Andrukaitienė Irena

Pagrindinis puslapis Autoriai Andrukaitienė Irena
Jo Eminencijai 1991 m. sovietų karinės agresijos akivaizdoje buvo patikėta saugoti svarbiausią dokumentą – Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Aktą
Įrašas

Jo Eminencijai 1991 m. sovietų karinės agresijos akivaizdoje buvo patikėta saugoti svarbiausią dokumentą – Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Aktą

Popiežius Jonas Paulius II su kardinolu Vincentu Sladkevičiumi. kaunoarkivyskupija.lt nuotr. Irena Andrukaitienė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, www.voruta.lt Kiekviena epocha, kiekvienas laikmetis, nepriklausomai nuo to, kokios būna susiklosčiusios politinės, visuomeninės sąlygos – ar gyvenama pavergtyje, ar laisvėje – yra savaip sudėtingas ir reikalauja maksimalių tautos pastangų saugant ir puoselėjant pamatines vertybes, kurios yra tautos dvasinių jėgų atsinaujinimo...

Kalbos politika Sąjūdžio ir Aukščiausiosios Tarybos laikais
Įrašas

Kalbos politika Sąjūdžio ir Aukščiausiosios Tarybos laikais

Irena Andrukaitienė. vle.lt nuotr. Irena Andrukaitienė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, www.voruta.lt Pranešimas, skaitytas 2023 06 03 Mokslų akademijos salėje mokslinėje konferencijoje Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 35-mečiui paminėti „Sąjūdžio istorija ir patirtis“. Šiandien kaip niekad aktualūs chrestomatiniai Mikalojaus Daukšos žodžiai iš Postilės „Prakalbos į malonųjį skaitytoją“: „Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas.“...

Evangelikų reformatų parapija istorijos vingiuose. Švobiškis
Įrašas

Evangelikų reformatų parapija istorijos vingiuose. Švobiškis

Švobiškio Evangelikų reformatų bažnyčia Irena Andrukaitienė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, Anykščiai, www.voruta.lt Evangelikų reformatų bažnyčios, XVI a. ketvirtajame dešimtmetyje pradėjusios kurtis kartu su Reformacijos atėjimu į Lietuvą, ne kartą išgyvenusios stichines ar religinių kovų laikais tyčinių veiksmų sukeltas nelaimes, išliko santūrios, atkakliai saugojusios gyvą tikėjimo dvasią ir ilgainiui tapusios svarbiais bažnytinės istorijos ženklais. Negausiai evangelikų...

Irena Andrukaitienė. Vilniaus kraštas autonomizacijos sūkuriuose 1988–1992 m.
Įrašas

Irena Andrukaitienė. Vilniaus kraštas autonomizacijos sūkuriuose 1988–1992 m.

Irena Andrukaitienė, Kovo 11-osios akto signatarė, Anykščiai Sąjūdžio laikais prasidėjęs nacionalinio atgimimo procesas dalyje Rytų Lietuvos rajonų vietos LKP/SSKP nomenklatūrinių sluoksnių pastangomis ėmė reikštis pavojingomis autonomizacijos formomis, skatinusiomis ne tik tautinę priešpriešą, bet ir grasinusiomis šalies žemių vientisumui. Reaguojant į šias nuotaikas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) steigiamajame suvažiavime, vykusiame 1988 m. spalio 22–23 d., buvo...

Irena Andrukaitienė. Valstybingumo įtvirtinimo kelyje
Įrašas

Irena Andrukaitienė. Valstybingumo įtvirtinimo kelyje

  Valstybinės regioninių problemų komisijos raštas Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Šaltinis – LVNA, f. 77, ap. 1, b. 26, l. 19   Irena Andrukaitienė, Kovo 11-osios akto signatarė, Anykščiai Tiesioginio valdymo įvedimas Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose bei Ignalinos rajono Sniečkaus (dabar – Visagino) gyvenvietėje 1991 m. rugsėjo 12 d., deja, buvo tik laikinas autonomizacijos planų sustabdymas...

