Dėl tokios rašomosios mašinėlės „Continental“ J. Dapkūnas turėjo didelių bėdų… Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tęsiame Jono DAPKŪNO prisiminimus. XV-oje ištraukoje – šio Sūduvos šviesuolio vargai dėl rašomosios mašinėlės. Juos žmogus patyrė tiek nuo vokiečių, tiek nuo sovietų. Artėjo vargani tremties metais, išsiskyrimas su šeima… Abu okupantai – ant vieno kurpalio Slinko laikai, kilo ir dar didesnių...
Asociatyvi Freepik nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Atmetę visus rusiškojo agresoriaus bandymus gražinti Sovietų Sąjungos molinio milžino galybę, dar kartą okupuojant buvusias „broliškas respublikas“, turime pripažinti, kad būtent rusai prieš 63-jus metus balandžio 12 d. pirmieji pakėlė žmogų į kosmoso erdves: vos 27-rių sulaukęs Jurijus Gagarinas apskriejo Žemę kosminiu laivu „Vostok“ ir tapo pirmuoju...
Balandžio 10 d., trečiadienį, 18 val. Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos konferencijų salėje (5 aukštas) pristatomas Seimo kanceliarijoje kurtas autorinis dokumentinis filmas „Širdies piligrimai“, skirtas Lietuvių chartos 75-osioms metinėms. Filmo idėjos autorė ir režisierė Audronė Bielinienė, operatorius Robertas Zamaris, jiems talkino Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai J. E. arkiv. Lionginas Virbalas. Filmo...
Jau pirmosiomis karo dienomis buvo subombarduotas Vilkaviškis. Nuotrauka iš Arvydo Žardinsko archyvo (http://rytufrontas.net/?page_id=1288) Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tęsiame Sūduvos šviesuolio Jono DAPKŪNO prisiminimus. Keturioliktasis pasakojimas – apie karo pradžią Suvalkijoje. Nors 43-ijų sulaukęs vyras ir toliau mėgino užsiimti verslu, tačiau ir naciai jam ėmė lipti ant kulnų… Bet netrukus grįžo sovietai. Antrojo pasaulinio karo sūkuriuose...
Antanas Juknevičius, 1936 m. gegužės 2 d. Fot. B. Brudner, Wilno www.voruta.lt Žymaus prieškario Vilniaus krašto advokato ir žurnalisto Antano Juknevičiaus prisiminimai Anot mano motinos pasakojimų, kai 1903 m. rugpjūčio 8 d. paryčiais pradėjau žemiškąją kelionę, Karužalaukio kaime, prie Giedraičių (tuomet Vilniaus aps.), virš mano galvos siautusi sunki ir grėsminga audra. Ištisą naktį žaibai raižę...
Margarita 1966 m. gauna B. A. kolegijos baigimo diplomą Annhurst College. Ji dėvi vienuolišką rūbą Marija Aliodija Bareikaitė-Remienė, JAV, www.voruta.lt Žmogaus gyvenimo kloniai Kiekvienas gyvas žmogus bendrauja su Dievu. Ir ne tik bendrauja. Dievas dalyvauja formuojant žmogaus sąmonę, protą. Žmogus savo gyvenimą dažniausiai vertina metais. Bet žmogaus gyvenimas – tai Dievo ir žmogaus bendravimas. „Toli nuo Tėvynės, be gimtosios...
Lietuvos kariuomenės paradas 1938 m. Vasario 16-ąją Nepriklausomybės 20-mečio proga Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Sovietinę okupaciją Jonas Dapkūnas prisiminė kaip slogius laikus. „Nuotaika prislėgta“, – rašė jis rankraštyje. Nors jis nepolitikavo, o vertėsi visokiais darbai, statybomis, galų gale į jo biblioteką-knygyną vis tiek užsuko sovietinis saugumas… Netrukus įsiliepsnojo karas. Atsiminimuose daug sodrios, kaimiškos, tarmiškos kalbos. Gale...
