1717 m. Lietuvos iždo tribunolo, institucijos prižiūrėjusios mokesčių rinkimą, knygos pirmasis lapas, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Senieji aktai, b. 2421. Dr. Mindaugas Šapoka, Lietuvos istorijos institutas, www.voruta.lt Valstybės skola ir skolinimasis nėra šiuolaikinių valstybių atributas. Pinigų trūkumas lydėjo valstybes ir anksčiau. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė nebuvo išimtis. Didžioji dauguma senosios Lenkijos ir Lietuvos valstybės išlaidų, kaip...
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Sonatos Dirsytės istorinis romanas „Išdidumo kalinė. Nežinoma ir dramatiška Žygimanto Senojo nesantuokinės šeimos istorija“
Jolanta Zakarevičiūtė/TVB nuotr. Irena Jocienė, Trakų viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė, Trakai, www.voruta.lt Trakų viešojoje bibliotekoje pristatytas viešųjų ryšių specialistės Sonatos Dirsytės istorinis romanas „Išdidumo kalinė. Nežinoma ir dramatiška Žygimanto Senojo nesantuokinės šeimos istorija.“ Tai – antrasis autorės romanas. Pirmasis – „Fata morgana“ – sulaukė nemenko skaitytojų susidomėjimo. Susitikimo metu autorė prisipažino, kad antrąjį romaną parašyti...
„Hic jacet peccator“. Čia guli nusidėjėlis
Šv. Petro ir Povilo bažnyčia. Deimantės Šuliauskaitės nuotr. Lankydami artimųjų palaidojimo vietas žvelgiame žemyn – ten, kur į paskutinę kelionę buvo išlydėti artimieji. Jei tenka užlipti ant kapo su degančia žvakele, kurią norime gražiai pastatyti, daugelis mintyse atsiprašome artimųjų, kad teko peržengti laidojimo vietą. Tačiau retas iš mūsų žino, kad vienas iškiliausių Lietuvos didikų giminės...
Prieš 230 metų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė stojo į paskutinį mūšį
Kardas „kościuszkόwka“. VDKM archyvo nuotr. Šiais metais minime 230-ąsias 1794 m. sukilimo metines. Į kovą stoję sukilėliai siekė išvaduoti Abiejų Tautų Respubliką nuo Rusijos imperijos įtakos po Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo (įvykusio 1793 m.) ir prorusiškos Targovicos konfederacijos. Taip buvo bandoma paskutinį kartą gelbėti žlugdomą valstybę. Sukilimas prasidėjo 1794 m. kovo mėnesį ir iš...
Prieš 480 m. Žygimantas Augustas įžengė į LDK sostinę Vilnių
Žygimantas Augustas. Aut. Jonas Janulis (1888-1973). Vytauto Didžiojo karo muziejaus archyvas Greičiausiai esate skaitę ir girdėję įvairių istorijų, kaip senosios Lietuvos valdovai bandydavo įsitvirtinti valdžioje. Ar tai būtų karaliaus Mindaugo įvykdytas žemių vienijimas, Jogailai inkriminuojamas didžiojo kunigaikščio Kęstučio nužudymas, Vytauto Didžiojo nuotykiai su kryžiuočiai, ar dinastiniai perversmai, ar dar kokie nors bandymai iš konkurentų išplėšti...
Stelmužės piliavietės tyrimuose – netikėti atradimai
Stelmužės piliavietės žvalgymų akimirka. Simonos Burokaitės nuotr. Simona Burokaitė, Zarasų rajono savivaldybės Mero patarėja, www.voruta.lt Zarasų rajone, pačiame Lietuvos ir Latvijos pasienyje esanti Stelmužė garsi ne tik seniausiu ąžuolu Europoje, unikalia medine bažnyčia, bet ir turtinga, Livonijos ordino laikus menančia įtvirtinta dvarviete, o galbūt net ir piliaviete, kurios istorija yra paslaptinga ir dar ne iki...
