Sutvarkytas Pilininko namas. KPD (Enrikos Trofimovienės) nuotrauka Vilniuje, Gedimino kalno papėdėje (Arsenalo g. 1, Vilniuje), sutvarkytame Pilininko name (dabar tai naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys) duris atvėrė Lietuvos istoriją pristatanti ekspozicija „Suprasti Lietuvą“. Čia galima susipažinti su esminėmis Lietuvos identitetą formavusiomis idėjomis ir žmonėmis, kurie prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo, kultūros ir mokslo raidos. Naujame muziejuje...
Vilniaus vaivada, Lietuvos didysis etmonas Kristupas Radvila Perkūnas – https://www.vle.lt/straipsnis/kristupas-radvila-perkunas/#gallery1-1 Gintautas Šeikis, Alanta, Molėtų raj., www.voruta.lt Biržų Radvilos XVI a. antroje pusėje – XVII a. viduryje buvo pagrindiniai kalvinistiškosios reformacijos rėmėjai ir atstovai Lietuvoje. Biržų ir Dubingių šakos Radvilos, tapę evangelikais reformatais, XVI a. pab. – XVII a. pr. savo valdose fundavo naujai ar senųjų katalikiškų...
Unsplash nuotr. Dr. Rūstis Kamuntavičius, Vytauto Didžiojo universiteto istorikas, LDK instituto direktorius, www.gudija.lt Varšuvos universitete leidžiamo Gudijos tyrimų centro metraščio (Гадавік Цэнтра Беларускіх Студыяў) vyriausias redaktorius istorikas Alieś Smaliančiuk paprašė atsakyti į kelis klausimus, susijusius su litvinizmo problema. Minėto leidinio 10-ame numeryje bus spausdinama diskusija šia tema, kuria pasisakys lietuvių ir gudų istorikai. Kadangi lietuviškai...
Valdovas Margiris. Dalininkas – Artūras Slapšys Antanas Gedvilas, VšĮ ,,Karšuvos būtovė‘‘ prezidentas , www.voruta.lt Šiais metais minime 688-ąsias Pilėnų žūties metines ir 695-ąsias didžiosios dalies Žemaitijos pilių sunaikinimo metines, įvykus kruvinam Jono Liuksemburgiečio vadovaujamam žygiui. Abiejuose įvykiuose svarbiausią vaidmenį atliko vadas Margiris. Dar vienas sutapimas yra tas, kad abu įvykiai atsitiko panašiai tokiu pačiu metu...
Atgyjantis Kalnaberžės dvaras. Kultūros paveldo departamentas, Astos Naureckaitės nuotrauka Kalnaberžės dvaras Kėdainių rajone – valstybės saugomas nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektas – pastaraisiais metais plačiai pagarsėjo, kai jį įsigijęs privatus asmuo jo netvarkė, tad vėl buvo perimtas valstybės žinion. Pastaruoju metu Kalnaberžė džiugina geromis permainomis. Nuo 2022 m. Kalnaberžė turi naujus šeimininkus. VĮ „Turto bankas“...
Senojo Daugėliškio piliakalnis 1912 m. fotografijoje. Autorius: Zenonas Baubonis. Data: 1912 m. Šaltinis: Z.Baubonio asmeninis archyvas Nr. 7CD 037 Romutis Matkevičius (Matusa), Vilnius, www.voruta.lt 1990 m. profesorius Povilas Čibiras pirmasis nurodė Daugėliškio (dabar vadinamo Senojo Daugėliškio) piliakalnio vietą. Nors detalių tyrinėjimų ir nebuvo atlikta, jis datuojamas I-ojo tūkstantmečio antrojoje pusėje. Ši prie ežero esanti natūrali...
Stanislovas Moravskis. Dail. Jonas Ksaveras Kanevskis. Šaltinis: Stanisław Morawski, Kilka lat młodości mojej w Wilnie (1818–1825), wydali Adam Czartkowski i Henryk Mościcki, Warszawa: Instytut wydawniczy „Bibljoteka Polska“, 1924. Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Stanislovo Moravskio tėvas Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio (1732-1798 m.) iždininkas (metrikuose – šambelionas) Apolinaras Moravskis buvo kilęs iš...
