Ona GAIDAMAVIČIŪTĖ, Vilnius Tai trečioji poeto, publicisto, vertėjo, literatūros tyrinėtojo, Jeilio universiteto profesoriaus Tomo Venclovos knyga apie Vilnių. Ankstesnės T. Venclovos knygos Vilniaus tema: „Vadovas po miestą“ (R. Paknio leidykla, 2002 m.) ir „Vilniaus vardai“ (R. Paknio leidykla, 2006 m.). Pirmojoje – pažintinio pobūdžio knygoje – autorius pasakoja apie žymiausius Vilniaus pastatus, išlikusius ir neišlikusius...
Autoriai
Įrašas
Namuose, kur gimsta lėlės
Monika RYBELIENĖ, Molėtai Lietuvos menininkai Nerasime pasaulyje žmogaus, kuris vaikystėje nebūtų žaidęs su lėlėmis. Lėlės – vaikų draugės, guodėjos, lėlėms vaikystėje išpasakodavome slapčiausius savo troškimus, o kiek daug sentimentų jos kelia užaugus… kiek daug pasakytų, jei galėtų kalbėti… Rašytiniuos šaltiniuose minima, kad pirmasis seniausias žinomas žaislas yra lėlė, surasta Egipto kapuose. Šis radinys datuojamas 2000...
Įrašas
Naujas šaltinis Mečislovo Reinio veiklai Vilniuje tirti
Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius Lietuvos bažnyčios istorija Iki 2010 m. sausio 1 d. pradėtos Beatifikacijos (kėlimo į Altoriaus garbę) bylos aštuoniems lietuviams: arkivyskupui Mečislovui Reiniui (1884–1953), arkivyskupui Teofiliui Matulioniui (1873–1962), vyskupui Vincentui Borisevičiui (1887–1946), kun. Alfonsui Lipniūnui (1905–1945), s. Motinai Marijai (Kazimierai Kaupaitei) (1880–1940), Sibiro maldaknygės autorei Adelei Dirsytei (1909–1955) ir skirtinguose šimtmečiuose gyvenusioms dviem...
Įrašas
Lenkai, kas Jus kursto prieš Lietuvą?
„Vilnijos“ draugijos pirmininkas hum. m. dr. Kazimieras GARŠVA Prieš 100 metų lenkais save laikę žmonės kūrė Lenkiją, lietuvybės neatsisakę – kūrė ir atkūrė Lietuvą. Vėlesnės tų darbų korekcijos buvo nesėkmingos ir vertėtų jas nutraukti. Nebeverta nei Vilnijos autonomiją kurti, nei į valstybinės kalbos įstatymą besikėsinti, kaip mes, lietuviai, nekeliame Lenkijai pretenzijų nei dėl ten esančios...
Įrašas
„Labai noriu, kad mano mokiniai pamiltų patį gyvenimą“
Monika RYBELIENĖ, Molėtai Apie šio žmogaus neeilinį gebėjimą įskiepyti žmogui meilę menui kalbos sklinda visur, kur jis bepasirodo ir jo vedamus kursus lankantys suaugusieji bei mokiniai tvirtina, kad tokių įdomių užsiėmimų, pamokų dar nebuvo turėję. Apie kelią į gimtus kraštus, meilę savo darbui ir žmonėms kalbėjomės su tapytoju, vitražistu ir filosofu Donatu Ivanausku. Kodėl pasirinkote...
Įrašas
Šilutės ir Pagėgių krašto dvarai
Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius 2010 m. lapkričio pradžioje skaitytojus pasiekė naujas Šilutės kraštotyros draugijos parengtas leidinys *„Šilutės ir Pagėgių krašto dvarai“. Jį šilutiškiams padėjo išleisti klaipėdiškis Kęstutis Demereckas, knygą papildęs iliustracijomis iš savo archyvų bei dar išlikusių dvarų ar jų detalių dabarties nuotraukomis. Jis leidinį suredagavo ir su savo leidykla „Libra Memelensis“ Klaipėdoje išleido. Leidykla...
