Sigitas Birgelis, punskas.pl Tęsiame pasakojimą apie 1905 m. lietuvių tautinį sukilimą. Pirmąją straipsnio dalį galima skaityti ČIA. Antrąją – ČIA. Nemažai informacijos apie tų metų įvykius galima rasti spaudos draudimo laikų veikėjo Andriaus Matulaitičio prisiminimuose[1]. Andrius Matulaitis gimė 1872 m. lapkričio 4 d. Kalvarijos apskrityje, Stebuliškių kaime, turtingo ūkininko šeimoje. Tėvai turėjo didelį ūkį –...
LMA prezidentas J. Banys, akad. V. Kučinskas, Jotvingių krašto istorijos paveldo metraščio TERRA Jatwezenorum vyr.redaktorius S. Birgelis, Punsko valsčiaus viršaitis V. Liškauskas Š. m. paskutiniąją gegužės dieną Viniuje, Lietuvos mokslų akademijoje, vyko Lenkijos lietuvių bendruomenės ir Punsko valsčiaus susitikimas su šios akademijos mokslininkais ir lietuvių visuomene. Renginys buvo skirtas LMA ir anksčiau minėtų Lenkijos atstovų ...
Alsėdžių valsčiaus atstovai Didžiajame Vilniaus seime Pirmąją teksto dalį skaitykite ČIA. Didelę reikšmę lietuvių tautai turėjo Didysis Vilniaus seimas. Jis posėdžiavo 1905 m. gruodžio 4–5 dienomis Vilniaus miesto salėje (dabartinė Nacionalinė filharmonija). Suvažiavime dalyvavo maždaug 2000 lietuvių iš įvairių kraštų. Pradėdamas suvažiavimą J. Basanavičius kalbėjo: „…mes jus Vilniun sukvietėme ne tik tam, kad mes vienas...
Laikraščio „Minsko tiesa“ pirmasis puslapis, o jame – Lietuvos pilietis Stanislovas Tomas, gerai žinomas Valstybės saugumo departamentui, dergia mūsų šalį Rytis Motiejūnas, e-ausra.pl Ankstyvo rytmečio tylą perplėšė nerimastinga naujiena. Karas! Mes jau pamiršome, kas tai yra. Apie paskutinį didelį karą pasakodavo mūsų tėvai ir seneliai, vidurinė karta dar atsimena karą Afganistane ar buvusioje Jugoslavijoje. Jaunimui karas...
„Įsidėmėk! 1946-1975 m. mes, lietuviai, meldžiame Lenkijos bažnyčios dvasininkiją, kad Seinų parapijos bažnyčioje mišios būtų laikomos lietuvių kalba” Petras Maksimavičius, e-ausra.pl Kartais girdžiu klausiant, kodėl Lenkijos lietuviai nerengia piketų ar kaip nors kitaip viešai nedemonstruoja savo nepasitenkinimo. „Jeigu Lietuvoje gyvenantiems lenkams savivaldybė trukdytų steigti lenkišką darželį ar bandytų uždaryti veikiančią mokyklą, jie tuoj pat triukšmingai demonstruotų...
www.punskas.pl 2021 metų gruodžio 17 dieną Lenkijos Seimas priėmė sprendimą sumažinti subsidijas tautinių mažumų švietimui. Šiais metais jos bus beveik 40 mln. zl mažesnės nei pernai. Taip pasielgta ne ekonominiais ar taupymo, bet politiniais sumetimais (2022 m. subvencijos Lenkijos mokykloms numatytos 1 milijardu zlotų didesnės nei pernai). Lenkijos Seimo sprendimas buvo taikytas pirmiausia vokiečių tautinei...
Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Pirmasis masinis Suvalkų krašto lietuvių iškeldinimas vyko 1941 m. ankstyvą pavasarį. Per du mėnesius perkelta į Sovietų Lietuvą maždaug pusė Suvalkų krašto lietuvių. Nuo tų įvykių praėjo jau 80 metų. Antrasis masinis Suvalkų krašto lietuvių iškeldinimas buvo planuojamas pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Komunistinė lenkų valdžia bandė įgyvendinti vienalytės tautiniu atžvilgiu valstybės viziją....
Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Tęsiame pasakojimą apie priverstinį Suvalkų lietuvių iškeldinimą. Trečiąją šio pasakojimo dalį galima skaityti ČIA. Svarbiausias surinkimo punktas perkeliamųjų į sovietinę teritoriją buvo Lazdijai. Perkeliamieji iš pradžių buvo apgyvendinti mokyklos pastate ir vietos sinagogoje, o vėliau išskirstyti į paskirties vietas. Visi gavo vienkartinę pašalpą: po 80 rublių suaugusiesiems ir po 40 rublių nepilnamečiams....
Lietuvos ambasadorius Berlyne K. Škirpa Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Tęsiame pasakojimą apie Suvalkų krašto lietuvių priverstinį iškeldinimą. Pirmąją dalį galima skaityti ČIA.Antrąją – ČIA. Lietuvos ambasadorius Berlyne K. Škirpa, norėdamas padėti Suvalkų krašto lietuviams, siūlė jiems kreiptis į patį Hitlerį su tokio turinio tekstu[1]: „Mes, žemiau pasirašiusieji lietuviai iš Suvalkų srities, drįstame kreiptis į Jus, pone Fuehreri ir...
Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Tęsiame pasakojimą apie Suvalkų krašto lietuvių priverstinį iškeldinimą. Pirmąją dalį galima skaityti ČIA: Kaip rašo istorikas dr. Bronius Makauskas[1], perkeliamieji iki 1941 m. kovo 18 d. turėjo pateikti dokumentus, įrodančius jų tautybę. Perkeliamųjų sąrašai buvo sudaromi rusų ir vokiečių kalbomis. Ten įrašydavo gimimo vietą ir datą, tautybę, pilietybę, šeimos sudėtį, profesiją, gyvenamąją vietą....
Lietuva 1943 m., Pirmoje eilėje trečia iš dešinės sėdi Ona Jančenė (mano prosenelė, močiutės Onos mama).Už jos, antroje eilėje, su balta skara stovi jos mama – Katarina Mikalickienė. Dešinėje pusėje stovinti moteris laiko mažą mergaitę – mano močiutę Oną Jančaitę. Močiutės tėtis (Antanas Janča) stovi antras iš kairės Danielius Vaina, Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjus,...
Sigitas Birgelis, www.punskas.pl 80 metų skiria mus nuo priverstinio Suvalkų krašto lietuvių iškeldinimo į rusų okupuotą Lietuvą. Per du mėnesius buvo iškeldinta didelė dalis šio krašto lietuvių tautybės žmonių. Gyventojams buvo padaryta didžiulė moralinė ir materialinė žala, pakirstos tautinės šaknys. Apie Suvalkų krašto lietuvių iškeldinimą rašyta ne kartą. 1997 m. Punsko „Aušros“ leidykloje pasirodė Onutės...
Vincas Baliūnas, Julija Baliūnaitė, Juozukas Jonas Baliūnas, motina Rožė Pečiulytė-Baliūnienė, Emilija Baliūnaitė ir Veronika Baliūnaitė, apie 1933 m. Ronaldas Jankauskas, Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjus, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ Žmogaus būtis lageriuose ir tremtyje Mokytoja: Alicija Krakauskienė Dar ir dabar atsimenu, kai būdamas šešerių metukų vieną dieną atsikėliau labai...
Prof. Mykolas Romeris Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Tęsiame pasakojimą apie Lietuvos konstitucinės teisės tėvą prof. Mykolą Romerį. Nepaprastai įdomus ir vertingas yra jo lenkų kalba parašytas 40 tomų dienoraštis, kuris apima 1911–1945 metus. Tai nuostabus to laiko Lietuvos visuomeninio, kultūrinio ir politinio gyvenimo metraštis. Jį prieš dvejus metus išleido Lietuvos istorijos institutas. Dienoraštyje M. Romeris aprašo...
„Aušros“ redaktorė Irena Gasperavičiūtė ir LR Ambasadorė Lenkijoje Loreta Zakarevičienė, 2010 m. Bronius Makauskas, www.e-ausra.pl Pirmąją straipsnio dalį galima skaityti čia: https://www.voruta.lt/bronius-makauskas-ausros-vaidmuo-lenkijos-lietuviu-gyvenime-60-metu-sukakti-minint/ Tačiau šio krašto lietuviai buvo užgrūdinti paminėtų skaudžių įvykių. Tad ir dalis į vadinamuosius valdančiuosius organus patekusių tautiečių dėl primetamos ideologijos galvos nekvaršino. Tarp vyresniųjų ir jaunimo gretose atsirado gabių saviveiklos, nacionalinių tradicijų, kultūros puoselėtojų....