XVIII a. antros pusės aktualijos LDK periodikoje – Vilniaus ir Gardino kalendoriuose
Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, www.voruta.lt Ne vienas Apšvietos epochos peripetijas analizavęs tyrėjas[1] nurodė, kad XVIII a. antroje pusėje visoje Europoje itin suintensyvėjo įvairių periodinių leidinių spausdinimas. Jų ne tik padaugėjo, bet ir pasikeitė pats formatas, turinys, o tai rodo, kad formavosi kitokia skaitytojų auditorija. Tuomet jau ne tik mokslininkai reprezentavo raštingumą puoselėjančią ir vertinančią publiką – pagrindiniu...
Lietuviai Olandijos Ost Indijos bendrovės tarnyboje XVII–XVIII a.
Jokūbo Lesniskio tarnybos bylos lapas. Olandijos nacionalinis archyvas, archief van de Verenigde Oost-Indische Compagnie, Deel I/I.2.b.4 Scheepssoldijboeken, 5393 Huis te Dieren: Grootboek en journaal, l. 172. Dr. Mindaugas Šapoka, Lietuvos istorijos institutas, www.voruta.lt Sparčiai tobulėjančios moderniosios technologijos keičia daugelio profesijų, tarp jų ir istorikų, darbo pobūdį. Dar visai neseniai norint atlikti tyrimą archyvuose reikėdavo daugelį...
Giedraičių giminė ir palaimintojo Mykolo Giedraičio kultas: Videniškių fenomenas
Pal. Mykolo Giedraičio paveikslas Videniškių Šv. Lauryno bažnyčios koplyčioje, 2023 m. Skaidrūnės Vetcelienės nuotr. Habil. dr. Aldona Prašmantaitė, Lietuvos istorijos institutas, Vilnius, www.voruta.lt Giedraičiai yra viena seniausių Lietuvos didikų giminių, kurios istorija ir įnašas į valstybės ir visuomenės kultūros raidą kol kas yra menkai tyrinėtas. Amžių pervartose kunigaikštišką giminės liniją išsaugojusių, iš sritinių XIII–XIV...
Martynas Purvinas. Mažvydų genties pėdsakų beieškant
Dr. Martynas Purvinas. ve.lt nuotr. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Galima manyti, kad didžiajam mūsų dainiui Kristijonui Donelaičiui savaip pasisekė. 1945 m. sugriautojoje Mažojoje Lietuvoje pavyko aptikti jo rankraščių. Sovietinės okupacijos dešimtmečiais niokotoji Tolminkiemio bažnyčia vis tik nebuvo visai nušluota nuo žemės paviršiaus, neatsidūrė kokiame kariniame poligone kaip kareivų pamėgtas taikinys bombardavimams. Vokietijoje prisiglaudę Donelaičių...
XIX a. Vilniaus gyventojai. Baronai Pilar fon Pilchau ir jų giminystės ryšiai
Marijos Felicijos Pilar fon Pilchau iš Bielawskių antkapis Bernardinų kapinėse Dr. Irma Randakevičienė, Vilnius, www.voruta.lt Visai šalia Vilniaus Lavoriškių parapijoje stovėjo Mickūnų dvaras, XVII-XVIII a. priklausęs Vilniaus vyskupijos kapitulai. 1802 m. liepos 22 d. šiame dvare gimė buvusio Abiejų Tautų Respublikos karaliaus šambeliono Apolinaro Moravskio ir Marijonos Semaškaitės sūnus, gydytojas, rašytojas, filantropas Stanislovas Moravskis, vėliau...
Edvardas Gudavičius. Šiaulių mūšis problematiškas, kadangi jį smulkiai aprašo vienintelis šaltinis – Livonijos eiliuotoji kronika
„Saulės mūšis“. Dailininkas Pranas Daugintis. 2007 metai. Drobė, aliejus. Habil. dr. Edvardas Gudavičius, www.voruta.lt Jau seniai įpratome sakyti Saulės mūšis, tačiau istoriografų jau pakankamai padaryta, kad vietovardžio vieta būtų patikimai lokalizuota. „Soule“ ar „Saulė“ – tai, neabejotinai yra Šiauliai. Ir todėl, manau, jau dabar galime drąsiai sakyti – Šiaulių mūšis. Šiaulių mūšis yra labai problematiškas,...
