Marijos d’Erceville, Kazimiero d’Erceville dukters, asmens liudijimas. 1940 m. birželio 27 d. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 36635, TAB3, l. 17. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Žemaitijoje gyvenantis lenkas su grynai prancūziška pavarde d’Erceville. Toks netikėtumas laukė, pradėjus nagrinėti eilinį žmogaus prašymą surasti dokumentus dėl artimųjų tremties....
Prie Kauno geto vartų grįžusios iš darbų kalinių brigados. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo Pagal dr. Arūno Bubnio ir savo darbus parengė dr. Alfredas Rukšėnas, www.voruta.lt Statistikos valdybos 1941 m. sausio 1 d. duomenimis, Kaune gyveno 32 595 žydai. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus nacių Vokietijos karui su Sovietų Sąjunga, tik nedideliam žydų skaičiui...
Iki Antrojo pasaulinio karo Kaune gyveno daugiau nei 30 tūkst. žydų. Anot istoriko Arūno Bubnio, neoficialiais 1941 m. sausio 1 d. statistikos duomenimis, Kaune gyveno 32 595 žydai (20,84 proc. miesto gyventojų). Kauno žydų persekiojimas, pogromai, žudynės prasidėjo jau pirmosiomis karo dienomis, nuo karo pradžios iki geto įsteigimo 1941 m. rugpjūčio 15 d. Kaune galėjo...
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Lietuva negali be eilinės erzelynės: štai vėl iš kapo keliame Lietuvai atsidavusį diplomatą ir patriotą Kazį Škirpą. Kas su valdžios nesankcionuotu atminimo lentos kabinimu, kas su „kuvaldomis“ ir rankų išsukinėjimais senjorams, kas su sausa ir akla savivaldybės klerkų teisine retorika… Skandalas laikinai nuščiuvo, nes jį tiesiogine ir bendrąja prasme...
Atminimo lenta. Vytauto Laskausko nuotr. Zigmas Tamakauskas – LLKS štabo viršininko pavaduotojas, LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės Kultūros ir meno būrio šaulys, Kaunas, www.voruta.lt Šie metai prasidėjo minint Lietuvos vėliavos pakėlimo Gedimino kalne 105-ąsias ir mūsų literatūros klasiko Kristijono Donelaičio gimimo 310-ąsias metines. Toliau sekė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16...
2024 m. birželio 23 d. (sekmadienį) Kaune kviečiame paminėti LR Seimo patvirtintą Birželio sukilimo atmintiną dieną. 8. 00 val. Kauno mažojoje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje (Aukštaičių g. 6) bus aukojamos Šv. Mišios už žuvusį 1941 m. birželio 23 d. Lietuvos policininką Juozą Savulionį ir kitus žuvusius bei mirusius Birželio sukilėlius. Po šv. Mišių vyks gėlių padėjimas...
Birželio 22 d. (šeštadienis) maloniai kviečiame atvykti – 11 val. į LUKIŠKIŲ aikštę, 12 val. į NEPRIKLAUSOMYBĖS aikštę Vilniuje ir dalyvauti iškilmingame 1941 m. Birželio sukilimo minėjime. 11 val. Lietuvos baikerių kongreso ir Lietuvos šaulių ginkluotosios technikos paradas Gedimino prospektu. 12 val. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos vėliavų pakėlimo ritualas ir trys simbolinės ginklų salvės. Minėjimo...
Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, Kaunas, www.voruta.lt 2024 m. birželio 20 d. Kaune, Istorinėje Prezidentūroje vyko parodos „Kauno getas: tikrovė ir atmintis“ atidarymas. Ši paroda buvo skirta Kauno geto sunaikinimo 80-mečiui paminėti. Parodos atidaryme sveikinimo žodžius išsakė LR Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas ir kiti svečiai. Parodoje...
Prieš 83-ejus metus (1941 m.) iš Kauno radiofono nuskambėjo ir istorija tapo Leono Prapuolenio žodžiai: „Dėmesio! Dėmesio! Kalba Kaunas, nepriklausoma Lietuva! Lietuvos nepriklausomybės atstatymo deklaravimas. Susidariusi Laikinoji vėl naujai atgimstančios Lietuvos vyriausybė šiuo skelbia atstatanti Laisvą ir Nepriklausomą Lietuvos Valstybę.“ 1941 m. birželio 22-28 dienomis vykęs sukilimas buvo protesto prieš sovietinę okupaciją, jos represinę teroro...
Seimo kanceliarijos nuotr. Aut. Ilona Šilenkova Kauno IX forto muziejaus direktoriaus Mariaus Pečiulio kalba, pasakyta minėjime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti: Jūsų Ekscelencija Prezidente, pirmasis atkurtos valstybės vadove, Seimo Pirmininke, premjere, mieli tremtiniai, Seimo nariai, kolegos, visi susirinkusieji. Šiandien minime Gedulo ir vilties dieną. Prieš 83 metus sovietinės jėgos struktūros pirmąjį...
