Įdomios istorijos

Pagrindinis puslapis Įdomios istorijos
Česlovas Iškauskas. Kada gražinsime baltiškuosius pavadinimus? 
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Kada gražinsime baltiškuosius pavadinimus? 

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Mes jau ne kartą rašėme apie Karaliaučiaus krašto baltiškųjų vietovardžių kaitą, tačiau šią gegužę daugelį nustebino, o Kremlių papiktino kaimyninės Lenkijos sprendimas pervadinti Kaliningradą ir šį kraštą į lenkiškąjį Kruleviecą (Królewiec). O mes iki šiol svarstome, kada gražinsime visus istorinius baltiškuosius pavadinimus. Pradėjusiai karą Ukrainoje Maskvai tai buvo dar vienas...

Halina Kobeckaitė. Karaimų savišalpa ir labdara
Įrašas

Halina Kobeckaitė. Karaimų savišalpa ir labdara

Halina Kobeckaitė su pusbroliu A.Jutkevičiumi VU konferencijoje. 2012 m. Asmeninė nuotr. Dr. Halina Kobeckaitė, Trakai, www.traku-zeme.lt Kadaise Trakuose eidami į kapines ar grįždami visada sustodavome prie nedidelės trobelės Žaliojoje gatvėje. Toje trobelėje, lenkiškai vadinamoje „chatka“, gyveno kelios senyvo amžiaus moterys. Anksčiau, regis, joje yra gyvenę ir keli vyrai. Čia buvo karaimų prieglauda, kurią globojo ir...

Nepramanytos šmaikščios istorijos apie Vilniaus nušvitimą ir kitus reikšmingus įvykius
Įrašas

Nepramanytos šmaikščios istorijos apie Vilniaus nušvitimą ir kitus reikšmingus įvykius

Vilnių ne kartą siaubė potvyniai, 5 kg lašinių galėjo išgelbėti Vilniaus centrinę elektrinę nuo susprogdinimo Antrojo pasaulinio karo metais, elektrinės darbuotojas buvo pasodintas į KGB kalėjimą už tai, kad elektrinės šynos buvo nudažytos Lietuvos vėliavos spalvomis, o Energetikos ir technikos muziejaus administracinio pastato stogelį puošianti skulptūra „Elektra“, dar vadinama ir Zose, kadaise buvo nugriauta dėl...

Česlovas Iškauskas. Vilnius – pilių ir šventyklų miestas
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Vilnius – pilių ir šventyklų miestas

Vilniaus vaizdas nuo Bufalo kalno. XIX a. antra pusė. Bufalas tada buvęs kalno, kurį seniau vadino Pamėnų kalnu, savininkas, bet dabar kalno pavadinimas kažkodėl verčiamas kaip Tauro arba Buliaus kalnas. Akivaizdžiai peršasi kažkokia neatskleista Vilniaus mitinė paslaptis Česlovas Iškauskas, www.aidas.lt 2021 m. birželio 17 d. Seimo priimtas nutarimas Nr. XIV-1249 „Dėl 2023 m. paskelbimo Lietuvos...

D. Razauskas. Lietuvos Apvaizda: Gegužės 3-osios konstituciją prisimenant
Įrašas

D. Razauskas. Lietuvos Apvaizda: Gegužės 3-osios konstituciją prisimenant

Alkas.lt koliažas Dainius Razauskas, www.alkas.lt Pažaiskime tokį vaizduotės žaidimą. Įsivaizduokime, kad yra tam tikra mistinė jėga, antgamtinė galybė, kurios tikslas – saugoti Lietuvą ir jos vidinę esmę, dvasinį branduolį. Savotiškas Lietuvos angelas sargas. Nelyginant žydų Jahvė. Šiuolaikiškiau tariant, galingas kolektyvinės tautinės pasąmonės veiksnys. Tam kartui tiesiog pavadinkime jį Lietuvos geopolitine Apvaizda. O kadangi žaidžiame, tai...

Šv. Juozapatas, sujungęs Vilnių su Ukraina ir Kijevą su Roma
Įrašas

Šv. Juozapatas, sujungęs Vilnių su Ukraina ir Kijevą su Roma

Šiemet minime ne tik Vilniaus 700 metų jubiliejų, bet ir 400-ąsias šventojo Juozapato Kuncevičiaus (apie 1580–1623) kankinystės metines. Lietuvos Respublikos Seimui 2023-iuosius paskelbus šv. Juozapato metais, Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio paveldo muziejus kviečia į renginių ciklą „Kijevo krikščionybės skaitiniai Vilniuje“. Jau prasidėję ir visus metus truksiantys renginiai leis pažinti šv. Juozapato, sujungusio Vilnių su Ukraina ir Kijevą...