Irena Andrukaitienė. Šliaužiančio perversmo akivaizdoje
Įrašas

Irena Andrukaitienė. Šliaužiančio perversmo akivaizdoje

Irena Andrukaitienė, Lietuvos Nepriklausomybė Akto signatarė, www.voruta.lt Trisdešimt metų skiria mus nuo tos lemtingos Sausio 13 – osios, kai sovietinės agresijos akivaizdoje Lietuvos žmonės stojo ginti Laisvės. Tų dienų aidai tebėra gyvi. Jie sugrąžina į sudėtingas anų dienų situacijas, kurios, sprendžiant pagal dabar turimą informaciją, pasirodo, buvo žymiai pavojingesnės negu tada atrodė. Sausio 13 –...

Irena Andrukaitienė. Paminklas Mažajai Lietuvai
Įrašas

Irena Andrukaitienė. Paminklas Mažajai Lietuvai

Irena ANDRUKAITIENĖ, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, www.voruta.lt  Martynas Purvinas, docentas, humanitarinių mokslų daktaras (architektūra ir menotyra), yra vienas iš ryškiausių Lietuvos kultūros paveldo tyrėjų, daugiau nei keturiasdešimt metų paskyręs Lietuvos senųjų kaimų, liaudies architektūros, kraštovaizdžio ir urbanistikos tyrimams. Nuo 1980 m. iki šiol M. Purvinas tiria Mažosios Lietuvos, kaip nedalomo etninio regiono, apimančio ne tik...

Įrašas

Irena Andrukaitienė. Gyvenimas vardan Lietuvos

Irena ANDRUKAITIENĖ, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, www.voruta.lt Šie metai mūsų valstybei yra jubiliejiniai – švenčiame atkurtos Lietuvos šimtmetį, prisimename tuos iškilius žmones, kurie 1918 m. vasario 16 d. savo parašais po Lietuvos Nepriklausomybės Aktu patvirtino, kad „Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamasi pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo m....

Įrašas

Irena Andrukaitienė. Sąjūdžio tridešimtmečio misija

Irena ANDRUKAITIENĖ Birželio trečioji – Sąjūdžio įkūrimo diena. 1988 m. birželio 3 d. Mokslų akademijos salėje vykusiame intelektualų susirinkime buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, kuri ir paskelbė žinią Lietuvai – pokyčiai prasideda. Sąjūdžio steigimosi banga nusirito per Lietuvą nešdama kitokio gyvenimo viltį. Tą permainų laukimo laikmetį įprasmino paprasti, aiškūs žodžiai: „Su Sąjūdžiu –...

Lituanistika – biurokratijos „okupacinio režimo“ gniaužtuose
Įrašas

Lituanistika – biurokratijos „okupacinio režimo“ gniaužtuose

  Irena ANDRUKAITIENĖ, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, www.voruta.lt Mūšis dėl lituanistikos likimo, prasidėjęs daugiau nei prieš dešimtmetį, tai suaktyvėdamas, tai pritildamas tęsiasi iki šiol. 2009 m. vykdant valstybinių mokslo institutų pertvarką, Lietuvos mokslo taryba buvo parengusi „Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų institutų plėtros ir konsolidavimo galimybių studiją“ su numatytais galimais pertvarkos scenarijais.Tuo metu šiems institutams...

Įrašas

Irena Andrukaitienė. „Dovanėlė“ šimtmečio Lietuvai

Irena ANDRUKAITIENĖ, Kovo 11 – osios Akto signatarė, www.voruta.lt Šių metų vasario 15 d. visi septyni Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai – Juozas Olekas, Julius Sabatauskas, Rasa Budbergytė, Raminta Popovienė, Algimantas Salamakinas ir Algirdas Sysas – įregistravo Tautinių mažumų įstatymo projektą (XIII P– 1696) ir Konstitucinio valstybinės kalbos įstatymo pataisas (XIII P – 1967)....