Įrašas
Kas yra istorija ir ko ji mus moko*
Bronius MAKAUSKAS, Kaunas Istorija yra vienas iš seniausių mokslų, lydėjusių žmoniją nuo jos lopšio iki šių dienų. Jos vaidmuo nuolat keitėsi ir keičiasi. Istorijoje slypi didžiulės galios. Jos pagalba galima kurti, ugdyti, tačiau ir griauti bei niekinti, net žiauriai žudyti. Kartais mums istorija panaši į solidžią damą, sukeliančią pasitikėjimą, o kartais lengvo būdo mergaitę, vis...
Įrašas
Pirmasis Varėnoje miręs kunigas
Vytautas ČESNULIS, Vilnius Tas kunigas buvo 1933 m. kovo 21 d. miręs Stanislovas Bula. Apie S. Bulą trumpai esu rašęs 2006 m. išėjusioje knygoje „Iš Varėnos II parapijos ir Vilniaus arkivyskupijos istorijos“ (p. 24). Lietuvos valstybės istorijos archyve aptikus kunigo asmens bylą (fondas 694, apyrašas 3, byla 1009), apie dvasininką galima parašyti daugiau bei kai...
Įrašas
Nešventas lenkų melas
Prof. dr. Alvydas BUTKUS, Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas Pasak psichoterapeuto Olego Lapino, „kuo labiau skriaudėjas žemina ir skriaudžia auką, tuo stipriau jis jos nekenčia. /…/ Skriaudėjas auką žemina, o pamatęs, kokia ji nusižeminusi, dar labiau ją skriaudžia: juk tuomet ji visai neverta pagarbos ir jokios vertės neturi! Taip skriaudėjas įtikina save, kad gali elgtis be...
Įrašas
Pamirštų pirmųjų masiškų Lietuvos žmonių trėmimų ir žudynių 355-osios metinės
Dr. Vladas Terleckas. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo archyvo nuotr. Dr. Vladas Terleckas, www.voruta.lt Šių kančių ir Lietuvos katastrofos nėra mūsų istorinėje atmintyje. Dėl to daugiausia kaltės tenka tyleniams istorikams, kurie iki šiol nepabandė patyrinėti šią skaudžią temą ir ją aktualinti. Ką padarysi, kad dalis jų užsiėmę „svarbesniais“ dalykais – Lietuvos praeities, protėvių dergimu. Kaip...
Įrašas
Šalčios aleliumai – lietuvybės šventė lietuvių žemėje
Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje vienuoliktąjį kartą surengta rajono lietuviškų mokyklų lietuvių liaudies folkloro šventė, kurioje dalyvavo 12-os mokyklų atstovai. Negalėjo atvykti Rimdžiūnų lietuviškos mokyklos moksleiviai. Šventės proga dalyviams pateikėme, keletą klausimų. Žemiau spausdiname atsakymus. Vytautas Dailydka – Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos mokytojas Kaip, Jūsų požiūriu, vyksta Šalčininkų rajono viešojo gyvenimo integracija į Lietuvos Respublikos gyvenimą?...
Įrašas
„Mūras yra civilizacijos apraiška…“
Interviu su Vilniaus universiteto Archeologijos katedros docentu, istorijos mokslų daktaru archeologu Albinu Kuncevičiumi Gerbiamas docente, Jums teko vadovauti Senųjų Trakų piliavietės archeologiniams kasinėjimams. Gal pasakytumėt, koks apskritai buvo pretekstas pradėti kasinėjimus šioje vienoje iš buvusių senųjų Lietuvos sostinių? Pretekstas buvo Vilniaus Žemutinė pilis. Dar 1987 metais, vadovaujant moksliniam vadovui Adolfui Tautavičiui, dirbau Vilniaus Žemutinės pilies...