Nuotraukoje – Kotrynos Jogailaitės pakabukas (1546 m.), saugomas Upsalos katedrs lobyne (aversas ir reversas). Iš knygos „Wawel 1000– 2000. Wystawa Jubileuszowa. Kultūra artystyczna dworu krolewskiego i Katedry, t. 3, Krakow, 2000, 100 p. Parengė Jūratė Mičiulienė, kpd.lrv.lt „Paveldo atradimų“ rubrikoje norime pristatyti ir Lietuvai reikšmingas kilnojamąsias kultūros paveldo vertybes, esančias užsienyje. Po visą pasaulį išbarstytų...
Dvispalvis Tauragės valdos žemėlapis 1653 m. Linas Tamulynas, VšĮ Archeologijos centras, Darius Kiniulis, Tauragės krašto muziejus „Santaka“, www.voruta.lt Valstybių, dvarų, miestų ir atskirų gyvenviečių istorija rašoma remiantis išlikusiais rašytiniais dokumentais, t.y. įvairiausiais vietovių aprašais, inventorizavimo aktais, kronikomis, sutartimis ir įvairiais kitais politinių bei ūkinių faktų aprašymais. Viena iš įdomesnių ir vizualiai patrauklių istorinių šaltinių rūšių...
Dalia Poškienė, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, LPKTS Kultūros vadybininkė, projektų vadovė, LŽS narė, www.voruta.lt Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių (LPKTS) salėje įrengta unikali ekspozicija – Žalgirio mūšio vėliavos. Įdomi jų atsiradimo istorija. Pasitelkiant LPKTS projektines lėšas, kurias skyrė Lietuvių fondas (JAV), Lietuvos krašto ministerija ir Lietuvos vyriausybė, talkinant Reklamos studijai „PICOline“, išeksponuotos istorinės vėliavos....
Alieś Biely, www.gudija.lt 2000 m. Upsalos universiteto (Švedija) bibliotekoje dr. Andrejus Katliarčukas rado du pilnus Katalikų katekizmo egzempliorius, 1585 m. Vilniuje jėzuitų išspausdintus senąja gudų kirilika (red. past.: šiandien Lietuvoje mes šią kalbą vadiname rusėnų, arba kanceliarine). Abu leidiniai puikios būklės. Ši knyga buvo žinoma ir anksčiau, tačiau niekur pasaulyje neišliko pilnų egzempliorių (pavyzdžiui, Sankt...
Jadvygos Jogailaitės brangenybių skrynutė pradžioje vadinta Žygimanto Senojo skrynute. Ji yra gana didelė (38,5 X 37 X 18,5 cm). Sidabrinės, auksuotos plokštelės ištisai nusėtos auksiniais, emaliu dekoruotais papuošalais (įrėmintomis kamėjomis, žiedais, pakabučiais, segėmis, auskarais, kokardomis ir kt.), nusagstytos įvairiais brangakmeniais. Skrynutės viduje įstatyta medinė dėžutė, išmušta raudonu šilku. Nacionalinio muziejaus, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų...
Rapersvilio pilis Šveicarijoje, kurioje V. Broel-Pliateris 1870 m. įkūrė ATR muziejų. Vilijos Handschin nuotrauka Parengė Jūratė Mičiulienė, kpd.lrv.lt Pasakojimas apie Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą, esantį užsienyje. Ar žinojote, kad Vilniuje 1808 m. gimęs Vladislovas Broel-Plateris, kaip 1831 m. sukilimo dalyvis vėliau emigravęs į Šveicariją, senoje Rapersvilio pilyje prie Ciuricho ežero buvo įkūręs Abiejų Tautų Respublikos...
Dr. Martynas Purvinas. Aušros Virvičienės nuotr. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Daugybė šiandieninių grėsmingų įvykių ir ilgai piršti „akidangčiai“ Lietuvos istorijos mylėtojams neretai pridengia svarbias praeities datas. Antai, ateinančiais metais galėtų būti prisimenamas Lietuvai itin svarbus dalykas – Prūsijos kunigaikštystės (hercogystės) įkūrimo nemenka sukaktis. Ne kasdien prisimenama, kad tais tolimais 1525 metais šiandieninės Lietuvos pašonėje...
Napoleonas Bonapartas Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Liūdnai savo turtingo gyvenimo istoriją baigusio Napoleono Bonaparto (Napoleono I-ojo) sąsajos su Lietuva neturi jokio genealoginio atspalvio. O vis dėl to jis buvo svarbus – ir nebūtinai kaip užkariautojas – Lietuvai. Kodėl? Siūlome dar vieną kiek pakoreguotą pasakojimą iš ankstesnių autoriaus rašinių, patalpintų knygoje „Neįtikėtina, bet tikra“ (Kaunas, 2012). Geopolitinės...
