Menotyrininkė dr. Aistė Bimbirytė Dalia Bagdžiuvienė, Trakų viešosios bibliotekos Lentvario padalinio vedėja, www.voruta.lt Trakų rajono viešosios bibliotekos Lentvario padalinyje, įgyvendinant projektą „Lentvario (NE)pasakojimai“, viena iš numatytų veiklų buvo supažindinti visuomenę su dvarų bibliotekomis Lietuvoje. Paskaitą „Biblioteka – dvaro šeimininkų veidrodis: XIX a. Lietuvos kolekcininkas bibliotekos“, kurioje dalyvavo Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos 12 kl. moksleiviai su...
Įdomios istorijos
Kuo maitinti Nepriklausomybės kovų laikotarpio Lietuvos kariai?
Darius Zubrickas, Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkas, www.voruta.lt Šių metų lapkričio 23 dieną minėsime Lietuvos kariuomenės dieną. Prieš 106 metus pradėję rinktis savanoriai Lietuvos patriotai susidūrė su daugybe sunkumų, bet siekiu turėti savo laisvą tėvynę visi sunkumai buvo nugalėti. Be ginkluotės, uniformų, kareivinių trūkumo, buvo dar vienas svarbus faktorius, galėjęs nulemti karių ryžtą – tai...
„Hic jacet peccator“. Čia guli nusidėjėlis
Šv. Petro ir Povilo bažnyčia. Deimantės Šuliauskaitės nuotr. Lankydami artimųjų palaidojimo vietas žvelgiame žemyn – ten, kur į paskutinę kelionę buvo išlydėti artimieji. Jei tenka užlipti ant kapo su degančia žvakele, kurią norime gražiai pastatyti, daugelis mintyse atsiprašome artimųjų, kad teko peržengti laidojimo vietą. Tačiau retas iš mūsų žino, kad vienas iškiliausių Lietuvos didikų giminės...
Apie vieno stabo griūtį Varniuose arba laisvos variacijos kultinio sovietinio nusikaltėlio tema
Varniuose Lenino biustą nuvertus, 1990 07 21. Fot. St. Vozbutas. Gintaras Šidlauskas 1938 m. “Naujoji Romuva” įžvalgiai išspausdino žinomo katalikiškojo italų rašytojo, garsiosios „Kristaus istorijos” autoriaus Džovanio Papinio pasikalbėjimo su Vladimiru Iljičiumi Leninu (Uljanovu) “Pasimatymas su Leninu” vertimą. Tikriausiai neatsitiktinai šis pokalbis atsidūrė respektabiliausiame to meto nepriklausomos Lietuvos periodiniame leidinyje: dvi galingiausios Europos valstybės –...
JAV lietuviai Trakuose ir Vilniuje. 1936 m. Kelionės įspūdžiai
Trakų salos pilis. Centrinių rūmų griuvėsiai.XX a. 4 deš. Istorikas Virgilijus Poviliūnas, www.voruta.lt 1932 m. vasario 7 d. Kaune įkurta Draugija Užsienio Lietuviams Remti (DULR). Jos tikslas – rūpintis užsienyje gyvenančių lietuvių kultūriniais ir ekonominiais reikalais. Draugijos pirmininku išrinktas advokatas Rapolas Skipitis (1887 – 1976). 1933 – 1940 metais DULR rengė loterijas. 1937 m. lapkričio...
Prieš 90 metų atidengtas Vinco Kudirkos paminklas, į skolas įklampinęs skulptorių Vincą Grybą
Paminklas uždengtas Lietuvos trispalve. LNM nuotr. Lygiai prieš 90 metų visõs tarpukario Lietuvos dėmesį sukaustė mažas pasienio miestelis: Naumiestyje (dab. Kudirkos Naumiestis) buvo atidengtas Vincui Kudirkai skulptoriaus Vinco Grybo sukurtas paminklas. Kodėl šis paminklas žinomą skulptorių įklampino į skolas, kiek truko stebėtinai ilga tiesioginė radiofono iškilmių transliacija ir kaip ši visai Lietuvai švente tapusi akimirka...