Įrašas
Bernardinų vienuolynas
Trakų miesto pietinė dalis archeologų dar visiškai netyrinėta. O ir pats buv. bernardinų vienuolynas irgi nebuvo kiek rimtesnių istorinių, meninių ar architektūrinių studijų objektu. Tačiau kalva ir patys mūrai (kaip ir bet kuri miesto teritorijos dalis ar pastatas) verti visapusiško dėmesio. Jie slepia didelę Trakų (o gal ir ne vien Trakų) istorijos dalį. Jau minimas...
Įrašas
Pradėta restauruoti Senųjų Trakų bažnyčia
Bažnyčią papuoš naujas stogas Kunigaikščio Vytauto Didžiojo gimtinėje, Senuosiuose Trakuose, triūsia bendrovės „Etra“ restauratoriai. Jie pradėjo restauravimo darbus Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir Benediktinų vienuolyno komplekse. Restauratoriai pirmiausia pradėjo remontuoti bažnyčios stogą. Jie darbus pradėjo prieš tris mėnesių ir žada bažnyčios stogą suremontuoti iki šių metų pabaigos. Pasak patyrusio senovinių statinių restauratoriaus, bendrovės...
Įrašas
Margi Juozo Kuckailio gyvenimo puslapiai
Žinomas Lietuvos žurnalistas, Dzūkijos krašto praeities tyrėjas Juozas Kuckailis švenčia savo gyvenimo septyniasdešimtmetį. Didžiąją nugyventų dienų dalį jis atidavė spaudai, įvairiuose leidiniuose išspausdino šimtus publikacijų pačiais įvairiausiais gyvenimo klausimais. Greta to parašė, parengė, sudarė apie pustrečios dešimties įvairių leidinių, sulaukusių skaitytojų dėmesio ir palankaus įvertinimo. Jubiliejaus proga paprašėme garbų dzūką atsakyti į keletą klausimų. Solidi...
Įrašas
Zigmas Zinkevičius. Apie žodį „boba“
Akad. prof. habil. dr. Z. Zinkevičius Akad. Zigmas ZINKEVIČIUS, www.voruta.lt Dingstį parašyti šį straipsnelį davė Seimo nario Arūno Valinsko „išsišokimas“, sukėlęs nemažą politikų (gal tiksliau politikierių) šurmulį, kurį išplatino žiniasklaida. Dėl to pykti ant jos nereikėtų, nes juk tai jos duona. Šių eilučių autorių, lietuvių kalbos istoriką, apie žodį boba ne kartą klausinėjo tiek pažįstami,...
Įrašas
Kelios mintys, kurios kyla skaitant Alfredo Bumblausko „Senosios Lietuvos istoriją 1009-1795 m.“
Tai ne recenzija. Istoriko knygą tegu recenzuoja istorikai. Kaip kalbotyros specialistas, noriu pasamprotauti tik dėl vieno kito teiginio, susijusio su kalbos istorija, anaiptol nesiekdamas autoriaus kritikuoti. Lietuvių istorikų darbuose įprasta painioti šalių pavadinimus (Kijevo) Rusia ir Rusija, antrąjį vartoti vietoj pirmojo. Tai sovietinės istoriografijos palikimas, kuriam pradžią davė Rusijos imperialistiniai siekiai. Tokio netikslaus vartojimo pasitaiko...
Įrašas
Aistis, aisčiai, Aistija
Akad. prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius teigia (1), kad nors aisčių pavadinimas yra baltų kilmės, „žodžio aisčiai etimologija dar nėra galutinai paaiškėjusi. Dėl šio žodžio kilmės mokslininkai tebesiginčija. Anksčiau kai kurie iš jų žodį aisčiai buvo linkę laikyti germaniškos kilmės. Vieni iš jų bandė kildinti iš viduramžių vokiečių žemaičių este‚ „jauja“ (iš *aist-), manydami, kad aisčiai...
