Algimanto Stankūno asmeninio archyvo nuotr. Gruodžio 15-ąją mus pasiekė liūdna žinia: mus paliko dar vienas partizaninio karo epochos liudininkas, pelnytai laikytas paskutiniuoju šios kovos simboliu Kėdainių rajone – Algimantas Stankūnas (1931-2024). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr .Arūnas Bubnys savo ir visos Centro bendruomenės vardu reiškia nuoširdžią užuojautą dėl partizanų kovų...
Šiemet minimas Lietuvos partizaninio karo pradžios 80-metis. Keičiantis kartoms ir nykstant gyvajam pasakojimui, moksleiviams darosi vis sunkiau suprasti laisvės kovų istoriją, jų dalyvių motyvus bei šio pasirinkimo svarbą. Nors dabartinė vidurinio ugdymo programa apima esminius partizaninio karo faktus, joje pastebimas įtraukių metodinių priemonių trūkumas. Siekiant padėti jaunajai kartai užmegzti emocinį ryšį su sudėtingais istoriniais įvykiais,...
Birutė Mažeikaitė Ramanauskienė – Vanda su vyru A. Ramanausku Vanagu. 1946 m. Varėnos rajonas Lankininkų kaimo miškas. Nuotr. iš Auksutės Ramanauskaitės – Skokauskienės asmeninio albumo 1945 m. nors žydintį, bet iš tiesų mirtinai kraujuojantį pavasarį mokykliniams egzaminams besiruošianti mergina, prieš porą savaičių slapta susižadėjusi su jau partizanaujančiu Adolfu Ramanausku Vanagu, gauna iš pašto pranešimą, jog...
Jurgos Vilės knygos „Sibiro haiku“ pristatymas 2024 m.spalio 29 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus Konferencijų salėje vyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos konferencija. Joje dalyvavo bendrijos nariai iš įvairių Lietuvos miestų: Mažeikių, Plungės, Druskininkų, Utenos, Šiaulių, Kauno, Vilniaus, Lapteviečių brolijos. Didžiausio dėmesio konferencijoje sulaukė LGGRTC generalinio...
Lietuvos leidėjų asociacijos nuotraukos 2024 m. spalio 16–20 d. Vokietijoje, Frankfurto mieste, vyko 76-oji knygų mugė. Tai didžiausia Europos knygų mugė, kurioje savo leidinius pristatė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. ,,Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro leidiniai – tai unikali galimybė papasakoti užsienyje gyvenantiems žmonėms apie įkvepiančią laisvės kovų Lietuvos istoriją. Jų...
Raimundo Kaminsko nuotraukose įamžintos paminėjimo akimirkos Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, www.voruta.lt Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje prie Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjų Vydūno (1868-1953) ir Martyno Jankaus (1858–1946) paminklinių biustų visuomenininkų atstovai iš LPKTS, LPKTB, LŠS, XXVII knygos mėgėjų draugijos ir kitų organizacijų kartu su Kauno evangelikų liuteronų parapijos klebonu, kun. Sauliumi Juozaičiu...
Kviečiame dalyvauti mokslinėje konferencijoje „Laisvės kovų tyrinėjimai Lietuvoje“. Bus apžvelgta partizaninio pasipriešinimo 1944 metais pradžia Lietuvoje, Lietuvos laisvės kovotojų palaikų paieškos problemos ir uždaviniai. Bus pristatyti partizanų pėdsakų paieškos Pagrūbio miške (Rokiškio r.) ir Kalniškės mūšio vietovės archeologinių tyrimų rezultatai. Konferencijos pranešėjai aptars kovų atminties puoselėjimą ir jų ženklų paieška. Tyrimus pristatys žinomi Lietuvos laisvės...
Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt Spalio 8 d. Kaune, LPKTS būstinėje, buvo pristatyta visuomenininko, prof. Aleksandro Vitkaus nauja knyga ,,ULMO BYLA: Nacių masinės žudynės Lietuvoje 1941 metais“. Šioje knygoje dalykinį įžanginį žodį parašė istorikas, LGGRTC generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys. Renginio dalyviams, knygos autorių pristatė knygos redaktorius, rašytojas...