10 garsiausių viduramžių išradimų
Smėlio laikrodis. Nuotrauka iš CC BY-SA 3.0, Image by Martin Olsson (mnemo), GFDL, cropped by CommonGuy https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=191799 fsspx.lt Nors Viduramžiai (V – XV a.) dažnai vadinami tamsiaisiais laikais, iš tiesų tai buvo didžių atradimų ir išradimų metas. Be to, Viduramžių Europa perėmė daug Rytų technologijų ir išvystė jau turimas. Štai dešimt svarbiausių Viduramžių išradimų (neskaitant...
Povilas Sigitas Krivickas. Laimės pranašystės ir kosmosas
Asociatyvi Freepik nuotr. Povilas Sigitas Krivickas, www.voruta.lt Kaip nuspėti laimę? Kaip ją rasti? Šie klausimai nuo sąmonės aušros jaudina žmoniją. Visuotinės lietuvių enciklopedijos vienuoliktajame tome skaitome: „Laimė, gyvenimo pilnatvės subjektyvus jausmas, kuris kyla tenkinant dvasinius (pažinimo, bendravimo, estetinius) ir fiziologinius poreikius.“ Dar parašyta, kad laimė taip pat esanti idealybė ir esamybės faktinis ar įsivaizduojamas atitikmuo....
Benas Gabrielis Urbonavičius: įteikta matematikos Nobelio premija, kurios nėra
Benas Gabrielis Urbonavičius Benas Gabrielis Urbonavičius, Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) Fizikos katedros docentas, studijų programų vadovas, www.voruta.lt Šių metų Fizikos Nobelio premija vakar buvo skirta John. J. Hopfield ir Geoffrey E. Hilton už fundamentalius atradimus ir išradimus, sudarančius galimybes mašininiam mokymuisi naudojant dirbtinius neuronų tinklus. Abu laureatai yra kompiuterių...
Lietuviai Olandijos Ost Indijos bendrovės tarnyboje XVII–XVIII a.
Jokūbo Lesniskio tarnybos bylos lapas. Olandijos nacionalinis archyvas, archief van de Verenigde Oost-Indische Compagnie, Deel I/I.2.b.4 Scheepssoldijboeken, 5393 Huis te Dieren: Grootboek en journaal, l. 172. Dr. Mindaugas Šapoka, Lietuvos istorijos institutas, www.voruta.lt Sparčiai tobulėjančios moderniosios technologijos keičia daugelio profesijų, tarp jų ir istorikų, darbo pobūdį. Dar visai neseniai norint atlikti tyrimą archyvuose reikėdavo daugelį...
Giedraičių giminė ir palaimintojo Mykolo Giedraičio kultas: Videniškių fenomenas
Pal. Mykolo Giedraičio paveikslas Videniškių Šv. Lauryno bažnyčios koplyčioje, 2023 m. Skaidrūnės Vetcelienės nuotr. Habil. dr. Aldona Prašmantaitė, Lietuvos istorijos institutas, Vilnius, www.voruta.lt Giedraičiai yra viena seniausių Lietuvos didikų giminių, kurios istorija ir įnašas į valstybės ir visuomenės kultūros raidą kol kas yra menkai tyrinėtas. Amžių pervartose kunigaikštišką giminės liniją išsaugojusių, iš sritinių XIII–XIV...
Beveik stebuklas: dingusios skulptūrėlės atkeliavo paštu
Paštu grąžintos dingusios skulptūrėlės. Mažeikių muziejaus nuotraukos Kultūros paveldo departamento specialistai, pernai viešai paskelbę Dingusių Lietuvos kilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, kurį sudaro daugiau kaip 300 objektų, tikėjosi, kad toks žingsnis gali atnešti gerų rezultatų. Visuomenės, prekiautojų antikvariniais daiktais buvo prašoma atkreipti dėmesį, patikrinti, ar jiems atkeliavusi vertybė nėra dingusiųjų sąraše. Anksčiau informacija apie dingusias vertybes...
