Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, www.voruta.lt Ne vienas Apšvietos epochos peripetijas analizavęs tyrėjas[1] nurodė, kad XVIII a. antroje pusėje visoje Europoje itin suintensyvėjo įvairių periodinių leidinių spausdinimas. Jų ne tik padaugėjo, bet ir pasikeitė pats formatas, turinys, o tai rodo, kad formavosi kitokia skaitytojų auditorija. Tuomet jau ne tik mokslininkai reprezentavo raštingumą puoselėjančią ir vertinančią publiką – pagrindiniu...
Turku pilis. Autorės nuotr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė,Vilnius, www.voruta.lt Mėgstantiems keliauti ir besidomintiems įvairiais Lietuvos istorijos įrašais vertėtų aplankyti viduramžius menančią buvusią Suomijos didžiosios kunigaikštystės sostinę Turku. Suomijos pietvakariuose, prie Baltijos jūros, abipus Aurajoki upės žiočių esantis miestas pradėjo kurtis per Švedijos surengtą pirmąjį kryžiaus žygį į Suomiją, apytikriai 1155 ar 1157 m. XIII a. pabaigoje buvo...
Dudhsagaro kriokliai. Goa, Indija Dr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, www.voruta.lt Indijos istorija, tradicijomis, papročiais domiuosi jau ne vienerius metus, tačiau aplankyti šią šalį išdrįsau tik šiemet. Tiesą sakant, sunkiausia buvo išsirinkti į kokią šio didžiulio ir itin kontrastingo krašto vietovę vykti. Galvoje kirbėjo įvairių vietų pavadinimai: šalies simboliu laikomas XVII amžiuje Indijos imperatoriaus Džahan šacho (1592–1666) mylimai...
Jurgita Žąsinaitė Gedminienė Kijeve įkurtame Lietuvos skvere Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, www.voruta.lt Garsusis prancūzų rašytojas, lakūnas Antuanas de Sent Egziuperi, dalyvavęs II pasauliniame kare ir žuvęs vykdydamas karo užduotį, yra pasakęs, kad žmogus yra teisus tiek, kiek neapkenčia karo. Žinoma, tokia „neapykanta“ gali turėti labai daug formų ir raiškos būdų. Neapkęsti karo ir jam priešintis įmanoma įvairiai....
Elžbieta Poniatovska Branicka. httpsamp.lt.freejournal nuotr. Dr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, www.voruta.lt Su Gardino seniūno, karališkųjų ekonomijų administratoriaus, karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio (1732–1798) bičiulio Antano Tyzenhauzo (1733–1785) vardu yra susiję daug XVIII a. antros pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įvykių ir įvairių istorijų. Tapęs Gardino seniūnu, A. Tyzenhauzas ėmėsi naujų, neretai skeptiškai vertintų veiklų. Jis rėmėsi novatoriška populiaraus škotų...
Jurgita Žąsinaitė–Gedminienė, www.voruta.lt Apie Rūsčio Kamuntavičiaus mokslo monografiją Gudijos istorija. Baltarusijos istorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2021 „Kodėl iki šiol neparašėme Gudijos istorijos?“ – tokiu įvadiniu klausimu prasideda neseniai pasirodžiusi Rūsčio Kamuntavičiaus mokslo monografija Gudijos istorija. Šis esminis klausimas pagrindžia mokslinio tyrimo svarbą, jo atsiradimo priežastis, net pasirinktą metodologiją: lyginti ir suprasti. Išties,...
Šv. Boriso ir Glebo (Koložos) cerkvė (Gardine, 2016). J. Žąsinaitės-Gedminienės nuotr. Jurga ŽĄSINAITĖ – GEDMINIENĖ, www.voruta.lt Tiriant Gardino ‒ svarbaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centro kultūrinį gyvenimą XVIII a. antroje pusėje[1], ne kartą teko šiame mieste lankytis ir girdėti, kaip vietos šviesuoliai, patriotiškai nusiteikę garbingos praeities tyrinėtojai dabar jau Baltarusijai priklausantį miestą vadina Šventojo Huberto...