Jeigu trakietis Radvila Astikaitis būtų likęs LDK Kunigaikščiu-Valdytoju 1452 m.
Įrašas

Jeigu trakietis Radvila Astikaitis būtų likęs LDK Kunigaikščiu-Valdytoju 1452 m.

Radvila Astikaitis (1384-1477) Prof. Dobilas Kirvelis, www.voruta.lt Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) istorijoje minima, kad 1452 m., konfliktuojant LDK didžiūnams su Lenkijos ponais dėl Kazimiero Jogailaičio titulų, buvo svarstoma:  ar jis bus ir LDK Kunigaikštis, ir Lenkijos karalius, ar LDK Valdovas-Kunigaikštis gali būti ir kitas – nebūtinai Lenkijos Karalius Kazimieras?  Istorija nurodo, kad į šią LDK...

Česlovas Iškauskas. Bideno šaknys gali driektis į LDK?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Bideno šaknys gali driektis į LDK?

Česlovas Iškauskas. aidas.lt nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.delfi.lt 80-metis 46-asis Jungtinių Valstijų prezidentas ir antras katalikų tikėjimo prezidentas JAV istorijoje Joe Bidenas (visas angliškas vardas – Joseph Robinette „Joe“ Biden Jr.) neseniai buvo atvykęs trijų dienų vizito į Šiaurės Airiją ir Airijos Respubliką. Vizito metu jis ne tik dalyvavo oficialioje ceremonijoje, pažymėjusioje ketvirtį amžiaus...

Prieš 131 metus Rietavo bažnyčioje sužibo pirmoji Lietuvoje elektros lemputė
Įrašas

Prieš 131 metus Rietavo bažnyčioje sužibo pirmoji Lietuvoje elektros lemputė

Paminklas pirmajai Plungės elektrinei. Plungės TIC archyvo nuotr. Ar žinojote, kuo ypatinga balandžio 17-oji? Lygiai prieš 131 metus Žemaitijoje, Rietavo bažnyčioje, šią dieną sužibo pirmoji Lietuvoje elektros lemputė. Minint Energetikų dieną, Lietuvos nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ drauge su didžiausia Baltijos šalyse listinguojama energetikos bendrove „Ignitis grupė“ ir turizmo informacijos centrais dalijasi pirmuoju įelektrintu...

Dr. Tatjana D. Panova. Kunigaikštienė Elena, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo duktė ir Maskvos kremlius
Įrašas

Dr. Tatjana D. Panova. Kunigaikštienė Elena, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo duktė ir Maskvos kremlius

1 pav. Kremliaus XVII a. pradžioje planas. Serpuchovo kunigaikščių valdos buvo išsidėsčiusios tarp Arkangelo soboro (nr. 12) ir Mstislavskių valdų (nr. 8). Iliustr. iš dr. Tatjanos Dmitrijevnos Panovos asmeninio archyvo Dr. Tatjana Dmitrijevna Panova (д-p Татьяна Дмитриевна ПАНОВА), Maskvos kremliaus muziejaus vyriausioji mokslo darbuotoja, Maskva, Rusijos Federacija, www.voruta.lt Dr. Tatjana Dmitrijevna Panova (д-p Татьяна Дмитриевна...

Irma Randakevičienė. Gyvenimai, likę po vandeniu
Įrašas

Irma Randakevičienė. Gyvenimai, likę po vandeniu

Puseserės pažymėta Apnarų dvaro vieta ties Neveronimis. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Keletas archyvinių trupinių ant senojo Vilniaus – Kauno kelio Jeigu kada nors prašalaičiui tektų užsukti į Rumšiškių kapines ir atidžiau jas apžiūrėti, aplankytų mintis, jog kažkas čia ne taip kaip kitose. Tačiau tyla visur ta pati. Pasakojama, jog senasis kelias Vilnius – Kaunas ėjo palei  Nemuną....

Dr. Irma Randakevičienė. Stanislovo Moravskio pasakojimų pėdsakais
Įrašas

Dr. Irma Randakevičienė. Stanislovo Moravskio pasakojimų pėdsakais

Ustronės dvaras 2018 m.. Autorės nuotr. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Kai sėdžiu Ustronėje ant liepto, matau tą pačią Verknę, vinguriuojančią, apaugusią krūmokšniais ir medžiais, kartais pasidengiančią rūkais, tačiau vis tiek širdyje matau tą vietą, kurioje Paverknių arba Ustronės dvaras susikerta su Kisieliškių  žemėmis.               Stanislovas Moravskis taip pat nurodo, jog Jundeliškių (str. autorė: kurios XVIII...