Pranešimą skaito svečias iš Vokietijos dr. Christian Pletzing Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, minėdamas 80-ąsias trečiosios Lietuvos emigracijos bangos metines, 2024 m. spalio 4 d. Vilniuje surengė tarptautinę konferenciją „Didysis pasitraukimas iš Baltijos šalių: emigraciniai procesai Europoje 1944-1949 m.“. Konferencija taip pat buvo skirta istoriniams procesams ir transformacijai Mažojoje Lietuvoje ir Rytų Prūsijoje...
Sedos kautynių schema Nr. 1, publikuota „Kario“ 1968 m. 9 numeryje Prieš aštuoniasdešimt metų, 1944 metų spalio 6-7 dienomis, įvyko Sedos kautynės, kuriose Tėvynės apsaugos rinktinės kariai bandė sulaikyti į vakarus besiveržiančią Sovietų Sąjungos kariuomenę. Vokietijos pusėje kariavusią Tėvynės apsaugos rinktinę sudarė du nepilnai sukomplektuoti pulkai ir juose daugiausia kovėsi nepatyrę 18-20 metų amžiaus...
Renginio akimirka. LGGRTC nuotr. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai sostinės gyventojus ir svečius pakvietė į iškilmingą renginį, kuris buvo skirtas paskutiniams Tuskulėnų dvaro valdytojams, Pasaulio tautų teisuoliams Antonovičiams atminti ir pagerbti. Tuskulėnų dvare nacių okupacijos metais buvo gelbėjami žydai. Žydų gelbėtojams, Pasaulio tautų teisuoliams Antonovičiams Tuskulėnų dvaro kieme ir buvo atidengta atminimo...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, minėdamas 80-ąsias trečiosios Lietuvos emigracijos bangos metines, 2024 m. spalio 4 d. Vilniuje organizuoja tarptautinę konferenciją „Didysis pasitraukimas iš Baltijos šalių: emigraciniai procesai Europoje 1944-1949 m.“. Konferencija taip pat skirta istoriniams procesams ir transformacijai Mažojoje Lietuvoje ir Rytų Prūsijoje 1944-1948 m. Pranešimus skaitys ir savo įžvalgomis dalinsis svečiai...
Masinių žudynių laukas. Aurimo Dudanavičiaus nuotr. Karolis Sabutis, Kauno IX forto muziejaus ekskursijų vadovas, istorikas, www.voruta.lt Išgyvenusi vienerius sovietinės okupacijos metus, 1941 m. birželio pabaigoje Lietuva dar sykį pateko į totalitarinių valstybių santykių aiškinimosi verpetą. Jeigu 1939 m. Vokietija ir SSRS rado diplomatinį susitarimo būdą, pasidalindamos Rytų Europą į įtakos zonas, tai po dvejų metų...
Antantės valstybių vadovai Paryžiaus taikos konferencijoje (iš kairės): D. Lloyd George, V. Orlando, G. Clemenceau ir Th. W. Wilsonas (1919 05 27)© Edward N. Jackson (US Army Signal Corps) Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt 1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje pasirašyta Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis, dar vadinama Molotovo – Ribbentropo paktu, padalino Europą į įtakos sferas ir daugelį tautų pasmerkė ilgiems okupacijos...
Rugsėjo 24 d. (antradienį) 11:00 val. Vilniuje nuo Šv. Hiacinto (Jackaus) koplyčios (S. Konarskio ir Jovaro gatvių sankryža) prasidės išskirtinė „Atminties kelio“ eisena į Panerius. Virš 100 mokinių ir mokytojų pirmą kartą pėsčiomis eis visą autentišką kelią, kuriuo Vilniaus žydai buvo varomi į savo paskutinę kelionę. Pakeliui, eisenos dalyviai sustos prie informacinių stendų ir mokiniai...