Miestas-vienkryptis koridorius: 416 metrų pėsčiomis – dėl darbo, ekskursijų ir giminių
Panemunė – miestas Vakarų Lietuvoje. Vos 416 metrų Karalienės Luizės tiltu ir atsiduri rusijos Sovetske. Tai byloja ir Panemunės gyventojams iš toli matoma ant vieno iš rusijos pusėje stovinčių namų fasadų išpiešta agresijos simboliu tapusi didžiulė Z raidė. Tačiau grįžkime šiapus tilto. Čia – miestas, kuriame neliko nei pašto, nei mokyklos, nei parduotuvių, bet žmonės...
Vytauto Didžiojo karo muziejaus garbės svečių knygos paslaptys
Vytauto Didžiojo karo muziejaus garbės svečių knygos viršelis. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500. Vytauto Didžiojo karo muziejus. [1940 m.] Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 2, b. 2, l. 4 atv.-3. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vedėja Nijolė Maslauskienė ir vyriausioji archyvistė Justė Teniukaitė Archyvai saugo daug dokumentinio paveldo...
Moksleiviai tyrinėja senųjų Rumšiškių istoriją, paslėptą po vandeniu
Rumšiškių gimnazijos žygeivių būrelio mokiniai ir Atviros jaunimo erdvės „Rūsys“ komanda plaukia Kauno mariomis, slepiančiomis buvusį senųjų Rumšiškių miestelį Žygimantas Stankevičius, Rumšiškių A. Baranausko gimnazijos istorijos ir pilietiškumo mokytojas, www.voruta.lt Rugsėjo 4 d., vakarop, Rumšiškių gimnazijos žygeivių būrelio mokiniai ir Atviros jaunimo erdvės „Rūsys“ komanda, susirinkome prie Kapitoniškių pažintinio tako pradžios. 18:30 val. pradėjome plaukimą...
Steponas Darius ir sportas. II dalis
Lietuvos Fizinio Lavinimosi Sąjungos krepšinio komandos žaidėjai Kauno Vytauto parke. S. Darius – viduryje. 1923 m. Justina Nenortaitė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkė, Kaunas, www.voruta.lt Steponas Darius bandė sudominti lietuvius Amerikoje pamėgtu beisbolu, jau pirmame žurnalo „Sportas“ numeryje apie jį parašė straipsnį, tačiau ši sporto šaka Lietuvoje taip ir neprigijo. S. Darius pasirūpino, kad iš...
Dainora Kaniavienė. Gatvės vardynose – palangiškių padėka lietuvių tautinio atgimimo žadintojams
Teatralų grupė spektaklio „Amerika pirtyje“ 25-mečio jubiliejaus proga susirinkusi Liudo Vaineikio namuose. Antroje eilėje: Jonas Šliūpas, Jonas Basanavičius, Jonas Jablonskis, Stasė Vaineikienė, Liudas Vaineikis, Augustinas Janulaitis. Fotografė Paulina Mongirdaitė. Atvirukas. Leidėja P. Mongirdaitė. 1924. Palanga. Iliustracija iš asmeninio R. Vaineikytės šeimos albumo. Saugoma Palangos viešosios bibliotekos skaitmeniniame nuotraukų fonde Dainora Kaniavienė, Palangos viešosios bibliotekos vyriausioji...
Nuo šveicarų gvardiečio iki kunigo: „Nuolanki tarnystė“
Seminaristas Didier, buvęs šveicarų gvardietis www.vaticannews.va 34 metų Didier Grandjeanas pasakoja Vatikano radijui apie savo kelią nuo Popiežiškosios šveicarų gvardijiečio uniformos dėvėjimo iki Romos kunigo sutanos. Tai pasakojimas apie parengtą kovai vyrą, perėjusį prie dvasingesnio tarnavimo popiežiui ir Bažnyčiai. Gimusio ir augusio religingoje šeimoje Fribūre, Šveicarijoje, Didier Grandjeano motyvacija tarnauti Bažnyčiai atėjo savaime. Baigęs Šveicarijos...