Alanta tarp Astikų ir Radvilų. Vengrų pėdsakai Alantos krašte XVI a. pabaigoje
Senoji Alantos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia (1534–1906). Nuotr. iš asmeninio Gintauto Šeikio archyvo Gintautas ŠEIKIS, Molėtų r., Alanta, www.voruta.lt Mes, kurie gyvename ir kuriems Dievas patikėjo rūpintis kitais, turėtume gyventi ne tik dėl savęs ir savo amžininkų, bet ir dėl ateinančių kartų. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro priesaika, išsakyta laiške Transilvanijos triumviratui...
Įdomusis parodos „Sarmatų karvedžiai“ eksponatas – kardo geležtė
Stačiatikių motyvais puošta geležtė 1683 metų rugsėjo 12 dieną įvykęs Vienos mūšis – vienas iš ankstyvų Habsburgų Austrijos karo su Osmanų imperija epizodų. Karts nuo karto į karo veiksmus įsitraukdavo Habsburgų valdomos Ispanijos kariuomenė ir Abiejų Tautų Respublika. Abiejų Tautų Respublika kovose su turkais padėjo ir Vienoje. Tą vasarą šimtatūkstantinė turkų kariuomenė veržėsi gilyn į...
230 metų nuo pasipriešinimo agresorei Rusijai. Tado Kosciuškos sukilimas
Tadas Kosciuška. Karlo Gotlybo Šveikarto portretas, po 1802 m. Elena Žilinskienė, Trakų viešosios bibliotekos Tiltų padalinio vyr. bibliotekininkė, www.voruta.lt Nuo rugsėjo pradžios Tiltų bibliotekoje eksponuojama literatūros paroda „Tado Kosciuškos sukilimas“. Šiais metais sukanka 230 metų, kai Rusijos imperijos kariuomenei įsiveržus į Abiejų Tautų Respubliką, nepatenkinti, patriotiškai nusiteikę bajorai, valstiečiai ir miestiečiai ėmė priešintis agresoriui, siekdami...
Prieš 510 metų Oršos mūšyje buvo sumušta Maskvos kariuomenė
Vyko trečiasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės karas. 1514 m. liepos 30 d. maskvėnams, ėmusiems pilis vieną po kitos ir besigraužusiems į LDK teritoriją, pavyko užimti strategiškai svarbią Smolensko tvirtovę. Paskatintas sėkmingos kampanijos, caras Vasilijus III (1479-1533) ruošėsi žygiuoti į Vilnių triuškinti LDK kariuomenės ir ją remiančių lenkų pulkų. Jis ketino sukaustyti grandinėmis...
Istorikas M. Čiurinskas: LDK karinės išminties ir ginklo galia – pergalė Oršos mūšyje
Oršos mūšis. Tempera, 1524–30, priskiriama dailininkui Hansui Krelliui, Varšuvos nacionalinis muziejus Doc. dr. Mintautas Čiurinskas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Rugsėjo 8 dieną minėsime 510–ąsias Oršos mūšio metines. Ta proga Vilniaus Rotušėje rengiama tarptautinė konferencija „Oršos mūšiui – 510: istorinė patirtis dabarties iššūkiams“. 1514 m. rugsėjo 8 d. įvykęs Oršos mūšis buvo...
Kolegos, ką rinksimės – kiekybę ar kokybę? Ir kitos grimasos švietimo sistemoje…
Asociatyvi Freepik nuotr. Kristina Urbienė, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja, www.voruta.lt Na štai, vasara prabėgo vienu ypu po praėjusių labai sunkių emociškai, intelektualiai, psichologiškai mokslo metų. Tenka grįžti į darbą ir lėtam įsibėgėjimui čia vietos nėra, tenka nerti stačia galva, nes juk atnaujintos programos lyginėse klasėse. Praėję mokslo metai, manau, daugumai mokytojų įsimins kaip...