Prieš 80 metų, 1944 m. rugsėjo 28 d., NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje buvo įvykdytos pirmosios egzekucijos asmenims, šiandien žinomiems Tuskulėnų aukų vardu. Iki 1947 m. balandžio 16 d. mirties bausmė buvo įvykdyta 767 asmenims (dar 7 mirė kalėjime neįvykdžius mirties nuosprendžio). 2006-aisiais Lietuvos Respublikos Seimas rugsėjo 28-ąją paskelbė Tuskulėnų aukų atminimo diena ir įtraukė...
Antrasis pasaulinis karas buvo vienas tragiškiausių laikotarpių Lietuvos istorijoje. Jo žiaurumas ypač palietė šimtmečius šalyje gyvenusius žydus. Iki karo pabaigos pavyko išgyventi tik apie 5 proc. buvusios žydų bendruomenės. Jie išsigelbėjo savo didžiulio ryžto ir drąsos dėka, taip pat padedant tiems, kurie, rizikuodami savo ir artimųjų gyvybe, suteikė jiems prieglobstį. 1953 m. Izraelyje specialiu Kneseto...
Šių metų rugsėjo 14 dieną pirmą kartą Pagėgiuose buvo paminėta nauja LR Respublikos Seimo patvirtintina atmintina data – Vilko vaikų atminimo diena. Minėjime dalyvavo Vokietijos Federacinės Respublikos Vilniuje atstovai, Lietuvos garbės konsulas Badeno – Viurtembergo žemėje Wolfgangas von Stettenas, Vilko vaikai ir jų artimieji, Pagėgių ir Jurbarko savivaldybių merai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo...
Jadvyga Monstvilaitė su vyru, Lietuvos kariuomenės kapitonu Kaziu Kauku, Kaunas 1939 m. Giedrės Kaukaitės asmeninio archyvo nuotr. Kazys Kaukas gimė 1905 m. kovo 1 d. Vilkaviškio apskrities Paežerių valsčiaus Pulokiškių kaime. Pabaigė Vilkaviškio „Žiburio“ gimnaziją. Tarnavo Lietuvos kariuomenės 4-ajame artilerijos pulke 1928 m. apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 1938 m. – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV-ojo...
Rugsėjo 14 d. Pagėgiuose bus minima pirmoji Vilko vaikų atminimo diena. Minėjime dalyvaus Vokietijos Federacinės Respublikos Vilniuje atstovai, Lietuvos garbės konsulas Badeno – Viurtembergo žemėje Wolfgangas von Stettenas, vilko vaikai ir jų ainiai. Specialią meninę programą, skirtą vilko vaikams, atliks poetas, režisierius, rašytojas, romano „Mano vardas – Marytė“ autorius Alvydas Šlepikas, aktorius Andrius Bialobžeskis, muzikantas...
Lietuvos moterų kultūros draugijos mergaičių mokytojų seminarijos auklėtinės ir dėstytojos prie mokyklos, Kaunas, 1924 m. Antroje eilėje, iš dešinės pusės šešta sėdi seminarijos direktorė Magdalena Draugelytė-Galdikienė / Saugoma Lietuvos švietimo muziejaus rinkiniuose, LŠM, f. F. III, b. 5406. Karolina Jociūtė, Lietuvos švietimo muziejus, Kaunas, www.voruta.lt XX a. pirmoji pusė Lietuvoje glaudžiai susijusi su draugijų veikla....
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukoje – Antanas Gustaitis prie ANBO-VIII Kauno aviacijos dirbtuvėse 1939 m. vasarą Kęstas Vasilevskis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus viešųjų ryšių specialistas, www.voruta.lt 1939 m. rugsėjo 5 d. pirmą kartą į orą pakilo dvivietis vienmotoris pikiruojantis lengvasis bombonešis ANBO-VIII – paskutinysis iš brigados generolo Antano Gustaičio kurtų ANBO serijos modelių. Buvo...
Filmas „1944-ieji. Generolo misija.“ Stop kadras. LRT nuotr. Minint 80-tąsias Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo kovų metines ir siekiant atminti generolo Povilo Plechavičiaus įkurtą Vietinę rinktinę, sukurtas filmas „1944-ieji. Generolo misija“. Žurnalistės Rūtos Sinkevičienės dokumentinio filmo premjera laukia ir LRT TELEVIZIJOS bei portalo LRT.lt žiūrovų jis eteryje pasirodys rugpjūčio 29 dieną. “Kaip filmo autorės, manęs...