Lina Anušauskienė. Apie „laisvosios profesijos“ reiškinį tarpukariu
Graviūros iš P. Diufūro knygos Prostitucijos istorija (Histoire de la prostitution), Briuselis, 1861, p. 64, 135. LMAVB 35405/1-2 Lina Anušauskienė, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos kultūrinės veiklos specialistė, www.voruta.lt „Laisvoji profesija“ arba kitaip–prostitucija–tarpukariu buvo nors ir smerktinas, bet legalus reiškinys. Vadinamoji seniausioji profesija egzistavo visais laikais ir įvairiose kultūrose. Egzistuoja ir dabar. Prostitucijos problema Lietuvoje...
Joakimas Florietis: garsus, bet nepažįstamas
Joakimo Floriečio geometrinė figūra su Trejybės motyvais www.vaticannews.va Tie, kurie iš arčiau pažvelgs į Viduramžių panoramą, greta garsiųjų to meto šventųjų, popiežių ir valdovų anksčiau ar vėliau neišvengiamai susidurs ir su Joakimo Floriečio, šv. Pranciškaus, popiežiaus Grigaliaus VII ir imperatoriaus Frederiko II amžininko, vardu. Dažnas nusistebės: Joakimas garsėjo savo šventumu, bet nėra šventasis. Garsėjo savo...
Steponas Darius ir sportas. I dalis
Steponas Darius (centre) su ledo ritulio komandos nariais. Lietuva, apie 1924–1927 m. Kęstas Vasilevskis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus viešųjų ryšių specialistas, www.voruta.lt „Sveikame kūne – sveika siela“. Tokiu devizu vadovavosi vienas didžiausių sporto mylėtojų Steponas Darius. Amerikoje susidomėjęs krepšiniu, futbolu, boksu, regbiu, beisbolu, lengvąja atletika, Darius teigė, kad sportas grūdina, o užsigrūdinęs žmogus viskam atsparus....
Įdomioji Vytauto Didžiojo karo muziejaus vertybė – Mato Šalčiaus užsienio pasas
Įsibėgėjus atostogų ir kelionių sezonui, pristatome įdomią Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybę – vieno žymiausių lietuvių keliautojų, žurnalisto ir visuomenės veikėjo Mato Šalčiaus (1890-1940) užsienio pasą. Įprastai Lietuvos piliečių asmens tapatybės kortelėse arba pasuose įrašomi asmens vardas (vardai), pavardė, lytis, gimimo data, asmens kodas. Pateikiamas piliečio veido atvaizdas ir parašas bei informacija apie dokumento...
Knygnešių rėmėja, tremtinė Filomena Malinauskaitė (1859–1941)
Knygnešė Filomena Malinauskaitė. Lietuvos Nepriklausomybės akto (1918-02-16) signataro Donato Malinausko sesuo. XX a. 2 deš. Aut. https://www.e-kinas.lt/ekinas-photos/photo/318369 Arturas Čiras Filomena Malinauskaitė gimė 1859 m. sausio 8 d. tolimojoje Rusijoje, Mykolo ir Alinos Malinauskų šeimoje. Krikštyta Bukaučiškių dvare, kuris buvo 5 km nuo Daugų, Pivašiūnų bažnytkaimio linkui. Gyveno Rusijoje, Vilniuje, vėliau – Bukaučiškių dvare ir jo...
Antanas Kaškelis – karo laivo „Prezidentas Smetona“ vadas
Pakrančių (pasienio) apsaugos laivo „Prezidentas Smetona“ įgulos nariai. Klaipėda. Apie 1928–1932 m. Iš dešinės: laivo laisvai samdomas inžinierius mechanikas Adolfas Darginavičius, laivo vadas Antanas Kaškelis ir neišaiškintas asmuo laivo bocmanas Lietuvos karinio laivyno 1935–1940 m. simbolis ir mokomojo laivo „Prezidentas Smetona“ ilgametis vadas Antanas Kaškelis daugeliui jaunų jūreivių galėjo atrodyti kaip žmogus iš kitos epochos....
