Anot knygos autoriaus prof. Valdo Rakučio, „kol Europos monarchai kūrė prabangų absoliutizmo pasaulį, mes akylai saugojome bajoriškąją demokratiją. Ja pasinaudoję juodieji ereliai sudraskė ir mus, ir mūsų demokratiją.“ Ši knyga puikiai papildo Valdo Rakučio bestselerį „Prieš panyrant į sutemas“. Neprilygstamas karo istoriko ir žurnalistės Žilvinės Petrauskaitės tandemas šįkart pasakoja apie tai, kas XVIII amžiuje dėjosi...
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio karūna ir kardas, rasti Vilniaus katedroje 1931 metais. Creative Commons Attribution-Share Alike 2.5 Generic Ištrauka iš naujos dr. Algimanto Bučio studijos „Lietuvos karaliai ir karalienės. Istorinis žinynas, sudarytas remiantis pirminių šaltinių faktografiniais duomenimis“ (Leidykla ALIO, Vilnius, 2024) antrojo tomo. Vilniaus katedra dviejų civilizacijų sąlyčio centre Paskutinieji Gediminaičių karališkos dinastijos palikuonys Abiejų Tautų Respublikoje,...
1630 metai. Slanimas – turtingas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestas, Sapiegų giminės valda. Vilniaus vaivados Leono Sapiegos valdinė Ona, pravarde Korotka, apkaltinama kerėjimu. Vienas Slanimo miestietis pareiškia, kad Ona nužiūrėjo jo žmoną, o žydas prekeivis dievagojasi buvęs jos prakeiktas. Tardoma kaltinamoji, vildamasi išsigelbėti, išsitaria žinanti, ką išties derėtų siųsti į laužo liepsnas. Gretimo kaimo popo žmoną...
Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Džoja Gunda Barysaitė) Darius Jakavičius, LRS Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl Vytauto Didžiojo palaikų paieškos ir identifikavimo. Katedros požemiuose rasta apie 800 palaikų. Juos ketinama tirti, atliekant bioarcheologinius ir paleogenetinius tyrimus. Komisijos pirmininko Dariaus Jakavičiaus...
Vytis. JaCrispy, Dreamstime nuotrauka 67 visuomenininkai, tinklaraštininkai, istorikai, paramos Ukrainai teikėjai ir kiti visuomenės atstovai viešu laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą, Užsienio reikalų ministeriją bei Seimo narius, ragindami neleisti naudoti Vyčio ar jokių kitų lietuviškų simbolių tiek ant Naujosios Baltarusijos pasų, tiek bet kokia kita forma ir oficialia apimtimi. Prikišamai pirštu beda...
Karstas Vytauto Didžiojo palaikams, 1933 m. Pagamintas Čekoslovakijoje. Po ilgų karo ir pokario kelionių dabar sugrįžęs į Vilniaus katedros bazilikos požemius. V. Jenciaus-Butauto nuotr. Viktoras Jencius-Butautas, www.voruta.lt Lietuvą kartas nuo karto supurto politiniai – kultūriniai skandalai. Įvyksta todėl, kad Lietuva ilgus šimtmečius neturėjo savos valstybės ir jos piliečių interesų niekas nesaugojo ir neatstovavo. Šiandien galima...
Prisimename bene garsiausią ir žymiausią iš didikų Radvilų giminės – patį Mikalojų Radvilą Juodąjį, gimusį prieš 510 metų – 1515 m. vasario 4 d. Gimė jis daugeliui puikiai žinomame ar bent girdėtame Nesvyžiuje dabartinės Baltarusijos teritorijoje. Tai buvo ne tik žmogus, gimęs vienoje įtakingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių. Svarbu ne tik tai, kad kartu su...
Aidos Valinskienės ir straipsnio autoriaus nuotraukos Zigmas Tamakauskas, Kaunas, www.voruta.lt Prieš kurį laiką vienoje televizijos laidoje teko matyti Valdo Rakučio vedamą vaizdinę apybraižą „Vytautas Didysis“, kurioje buvo pasakota apie Vytauto asmenybę, jo nuveiktus darbus Lietuvos labui. Neseniai – šių metų sausio sekmadienį Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje Lietuvos Respublikos Seimo...