Imaginacinis Vytauto Didžiojo portretas Aleksandro Gvanjinio „Europos Sarmatijos aprašyme“, 1578 m. lr.vikipedia.org Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Pasakodami apie Didžiuosius Lietuvius (šiuos žodžius nebe reikalo rašau iš didžiųjų raidžių), susiduriame su neeiline figūra Lietuvos istorijoje – Didžiuoju kunigaikščiu Vytautu. Kodėl jis Didysis? Tai jis su Jogaila paskelbė lemiamą karą ordinui ir 1422 m. rugsėjo 27 d. sudarė...
Aukštadvariai ir Čižiūnai. Autoriaus sudarytas žemėlapis Vydas Narvidas, kraštotyrininkas, www.voruta.lt Publikuojama medžiaga – bandymas vienam Trakų rajono kaimui, turinčiam seną, gilią, įdomią praeitį, rasti deramą vietą mūsų krašto istorijoje. Šiame straipsnyje daugiausia kalbėsime apie Čižiūnų kaimą, kuris netoli Aukštadvario Trakų rajone, tačiau čia pateikta medžiaga, tikimės, bus naudinga ir kitoms vietovėms analogišku ar panašiu...
Pacų šeimos ūkis Tuxpale. Salvadoras. Iš https://perfectdailygrind.com/2015/11/interview-whats-so-special-about-pacamara/ Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Šį kartą įdomiuose savaitgalio pasakojimuose – apie kavą, teisingiau – apie plačią Pacų giminę, kurios vienas iš atstovų garsino Lietuvą, Salvadore augindamas ir į pasaulio rinką tiekdamas kavos pupeles. Gale – šiek tiek faktų apie kavą. Vieną vėsų lapkričio rytą, gerdamas kvapnią kavą ir naršydamas...
Polocko arkivyskupas, kankinys šventasis Juozapatas OSBM. Dailininkas: Igoris Kistečokas Česlovas Iškauskas, www.aidas.lt Nuo istorinės Lietuvos miestų bei regionų apžvalgos pereikime prie vienos ypatingos visų laikų dvasinės asmenybės, vienijusios keletą krikščioniškų tikėjimų ir bažnyčių. Juk nei karaliai, nei carai ar kunigaikščiai nesugebėjo nuo kalbos su kardų ir kalavijų skambesiu pereiti prie taikdariškos misijos, o štai šis...
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 13 a.–15 a. viduryje© MELC Dr. Rūstis Kamuntavičius, www.gudija.lt Lietuvizmas – tai teorija, teigianti, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo lietuviška valstybė. Nepaisant to, kad nuo XIV amžiaus rusėnai ir kitos tautos sudarė gyventojų daugumą, jų indėlis yra niekinis. Vilnius visuomet buvo lietuvių miestas, nors pripažįstama, kad didžiąją dalį istorijos lietuviai šiame mieste nedominavo. Vytis turi...
Česlovas Iškauskas. Asmeninė nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Jau ne kartą rašėme, kad – ir nėra ko slėpti – visais laikais Lenkija Lietuvai buvo tarsi langas į Europą, vienas stiprus ATR kumštis karuose su maskoliais ar mongolais, dabar gi esame strateginiai partneriai tarpvalstybiniuose santykiuose. Nėra abejonių, mus labiausiai vienija geopolitinės negandos: agresyvi Rusijos politika,...
Seimo kanceliarijos nuotrauka. Aut. Ilona Šilenkova Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo biblioteka surengė antrąją Baltarusijos ir Lietuvos istorikų, politikų, visuomeninių organizacijų atstovų apskritojo stalo diskusiją „Litvinizmas: kilmė, įtaka ir iššūkiai baltarusių ir lietuvių santykiams“ apie dviejų šalių istoriją ir atminties politiką. Diskusijoje buvo keliama istorijos ir istorinės atminties problematika dviejų tautų – Lietuvos...
Širvintos miesto centras su evangelikų liuteronų Imanuelio vardo bažnyčia. XX a. 3 deš. Vida Palionienė, www.voruta.lt Miestai dvyniai 1918-1940 m. palei Šešupės ir Širvintos upių santaką driekėsi valstybinė Lietuvos siena su Vokietijai tuomet priklausiusia Rytprūsių teritorija. Tarp skirtingose valstybėse gyvuojančių miestų dvynių Širvintos (vok. Schirwindt) ir Kudirkos Naumiesčio[1] įprastai cirkuliavo kasdienis gyvenimas. Pasienio miestus ir...