Bronius Makauskas, www.e-ausra.pl Kiek kartų, Lietuva, vadinam Keliom kartom kitais vardais Tave, dalindami kaimynam Ilgų draugysčių pažadais… (Bernardas Brazdžionis „Kiek kartų“) Bronius Makauskas Civilizacijos, valstybių, tautų ar atskirų bendruomenių istorijoje yra ypač svarbių, lemtingų, naują kryptį (augimo ar nuopuolio) žyminčių faktų, peraugusių į lemtingus reiškinius ar procesus. Juos istorikai vadina epochiniais. Prie tokių lietuvių tautai...
Seinų lietuvių „Žiburio“ vaikų darželyje Irena Gasperavičiūtė, www.e-ausra.pl Pavasarį, kai dėl pandemijos visi ramiai sėdėjome namuose, darbą LR konsulate Seinuose baigė buvusi jo vadovė Izolda Bričkovskienė. Atsisveikinimas buvęs kuklus – mat negalima buvo burtis didesnėmis grupėmis. Panašiomis sąlygomis darbą minėtame konsulate pradėjo ambasadorius, buvęs švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas. Per keletą darbo Seinuose mėnesių...
Sigitas Birgelis, punskas.pl Lietuvos Seimas 2020-uosius metus paskelbė Lietuvos žydų istorijos metais. Šiuo sprendimu LR parlamentas norėjo paminėti rabino, litvakų religinės minties lyderio, Vilniaus Gaono Elijo ben Saliamono Zalmano 300-ąsias gimimo metines. Lietuvos žydų istorija yra Lietuvos istorijos dalis. Jie reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo, istorijos, kultūros ir mokslo raidos. Punsko žydų vestuvės Prieš žydų...
punskas.pl archyvo nuotr. www.voruta.lt Istorijos ratas smagiai sukasi, ir, ko gero, mes vėl patenkame į geopolitinę areną, kokia buvo beveik prieš 100 metų. Tiesa, ir padėtis kita, ir artistai kiti. Bet grėsmė Lietuvai išlieka. Turiu galvoje vadinamąjį Suvalkų trikampį, kuriame prieš šimtmetį kunkuliavo tikro karo katilas. O šiandien? Šį siaurą beveik 100 km ruožą, nusitęsusį...
Prof. B. Makauskas. vle.lt nuotr. Prof. Bronius MAKAUSKAS, Vilnius, www.voruta.lt Iš vietinių lietuvių veikėjų pasakojimų aiškėja, kad, nepriklausomai nuo persekiojimų ir sunkumų bangos, kuri buvo sukelta prieš Suvalkų krašto lietuvius, jie jautė blogiausiu atveju galėsiantys pagaliau sprukti į tuomet dar nepriklausomą Lietuvą. Vokiečiai aiškiai neslėpė kolonizacijos planų, bet, kol buvo nepriklausoma Lietuva, netaikė čia gyvenančių...
Buvusios Seinų kunigų seminarijos rūmai Janina MACUKONIENĖ, e-ausra.pl Šis klausimas seniai man nedavė ramybės, ypač tada, kai pradėjau gilintis į seminarijos istoriją ir įvairiuose šaltiniuose skaičiau apie stropiai kaupiamą lituanistinę biblioteką. Lietuviai klierikai stengėsi, kad bendroje seminarijos bibliotekoje būtų kuo daugiau knygų, iš kurių galima būtų mokytis lietuvių kalbos ir istorijos, pažinti lietuvių literatūrą. Kaip rašo...
Marytė MALINAUSKIENĖ, www.punskas.lt Biblioteka saugo praeitį ir kuria ateitį. (M. Gormanas) 1906 m. Seinuose įsteigtos „Žiburio“ draugijos tikslai buvo: auklėti lietuvius „lietuviška ir katalikiška dvasia“, šviesti juos lietuviškose mokyklose, įvairiuose kursuose, steigti knygynus-bibliotekas ir mėgėjų teatrus, šelpti neturtinguosius. Draugija buvo įsteigusi Seinuose biblioteką su skaitykla, kuriai vadovavo kunigas A.Savickas. Nuo 1912 m. bibliotekininko pareigas...
