Dr. Rūstis Kamuntavičius, Vytauto Didžiojo universitetas, www.gudija.lt Istorikams litvinizmas nėra problema. Praeitis nuolat kinta ir tai yra normalu. Mokykliniai vadovėliai iš kurių mokėsi mūsų senelių karta vaizdavo visai kitokią praeitį, negu vadovėliai iš kurių mokėsi mūsų karta. O mūsų anūkų vadovėliai bus dar kitokie. Paskutiniais dešimtmečiais matomos tendencijos kaip politinę istoriją vis labiau stumia į...
Klaipėdos jūrų uosto prieigos, 3-ojo dešimtmečio nuotr. Nuotrauka iš portofklaipeda.lt Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Pirmąją autoriaus pasakojimo dalį skaityti čia: https://www.voruta.lt/klaipeda-ir-klaipedos-krastas-audru-blaskomas-i/ Paprastai valstybės didžiuojasi ir vertina, tai kad jos ribojasi su jūra. Jūrinės valstybės statusas tarsi papildo jos galimybes santykiuose su kitomis šalimis, didina jos ekonominę galią, strateginį statusą. Šiuo metu Lietuvai priklausančio Baltijos jūros...
Klaipėdos pilis ir miestas (apie 1535 m. graviūra) Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Šį kartą iš Vilniaus persikelkime daugiau kaip 300 kilometrų vakariau, į kitą Lietuvos pusę, kur Baltijos bangos skalauja smėlėtus baltų valstybės krantus. Klaipėda ir Klaipėdos kraštas užima ypatingą vietą ne tik geografine, ekonomine bei socialine prasme, bet ir istorine. Jeigu dėl Vilniaus...
Brastos biblija, 1563 m. Prof. Dobilas Kirvelis, Trakai, www.voruta.lt Ar galėjo tuo metu – 1563 m. – būti įgyvendinta tokia idėja, kuri, kaip ir Liuterio vokiškoji Biblija, jau nuo tada būtų radikaliai formavusi Lietuvos kultūrą ne tik lenkų, bet ir lietuvių rašytinės bendrinės kalbos pagrindu? Prieš 460 metų Lietuvos Brastoje (dabar Baltarusijos Brest‘as), Radvilos Juodojo...
Ant Kartupėnų piliakalnio piliakalnio stovėjo Bisenės pilis (Bisena, Bisin), kurią 1283 m. žiemą sudegino Vokiečių ordinas, pirmoji kryžiuočių užpulta pilis Lietuvoje. Jurbarko rajonas. Jūratės Korsakaitės foto Ruslanas Baranauskas humanitaras, www.voruta.lt Kiekvienos šalies istorikui privalo rūpėti fundamentaliausi klausimai: iš kur mes atsiradome, kas tokie esame, kokias išvadas galime pasidaryti iš praeities. Jeigu kalbėti apie Lietuvos, kaip etnoso, pirmapradį genotipą, būtina diferenciacija į tris aiškius...
Linos Kalinauskaitės paveikslas „Karalius Mindaugas“. L. Kalinauskaitės pav. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Valstybės diena arba Karaliaus Mindaugo karūnavimas (liaudiškai – mindauginės) paženklintos mūsų pasididžiavimu gimus Lietuvos valstybei, prilygstančios Vilniaus paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 700-osioms metinėms. Abi šios datos tiek šimtmečių nutolusios nuo šiandienos, kad nėra visiškai tikslios, nes viena remiasi Gedimino laiškais, kita – žinomo...
Jonas Karolis Chodkevičius. Aut. David Weiss, pagal Sofijos Chodkevičiūtės (Zofia Chodkiewiz) pieš., 1819 (Biblioteka Narodowa, prieiga: CBN Polona; taip pat: Vilniaus universitetas dailėje. V., 1986 ) Pradedame žurnalisto Česlovo IŠKAUSKO straipsnių ciklą laisvalaikio skaitymams. Jame jis pasakoja apie įdomias, kartais ginčytinas, istorines lietuviškų šaknų turinčias asmenybes, kurios arba jų protėviai vienaip ar kitaip garsino Lietuvą...