Vaizdas į aukščiausią Europoje Rygos televizijos bokštą. Autorės nuotraukos Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, Ryga, Latvija, www.voruta.lt Atidžiau paskaitę lietuviškas patarles, priežodžius, posakius, įsitikinsime, kad juose vienas iš dažniausiai minimų svečių šalių miestų yra Ryga. Tūlas lietuvis ir piktuoju, ir gražiuoju minėjo Rygą: rengiasi kaip į Rygą; už kapeiką utėlę Rygon nuvarytų; ant tokio peilio boba į Rygą...
Žygimanto koplyčia prie Vavelio katedros Krokuvoje. Autorės nuotr. Dr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, Krokuva, Lenkija, www.voruta.lt Prieš porą metų lankantis buvusiame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seimų mieste Gardine ir tęsiant jau daugiau kaip prieš gerą dešimtmetį pradėtus su šiuo miestu susijusius kultūrinius, istorinius, literatūrinius tyrimus, nustebino išgirsta mintis, kad Gardine, kaip ir Krokuvoje, planuojama įrengti požeminį muziejų. Tai buvo...
Pranciškus Ksaveras Druckis-Liubeckis (http://belsmi.by/archive/article/20838) Dr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, www.voruta.lt Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai Druckiai-Liubeckiai[1] apytikriai XIX a. viduryje šiaurės rytinėje Gardino miesto dalyje, Stanislovavo priemiestyje įsigijo XVIII a. 7-8 dešimtmečiais statytą karališkąją Stanislovo Augusto Poniatovskio (1732–1798) užmiesčio rezidenciją. Dvaro sodyba dar buvo vadinama Stanislovavo vardu. Rezidenciją karaliui pagal garsaus architekto Giuseppe de Sacco iš Veronos projektą...
Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, www.voruta.lt Praėjo daugiau kaip septyniasdešimt metų, kai įpusėjus pavasariui, prie šiaurės rytų Lietuvoje, Anykščių rajone tyvuliuojančio Smulkio ežero čekistai sušaudė tris partizanauti išėjusius brolius: Joną Tylą (1915–1945), Alfonsą Tylą (1917–1945) ir Antaną Tylą (1921–1945). Amžininkai prisimena, kad jaunų vyrų žūtis vietinius gyventojus, ypač jaunimą, itin sukrėtusi, ne vieną jaunuolį paskatinusi stoti į kovą...
Maro mergelės atvaizdas. Asmeninis autorės archyvas Dr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, www.voruta.lt Apie didžiuoju maru[1] (lot. pestis) vadinamą 1708–1711 m. ligos protrūkį, išnaikinusį kone trečdalį visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų[2], yra išlikę nemažai pasakojimų, atsiminimų, įvairių vertinimų. Nurodomos konkrečios priežastys, sukėlusios epidemiją: nuo 1700 m. Abiejų Tautų Respubliką niokojęs Šiaurės karas, 1706–1708 m. kaimyninėje Prūsijoje užderėjęs itin...
Gardino Naujasis pasaulis. Autorės nuotr. Jurgita ŽĄSINAITĖ-GEDMINIENĖ, www.voruta.lt Kasmet savo šimtametį veidą keičiančiame Gardine įsikūręs dar seniūno Antano Tyzenhauzo (1733-1785) laikais pradėtas statyti Naujasis pasaulis. Tai – vienas unikaliausių miesto rajonų, esantis vos per kelius žingsnius nuo centro (tarp M. Gorkio ir E. Ožeškovos gatvių), jame glaudžiasi XVIII, XIX, XX a. statiniai, pastabiai akiai regimi čia...
Garsusis Krokuvos muziejus po Turgaus aikšte Jurgita ŽĄSINAITĖ-GEDMINIENĖ, www.voruta.lt Krokuvos centre po Turgaus aikšte įrengtas požeminis muziejus yra viena lankomiausių Lenkijos istorinės sostinės vietų. 2005 m. archeologinių kasinėjimų metu buvo rasti požeminiai tuneliai, kuriuose 2010 m. buvo atidarytas 4000 kv. m. užimantis, vienu metu iki 300 lankytojų talpinantis muziejus. Jame eksponuojami viduramžių gyvenviečių pastatų fragmentai,...