Marija Purvinienė. Albrechtas Brandenburgietis, Karaliaučiaus universiteto kūrėjas
Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio portretas. Aliejus, 1528, dailininkas L. Cranachas vyresnysis; Hercogo Antono Ulricho muziejus Braunschweige, šaltinis-vle.lt Marija Purvinienė, Kaunas, www.voruta.lt Sofijos Jogailaitės ir markgrafo Frydricho sūnus Albrechtas Hohencolernas fon Ansbachas gimė 1490 m., mirė 1568 m. Tepliuvoje, netoli nuo Karaliaučiaus. Mes turėtume prisiminti, kad jis buvo Gediminaičių palikuonis, bene visiems žinomo Lenkijos karaliaus ir...
Žalgirio mūšio pergalės 614-ųjų metinių minėjimas Žalgirio pergalės parke
Gintautas Tamulaitis, „Žalgirio pergalės parko“ klubo pirmininkas, Cinkiškiai, Kauno raj., www.voruta.lt 2024 m. liepos 13 d. šeštadienį, renginį skirtą Žalgirio mūšio pergalės 614-osioms metinėms pažymėti Žalgirio pergalės parke prie Cinkiškio iš ryto bandė sutrukdyti prapliupęs smarkus lietus, tačiau jau apie 11 val. praskaidrėjo dangus, nustojo lietus ir gamta leido pabaigti paskutinius paruošiamuosius šventei darbus: išskleisti...
Kaune atidengtas paminklas LDK Aleksandrui Jogailaičiui
Nuotraukos iš renginio – Raimundo Kaminsko Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, istorinės atminties tyrinėtojas, Kaunas, www.voruta.lt Liepos 15-ąją, minint „Žalgirio“ mūšio dieną, Kaune buvo atidengtas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio paminklas. 5 metrų aukščio ir 3 tonas sveriantis monumentas kauniečius ir miesto svečius pasitinka buvusių Senųjų Kauno kapinių prieigose, ties...
Lietuvos kariai Žalgirio mūšio lauke paminėjo 614-ąsias pergalės metines
Minint 614-ąsias pergalės Žalgirio mūšyje metines, kaip manoma istorinėje mūšio vietoje Griunvalde, vyko mūšio masinė inscenizacija ir vienas didžiausių Viduramžių istorijos festivalių. Keli tūkstančiai dalyvių gyveno viduramžiškoje stovykloje tų laikų sąlygomis, apsirengę autentiškais rūbais, rengdami riterių turnyrus, amatų turgus, koncertus ir ruošdamiesi lemtingajam mūšiui. 35 kilogramus sveriančius rekonstruotus XIV a. LDK šarvus ryžosi apsirengti 11...
XVI–XVIII a. LDK knygrišystė ir kaip 21 amžiuje įrišti knygas pagal Trakų pilies bei Žemaičių Žemės teismų aktų knygų pavyzdį
Trakų istorijos muziejuje, Kęstučio g. 4, atstatytame Trakų Pusiasalio pilies pietvakarių bokšte, jau gavusiame „Knygos namų“ pavadinimą, 2024 m. birželio 3–7 dienomis Lietuvos atminties institucijų darbuotojai dalyvavo kūrybinėse knygrišystės dirbtuvėse. Projektą dalinai finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, organizavo Trakų istorijos muziejus drauge su partneriais ir gerais bičiuliais – Vilniaus knygrišių gildija. Naujų knygrišystės kompetencijų įgijo...
Istorinis, 49-erius metus trukęs kryžiaus sugrąžinimas į Normainių Baro konfederatų koplytstulpį
Iškilmės dalyviai Kun. Robertas Gedvydas Skrinskas, Šėta, www.voruta.lt Bukonių bendruomenės pirmininkas Petras Vyšniauskas laimėjo tarptautinį projektą „Abiejų Tautų Respublikos istorinė atmintis – bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Lenkijos VVG, kuriant naujas turizmo paslaugas ir inovacijas“ Nr. 44TT-KK-21-3-08675-PR001. Petras skyrė projekto lėšų Normainių Baro Konfederatų koplytstulpio kryžiaus pagaminimui 255 Baro konfederacijos metinių proga. Kristaus kančią pagamino tautodailininkas ...
