuvos valstybės yra maža lietuvių tauta. Kaip ši tauta galėjo sukurti tokią valstybę, tirdami rašytinius šaltinius nesužinosime. Tačiau tam reikalui daug duomenų teikia istorinė (diachroninė) kalbotyra, archeologija, etnologija ir antropologija. Šie duomenys patikimesni už rašytinius šaltinius, neretai piktavalių žmonių klastojamus, be to, nušviečia tolimus laikus, kurių nesiekia rašytiniai šaltiniai. Visa tai ignoruojantys...
Atkurtos lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ veikla (2004–2012)
Algimantas Masaitis. Aušros Virvičienės nuotr. Algimantas MASAITIS, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas, www.voruta.lt Anotacija. Straipsnyje apžvelgiami 2004 m. balandžio 3 d. atkurtos Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ tikslai, nagrinėjamos veiklos kryptys, detalizuoti atlikti darbai: organizuotos Tėvynės pažinimo pamokos ,,Gimtinės kloniais“, ,,Pavasario balsai“ (skirta Maironio 150 m. jubiliejui paminėti), į kurias buvo įjungti žinomi menininkai bei kitų...
Manipuliavimo žuvusiais juodosios technologijos. „Skrajojantys olandai“, anonimai ir kitos keistos aukos
Doc. dr. Vladas TERLECKAS, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Vilnius Dirbtinai didinant partizanų aukų skaičių, geresnių rezultatų pasiekiama į „Partizanų teroro aukų atminimo knyga“ (sud. Povilas Masilionis) (toliau – „Knyga“) vardyną įrašant kažkokius klajoklius, pakibusius tarp dangaus ir žemės. Tai asmenys be gimimo ir/ar žūties datų, gyvenamosios ar žuvimo vietos, be socialinės kilmės, pareigų. Daugelio iš jų...
Gerbiamam rašytojui ponui Tomui Venclovai
Gerbiamasis rašytojau, Su malonumu ir nauda perskaičiau Jūsų knygą „Vilnius : asmeninė istorija“ (2011). Šį laišką rašau Jums todėl, kad negaliu sutikti su vienu teiginiu, kuris gerokai iškreipia dokumentiškai patvirtintą didžiojo Lietuvos kėlėjo Petro Vileišio (1891-1926) istorinės misijos supratimą. Rašote: „Įtakingiausias iš „Dvylikos Vilniaus apaštalų penkiasdešimtmetis Petras Vileišis, sukaupęs pagrindinį kapitalą iš knygų kontrabandos, statydino tiltus...
Knyga apie garsią istoriko Teodoro Narbuto šeimą
Vytautas ŽEIMANTAS, Baltarusijos rašytojų sąjungos narys, Vilnius 2012 metais vykusiame Baltarusijos rašytojų sąjungos suvažiavime susipažinau su rašytoju ir poetu Uladzimiru Ruliu (Уладзiмiр Руль). Rašytojas gyvena ir kuria Gardino srityje, Varanavo rajone, dabar esančiame visai šalia Lietuvos. Čia ir dabar gyvena lietuvių, yra lietuviška mokykla Pelesoje. U. Rulis padovanojo neseniai Gardine baltarusių kalba išleistą savo knygą...
Mintys, paskaičius prof. Onos Voverienės knygą „Tautotyros etiudai“
Zigmas TAMAKAUSKAS, Kauno m. sav. Švietimo tarybos narys, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto pirmininkas Profesorės habil. soc. m. dr. Onos Voverienės knygoje atskleidžiami ne tik tautotyros mokslo pradmenys, bet ir rašoma apie žmones, asmenybes, kūrusias savo darbais lietuvių Tautos savimonę bei valstybę, vedusius Tautą į kovą už jos laisvę ir nepriklausomybę, šviečiantys savo darbais...