Autorės nuotraukos Jurgita ŽĄSINAITĖ – GEDMINIENĖ, Slanimas, Baltarusija, www.voruta.lt Rugpjūčio 22 d. Gardino srities pietuose (vakarų Baltarusijoje) įsikūrusiame, kadais Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei priklaususiame mieste Slanime atidengtas paminklas Trečiojo Lietuvos Statuto rengimui vadovavusiam LDK vicekancleriui, vėliau LDK kacleriui, LDK didžiajam etmonui, Slanimo seniūnui Leonui Sapiegai (1557-1633). Šis LDK rusėnų kilmės didikas buvo vienas labiausiai išsilavinusių XVI...
Meilės laiptai Gardine. Autorės nuotraukos Jurgita ŽĄSINAITĖ-GEDMINIENĖ, Gardinas, Baltarusija, www.voruta.lt Vytauto Didžiojo, Stepono Batoro, seimų miestu vadinamas Gardinas pastaruoju metu sulaukia vis daugiau keliautojų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų istoriją mylinčių ir norinčių ją nuodugniau pažinti Europos kraštų. Paskata aplankyti Baltarusijai priklausantį miestą-muziejų, matyt, nėra sietina vien tik su beviziu įvažiavimu ‒...
Vyrų gimnazija Gardine XIX a. Gardino istorijos ir archeologijos muziejus Dr. Jurga ŽĄSINAITĖ-GEDMINIENĖ, www.voruta.lt Stanislovo Augusto Poniatovskio (1732-1798) laikais Gardinas, vadintas karališkuoju, Jo Didenybės miestu, tituluotas antrąja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostine, tuo metu po kraštą keliavusių svečių šalių memuaristų buvo lyginamas su klestinčiais Vakarų Europos centrais. Aprašytas precedento neturįs, 15 metų (1765‒1780) šlovės laikotarpis, sietinas...
Jurga Žąsinaitė-Gedminienė ir Audinga Peluritytė-Tikuišienė. Asmeninio archyvo nuotraukos. Jurga ŽĄSINAITĖ – GEDMINIENĖ, Zhejiang provincija, Kinija, www.voruta.lt Rugsėjo 17 d. rytų Kinijos provincijoje Džedziange (Zhejiang) įsikūrusiame Ningbo mieste prasidėjo antrasis Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos šalių literatūros forumas (pirmasis forumas vyko 2016 m. Vengrijoje). Renginį organizavo Kinijos rašytojų sąjunga ir Ningbo miesto savivaldybė. Šis literatūros forumas...
Gardino karališkoji medicinos mokykla, dailininko, LDK paveldo sergėtojo Napoleono Ordos (1807-1883) piešta 1861-aisiais – metu, kuomet pastatas priklausė didikams Czetwertyńskiams (reprodukcija iš monografijos Napoleonas Orda: Senosios Lietuvos architektūros peizažai, sud. Vytautas Levandauskas, Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006, p. 64). Jurgita ŽĄSINAITĖ – GEDMINIENĖ, www.voruta.lt Vienas iš reikšmingiausių Gardino seniūno, karališkųjų ekonomijų administratoriaus,...
Книга о вере, Гродно: в типографии Гроденской, 1785 (НББ, ОФХ-12РК28714К). Jurgita ŽĄSINAITĖ-GEDMINIENĖ, www.voruta.lt XVIII a. antroje pusėje išskirtinę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seimų miesto Gardino gyventojų dalį sudarė iš Rusijos dėl religinių persekiojimų ir socialinės priespaudos pabėgę sentikiai. Jų emigracija į LDK žemes prasidėjo dar XVII a. paskutiniais dešimtmečiais, po to, kai patriarchas Nikonas (1605-1685) ir...
Gardinas. Jurga ŽĄSINAITĖ-GEDMINIENĖ, Gardinas, Baltarusija, www.voruta.lt Lietuvos kultūros istorijos tyrimuose ženklią vietą užima Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų gyvenimo ekonominės ir socialinės raidos svarstymai. Žinia, didžiausias dėmesys skiriamas Vilniui ir Kaunui. Šie du miestai, lietuviškoje istoriografinėje tradicijoje funkcionuojantys kaip tam tikri epicentrai, į istorinius-geografinius paribius nustūmė kitas, ne mažiau LDK istorijai svarbias vietoves. Taip yra nutikę...