Antrasis pasaulinis karas

Pagrindinis puslapis Istorija Antrasis pasaulinis karas
Įrašas

Brigados generolas Kazys Skučas – okupacijos auka

Stasys Ignatavičius, Gintautas Tamulaitis, Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės šauliai 1940 m. birželio 14 d. apie 12 val. nakties, Sovnarkomo pirmininkas V. M. Molotovas, Sovietų Sąjungos vyriausybės vardu įteikė Lietuvos užsienio reikalų ministrui J. Urbšiui ultimatumą. Tarp ultimatumo reikalavimų buvo: „1. Kad būtų atiduoti teismui Vidaus reikalų ministeris generolas Skučas ir Saugumo departamento direktorius...

Įrašas

Išsiaiškino, kad nacių lyderis palaidotas žydų kapinėse

Algirdas ACUS, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vokietijos istorikas sako atskleidęs paslaptį, kur dingo nacių slaptosios policijos Gestapo vadas Heinrichas Muelleris, pranykęs be žinios Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Tiesa, vargu ar atsakymas patiks nuo nacių nukentėjusiems žydams – Muellerio palaikai esą ilsisi žydų kapinėse Berlyno centre. Policijos pareigūnas H. Muelleris į valdžią atėjus naciams tarnavo...

Įrašas

Hitlerio ir Stalino paktas – balta dėmė

Irena TUMAVIČIŪTĖ, Vilnius Tokiu pavadinimu Vokietijos portalas tagesspiegel.de paskelbė Berlyno Humboltų universiteto polonistikos profesoriaus emerito Heinricho Olschowskio straipsnį. Dar prieš keletą metų niekšiškiausio Sovietų Sąjungos ir hitlerinės Vokietijos sandorio dieną didžiuosiuose Vokietijos laikraščiuose objektyvus šio politinio įvykio ir abiejų diktatūrų nusikaltimų vertinimas buvo neįmanomas, nes kelioms kartoms buvo įdiegta, jog nacionalsocializmo nusikaltimai buvo daug baisesni...

Įrašas

Klastotės anatomija

Prieš beveik trejus metus spaudoje pasirodė ir iki šiol nuolat eksploatuojamas teiginys, kad pokario metais partizanai nužudė 25 tūkst. žmonių. Kaip rašo K. Girnius: „pradėjus atviriau rašyti apie komunistų terorą, tuojau paskelbta, kad partizanai nužudė ne 13 tūkst. žmonių, kaip buvo skelbiama beveik tris dešimtmečius, bet 25 tūkstančiai“. Tad iš kur šis skaičius ir kiek...

Įrašas

Prisiminimai apie Lietuvoje internuotus lenkus

Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius 2012 m. lapkričio 22 d. LR Seimo II rūmų parodų galerijoje iškilmingai atidaryta paroda „1939–1940 m. Lietuvoje internuoti lenkai“. Kilnojamąją parodą parengė Tautos atminties institutas (IPN, Lenkija), Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ir Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejus. Parodoje panaudota medžiaga iš Lenkijos, Lietuvos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Danijos institutų,...

Įrašas

Dr. A. Bubnio kalba, minint Ukrainos badmečio aukų atminimą

Penktadienį, 2012 m. lapkričio 23 d., prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms Gedimino pr. ir Aukų g. sankirtoje įvyko tradicinė Vilniaus ukrainiečių bendrijos, Ukrainos ambasados bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) rengiama akcija „Uždek žvakę“, kurios metu buvo pagerbtas 1932–1933 m. badmečio Ukrainoje (holodomoro) aukų atminimas. Renginį vedė Genocido aukų muziejaus vadovas Eugenijus...

