Kazimieras Garšva. propatria.lt nuotr. Dr. Kazimieras Garšva, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, www.voruta.lt Dzūkijos pavadinimą rytų Lietuvos etnografiniam regionui naikinti yra nepagrįsta: tai yra pačių gyventojų sugalvotas vardas pagal žodžius dzūkas, dzūkuoti. Dzūkija kalbiniu požiūriu apimtų V-XX a. etninių lietuvių žemių plotą, kurį juostų maždaug linija Alytus, Žąsliai, Kernavė, Linkmenys, Turmantas, Daugpilis, Kraslava, Breslauja, Druja, Smurgainys, Lazūnai,...
Habil. dr. Kazimieras Garšva, www.voruta.lt Dabar labai svarbu išsaugoti valstybinės lietuvių kalbos sistemą ir jos funkcijas, tradicinį vardyną. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023-07-05 sprendime kelis kartus atkreipė dėmesį, kad valstybinę lietuvių kalbą reikia ypač saugoti tada, jei kiltų pavojus bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui, tradicijai. Grėsmė valstybinei kalbai kiltų, jei įstatymais būtų mažinamas jos...
Nuotrauka iš wikimapia.org Habil dr. Kazimieras Garšva, Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos bendraautoris, www.voruta.lt Lietuvos Respublikoje ir jos paribiuose daugelis gyvenamųjų vietų vardų (oikonimų) yra tradiciniai lietuviški vietovardžiai (plg. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai.Vilnius, VLKK, 2002). Tokie yra ir Vilniaus rajono Ažulaukės, Bieliškių kaimų pavadinimai. Šių kaimų autentiškus (tradicinius) pavadinimus 1939 metų pabaigoje ir 1940 metais nustatė Lietuvos...
Habil. dr. Kazimieras Garšva, www.voruta.lt Šiuo straipsniu baigiamas autoriaus mokslinių straipsnių ciklas apie Lietuvos Respublikos rytinės dalies gyvenamųjų vietų vardų (oikonimų) kilmę, darybą, reikšmę (žr. Voruta 2020 Nr. 3, 2021 Nr. 4, 2022 Nr. 4, 2023 Nr. 1). Išnagrinėtos tradicinių lietuviškų gyvenamųjų vietų vardų ypatybės rodo, kad lietuvių kalbos ypatybės gausėja einant nuo Šalčininkų, Vilniaus...
Kazimieras Garšva© Vladas Braziūnas foto Habil. dr. Kazimieras GARŠVA, Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos bendraautoris, Vilnius, www.voruta.lt Įvadas 2022 m. parengtame LR valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projekte konstitucinis statusas išlaikomas mažiau negu konstituciniu nevadintame dabartiniame valstybinės kalbos įstatyme. Projekto 5.3 str, 6.2 str., 9.1 str., 11.1 str., 17.2 straipsniais konstitucinis valstybinės kalbos statusas leidžiamas sumažinti. Parašymai „dokumentai...
Kazimieras Garšva. Vlado Braziūno nuotr. Habil dr. Kazimieras Garšva, www.voruta.lt Minint 700 metų Vilniaus rašytinę sukaktį bus vėl skelbiama, kad spaudos draudimo laikais per nepakankamai objektyvų gyventojų surašymą Vilniuje rasta tik apie 2 procentus lietuvių. Bet XVI-XIX a. atsiradę Vilniaus apylinkių kaimų lietuviški pavadinimai (oikonimai) rodo, kad tada čia buvo lietuviškai kalbančių asmenų dauguma. Šis...
Habil. dr. Kazimieras Garšva. A.Virvičienės nuotr. LR Prezidentui LR Seimo pirmininkei LR Ministrei Pirmininkei LR švietimo, mokslo ir sporto ministrei Dėl lygių galimybių komplektuoti Šalčininkų ir Vilniaus rajonų gimnazijų klases Pietryčių Lietuvos gimnazijoms keliami nevienodi reikalavimai komplektuoti 11, 12 ( III, IV ) klases. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iš jai pavaldžių gimnazijų dėstomąja valstybine...
Kazimieras Garšva© Vladas Braziūnas Dr. Kazimieras Garšva, Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos abėcėlės skyriaus autorius, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, www.voruta.lt Dalis valdančiosios Seimo koalicijos narių bando pažeisti LR Konstituciją, Valstybinės kalbos įstatymą ir atkūrinėti Vilniaus krašto teritorinę autonomiją su trimis valstybinėmis kalbomis: lietuvių, lenkų ir rusų. Teisingumo ministrė E.Dobrovolska, primetinėjusi Lenkijos valią teismams, siūlė lietuvių vaikams bylinėtis ir...