Tarp Hanzos laikų pagrindinių uostų ir prekybos kelių Mėmelio miesto nebuvo. „Wikipedia.org“ nuotr. Česlovas Iškauskas, www.aidas.lt Rengiant dar vieną straipsnį apie Klaipėdą ir Klaipėdos kraštą, akis užkliuvo už įdomios informacijos, primenančios aršias Lietuvos kovas už šio regiono gražinimą. Rugsėjo 22 dieną uostamiestyje vyko Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos organizatorių, Klaipėdos krašto gubernatoriaus, diplomato Jono Polovinsko-Budrio...
Arūno Vyšniausko pranešimo Gdanske momentas. Asmeninio archyvo nuotr. 2023 m. rugsėjo 22–24 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacinių režimų veiklos tyrimų ir viešinimo skyriaus vyriausiasis istorikas dr. Arūnas Vyšniauskas dalyvavo Lenkijos mieste Gdanske vykusiame XI tarptautiniame Gudijos tyrinėtojų kongrese. Tokio pobūdžio kongresai vyksta reguliariai nuo 2011 m. ir apima daugelį socialinių bei...
1 pav. 1591 m. Stanislovo Kiaunarskio herbinis antspaudas, LVIA Dr. Gabrielė Jasiūnienė, Šiauliai, www.voruta.lt Antspaudas – spaudu įspaustas skiriamasis ženklas Antspaudu (lot. sigillum) yra laikomas fizinio arba teisinio asmens skiriamasis ženklas, kuris yra įspaustas kietu spaudu (lot. anulus) į antspaudinę medžiagą. Antspauduojama buvo siekiant patvirtinti dokumento teisėtumą, tikrumą arba kontroliuoti ir apsaugoti užantspauduotą dokumentą. Antspaudo...
Mykolo Kazimiero Paco portretas. VU nuotr. Žygimantas Jacevičius, Trakai, www.voruta.lt Trakų švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika – šventovė, apie kurią garsas po visą senąją Lietuvos, vėliau – Abiejų Tautų – valstybę sklido itin plačiai. Garsusis Trakų Dievo Motinos paveikslas sulaukė ne tik popiežiaus pripažinimo – vainikavimo karūnomis, ne tik europinio lygio poeto – Motiejaus Kazimiero...
Ne veltui svetur ilgiau gyvenantys lietuviai pasiilgsta ne tik ruginės lietuviškos duonos, bet ir lietuviško varškės sūrio – juk tokio niekur nerasi. Sūrio unikalumas pripažintas ir tarptautiniu mastu: Europos Komisija jį įtraukė į saugomą geografinę nuorodą turinčių produktų sąrašą. Gastronominio paveldo tyrinėtojas, prof. Rimvydas Laužikas teigia, kad nemaža dalis mūsų mėgstamų dabartinių šviežių lietuviškų sūrių gaminama pagal tą...
Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos facebook puslapio nuotr. Antanas Gedvilas, VšĮ ,,Karšuvos būtovė‘‘ prezidentas, www.voruta.lt Nežinau nieko didingesnio buvusioje mūsų Didžiojoje Lietuvoje, kaip Vytauto Didžiojo karūnavimas 1430 m. 09 08 d. Valdovo karūnavimas nesulyginamas nei su Netimero, nei su Mindaugo karūnavimu. Ši karūna pirmiausia buvo skirta savarankiškos valstybės, netgi imperijos-Lietuvos valdovui. Karūną pasiūlė Zigmantas...
M. M. Giedraitis. Nuotr. iš M. Matušakaitės kn. „Išėjusiems atminti: laidosena ir kapų ženklinimas LDK“ (2009) Arimeta VOJEVODSKAITĖ, Vilnius, www.voruta.lt Sparčiu žingsniu žengianti mūsų menotyra yra nudirbusi milžinišką darbą ir savo įžvalgų gilumu dažnokai lenkia bendrosios istorijos veikalus. Tačiau be galo sunku rašyti apibendrinamuosius darbus, kai dar neatliktos pagrindinės atskirų vietovių istorijos studijos, nespėti sudaryti...