Sutuoktiniai Kacėnai su M. Kacėnienės motina Rasa Jakubauskienė, Trakai, www.traku-zeme.lt Mums, jaunajai kartai, sunku suprasti, ką patyrė anų laikų žmogus, kuris tarsi žemiausios klasės gyvulys buvo grūdamas į belangius vagonus ir vežamas dienų dienas į mirtį – tremtį. Tačiau yra vis dar menančių ir savo būtimi tą pragarą patyrusių žmonių. Kartais net atrodo, kad šiuolaikiniam...
1940 m. birželio 15 d. į Lietuvos valstybės teritoriją Sovietų Sąjunga įvedė savo kariuomenę ir taip pradėjo šalies okupaciją. Nuo pirmosios okupacijos dienos pradėtas nuoseklus Lietuvos valstybingumo pamatų griovimas, taikių gyventojų persekiojimas ir areštai. Įprastą gyvenimo ritmą pakeitė įtampos ir nerimo dienos. Daugeliui kilo klausimas: kas bus toliau? 1940 m. liepos 6–7 d. tuometinio Valstybės...
Lietuvos pasienio policijos pasienietis Liudvikas Lapienis. [1938–1939 m.] Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 29220, l. 27-21. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Kartais nei išvaizda, nei apimtimi ar kitomis savybėmis neišsiskirianti byla tyrinėtojams pažeria įvairiausių netikėtumų ar įdomių istorijų. Taip įvyko vartant Lapienių šeimos tremties bylą, kurioje rastas...
Tremtinio, politinio kalinio Algimanto Simonaičio kalba, pasakyta minėjime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti: Mieli Lietuvos žmonės! Lietuviai yra labai ištverminga, ori ir valinga tauta. Tokių skaudžių istorijų kaip mūsų šeimos patyrė tūkstančiai laisvos Lietuvos žmonių. Prieš Jus stovi 1948 metų tremtinys, iš kurio sovietai pavogė vaikystę, o šeimą pasmerkė kančioms...
Diskusija su žinomais visuomenės žmonėmis Lietuva mini juodąsias datas – masinių trėmimų ir okupacijos bei genocido datas – Birželio 14-ąją ir Birželio 15-ąją, kurios žymi didžiausią sovietų prievartą prieš mūsų tautą. Lietuva neteko pačių šviesiausių savo žmonių, vysčiusių valstybę, dirbusių žemę, mokiusių jaunimą, kūrusių visuomeninio ir asmeninio gyvenimo prasmę. Totalitarinis sovietų režimas okupuotose teritorijose pasižymėjo...
Birželio 14 d., penktadienį, 10 val. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyks Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimas, skirtas tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti. 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga pradėjo Lietuvos Respublikos okupaciją ir po metų, 1941 m. birželio 14 d., įvykdė pirmuosius masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą. 1940 m....
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus kviečia kartu paminėti Gedulo ir vilties dieną, Okupacijos ir genocido dieną ir susipažinti su ekspozicijomis ir parodomis. Muziejus dirbs nuo 10 iki 18 val. Šiomis dienomis muziejaus lankymas nemokamas. Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienų tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti, 2024 m.birželio 14–15 dienomis Lietuvos gyventojų genocido ir...
Miško kirtėjos Sibiro tremtyje. Genovaitė Krikščiūnaitė – Radėnienė stovi antra iš kairės. Asmeninio G. Krikščiūnaitės-Radėnienės archyvo nuotraukos Vlada ČIRVINSKIENĖ, Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio vadovė, www.voruta.lt 1941 m. birželio 14- oji – diena, kai prieš septyniasdešimt septynerius metus 3 val. nakties enkavėdistai pradėjo masinius lietuvių areštus. Iš geležinkelio stočių pajudėjo pirmieji gyvuliniai vagonai. Ne vienerius metus...
Parlamentaras Jonas Bildušas (pažymėtas nuotraukoje) su Steigiamojo Seimo Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų ir Lietuvos valstiečių sąjungos frakcijų bloko nariais. Kaunas, 1920 m. | Fotografas nenurodytas. Lietuvos albumas, sudarė Janina Markevičienė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis, Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921. www.voruta.lt Bildušas Jonas, g. 1895 10 25, Pajūris (Šilalės vlsč.) miręs 1966 10 03 ,Čikagoje,...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras įgyvendina projektą „Holokausto aukų vardai gyvi“, kurį iš dalies finansuoja LR Vyriausybės kanceliarija. 2024 m. gegužės 17 d. pastatytas informacinis stendas, skirtas Pasvalio valsčiuje gyvenusiems ir Žadeikių miške nacių okupacijos metais nužudytiems žydų tautybės Lietuvos piliečiams atminti. Stendas įrengtas Pasvalio savivaldybės teritorijoje prie Memorialo holokausto aukoms atminti Žadeikių...
Šiemet Lietuvoje minint partizaninio karo pradžios 80-metį, legendinėje partizanų „vanagų“ stovyklavietėje iškilo įspūdingas paminklas, dedikuotas partizanų vadui Jonui Semaškai – Liepai. Iki 1953 m. Lietuvoje vykęs partizaninis karas – viena ryškiausių ir masiškiausių kovų prieš okupantus Europoje. Istorikų skaičiavimu, ginkluotame pasipriešinime dalyvavo apie 100 tūkstančių partizanų, iš kurių apie 20 tūkstančių žuvo. Daugelio jų palaikai...