Petras I ir jo didžioji pasiuntinybė Nyderlanduose (1697–1698). Petras I dešinėje vaizduojamas apsirengęs kaip paprastas jūreivis. Panašų kuklumą caras demonstravo ir Vilniuje. Nuotraukos šaltinis – commons.wikimedia.org Dr. Mindaugas ŠAPOKA, Vilnius 1700 m. prasidėjo Didysis Šiaurės karas, kuriame Saksonija, Danija, Rusija ir Abiejų Tautų Respublika (Lenkija–Lietuva) kovojo prieš Švediją. Nors XVIII a. pradžioje Vilnius išliko svarbiausiu...
Alchemijos muziejus Čekijoje, Kutna Horoje. Nuotraukos šaltinis malewy pody.pl/wp Gintautas Šeikis, istorikas, kariškis, kraštotyrininkas, www.voruta.lt Vienas įdomiausių Alantos dvaro istorijos faktų, yra tai, jog XVII a. 3-iajame dešimtmetyje Kristupas II Radvila į Alantos dvarą iš imperatoriaus Rudolfo dvaro Prahoje pasikvietė alchemikų, kurie dvaro rūsyje įrengė laboratoriją. Šį faktą pirmoji paskelbė žymi lenkų istorikė Uršula Augustyniak...
Procesija aplink Daniliškių sentikių bendruomenės Šv. Trejybės cerkvę Jolanta Zakarevičiūtė, Daniliškės, Trakų raj., www.voruta.lt Sekmadienį, birželio 4 d., Trakų rajone pašventinta po rekonstrukcijos atstatyta Daniliškių Šv. Trejybės cerkvė. Truputį istorijos Daniliškių sentikių bendruomenės pradžia mena dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) laikus, kuomet sentikiai po patriarcho Nikono reformų Rusijoje buvo persekiojami dėl...
Pėžaičių pašto vadovas H. Macas su žmona Marija ir sūnumi prie savo įstaigos. Gal Vytauto Didžiojo metų proga LR valstybinė įstaiga buvo papuošta LDK valdovo atvaizdu, Vyčiu – LR herbu ir ąžuolo lapų vainikais. Prieškario nuotrauka iš „Memeler Dampfboot“, 2005, Nr. 3, S. 37. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio...
Vilnius prie Žaliojo tilto XIX a. viduryje. J. Čechavičiaus nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Vilniaus paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 700-mečiui pažvelkime ir į vieną amžinybės požiūriu neilgą Vilniaus ir visos Lietuvos ar net LDK vystymosi tarpsnį – XVIII amžių. Ankstesniuose rašiniuose palietėme Vilniaus atsiradimo, ryšių su Romos imperija, netgi Cezario įtaką būsimos sostinės atsiradimui, taip...
Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos institutas Vilniuje šių metų birželio 9–11 d. organizuoja II-ąjį tarptautinį kolokviumą „Genealogija, heraldika ir veksilologija“ (toliau – ICGHV), kuriame dalyvauja lektoriai iš 15-os šalių: Čekijos, Estijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos, Škotijos, Ispanijos, Švedijos ir Ukrainos. ICGHV tema: Lietuvos Didieji kunigaikščiai ir kitos iš šios šalies kilusios...
Dainiaus Vyto nuotr. Daiva Zimblienė, Ukmergės raj. savivaldybės Informacinių technologijų ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja, www.ukmerge.lt Gegužės 3-iąją Siesikų pilyje lankėsi garsiosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Abiejų Tautų Respublikos Radvilų didikų giminės palikuonys – Lenkijoje gyvenantis kunigaikštis Motiejus Radvila bei naujojo Lenkijos ambasadoriaus Lietuvoje Konstanty’o Radziwillas’o žmona bei sūnaus šeima. Svečius pasitikęs pilies...
Lietuvos vyriausioji archyvarė dr. Inga Zakšauskienė ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. dr. Eligijus Raila Kai du istorikai kalbasi apie istorinius įvykius, archyviniuose dokumentuose užfiksuotų įvykių eiliškumas neretai lieka nuošalyje, į pirmą planą iškeldamas kitus netikėtus kontekstus. Lietuvos vyriausiosios archyvarės dr. Ingos Zakšauskienės ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. dr. Eligijaus Railos pokalbis, Gegužės 3...