Įrašas
Rambynas: alkakalnis, Bitėnai ir Martynas Jankus
„Vorutos“ pokalbis su Rambyno regioninio parko direktore Diana Milašauskiene Kas yra Rambyno regioninis parkas ir pats Rambynas? Diana Milašauskienė: Rambyno regioninis parkas – tai viena iš saugomų Lietuvos teritorijų, įsteigta Mažosios Lietuvos dvasinėje širdyje. Ji skirta gamtos ir kultūros paveldui, kraštovaizdžiui saugoti ir tvarkyti. Gal galėtumėte pristatyti literatūroje populiarų Rambyną apie jį nežinantiems? Rambynas iš...
Įrašas
Kur dunkso Trakų pilys
Taip pavadinta Juozo Vercinkevičiaus knyga, kurią išleido VšĮ „Vorutos“ fondas ir kurios dauguma publikacijų buvo spausdinta Lietuvos istorijos laikraštyje „Voruta“. Knygoje pristatoma Trakų istorija nuo seniausių laikų iki mūsų dienų – pradedant Trakų miesto įkūrimu ir baigiant Andriaus Romerio apsilankymu Trakų bažnyčioje. Skaitytojus sudomins publicistiniai pasakojimai apie Sofiją Vytautaitę, Trakų pilių restauravimo istorija. Ypač...
Įrašas
Mažosios Lietuvos ir jos kultūros paveldo tyrėjas – Martynas Purvinas
Birutė ŽEMAITAITYTĖ, Vilnius 2007 m. pabaigoje Kaune išleista knygelė „Martynas Purvinas. Bibliografinė rodyklė (1972-2007)“*. Joje pateikta autoriaus biografija ir pirmą kartą gausi spausdintų darbų bibliografija: 1. knygos; 2. moksliniai straipsniai: kraštovaizdžio analizė, liaudies architektūra, Mažosios Lietuvos kultūros paveldas, urbanistika ir architektūra; 3. enciklopedijų straipsniai; 4. mokslo populiarinimo straipsniai: Mažosios Lietuvos kultūros paveldas, liaudies architektūra, architektūra...
Įrašas
Marija Remienė – Valstybinės J. Basanavičiaus premijos laureatė
2010 m. lapkričio 23 d. Vilniaus paveikslų galerijoje įvyko seniausio išeivijoje „Draugo“ dienraščio ir jo šeštadieninio „Kultūros“ priedo bendradarbių ir bičiulių susitikimas su šių metų Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureate Marija Remiene (susitikimas įvyko premijos įteikimo išvakarėse). Susitikime kalbėjusi Aldona Žemaitytė išsakė daug gražių žodžių, kuriais apibūdino M. Remienę ir jos kultūrinę, visuomeninę veiklą, „Draugo...
Įrašas
Apie moterų pavardes
Akad. Zigmas ZINKEVIČIUS, www.voruta.lt Pastaruoju metu teko daug įsitraukti į lietuvių vardų ir pavardžių istorijos tyrimą. Parašiau knygą Lietuvių asmenvardžiai, kuri turėtų pasirodyti jau šiais metais. Įvairūs asmenys manęs dažnai teiraujasi, kaip žiūriu į neva moderniškas moterų pavardes Žvirblis ir Žvirblė vietoj Žvirblytė ir Žvirblienė. Iš anksto pasakysiu, kad su mažomis išimtimis – neigiamai....
Įrašas
Vytauto Didžiojo įvaizdis
Trakuose gimęs Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio ir jo antrosios žmonos Birutės sūnus (kiti Kęstučio vaikai yra šie: Butautas, Žygimantas, Ringailė, Danutė) Vytautas yra garsiausias Lietuvos valdovas, jam lietuvių istoriografijoje skirta ir skiriama daug vietos. Todėl praėjusių metų pabaigoje Lietuvos knygynuose pasirodžiusi ypač vertinga Lietuvos istorijai monografija „Vytautas Didysis. Valdovo įvaizdis“ sukėlė didelį Lietuvos visuomenės...