Butrimonių miestelio istorinis centras. Šaltinis – kpd.lt Jovita Niūniavaitė-Lesienė, Antanas Lesys, www.voruta.lt Eišiškių apskritis ir Eišiškių valsčius Eišiškių apskritis buvo dabartinės Lietuvos ir Baltarusijos teritorijoje, į pietus nuo Vilniaus. Plotas 2224 km², 77920 gyventojų (1942 m.), centras Eišiškės. Apskritis buvo sudaryta 1791 metais iš dalies Lydos apskrities žemių. Iki 1795 metų priklausė Lietuvos Didžiosios...
Ribentropo–Molotovo pakto (SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutarties) pasirašymas. Pirmas iš kairės J. Ribentropas, dešinėje J. Stalinas ir V. Molotovas. Kremlius, 1939 m. rugpjūčio 23 d., leidyklos „Briedis“ nuotr. Šiandien minimos 85-osios Molotovo-Ribbentropo pakto metinės, kada 1939 m. Sovietų Sąjunga ir Vokietija tarpusavyje pasidalino Vidurio Europą ir pradėjo Antrąjį Pasaulinį karą. Nors 1989 m. pabaigoje SSRS...
Dr. Valdas Selenis, www.voruta.lt 1944 m. rugpjūčio 2 d. buvo likviduotas romų lageris Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje Lenkijoje. Nužudyta apie 3000 romų tautybės žmonių. Tą dieną minima Tarptautinė romų holokausto atminimo diena. Romų genocidas dažnai vadinamas „pamirštu holokaustu“. Įvairiais dialektais romų kalba naudojamas žodis porajmos reiškia sunaikinimą. Vokiečių saugumo policijos ir SD operatyvinės grupės karo pradžioje...
Romai Ukmergės plente 1932 m. Foto Viktoras Kuprevičius. Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus Dr. Arūnas Bubnys, www.voruta.lt Pagal 1923 m. Lietuvos Respublikos gyventojų visuotinį surašymą Lietuvoje (be lenkų okupuoto Vilniaus krašto) gyveno tik 284 romai. Labai tikėtina, kad ne visi tuomet Lietuvoje gyvenę romai dėl savo klajokliško gyvenimo būdo buvo suregistruoti. Tikėtina, kad Lietuvoje...
Išvežami sušaudyti žydų įkaitai prie „Baltojo kalėjimo“. Iš kairės į dešinę: advokatas Izraelis Abramavičius, nežinomas asmuo, pirklys Simonas Rozenbergas, nežinomas asmuo, vyriausiasis Šiaulių rabinas Aharonas Bakštas, pirklys Kadišas Šapira, muitinės ekspeditorius Elijahu Penas, rabinas Abraomas Icchokas Nochumanskis, pabėgėlis iš Lenkijos. Šiauliai, 1941 m. liepa. Iš Jad Vašemo rinkinių Pagal dr. Arūno Bubnio darbus parengė dr....
Ant vokiečių tanko ,,Pantera“ sėdi Stasys Vaitkevičius, 1945 m. Iš asmeninio S. Vaitkevičiaus archyvo Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt 1944 – ųjų liepa Lietuvai tapo dar vienu istorijos smūgiu, kai sovietinė kariuomenė iš mūsų krašto stūmė dar vieną okupacinę kariauną – nacistinės Vokietijos pulkus. Anot tėvų pasakojimų, mano panemunės miestelio žmonės frontą kentė dvi savaites:...
Marijos d’Erceville, Kazimiero d’Erceville dukters, asmens liudijimas. 1940 m. birželio 27 d. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 36635, TAB3, l. 17. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Žemaitijoje gyvenantis lenkas su grynai prancūziška pavarde d’Erceville. Toks netikėtumas laukė, pradėjus nagrinėti eilinį žmogaus prašymą surasti dokumentus dėl artimųjų tremties....