Alkas.lt koliažas Dainius Razauskas, www.alkas.lt Pažaiskime tokį vaizduotės žaidimą. Įsivaizduokime, kad yra tam tikra mistinė jėga, antgamtinė galybė, kurios tikslas – saugoti Lietuvą ir jos vidinę esmę, dvasinį branduolį. Savotiškas Lietuvos angelas sargas. Nelyginant žydų Jahvė. Šiuolaikiškiau tariant, galingas kolektyvinės tautinės pasąmonės veiksnys. Tam kartui tiesiog pavadinkime jį Lietuvos geopolitine Apvaizda. O kadangi žaidžiame, tai...
Šiemet minime ne tik Vilniaus 700 metų jubiliejų, bet ir 400-ąsias šventojo Juozapato Kuncevičiaus (apie 1580–1623) kankinystės metines. Lietuvos Respublikos Seimui 2023-iuosius paskelbus šv. Juozapato metais, Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio paveldo muziejus kviečia į renginių ciklą „Kijevo krikščionybės skaitiniai Vilniuje“. Jau prasidėję ir visus metus truksiantys renginiai leis pažinti šv. Juozapato, sujungusio Vilnių su Ukraina ir Kijevą...
Radvila Astikaitis (1384-1477) Prof. Dobilas Kirvelis, www.voruta.lt Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) istorijoje minima, kad 1452 m., konfliktuojant LDK didžiūnams su Lenkijos ponais dėl Kazimiero Jogailaičio titulų, buvo svarstoma: ar jis bus ir LDK Kunigaikštis, ir Lenkijos karalius, ar LDK Valdovas-Kunigaikštis gali būti ir kitas – nebūtinai Lenkijos Karalius Kazimieras? Istorija nurodo, kad į šią LDK...
Inesos Dumbravienės nuotr. Jolanta Lementauskienė, www.voruta.lt Balandžio 26 dieną Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje paskaitą „Zarasai prieš 500 metų“ skaitė mokslininkas Stephen Christopher Rowell, Lietuvos istorijos instituto vyr. mokslo darbuotojas. Mokslininkas tyrinėja LDK ir Lenkijos vėlyvųjų viduramžių istoriją. Kembridžo universiteto ugdytinis ir dėstytojas į Lietuvą atvyko 1993 metais. S. Rowell išleido knygas „Gedimino laiškai“, „Iš...
Nacionalinio muziejaus LDK Valdovų rūmų išleista knyga „Vilnios pakrantės paslaptys“ Elena Žilinskienė, Trakų viešosios bibliotekos Tiltų padalinio vyr. bibliotekininkė, www.voruta.lt Trakų rajono Tiltų bibliotekos skaitytojai Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pradėjo diena anksčiau, balandžio 22 d. į susitikimą su kraštiečiais atvyko humanitarinių mokslų daktarė, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų vyriausioji archeologė Rasa Gliebutė, kuri...
Stankaičių kaimo užeiga ties perkėla per Veiviržo upę. XX a. pradžios piešinys pašto atviruke „Sveikinimai iš Stankaičių“. Atvirukas iš Vilkyčių pašto tuomet buvo išsiųstas į Berlyną. Iliustr. iš dr. Martyno Purvino asmeninio archyvo Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Martynas Purvinas. „Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (VII) Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (VI) Martynas...
Vytautas Didysis. Dailininkė Laima Kriukelienė Ruslanas Baranauskas, LMS narys, www.voruta.lt Publikacijos aktualumas Laisvė, išdidumas, garbė, Nepriklausomybė – fundamentaliausios žmogiškosios vertybės, turinčios dvasinę konstantą. Fizinis žmonijos išlikimas visada buvo opiausiu geopolitiniu klausimu, pradedant Antikos laikais ir ypač aktuali dilema dabartinėmis sąlygomis. Ir visiškai nėra skirtumo, kaip mes įvardinsime tos epochos visuomenę, charakterizuosime žmones (demosas, cholopai, mužikai,...