Kauniečio menininko Vytenio Jako meninė intervencija „Degantys akmenys“ – visuomenei pristatytas 2018-ųjų vasarą. Pasak akcento autoriaus, veidrodžių šukės, kuriomis dekoruotas pastato fasadas, metaforiškai simbolizuoja sudužusius gyvenimus. Raimundo Kaminsko nuotraukos Dr. Raimundas Kaminskas, Kaunas, www.voruta.lt 2024 m. kovo 27 d. Kaune, Vilijampolėje prie buvusių geto vartų vyko „Vaikų akcijos“ 80-ųjų metinių paminėjimas. „Vaikų akcija“ buvo vienas...
Kauno geto kalinių darbo brigados prie geto vartų. 1942 m. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr. Dr. Arūnas Bubnys, www.voruta.lt Pagal gausumą ir svarbą Lietuvoje Kauno žydų bendruomenė nusileido tik Vilniaus žydų bendruomenei. Kauno žydai garsėjo visoje Rytų Europoje Slobodkės (Vilijampolės) ješiva, hebrajiška švietimo sistema ir sionistinės veiklos aktyvumu. Neoficialiais Statistikos valdybos 1941 m. sausio 1...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilniaus skyrius kviečia paminėti masinių gyventojų trėmimų Priboj („Bangų mūša”) 75-ąsias metines. Renginys vyks 2024 m. kovo 27 d., trečiadienį 12:00 val. Minint 1949 metų trėmimų 75-metį, bus aukojamos šv. Mišios Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje (Vasario 16-osios g.11, Vilnius)....
2024 m. kovo 25 d. 16 val. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų memorialo dvaro kieme (Žirmūnų g. 1F, Vilnius) bus pristatoma paroda „Kabyliackaja hara – Atminties vieta ir liūdesys“, skirta vienai iš sovietinių masinių žudynių vietų Gudijoje – Kabyliakų kalnui. Šia paroda siekiama parodyti, kad Gudija, kaip lietuviai vadino Baltarusiją, tiek pat...
Prie prelato Stanislovo Jokūbauskio kapo Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt 2024-03-15 Kaune prie prel. Stanislovo Jokūbauskio (1880 – 1947) kapo vyko Lietuvos žydų gelbėtojų dienos paminėjimas. Renginį pradėjo kun. Robertas Grigas malda, vėliau prasidėjo leidinio „TIE, KURIE GELBĖJO 1941-1944. Žydų gelbėjimas Lietuvoje“ skaitymai (išleido LGGRTC 2012 metais), kuriuose dalyvavo LGGRTC Sekretoriato...
Atminimo lenta Vilniuje, Gedimino prospekte, ant buvusio Šv. Jurgio viešbučio sienos, kur 1939 m. veikė LR Generalinis konsulatas. Čia istorikų manymu buvo išduota apie 1000 gyvybės vizų. Ernestas Lukoševičius, JAV, www.voruta.lt Šiandien Lietuva pagerbia žydų gelbėtojus. Siūlau Jums stabtelėti Vilniuje, Gedimino prospekte ir pagerbti dr. A. Trimaką ir jo bendražygius, kurie, prasidėjus II pasauliniam karui,...
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga 2024 m. kovo 15 d. Komunizmo aukų muziejuje Vašingtone atidaryta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus darbuotojų parengta paroda „Nuo sovietinės raudonos iki lietuviškos trispalvės: 50 kovos už laisvę metų“. „Pirmą kartą Lietuva turi galimybę globaliu mastu papasakoti visą kovos už laisvę istoriją...
Nuotraukoje: Skaidra Grabauskienė, Jonas Arbačiauskas, dr. Raimundas Kaminskas Dr. Raimundas Kaminskas, Kaunas, www.voruta.lt Šią savaitę Kaune, Ąžuolyno bibliotekos Ąžuolo salėje vyko Jono Arbačiausko knygos NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVŲ DRAMA pristatymas. Renginyje dalyvavo knygos autorius, Lietuvos partizanų ryšininkas, šaulys Jonas Arbačiauskas bei Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas, šaulys, dr. Raimundas Kaminskas. Renginį vedė Ąžuolyno bibliotekos Kaunistikos...