Įrašas

Būti pirmtake: fotografės Paulinos Mongirdaitės darbai

Paulinos Mongirdaitės „Palanga Bains de mer“ vaizdų albumo 1 lapas. Palangos viešosios bibliotekos kraštotyros skyriaus nuotr.  Dainora KANIAVIENĖ, www.voruta.lt Susidomėjimas pirmosios fotografės Paulinos Mongirdaitės asmenybe kilo vėliau negu jos darbais. Išskirtiniuose, XIX pab. – XX a. pr. panoramą atskleidžiančiuose kadruose, moteris fiksavo lėtą ir tikslingai apgalvotą kurorto gimimą, architektūrinius pokyčius, besikeičiantį vietos urbanistinį veidą, pamažu...

Įrašas

XX a. pabaigoje Karaliaučiaus lietuviai skaitė, o dabar?

Alfonsas KAIRYS, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys „Donelaičio žemė“                       Karaliaučiaus krašto mylėtojų laikraštyje (taip skelbia paantraštė) “Donelaičio žemė” (redaktorius Steponas Lukoševičius) apstu rašinių iš Karaliaučiaus krašto istorijos, kultūros. Iki 2000 m. vasario yra išėję 82 numeriai. Anot leidinio redaktoriaus Stepono Lukoševičiaus, “ateityje, kaip iki šiol, “Donelaičio žemėje” bus rašoma apie krašto senovę ir jos seniausius...

Vytautas Šilas. Didžiuoju Nemuno keliu
Įrašas

Vytautas Šilas. Didžiuoju Nemuno keliu

Knygos viršelis Vytautas ŠILAS, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas, www.voruta.lt                 Baigiantis 2015-iems metams Lietuvos istorijos leidykla VšĮ „Vorutos“ fondas išleido žinomo Mažosios Lietuvos materialinio paveldo tyrėjo, daugelio knygų apie Mažosios Lietuvos kraštą autoriaus dr. Martyno Purvino pirmąją knygą „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“. Šioje, labai informatyvioje, statistika grindžiamoje  knygoje apžvelgiama senųjų Nemuno pakrančių gyvenviečių...

Įrašas

Į piligrimystės kelią Rasputiną atvedė kaimyno smurtas ir sibirietiška naminė

Tikriausiai visi žinome mistinę „pakvaišusio vienuolio“ Grigorijaus Rasputino istoriją ar bent jos mažą dalį. Daugelis išgirdę šią pavardę, Rasputinas, kuri reiškia sankryžą arba paprasčiau – paleistuvystę, ištvirkimą, mes prisimename senyvą, barzdotą, ilgaplaukį, nevalyvą mužiką, pūškuojantį XX amžiaus pradžios Sankt Peterburgo gatvėmis. Įsivaizduojame jį besilankantį baruose, matome jį su moterimis, kartais riebiai besikeikiantį ar neblogai įkaušusį....

Įrašas

Lietuviškas kraujas, purpurinė širdis, Holivudas

Psk. Alvydas TAMOŠIŪNAS, Šiauliai Poeto, dainininko ir aktoriaus Vladimiro Visockio žmona Marina Vladi atsiminimų knygoje „Vladimiras arba nutrūkęs skrydis“ (Vilnius: leidykla „Muzika“, 1992) pasakoja apie pažintį su žmogumi, kurio tuometinio populiarumo visoje Sovietų Sąjungoje ir daugelyje pasaulio šalių niekas neprilygo, jų vedybinį gyvenimą Maskvoje, išvykas į Prancūziją, Italiją, JAV ir kitas šalis. Knygoje aprašomas epizodas,...

Kaip rusai lietuvišką sijoną išsivežė
Įrašas

Kaip rusai lietuvišką sijoną išsivežė

Per pirmąją Rusijos imperijos tautų etnografinę parodą taip buvo pristatytos Kaunos gubernijos moterys. / „Lietuvos žinių“ nuotr. Jūratė Mičiulienė Kai patys dar nekaupėme savo krašto etnografinių eksponatų, pasirodo, carinės Rusijos mokslininkai vyko į ekspedicijas po Lietuvą ir iš mūsų krašto prisivežė tokių retenybių, kokių dabar net mūsų muziejai neturi. Tačiau atgauti jų nėra kaip, mat...

Įrašas

Andrius Riomeris – paskutinysis iš Riomerių gimęs Lietuvoje

Riomeriai – Lietuvos bajorų šeima, XVII a.pradžioje atskėlusi į Lietuvą iš Livonijos ir įsikūrusi Vilniaus ir Trakų apylinkėse. Pasak Lietuvių Enciklopedijos ( XXV  tomas, 487 p.)Riomeriai pasižymėjo Lietuvos valstybės kariuomenėje, visuomeniniame  ir kultūros  gyvenime. Giminės pradininkas buvo Motiejus Riomeris, LDK artilerijos generolas, miręs 1699 m. Kedainiuose ir palaidotas Trakų bažnyčios Riomerių koplyčioje. Severinas Riomeris (1814-1890) žinomas lietuvių...