Įrašas

Prof. V. Landsbergio knygos sutiktuvės

2012 m. rugsėjo 11 d., antradienį, 18 val. Signatarų namų salėje (Pilies g. 26, Vilnius) maloniai kviečiame į Europos Parlamento nario prof. Vytauto Landsbergio knygos „Rezistencijos pradžia 1941-ųjų Birželis: dokumentai apie šešių savaičių Laikinąją Lietuvos Vyriausybę“ sutiktuves. Dalyvaus: prof. Vytautas Landsbergis, dr. Kęstutis Girnius, dr. Mindaugas Tamošaitis, politikos ir kultūros apžvalgininkas, publicistas Vidmantas Valiušaitis

Įrašas

1941 m. birželio 26–27 d. sovietų nužudytų aukų atminimas

2012 m. birželio 30 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir politinių kalinių bei tremtinių atstovai vyko į Červenę (Baltarusija) pagerbti ten 1941 m. birželio 26–27 d. sovietų nužudytų aukų atminimo. Svečius Minske pasitikęs Konservatorių krikščionių partijos-Baltarusijos liaudies fronto narys Valerijus Buivalas palydėjo juos prie buvusio NKVD kalėjimo ir į Kuropatus – vietą...

Įrašas

Įdomiausias XX a. politinis pokeris 2 d.

Irena TUMAVIČIŪTĖ, Vilnius Vengrų istoriko Krisztiano Ungvary straipsnių serijos apie SSRS ir Trečiojo Reicho karo išvakares ir jo pradžią apžvalga. Stalinas nebuvo numatęs, kad vokiečiams žaibo karo pradžia bus tokia sėkminga. Vokietijos stiprėjimas daugelį metų jį nelabai jaudino. Rimta grėsme jis laikė tik galimą bendrą Vokietijos ir Japonijos karą prieš Sovietų Sąjungą. To buvo galima...

Įrašas

Iš Trakų karaimų gyvenimo tarpukariu

Tarp karaimų diasporų, įsikūrusių Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės žemėse ir buvusios Respublikos (Žečpospolitos) pietryčių pakraščiuose, reikšmingiausia bendruomenė (karaimiškai “džymat”) pasirodė Trakuose. Čia buvo Didžiojo kunigaikščio valdžios centras, tą akivaizdžiai liudija iki šiol išlikusios dvi pilys-pusiasalio ir salos, iš kurių salos pilies šiuo metu didelė dalis yra restauruota. Važiuodamas 1414 metų sausį pro Trakus Burgundijos keliautojas ir...

Įrašas

Atsiminimai apie Ažagų kautynes (1945 m. kovo 27 d.)

Pasakoja Bronius Urbonas, buvęs slapyvardis Uranas, Laimėjimų būrio partizanas Miškas, kuriame 1944-1945 metais būrėsi partizanai, yra tarp buvusių Pušaloto, Smilgių ir Panevėžio valsčių. Šis miškas iš šiaurės į pietus driekiasi apie 20 km. Plotis labai nevienodas – nuo 8-9 iki 2 km. Šis nemažas miškas neturi vardo (arba aš jo nežinau), žmonių vadinamas arčiausiai esančių...

Įrašas

Pokaris Sūduvoje

Šiandien džiaugdamiesi, kad Lietuva ir Lenkija yra nepriklausomų valstybių šeimoje, kad abi žengia geros kaimynystės ir bičiulystės link, prisiminkime nors prabėgomis, kaip dar neseniai teko verstis mūsų tėvams ir seneliams, kai po Antrojo pasaulinio karo audros jie rinkosi po gimtinės stogu mieloje Sūduvoje, kaip jiems teko vargti nesuprastiems galingesnio kaimyno, kurį taip pat slėgė sovietinio...

Įrašas

Habil. dr. J. Šyvokienės pranešimas Seime, minint partizano A. Kraujelio žūties 45-metį

Habil. dr. Janinos Šyvokienės pranešimas Seime (2010-02-23) minint partizano Antano Kraujelio žūties 45-metį   Dar tie miškai rytais teberasoja Stambiais, skardžiais, kaip krištolas lašais. Ir kaip vaikystėj rasos gelia kojas – Juk čia širdies dalelę palikai.   Jo kraują žemė tėviškės sugėrė. Šermukšni, čia dar klaidžioja tava kančia. Kai draskė kūną žmonės sužvėrėję, Ir kaulus...