Socialinio tinklo X maketas Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Per savo interviu į Maskvą atvykusiam amerikiečių žurnalistui Tuckeriui Carlsonui Putinas mėgavosi istorijos žiniomis, bet dažnai klydo arba nusišnekėdavo. Buvo akivaizdu, kaip nevykusiai emocingais dirbtiniais pasažais jis mėgina pateisinti savo karą prieš Ukrainą. Istorikus galėjo papiktinti Putino manevras, kuriuo jis galų gale apkaltino Lenkiją išprovokavus Hitlerį...
2024 m. vasario 15 d. Lietuvos partizanų memoriale, Radviliškio rajone, Minaičių kaime, vyko iškilmingas Valstybės atkūrimo dienos ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos paskelbimo 75-ųjų metinių minėjimas. Renginyje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys ir LGGRTC Istorinių tyrimų programų skyriaus vyriausiasis istorikas...
Stanislavos Žilinskaitės-Prusak ir Isako Prusako tremtyje gimę vaikai prie savo namo. Oliokminskas, Oliokminsko r., Jakutija, 1957 m. Iš kairės: Vladimiras Prusakas, Eduardas Prusakas ir Silvija Prus genocid.lt 2023 m. pabaigoje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Leidybos skyrius išleido Tremtinių ir politinių kalinių albumą „Ištremti iš Tėvynės / Deported From Their Homeland“. Leidinį rengė...
J.Vailokaitis – Ūkio banko valdybos pirmininkas. Vilkaviškio krašto muziejaus nuotr. Doc. dr. Vladas Terleckas, Kultūros barai 2008 m. NR.3 Straipsniu siekiama papildyti skurdžią, įvairiais pramanais apipintą aktyvaus Lietuvos valstybės kūrėjo, bankininko, pramonininko biografiją, paneigti įsisenėjusius kaltinimus, šmeižtus, atskleisti jų nepagrįstumą. Beje, Jono Vailokaičio veiklos tiesiog neįmanoma atskirti nuo vyriausiojo brolio – kunigo Juozo darbų. Gyvenimas...
Teodoras Balnas. [1919–1926 m.] Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-20159 Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Šiemet minime Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvio, kapitono Teodoro Balno 135-ąsias gimimo metines. Teodoras Balnas gimė 1889 m. vasario 17 d. Rusijoje, Tomsko gubernijoje, Barnaule, ištremto 1863 m. sukilimo dalyvio šeimoje. Nuo 1911 m. tarnavo carinės Rusijos...
Vaikų darželyje auklėtoja pasakoja apie Stalino gyvenimą ir veiklą. 1950 m., Lietuvos ypatingojo archyvo nuotrauka Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Šiais metais numatome skelbti straipsnių ciklą pagal Seimo 2023 m. kovo 28 d. nutarimą Nr. XIV-1859 „Dėl 2024 m. paskelbimo NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės bei diplomatų Lozoraičių atminimo metais“. Kas mėnesį bus atskleidžiama...
2024 m. sausio 26 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro paroda „Dievų miške. 46 lietuvių inteligentų grupė Štuthofo koncentracijos stovykloje“ ir dr. Arūno Bubnio knyga „Lietuviai Štuthofo koncentracijos stovykloje 1942–1945 metais“. Tai pirmosios šios knygos sutiktuvės. Renginyje dalyvavęs Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius padėkojo LGGRTC...
Vytautas Sinica, www.pozicija.org Sekmadienį keli Seimo atstovai ir patriotiški piliečiai, tarp jų ir Nacionalinio susivienijimo atstovai, paminėjo Kaniūkų kaimo žudynes, prieš 80 metų įvykdytas raudonųjų sovietinių partizanų. Vos po kelių valandų lietuviška simbolika ir net Seimo paliktas vainikas dingo, o atminimo kryžius jau papuoštas Lenkijos vėliava ir lenkiškais vainikais. Kas vyksta? Ir kodėl didžiojoje žiniasklaidoje...