LDK paveldo sergėtojo Napoleono Ordos (1807-1883) pavaizduota Gardino didžioji (choralinė) sinagoga (kairiajame paveikslo kampe). Antrojo pasaulinio karo metais Gardino choralinė sinagoga, iš pradžių glaudusi žydų pabėgėlius iš jau užimtos vakarinės Lenkijos, įsteigus Gardino getą, tapo išvežamų į Treblinką ir Aušvicą centrine surinkimo vieta. Muzeum Narodowe w Krakowie. MNK III-r.a-4353 Jurga Žąsinaitė-Gedminienė, www.voruta.lt Lietuvos kultūros istorijos...
2024-ųjų gruodį sėkmingai įgyvendintas dar vienas Kultūros paveldo departamento iš dalies finansuotas projektas – viešoji įstaiga „Keliautojo žinynas“ išleido Vytenio Almonaičio ir Junonos Almonaitienės knygą „Kražių kraštas: keliautojo žinynas“. Kaip būdinga šiems autoriams, knyga išsiskiria išsamumu ir tikslumu, dėmesiu patiems įvairiausiems kultūros paminklams. Geografine prasme žinynas aprėpia buvusio LDK Kražių valsčiaus vakarinę pusę ir dabartinio Kelmės...
1717 m. Lietuvos iždo tribunolo, institucijos prižiūrėjusios mokesčių rinkimą, knygos pirmasis lapas, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Senieji aktai, b. 2421. Dr. Mindaugas Šapoka, Lietuvos istorijos institutas, www.voruta.lt Valstybės skola ir skolinimasis nėra šiuolaikinių valstybių atributas. Pinigų trūkumas lydėjo valstybes ir anksčiau. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė nebuvo išimtis. Didžioji dauguma senosios Lenkijos ir Lietuvos valstybės išlaidų, kaip...
Jolanta Zakarevičiūtė/TVB nuotr. Irena Jocienė, Trakų viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė, Trakai, www.voruta.lt Trakų viešojoje bibliotekoje pristatytas viešųjų ryšių specialistės Sonatos Dirsytės istorinis romanas „Išdidumo kalinė. Nežinoma ir dramatiška Žygimanto Senojo nesantuokinės šeimos istorija.“ Tai – antrasis autorės romanas. Pirmasis – „Fata morgana“ – sulaukė nemenko skaitytojų susidomėjimo. Susitikimo metu autorė prisipažino, kad antrąjį romaną parašyti...
Šv. Petro ir Povilo bažnyčia. Deimantės Šuliauskaitės nuotr. Lankydami artimųjų palaidojimo vietas žvelgiame žemyn – ten, kur į paskutinę kelionę buvo išlydėti artimieji. Jei tenka užlipti ant kapo su degančia žvakele, kurią norime gražiai pastatyti, daugelis mintyse atsiprašome artimųjų, kad teko peržengti laidojimo vietą. Tačiau retas iš mūsų žino, kad vienas iškiliausių Lietuvos didikų giminės...
Kardas „kościuszkόwka“. VDKM archyvo nuotr. Šiais metais minime 230-ąsias 1794 m. sukilimo metines. Į kovą stoję sukilėliai siekė išvaduoti Abiejų Tautų Respubliką nuo Rusijos imperijos įtakos po Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo (įvykusio 1793 m.) ir prorusiškos Targovicos konfederacijos. Taip buvo bandoma paskutinį kartą gelbėti žlugdomą valstybę. Sukilimas prasidėjo 1794 m. kovo mėnesį ir iš...
Žygimantas Augustas. Aut. Jonas Janulis (1888-1973). Vytauto Didžiojo karo muziejaus archyvas Greičiausiai esate skaitę ir girdėję įvairių istorijų, kaip senosios Lietuvos valdovai bandydavo įsitvirtinti valdžioje. Ar tai būtų karaliaus Mindaugo įvykdytas žemių vienijimas, Jogailai inkriminuojamas didžiojo kunigaikščio Kęstučio nužudymas, Vytauto Didžiojo nuotykiai su kryžiuočiai, ar dinastiniai perversmai, ar dar kokie nors bandymai iš konkurentų išplėšti...