Kun. dr. A.Žygas Punske. 1988 m. Irena PETRAITIENĖ, XXI amžius Minint Lietuvos „Ateities“ federacijos atkūrimo 30-ąsias metines, iškyla iš JAV atvykusio dr. kun. Arvydo Žygo (1958 06 06–2000 06 29–2011 05 07) dvasios siluetas. Jis, išeivijos lietuvių ateitininkų vadintas didžiuoju kun. prof. Stasio Ylos (1908 01 05–1932 05 21–1983 03 24) bendradarbiu, Mokytojo idėjas ir...
L.Čepienės nuotr. Liutgarda ČEPIENĖ, lituanistė, www.voruta.lt 2016, 2017 ir 2019 m. Klaipėdos „Eglės“ leidykla, bendradarbiaudama su Punsko „Aušros“ leidyklos spaustuve, išleido Algio Ùzdilos trijų dalių romaną „UŽUTĖKY VERDA VANDUO“. Romanas dienos šviesą išvydo tykiai, be jokios reklamos bei didelių pristatymų. Tik laimingo atsitiktinumo dėka šis nuostabus romanas pateko į mano rankas. Skaičiau su malonumu, nes...
1-Seinu aps. komendanturos kariai. Centre-S.Asevicius, 1919 Gintaras LUČINSKAS, http://e-ausra.pl 1918 m. vasario 16 d. Lietuva, pasiskelbusi nepriklausoma valstybe, susidūrė su kaimyninių šalių – Sovietų Rusijos, Vokietijos, Lenkijos – grobikiškais siekiais. Ypač pavojinga buvo Lenkija, siekusi turėti savo valstybę su 1772 m. sienomis, t. y. prisijungti gudų, lietuvių, ukrainiečių tautų etnines žemes. Lenkų ir lietuvių santykiai Seinų...
Vyskupai: M. L. Paliulionis, K. Beresnevičius, A. Baranauskas. Nuotrauka iš Kauno arkivyskupijos kurijos archyvo Sigitas BIRGELIS, www.punskas.pl Apie Seinų vyskupą parašyta daug mokslinių darbų, jo veikla ir kūryba detaliai išnagrinėtos. Lietuvių literatūros šedevras „Anykščių šilelis“ išspausdintas keliolika kartų, išverstas į rusų, lenkų, latvių ir anglų kalbas. Šiame straipsnyje noriu pakalbėti apie Seinų vyskupo Antano Baranausko...
Sigitas BIRGELIS, www.punskas.pl Netolerancija ir neapykanta kitos rasės, tautybės ar religijos žmonių atžvilgiu nėra tik mūsų dienų reiškiniai. Vartydamas senus Seinų „Šaltinio“ puslapius aptikau informaciją apie Balstogės skerdynes, kurios įvyko 1906 metais Balstogėje. Straipsnyje rašoma, kad per Devintines iš katalikų bažnyčios pajudėjo procesija. Jos viduryje nuaidėjo bombos sprogimas. Į procesiją pradėta šaudyti iš langų ir...
Sigitas BIRGELIS, www.punskas.pl Apie mūsų krašto savanorių ir jų artimųjų likimus Punsko ir Seinų krašte žinome palyginti nedaug. Savam krašte jų laukė ne pažadėta žemė, medaliai ar pensija, bet persekiojimai, areštai, kalėjimas. Apie šiuos savanorius ir jų likimus yra rašęs Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, literatūros istorikas Mykolas Biržiška[1] bei kiti. „1920 m. liepos mėn. 9 d. Punsko...
www.punskas.pl 2018 m. vasario 15 d. Lietuvos Respublikos prezidentūroje LR prezidentė Dalia Grybauskaitė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi apdovanojo du Lenkijos lietuvius: Aldoną Vaicekauskienę bei Vroclavo arkivyskupijos kunigą prelatą Alfonsą Jurkevičių. „Man tai buvo labai reikšmingas įvykis, – tikina prelatas mgr. Alfonsas Jurkevičius. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio proga buvome su Aldona Vaicekauskiene apdovanoti...
www.voruta.lt Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Seinų kunigų seminarijos rūmuose atidaryta lietuviška menė. Menės įrengimą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. „2018-aisiais Lietuva mini valstybės atkūrimo šimtmetį. Vasario 16-oji ir prieš šimtą metų, ir šiandien rodo, kokia svarbi lietuviams yra laisvė, vienybė bei kultūra. Paveldas, kaip viena esminių kultūros dalių, formavo ir formuoja mūsų tapatybę....