Lietuviškas žodis skamba Baltarusijos pašonėje
Ten, kur teka Verseka, ten, kur kur gimė Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto žmona Ona, ten, kur kelius išklampojęs vienas lietuviškojo žodžio pradininkų Stanislovas Rapolionis, eidamas Jono Pauliaus II gatve, būtinai pamatysi modernų pastatą, pažymėtą 26-uoju numeriu. Tai lietuviškoji Stanislovo Rapolionio gimnazija. 2006 m. gruodžio 28 d. Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos Sprendimu tokia ji tapo tik...
Pamirštų pirmųjų masiškų Lietuvos žmonių trėmimų ir žudynių 355-osios metinės
Dr. Vladas Terleckas. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo archyvo nuotr. Dr. Vladas Terleckas, www.voruta.lt Šių kančių ir Lietuvos katastrofos nėra mūsų istorinėje atmintyje. Dėl to daugiausia kaltės tenka tyleniams istorikams, kurie iki šiol nepabandė patyrinėti šią skaudžią temą ir ją aktualinti. Ką padarysi, kad dalis jų užsiėmę „svarbesniais“ dalykais – Lietuvos praeities, protėvių dergimu. Kaip...
Kaip rusai lietuvišką sijoną išsivežė
Per pirmąją Rusijos imperijos tautų etnografinę parodą taip buvo pristatytos Kaunos gubernijos moterys. / „Lietuvos žinių“ nuotr. Jūratė Mičiulienė Kai patys dar nekaupėme savo krašto etnografinių eksponatų, pasirodo, carinės Rusijos mokslininkai vyko į ekspedicijas po Lietuvą ir iš mūsų krašto prisivežė tokių retenybių, kokių dabar net mūsų muziejai neturi. Tačiau atgauti jų nėra kaip, mat...
Vytauto Didžiojo įvaizdis
Trakuose gimęs Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio ir jo antrosios žmonos Birutės sūnus (kiti Kęstučio vaikai yra šie: Butautas, Žygimantas, Ringailė, Danutė) Vytautas yra garsiausias Lietuvos valdovas, jam lietuvių istoriografijoje skirta ir skiriama daug vietos. Todėl praėjusių metų pabaigoje Lietuvos knygynuose pasirodžiusi ypač vertinga Lietuvos istorijai monografija „Vytautas Didysis. Valdovo įvaizdis“ sukėlė didelį Lietuvos visuomenės...
Baisiausias melas
“Iš visų melų baisiausias tas, kuriame yra dalis tiesos”. Šis seniausiai žinomas teiginys puikuojasi V. Petkevičiaus “Durnių laivo” paskutiniajame skyriuje, į kurį sudėtos visos “auksinės” autoriaus mintys. Kaip ten bebūtų su šio teiginio autoryste, geresnio už jį epigrafo visai šiai knygai, taip pat ir paskutiniajam skyriui, nesurasi. Tuo šios, atsiprašant, knygos aptarimą norėčiau ir baigti,...
Afganistano kariai (3 d.)
Tęsinys. Pradžia – 2009 m. gruodžio 17, 24 d. Minėdamas 30 metų nuo sovietų armijos intervencijos į Afganistaną sukaktį, „Vakarų ekspresas“ toliau spausdina ištraukas iš sausio mėnesį pasirodysiančios leidyklos „Knygius“ spausdinamos dokumentinės publicistinės knygos „Afganistano kariai“, kurią parašė Klaipėdoje dirbantis „Lietuvos žinių“ žurnalistas Mindaugas Milinis. Palangiškis Napaleonas Maselskis, Afganistane netekęs regėjimo, į armiją...
Videniškius žinojo ir kryžiuočiai
Pasakojimais, legendomis ir realiais faktais alsuojantys Videniškiai – vienas iš keisčiausių ir savičiausių Molėtų rajono kaimų, įsikūręs netoli Siesarties upės, 9 km į vakarus nuo Molėtų ir 11 km į rytus nuo Želvos. Aplink šią vietovę pastaraisiais metais kiekvieną vasarą buriasi jaunieji menininkai, kurie įvairių plenerų metu, remdamiesi legendomis, pasakojimais ir realiais faktais prikelia istorinius...
- Ankstesnis
- 1
- …
- 119
- 120
- 121
- Kitas