Noriu pateikti savo protėvių Paprūsės lietuvininkų Žemaitaičių ir Silių giminės istorijos fragmentus. Vardai ir pavardės straipsnyje daugiausiai užrašyti pagal šnekamąją kalbą, būdingą to meto vartoseną. Lietuvininkai paprastai buvo evangelikų liuteronų tikybos, prieš kelis amžius atsikėlę į Žemaitiją iš Mažosios Lietuvos (Prūsijos). Jie gyveno buv. Naumiesčio ir Vainuto valsčiuose (dabar Šilutės rajono žemaitiškoji dalis). Mano...
Autoriai
Antanas Tyla. Lietuviai prieš Rusijos imperiją (1865-1904)
www.voruta.lt Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademiko, profesoriaus Antano Tylos kalba, pasakyta sueigoje pas Martyną Jankų 2004 m. rugpjūčio 7 d. Bitėnuose, minint spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo šimtmetį. Man didelė garbė Martyno Jankaus gimtadienį švęsti šioje vietoje, kurią galima laikyti šventa Lietuvių kultūros vieta. Martynas Jankus ir Spaudos draudimas yra neatsieji Martyno Jankaus vaidmuo spaudos draudimo...
Lietuvių kalba gimė iš trijų bendrinių kalbų
Žymaus Lietuvių kalbininko, baltisto, dialektologo, akademiko prof. habil. dr. Zigmo Zinkevičiaus pranešimas, perskaitytas jo 85 metų jubiliejaus proga Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) š. m. sausio 7 d. Jis yra vienas tituluočiausių LMA narių, Nacionalinės mokslo premijos, LMA Kazimiero Būgos premijos laureatas, kelių užsienio mokslų akademijų narys. Nors sulaukęs garbaus amžiaus, profesorius Z. Zinkevičius toliau aktyviai...
Dar apie lenkiškas raides Lietuvos pavardėse
Pasirodžius mano straipsniui „Apie lietuvių pavardžių lenkinimą ir lenkiškas raides“ (Voruta, 2009, Nr. 11) atsirado nemažai klausiančiųjų, kokiais atvejais Lietuvoje vis dėlto reikėtų vartoti lenkiškas raides rašant pavardes. Tai nelengvas klausimas, juo labiau, kad jis dabar gerokai politizuotas. Jį turėtų spręsti atitinkamos įstaigos, ypač dėl pavardžių rašybos dokumentuose. Galiu pareikšti tik kai kuriuos savo samprotavimus...
- Ankstesnis
- 1
- …
- 46
- 47