Habil. dr. Kazimieras Garšva, Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos abėcėlės skyriaus autorius, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas www.voruta.lt Per sausio 11 d. Seimo posėdį seimo narys K. Masiulis netiksliai vardijo senus kapų užrašus – per Lenkijos okupaciją lenkiškai užrašytą J.Basanavičiaus kapą, bet neminėjo, kad ir Antanas Baranauskas bei kiti pase rašyti Anton Baranovskij ir t.t. Kol nebuvo Lietuvos Respublikos, visų...
Kazimieras Garšva. Vlado Braziūno nuotr. Hab. dr. Kazimieras Garšva, www.voruta.lt Prieš sausio 13-ąją reikia visiems susitelkti, bet Seime sausio 11 d. vėl pradedamas priiminėti valstybei pavojingas asmenvardžių rašybos įstatymas. Asmenvardžių rašybos projektas Nr. XIIIP-535 (2) pažeidžia LR Konstituciją, Konstitucinio Teismo, kalbos mokslo, VLKK nuostatas dėl valstybinės kalbos funkcionavimo Lietuvoje. Projektas yra LR valstybinės kalbos abėcėlės,...
Kazimieras Garšva. Vlado Braziūno nuotr. Habil. dr. Kazimieras Garšva, Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos bendraautoris, www.voruta.lt Svarbiausios Lietuvos polonizacijos bangos tęsėsi po 1569 m. Liublino unijos, po karų kilusio 1711 m. bado ir maro, po 1864 m. lietuvių spaudos, kalbos uždraudimo. Ir dabar per 60 procentų Vilniaus, Šalčininkų ir gretimų rajonų gyvenamųjų vietų vardų, užrašytų slavų...
Habil. dr. Kazimieras Garšva. Alkas.lt, Jono Vaiškūno nuotr. Irena BABKAUSKIENĖ, www.respublika.lt Rubrikoje „Mini interviu” kalbamės su kalbininku, „Vilnijos” draugijos pirmininku, hab. dr. Kazimieru Garšva. – Sunerimęs dėl pastaruoju metu vėl suaktyvėjusių bandymų įtvirtinti asmenvardžių rašybą Lietuvos valstybės dokumentuose ne lietuvių kalba, parašėte laišką Vyriausybei, prezidentui, pavadinęs jį „Europos įstatymai valstybinių kalbų abėcėlių keisti...
Kazimieras Garšva. Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr. Kazimieras GARŠVA, www.alkas.lt Per 30 metų dar ne visi antrosios Lietuvos Respublikos piliečiai išmoko laikytis savo valstybės įstatymų. Dėl Lietuvos Konstitucijos ir įstatymų pažeidimo liepos 28 d. raštu kreipiausi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą ir Ministrą pirmininką Saulių Skvernelį prašydamas sustabdyti Valstybės tarnybos departamento Vilniaus rajono seniūnijų seniūnų...
www.voruta.lt Naują savaitę pradedame rubrika „Mokslininkai iš arčiau“. Šiandien susitinkame su Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyriausiuoju mokslo darbuotoju dr. (HP) Kazimieru Garšva. Mokslininkas dalijasi mintimis apie darbus, mokslinius tyrimus ir neblėstančią meilę lietuvių kalbai. – Mielas Kazimierai, papasakokite, kaip šiandien atrodo jūsų darbai? Kokią sritį tyrinėjate? Svarbiausi dabartiniai mano darbai yra dvi vardyno...
Habil. dr. Kazimieras GARŠVA, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas Šiemet yra Nepriklausomybės kovų metai. 1939 m. spalio 27–29 d. Lietuvos kariuomenė padėjo įgyvendinti tautos siekį susigrąžinti Lietuvai ilgaamžę istorinę sostinę Vilnių ir jo apylinkes. Spalio 28 d. (pirmadienį) 14 valandą Vilniaus Rasų kapinėse pagerbsime karius, žuvusius už Lietuvą. Tą pačią dieną 17 valandą Vilniaus karininkų ramovėje minėsime...