Tarptautinės Holokausto atminimo dienos minėjimas Europos Parlamente. Photographer: Philippe BUISSIN. © European Union 2024 – Source: EP Ketvirtadienį Europos Parlamente minint Tarptautinę Holokausto atminimo dieną, apie savo išgyvenimus pasakojo Varšuvos geto įvykių liudininkė Irene Shashar. Atminimo ceremoniją pradėjusi EP pirmininkė Roberta Metsola teigė, kad „šiandien prisimename Holokausto aukas ir patvirtiname savo nepajudinamą įsipareigojimą kovoti su...
Žiemos karas. Suomijos sargybinis netoli Kemijärvi. 1940 m. vasario 11 d. Finnish Wartime Photograph Archive (sa-kuva.fi) Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Nuo Helsinkio iki Varšuvos, matuojant automobilių kelius, yra daugiau kaip tūkstantis kilometrų. Trijų Baltijos šalių sienos su Rusija ilgis – beveik 900 km, o jeigu pridėtume Latvijos ir Lietuvos sieną su Baltarusija –...
Fotomenininkas Robert Wilczyński. Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, www.voruta.lt 2024 m. sausio 16 d. Sugiharos namuose (Vaižganto g. 30, Kaunas) vyko parodos „Gyvųjų miestas / Mirusiųjų miestas“ atidarymas, kuriame dalyvavo jos autorius Robert Wilczyński. Robert Wilczyński – lenkų fotomenininkas, fotoreporteris. Gyvena ir kuria Varšuvoje. Vienas mėgstamiausių jo kūrybos išraiškos būdų...
Tėvas – Lietuvos kareivis, 1938 m. Autoriaus asmeninio albumo nuotr. Česlovas Iškauskas, žurnalistas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Sunku paaiškinti, kodėl prieš pustrečių metų, artėjant Tėvo dienai, atsirado degantis noras rašyti apie savo Tėvą. Gal kad vienoje „Facebook“ paskyroje perskaičiau, kokia kone visa lietuvių tauta buvo arši kovotoja su sovietija, beveik disidentė, o gal Tėvą paprasčiausiai susapnavau...
LGGRTC Paieškų ir identifikavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Dalius Egidijus Stancikas ir istorikė dr. Ingrida Jakubavičienė. R. Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, Kaunas, www.voruta.lt Istorinėje prezidentūroje Kaune vyko renginys „Atminties dedamoji: nusilenkimas mirusiam“, kuriame buvo pristatytas dokumentinis filmas „Prezidentų likimai“ (2006 m., trukmė 46 min.). Filme atkuriamos lemtingos 1940-ųjų birželio okupacijos akimirkos, sugriovusios ne tik valstybių,...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pristato naują leidinį – dr. Arūno Bubnio knygą „Lietuviai Štuthofo koncentracijos stovykloje 1942–1945 metais“ 2023 m. buvo minimos 46 lietuvių inteligentų įkalinimo Štuthofo konclageryje 80-osios metinės. Tebūnie ši knygelė Štuthofe kalėjusių ir žuvusių lietuvių atminimo ir pagarbos ženklas. dr. Arūnas Bubnys „Lietuviai Štuthofo koncentracijos stovykloje 1942–1945 metais“ –...
Klaipėdos krašto prijungimo operacijos herojus J. Tomkus yra palaidotas Kaune Šančių kapinėse, tačiau tiksli jo amžinojo poilsio vieta čia nėra žinoma. E. Lukoševičiaus archyvo nuotr. Asta Dykovienė, klaipeda.diena.lt Baigiantis Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio minėjimo metams, užmarštyje liko vienas pagrindinių šios kovinės operacijos vadų – Juozas Tomkus-Oksas – tragiško likimo asmenybė. Kažkada Sibire pagailėjęs...