Įrašas
Apie lietuvių pavardžių lenkinimą ir lenkiškas raides
Pastaruoju metu lenkai ėmė kelti daug triukšmo dėl to, kad Lietuvoje lenkų vartojamos pavardės būtų rašomos lenkiškomis raidėmis. Į tai žiūriu neigiamai, netgi labai neigiamai. Ir štai dėl ko. Lietuvių tauta nuo amžių buvo lenkinama. Tasai procesas pavardes labai palietė. Dėl jo daugelis dabartinių mūsų pavardžių turi lenkų kilmės šaknį (paprastai išverstą iš lietuvių...
Įrašas
Paprūsės lietuvininkas Endrius Žemaitaitis
Noriu pateikti savo protėvių Paprūsės lietuvininkų Žemaitaičių ir Silių giminės istorijos fragmentus. Vardai ir pavardės straipsnyje daugiausiai užrašyti pagal šnekamąją kalbą, būdingą to meto vartoseną. Lietuvininkai paprastai buvo evangelikų liuteronų tikybos, prieš kelis amžius atsikėlę į Žemaitiją iš Mažosios Lietuvos (Prūsijos). Jie gyveno buv. Naumiesčio ir Vainuto valsčiuose (dabar Šilutės rajono žemaitiškoji dalis). Mano...
Įrašas
Antanas Tyla. Lietuviai prieš Rusijos imperiją (1865-1904)
www.voruta.lt Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademiko, profesoriaus Antano Tylos kalba, pasakyta sueigoje pas Martyną Jankų 2004 m. rugpjūčio 7 d. Bitėnuose, minint spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo šimtmetį. Man didelė garbė Martyno Jankaus gimtadienį švęsti šioje vietoje, kurią galima laikyti šventa Lietuvių kultūros vieta. Martynas Jankus ir Spaudos draudimas yra neatsieji Martyno Jankaus vaidmuo spaudos draudimo...
Įrašas
Lietuvių kalba gimė iš trijų bendrinių kalbų
Žymaus Lietuvių kalbininko, baltisto, dialektologo, akademiko prof. habil. dr. Zigmo Zinkevičiaus pranešimas, perskaitytas jo 85 metų jubiliejaus proga Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) š. m. sausio 7 d. Jis yra vienas tituluočiausių LMA narių, Nacionalinės mokslo premijos, LMA Kazimiero Būgos premijos laureatas, kelių užsienio mokslų akademijų narys. Nors sulaukęs garbaus amžiaus, profesorius Z. Zinkevičius toliau aktyviai...
Įrašas
Dar apie lenkiškas raides Lietuvos pavardėse
Pasirodžius mano straipsniui „Apie lietuvių pavardžių lenkinimą ir lenkiškas raides“ (Voruta, 2009, Nr. 11) atsirado nemažai klausiančiųjų, kokiais atvejais Lietuvoje vis dėlto reikėtų vartoti lenkiškas raides rašant pavardes. Tai nelengvas klausimas, juo labiau, kad jis dabar gerokai politizuotas. Jį turėtų spręsti atitinkamos įstaigos, ypač dėl pavardžių rašybos dokumentuose. Galiu pareikšti tik kai kuriuos savo samprotavimus...
Įrašas
Aptaria Lietuvos vardo kilmę
Lietuvos vardo kilmė ir formų daryba aptariama naujoje akademiko Zigmo Zinkevičiaus knygoje. Kalbininkas kelia ir savo teorijas. Pasak autoriaus, Lietuvos vardo kilme domimasi seniai. XV–XVII a. paplitus romantiškajai lietuvių kilmės iš romėnų teorijai, buvo manoma, kad žodis Lietuva yra iškraipyta L`Italia, nes tikėta, kad lietuviai, kaip ir romėnų palikuonys, yra atsikėlę iš Italijos. ...
- Ankstesnis
- 1
- …
- 45
- 46
- 47
- Kitas