Dariaus Jančiausko nuotr. 2024 m. gegužės 16 d. vyko Kengyro lagerio politinių kalinių sukilimo 70-mečio minėjimas-konferencija. Renginį organizavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kartu Vytauto Didžiojo karo muziejumi. Paminėti šią svarbią sukaktį atvyko svečiai iš Kazachstano ir Ukrainos, Kengyro sukilimo dalyviai ir jų artimieji, ekspedicijų į Kazachstano respubliką organizatoriai ir dalyviai, Lietuvos politinių...
Elnara Čurlu, Trakų krašto totorių bendruomenės pirmininkė, www.voruta.lt Kviečiame Jus prisijungti prie minėjimo renginio, skirto Krymo totorių tautos genocido iš gimtojo Krymo į Vidurinę Aziją ir Sibirą 80-osioms metinėms paminėti. Data: 2024, Gegužės 18 d., 12.00-16.00 val. Vieta: Paminklas sovietinės okupacijos aukoms, Lukiškių aikštė, Vilnius Renginio programa bus sudaryta iš dviejų dalių: 12.00 – 13.15...
Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas „Tėtis savo rankraščiuose aprašė daug veiksnių, kurie lėmė jo apsisprendimą tapti laisvės kovotoju. Pirmieji susitikimai su partizanais įvyko mano mamos, Birutės Mažeikaitės tėviškės apylinkėse prie Ūdrijos, Alytaus rajone. Juos, Tėčio prašymu, organizavo mano senelis Motiejus Mažeika. Vėliau tų susitikimų buvo ir kitose vietose“, – pasakoja Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė – paskutinio su okupacija...
Taip Sibire vežiojamas vanduo Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Prasidėjo Jono Dapkūno tremties vargai. Pagal NKVD sukurptą bylą ir 1946 m. rugpjūčio 13 d. tribunolo paskelbtą nuosprendį jis su šeima buvo išsiųstas į Krasnojarsko sritį. Bet Sibiro lageriai šykščiai – tik keliomis eilutėmis – atsispindi jo kaimiška kalba prisodrintuose prisiminimuose. Pažadėjęs aprašyti savo 8 metų katorgišką gyvenimą,...
Elena Žilinskienė, Trakų viešosios bibliotekos Tiltų padalinio vyr. bibliotekininkė, www.voruta.lt Balandžio 23-ąją – Pasaulinę knygos ir autorinių teisių dieną prasidėjusi Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė kviečia atkreipti dėmesį į bibliotekų pasiekimus, skatinti visuomenės skaitymą, kūrybiškumą, kalbėti aktualiomis temomis, mažinti kultūrinę, socialinę, informacinę atskirtį, įtraukti bendruomenes į kultūrines bei kūrybines veiklas. Tiltų bibliotekoje balandžio mėnesį vyksta literatūros...
Parodos atidarymo akimirkos – Raimundo Kaminsko nuotraukose Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt 2024 m. balandžio 19 d., Kaune, Vytauto Didžiojo universitete ( K. Donelaičio g. 52 – II a. fojė) buvo atidaryta tarptautinė paroda „Tarp gyvybės ir mirties: gelbėjimo istorijos Holokausto akivaizdoje“. Parodos atidaryme dalyvavo Europos Parlamento narė Rasa...
Senasis Marijampolės paštas, kur dirbo J. Dapkūnas. Vietoj sudegusio pašto pastatytas „Spindulio“ kino teatras Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tai paskutiniai Sūduvos šviesuolio Jono DAPKŪNO prisiminimai prieš tardymus NKVD požemiuose Kaune ir tremtį. Paskui jie nutrūksta, o tęsiasi jau lageriuose. Tekste nemažai tarmybių, svetimybių, paaiškinimų, išnašų. Parengė Česlovas Iškauskas. Suėmimas. Prasideda vargai… Vieną dieną į tą mano...
Kubanės kazokų choras Panevėžyje. 1929 m. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 23489/3, l. 283-7, 283-7 ap. 1929 m. Panevėžyje koncertavo Kubanės kazokų choras. Šio choro pirmtakas Kubanės kazokų karinis choras buvo įkurtas 1811 m. Jekaterinodare (dabar Krasnodaras). 1920 m. Raudonajai armijai užėmus Kubanės regioną choras buvo išvaikytas. Dėl gresiančio raudonojo...
Ką diena iš dienos patirdavo nuo vokiečių naikinimo mašinos besislapstę žydai ir tie, kurie jiems bandė padėti, kartais ir patys rizikuodami savo gyvybėmis? Šias dvi skirtingas, tačiau vieną su kita susipynusias perspektyvas sugretinsianti paroda bus atidaryta Vytauto Didžiojo universitete (VDU) balandžio 19 d., penktadienį, 16.00 val., K. Donelaičio g. 52 – II a. fojė. Parodos atidarymą...