Kazimieras Garšva. propatria.lt nuotr. Hab.dr. Kazimieras GARŠVA, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, www.voruta.lt Nuo karalių Jogailos ir Vytauto laikų Lietuvos santykiai su Lenkija ir Rusija iki galo liko nesureguliuoti. Dabar daugelis spėlioja, ką Varšuvoje darys penktasis Lietuvos prezidentas: ar paminės nepasiteisinusios Liublino unijos sukaktį ir gaus Lenkijos apdovanojimą (kaip V. Pranckietis), ar atsiprašys už nepakankamą paklusnumą Lenkijai...
Vilniaus Gedimino kalne rasti 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vado Zigmanto Sierakausko palaikai. lnm.lt nuotr. Hab. dr. Kazimieras GARŠVA, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, www.voruta.lt Rengdamiesi sutikti 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines kapų užrašais negalima vaizduoti, esą jis buvo už nepriklausomas demokratines Lietuvos, Lenkijos, Gudijos ir Ukrainos Respublikas su valstybinėmis lietuvių, lenkų, gudų, ukrainiečių kalbomis....
Kazimieras Garšva. propatria.lt nuotr. Kazimieras GARŠVA, Lietuvių kalbos institutas, www.voruta.lt Vietų vardai su asmenvardžiais, tautovardžiais, pravardėmis, slapyvardžiais ir kitais pavadinimais priklauso tikriniams vardams – kalbos daliai. Tikriniai vardai seniai yra susiję su mūsų valstybės kultūra, istorija, net ir teise, kai atsiduria dokumentuose. Po 2018-06-14 d. Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Vietovardžių metais 2019-01-16 d....
Jono Vaiškūno nuotr. Habil. dr. Kazimieras GARŠVA, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, www.voruta.lt 1920 m. Lenkijos įkurta „Vidurio Lietuva“ greitai buvo prijungta prie Lenkijos. Iki 1991 m. Vilniaus ir Šalčininkų „lenkų nacionaliniai rajonai“ buvo sujungti į teritorinę Vilniaus krašto autonomiją, kuri panaikino 1990 m. kovo 11 d. aktą ir prašė M. Gorbačiovą įvesti tiesioginį valdymą...
Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. urm.lt nuotr. Hab. dr. Kazimieras GARŠVA, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, www.voruta.lt Rugsėjo 13 d. lankydamasis Vilniuje, Lenkijos užsienio reikalų ministras pasakė septynis klaidingus teiginius. Neteisingas ministro teiginys, esą „Lietuvos lenkų mažuma negali rašyti savo pavardžių asmens dokumentuose originaliai“ (BNS; alkas.lt, delfi.lt, lzinios.lt)! Lietuvos...
2017 sausio 12 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atsakė į Seimo narių klausimus. Kalbėdamasapie 2010 m. Seimo balsavimą dėl asmenvardžių rašybos dokumentuose Užsienio reikalų ministras, pažeisdamas Konstituciją ir nesilaikydamas savo kompetencijos, pavadino gėdingais, sakydamas: „dėl to man gėda ir esu pasirengęs dar kartą dėl to atsiprašyti“. Tuomet Seimas toliau svarstyti pasirinko įstatymo...
VDU HMF Letonikos centras LATVIJOS LIETUVIŲ ŠNEKTOS (Vilnius, 2015, 352 p. + CD) Lietuvių kalbos institutas išleido K. Garšvos knygą „Latvijos lietuvių šnektos“ – unikalią Latvijos lietuvių kultūros ir istorijos enciklopediją. Joje aprašytos Latvijos lietuvių gyvenamos vietos, jų istorija, lietuvių ir kitų kalbų vartojimas, tautiečių skaičius regionuose ir valsčiuose, baltų vienybė, senbuvių lietuvių šnektų fonetika,...
Hum. m. dr. Kazimieras GARŠVA Mes gerbiame lenkus, linkime geriausios sėkmės Lenkijai ir laukiame, kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus iš tikro geri. Kad taip būtų, reikia padaryti nelabai daug – laikytis Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties, pasirašytos prieš 20 metų, balandžio 26 dieną. Pagal Sutarties 1 straipsnį...
„Vilnijos“ draugijos pirmininkas hum. m. dr. Kazimieras GARŠVA Prieš 100 metų lenkais save laikę žmonės kūrė Lenkiją, lietuvybės neatsisakę – kūrė ir atkūrė Lietuvą. Vėlesnės tų darbų korekcijos buvo nesėkmingos ir vertėtų jas nutraukti. Nebeverta nei Vilnijos autonomiją kurti, nei į valstybinės kalbos įstatymą besikėsinti, kaip mes, lietuviai, nekeliame Lenkijai pretenzijų nei dėl ten esančios...