Stelmužės piliavietės žvalgymų akimirka. Simonos Burokaitės nuotr. Simona Burokaitė, Zarasų rajono savivaldybės Mero patarėja, www.voruta.lt Zarasų rajone, pačiame Lietuvos ir Latvijos pasienyje esanti Stelmužė garsi ne tik seniausiu ąžuolu Europoje, unikalia medine bažnyčia, bet ir turtinga, Livonijos ordino laikus menančia įtvirtinta dvarviete, o galbūt net ir piliaviete, kurios istorija yra paslaptinga ir dar ne iki...
Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, www.voruta.lt Ne vienas Apšvietos epochos peripetijas analizavęs tyrėjas[1] nurodė, kad XVIII a. antroje pusėje visoje Europoje itin suintensyvėjo įvairių periodinių leidinių spausdinimas. Jų ne tik padaugėjo, bet ir pasikeitė pats formatas, turinys, o tai rodo, kad formavosi kitokia skaitytojų auditorija. Tuomet jau ne tik mokslininkai reprezentavo raštingumą puoselėjančią ir vertinančią publiką – pagrindiniu...
Jokūbo Lesniskio tarnybos bylos lapas. Olandijos nacionalinis archyvas, archief van de Verenigde Oost-Indische Compagnie, Deel I/I.2.b.4 Scheepssoldijboeken, 5393 Huis te Dieren: Grootboek en journaal, l. 172. Dr. Mindaugas Šapoka, Lietuvos istorijos institutas, www.voruta.lt Sparčiai tobulėjančios moderniosios technologijos keičia daugelio profesijų, tarp jų ir istorikų, darbo pobūdį. Dar visai neseniai norint atlikti tyrimą archyvuose reikėdavo daugelį...
Pal. Mykolo Giedraičio paveikslas Videniškių Šv. Lauryno bažnyčios koplyčioje, 2023 m. Skaidrūnės Vetcelienės nuotr. Habil. dr. Aldona Prašmantaitė, Lietuvos istorijos institutas, Vilnius, www.voruta.lt Giedraičiai yra viena seniausių Lietuvos didikų giminių, kurios istorija ir įnašas į valstybės ir visuomenės kultūros raidą kol kas yra menkai tyrinėtas. Amžių pervartose kunigaikštišką giminės liniją išsaugojusių, iš sritinių XIII–XIV...
Dr. Martynas Purvinas. ve.lt nuotr. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Galima manyti, kad didžiajam mūsų dainiui Kristijonui Donelaičiui savaip pasisekė. 1945 m. sugriautojoje Mažojoje Lietuvoje pavyko aptikti jo rankraščių. Sovietinės okupacijos dešimtmečiais niokotoji Tolminkiemio bažnyčia vis tik nebuvo visai nušluota nuo žemės paviršiaus, neatsidūrė kokiame kariniame poligone kaip kareivų pamėgtas taikinys bombardavimams. Vokietijoje prisiglaudę Donelaičių...
Marijos Felicijos Pilar fon Pilchau iš Bielawskių antkapis Bernardinų kapinėse Dr. Irma Randakevičienė, Vilnius, www.voruta.lt Visai šalia Vilniaus Lavoriškių parapijoje stovėjo Mickūnų dvaras, XVII-XVIII a. priklausęs Vilniaus vyskupijos kapitulai. 1802 m. liepos 22 d. šiame dvare gimė buvusio Abiejų Tautų Respublikos karaliaus šambeliono Apolinaro Moravskio ir Marijonos Semaškaitės sūnus, gydytojas, rašytojas, filantropas Stanislovas Moravskis, vėliau...
„Saulės mūšis“. Dailininkas Pranas Daugintis. 2007 metai. Drobė, aliejus. Habil. dr. Edvardas Gudavičius, www.voruta.lt Jau seniai įpratome sakyti Saulės mūšis, tačiau istoriografų jau pakankamai padaryta, kad vietovardžio vieta būtų patikimai lokalizuota. „Soule“ ar „Saulė“ – tai, neabejotinai yra Šiauliai. Ir todėl, manau, jau dabar galime drąsiai sakyti – Šiaulių mūšis. Šiaulių mūšis yra labai problematiškas,...