Prieš 105 metus įsteigtas Vyčio Kryžius
Trečiojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko vadas mjr. Aleksas Jakaitis sega Vyčio Kryžius savo pulko kariams. Eilėje iš dešinės stovi ketvirtas ltn. Jonas Masandukas, penktas j. puskr. Antanas Levinskas, devintas puskr. Juozas Garjonis. 1922 m. Kęstas Vasilevskis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus viešųjų ryšių specialistas, www.voruta.lt Ar kada nors, gamindami sriubą ar troškinį ir juos...
Po Vaitiekaus ir Brunono misijų turėjo prabėgti net keturi šimtmečiai, iki šv. Benedikto sūnūs pagaliau įsikūrė Lietuvoje
Simonas Čechavičius. Šv. Benediktas. XVIII a. II p. Kauno šv. Mikalojaus bažnyčia Žygimantas Jacevičius, Vilniaus universiteto studentas, Trakų bazilikos zakristijonas, „Trakų žemės“ laikraštis Liepos 11 dieną Katalikų Bažnyčia savo liturginiame kalendoriuje mini šventąjį Benediktą – abatą, Europos globėją. Jei visus šventuosius reikėtų suskirstyti sportinėmis kategorijomis, šv. Benediktas dėl savo įtakos ir nuopelnų Bažnyčiai neišvengiamai priklausytų...
2024 m. Paryžius: lyčių lygybės švyturys olimpinėse žaidynėse
Gertrude Ederle – trijų medalių plaukime laimėtoja. 1924-ųjų Paryžiaus olimpinės žaidynės. (c)Underwood & Underwood, www.si.edu Šiuolaikinių olimpinių žaidynių įkūrėjas Pierre’as de Coubertinas XIX a. pabaigoje teigė, jog moterų dalyvavimas olimpinėse žaidynėse yra „neįdomus, neestetiškas ir netinkamas“ bei tvirtino, kad žaidynių tikslas – „išaukštinti vyrų atletiškumą“. Praėjus beveik 130 metų situacija išties pasikeitė: pasauliui ruošiantis 2024...
Lina Anušauskienė. Paryžius tarpukario Kaune
Le Petit Echo de la Mode, Paris, 1931, nr. 49, p. 16. Lina Anušauskienė, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos kultūrinės veiklos specialistė, www.voruta.lt Tarpukario Kaunas ne kartą atsidūrė įvairių sričių tyrėjų dėmesio centre: tai miesto klestėjimo, augimo metas. Pirmosios respublikos metais Kaunas neatpažįstamai pasikeitė – jei anksčiau laikytas provincija, tai nepriklausomybės metais pramintas „Mažuoju Paryžiumi“....
Su šakėmis prieš traukinį: kaip prieš keturis dešimtmečius protestavome dėl „mokslinio komunizmo“
Istorijos-pedagogikos fakulteto penkto kurso studentai pirmakursių „krikštynose“ 1983 m. rudenį. Nuotrauka iš B. Šetkaus archyvo Benediktas Šetkus, www.voruta.lt Pradėjus studijuoti 1979 m. Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Istorijos-pedagogikos fakultete, iš aukštesnio kurso studentų išgirdome apie mus laukiantį didžiausią išbandymą – Mykolo Burokevičiaus dėstomą kursą „Mokslinis komunizmas“. Vyresnieji teigė, kad išleisti „mokslinio komunizmo“ vadovėliai netinka, nes dėstytojas...
Vilniuje gimusios 84-erių didžėjos gyvenimas – apdovanojimais įvertintame filme „Vika!“
Wirginia „Vika“ Szmyt „Nuo senatvės neįmanoma pabėgti, bet galime parodyti jos grožį“, – sako Vilniuje gimusi 84-erių metų Vika, tikra Varšuvos klubų žvaigždė. Ši spalvinga asmenybė neseniai lankėsi Lietuvoje, kai tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ industrijos renginio „Meeting Point Vilnius“ metu įvyko apie ją sukurto režisierės Agnieszkos Zwiefkos filmo „Vika!“ premjera. Kelių šalių festivaliuose įvertintą...