Lietuvos kultūros paveldas Ukrainoje: ką apie jį žinome? (II)
Chotynas. Nuotrauka: Grigory Fedyukovich, CC BY-SA 3.0 <https://creativecommons.org/licenses/by-sa/3.0>, via Wikimedia Commons Julius Markevičius, Valstybinės kultūros paveldo komisijos visuomenės informavimo specialistas, www.voruta.lt Pastaruosius dvejus metus jokia kita valstybė taip nekausto mūsų dėmesio kaip Ukraina. Ne iš žingeidumo, o dėl Rusijos sukelto siaubingo karo išmokome Ukrainos geografiją, atstumus, miestų ir upių pavadinimus. Daugelis šių žinių semiasi tik...
Lietuvos kultūros paveldas Ukrainoje: ką apie jį žinome? (I)
Ostrogo pilis. Nuotrauka: Panchuk Valentyn, CC BY-SA 4.0 <https://creativecommons.org/licenses/by-sa/4.0>, via Wikimedia Commons Julius Markevičius, Valstybinės kultūros paveldo komisijos visuomenės informavimo specialistas, www.voruta.lt Pastaruosius dvejus metus jokia kita valstybė taip nekausto mūsų dėmesio kaip Ukraina. Ne iš žingeidumo, o dėl Rusijos sukelto siaubingo karo išmokome Ukrainos geografiją, atstumus, miestų ir upių pavadinimus. Daugelis šių žinių semiasi...
Knygos išperkamos, o bibliotekose skaitytojai laukia jų eilėse. Taip atsitiko ir su romanu „Karo nuotaka“
Lentvario miesto bibliotekoje viešėjo istorinio romano „Karo nuotaka“ autorė Ilona Skujaitė Dalia Bagdžiuvienė, Trakų viešosios bibliotekos Lentvario padalinio vedėja, www.voruta.lt Istoriniai romanai apie to meto šalių valdovus, kunigaikščius, jų gyvenimą ir intrigas yra sulaukę didelio susidomėjimo. Knygos išperkamos, o bibliotekose skaitytojai laukia jų eilėse. Taip atsitiko ir su romanu „Karo nuotaka“. Dabar jau išleistas...
Nauji archeologiniai atradimai Verkių dvaro sodybos teritorijoje
Vilniuje, Verkių dvarvietės teritorijoje, Archeologijos projektų centro „Antiqua“ archeologai, kasinėdami parko šiaurės vakarinėje dalyje, rado XIII–XIV a. kapus. Šio laikotarpio kapinynas buvo aptiktas dar 2008 m., tačiau, siekiant tiksliau nustatyti kapinyno ribas ir jo datavimą, archeologiniai tyrimai pratęsti 2024 m. pavasarį. Archeologinių tyrimų vadovas – archeologas Robertas Žukovskis, užsakovas – Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcija....
Nauja monografija apie keturis išskirtinius Kauno istorijos dešimtmečius
Knygos viršelis. Leidyklos „Keliautojo žinynas“ nuotr. www.voruta.lt 2024-ųjų pradžioje knygynuose pasirodė istoriko Vytenio Almonaičio parašyta, leidyklos „Keliautojo žinynas“ išleista mokslinė monografija „Kryžiuočiai Kaune: Vokiečių ordino Gotesverderio, Marienverderio ir Ritersverderio pilys“. Knygoje 208 puslapiai, tačiau, taupiai maketuojant, į juos sutalpinta apie 340 000 spaudos ženklų teksto, 36 iliustracijos, tad tai – didelės apimties mokslinis veikalas. Kiek...
Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas sutiks savo pilies prieigose
Nuotraukoje (iš kairės): Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius ir skulptorius Gediminas Karalius prie Vytauto Didžiojo paminklo maketo. Evelinos Kislych-Šochienės nuotr. Nuosekliai artėjama prie jau seniai daugelio Trakų krašto ir netgi Lietuvos gyventojų siekto tikslo įgyvendinimo – Trakuose, Karaimų saloje, planuojama statyti Vytauto Didžiojo paminklą. Šiuo tikslu Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius ir administracijos ...