Senoji Alantos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia (1534–1906). Nuotr. iš asmeninio Gintauto Šeikio archyvo Gintautas ŠEIKIS, Molėtų r., Alanta, www.voruta.lt Mes, kurie gyvename ir kuriems Dievas patikėjo rūpintis kitais, turėtume gyventi ne tik dėl savęs ir savo amžininkų, bet ir dėl ateinančių kartų. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro priesaika, išsakyta laiške Transilvanijos triumviratui...
Stačiatikių motyvais puošta geležtė 1683 metų rugsėjo 12 dieną įvykęs Vienos mūšis – vienas iš ankstyvų Habsburgų Austrijos karo su Osmanų imperija epizodų. Karts nuo karto į karo veiksmus įsitraukdavo Habsburgų valdomos Ispanijos kariuomenė ir Abiejų Tautų Respublika. Abiejų Tautų Respublika kovose su turkais padėjo ir Vienoje. Tą vasarą šimtatūkstantinė turkų kariuomenė veržėsi gilyn į...
Tadas Kosciuška. Karlo Gotlybo Šveikarto portretas, po 1802 m. Elena Žilinskienė, Trakų viešosios bibliotekos Tiltų padalinio vyr. bibliotekininkė, www.voruta.lt Nuo rugsėjo pradžios Tiltų bibliotekoje eksponuojama literatūros paroda „Tado Kosciuškos sukilimas“. Šiais metais sukanka 230 metų, kai Rusijos imperijos kariuomenei įsiveržus į Abiejų Tautų Respubliką, nepatenkinti, patriotiškai nusiteikę bajorai, valstiečiai ir miestiečiai ėmė priešintis agresoriui, siekdami...
Vyko trečiasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės karas. 1514 m. liepos 30 d. maskvėnams, ėmusiems pilis vieną po kitos ir besigraužusiems į LDK teritoriją, pavyko užimti strategiškai svarbią Smolensko tvirtovę. Paskatintas sėkmingos kampanijos, caras Vasilijus III (1479-1533) ruošėsi žygiuoti į Vilnių triuškinti LDK kariuomenės ir ją remiančių lenkų pulkų. Jis ketino sukaustyti grandinėmis...
Oršos mūšis. Tempera, 1524–30, priskiriama dailininkui Hansui Krelliui, Varšuvos nacionalinis muziejus Doc. dr. Mintautas Čiurinskas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Rugsėjo 8 dieną minėsime 510–ąsias Oršos mūšio metines. Ta proga Vilniaus Rotušėje rengiama tarptautinė konferencija „Oršos mūšiui – 510: istorinė patirtis dabarties iššūkiams“. 1514 m. rugsėjo 8 d. įvykęs Oršos mūšis buvo...
Asociatyvi Freepik nuotr. Kristina Urbienė, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja, www.voruta.lt Na štai, vasara prabėgo vienu ypu po praėjusių labai sunkių emociškai, intelektualiai, psichologiškai mokslo metų. Tenka grįžti į darbą ir lėtam įsibėgėjimui čia vietos nėra, tenka nerti stačia galva, nes juk atnaujintos programos lyginėse klasėse. Praėję mokslo metai, manau, daugumai mokytojų įsimins kaip...
Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio portretas. Aliejus, 1528, dailininkas L. Cranachas vyresnysis; Hercogo Antono Ulricho muziejus Braunschweige, šaltinis-vle.lt Marija Purvinienė, Kaunas, www.voruta.lt Sofijos Jogailaitės ir markgrafo Frydricho sūnus Albrechtas Hohencolernas fon Ansbachas gimė 1490 m., mirė 1568 m. Tepliuvoje, netoli nuo Karaliaučiaus. Mes turėtume prisiminti, kad jis buvo Gediminaičių palikuonis, bene visiems žinomo Lenkijos karaliaus ir...
Nuotraukos iš renginio – Raimundo Kaminsko Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, istorinės atminties tyrinėtojas, Kaunas, www.voruta.lt Liepos 15-ąją, minint „Žalgirio“ mūšio dieną, Kaune buvo atidengtas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio paminklas. 5 metrų aukščio ir 3 tonas sveriantis monumentas kauniečius ir miesto svečius pasitinka buvusių Senųjų Kauno kapinių prieigose, ties...