Virkytų mokykla praeityje. Šaltinis – „Memeler Dampfboot“, 1968, 13 Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Aprašomojo pasienio atskiri ruožai bėgant amžiams vystėsi nevienodai. Po 1422 m. Melno taikos ir užsitęsusių kovų Žemaitijos ir Ordino valstybės (vėlesnės Prūsijos kunigaikštystės) pusėse atsikurdavo ir augdavo svarbesnės gyvenvietės, kai kada tapdavusios reikšmingesniais centrais (nuo minėtųjų Gardamo ir Rusnės iki Šilutės...
Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas. XIX a. I p. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus VDU profesorius Juozas Skirius, www.voruta.lt Lietuvai švenčiant Vilniaus miesto, prieš 700 metų pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtą, jubiliejų, yra puiki proga prisiminti ir Vilniaus miesto, Lietuvos sostinės, įkūrėją valdovą Gediminą. Verta prisiminti ir tai, kokius titulus nešiojo Lietuvos valdovai iki Gedimino ir po...
Vadinamasis Vazos namas Merkinėje, Varėnos rajone, kultūros ministro įsakymu paskelbtas valstybės saugomu objektu. Pagal Kultūros vertybių registro duomenis, šis namas pastatytas XVI a. pab. – XVII a. pr., rekonstruotas apie 1900 m., taip pat rekonstruotas XX a. Pastatas vadinamas „Vazos namu“ arba „valdovų rūmais“, nes manoma, kad jame prieš mirtį buvo apsistojęs Lietuvos didysis kunigaikštis,...
Vienas iš Gedimino laiškų Česlovas Iškauskas, www.aidas.lt Pradedame publikacijų seriją skirtą Vilniui ir kitiems Lietuvos miestams bei regionams. Sausio 25-ąją Vilnius pažymėjo 700-ąsias miesto įkūrimo metines. Tokią tikslią senų įvykių datą pavyksta nustatyti retai, bet mokslininkams pasisekė: buvo surasti septyni Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškai lotynų kalba, kurie 1323 m. sausio 25 d. buvo išsiuntinėti...
Ivangėnų tvirtovė. Autoriaus nuotr. Antanas Gedvilas, VšĮ ,,Karšuvos būtovė‘‘ prezidentas, www.voruta.lt „Vilnius buvo ir bus amžina Lietuvos sostinė“ – prof. Alfredas Bumblauskas. Bus, tai faktas, bet sostine Vilnius buvo tik nuo 1321-1323 metų, o Lietuva savo tūkstantmetį mini nuo 1009 metų. Tai kur buvo Lietuvos sostinė iki tol? Istorikai mums padėti negali, nes nėra istorinių...
2022 m. lapkričio 29 d. 18 val. Vilniaus rotušėje įvyko diskusija „Vilnius – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė (XIV-XV a.)“. Diskusijos dalyviavo prof. dr. Jūratė Kiaupienė ir prof. dr. Zigmas Kiaupa. Moderatorė – prof. dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Diskusijoje buvo aptariami šie klausimai: – Kas darė Vilnių sostine? Kaip ir kada keliaujantis valdovas (monarchus ambulans) tapo reziduojančiu?...
Gintaras Abaravičius, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos direktorius, www.voruta.lt Dažnas besilankantis Užutrakio dvaro sodyboje nustemba, ant aukščiausios parko kalvos netikėtai aptikęs paslaptingus griuvėsius. Po pušų, uosių ir baltažiedžių robinijų lajomis, tarp vešlių paprastųjų sausmedžių ir miškinių serbentų krūmų, taip mėgtų prancūzų botaniko ir peizažisto Eduardo Fransua Andre (1840-1911), iškilusios raudonų plytų kolonos primena apie kadaise čia stovėjusią unitų...
Dailioji Pašyšių bažnyčia prieškariu. Nuotr. iš Alberto Juškos kn. „Mažosios Lietuvos Bažnyčia XVI–XX a.“, Klaipėda, 1997, p. 349 Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Į šiaurvakarius nuo jau aprašytųjų Katyčių apylinkių driekiasi savitas Degučių–Ramučių ruožas, ėjęs per slėpiningosios Lamatos plotus. Senovėje ryčiau gyveno garsi skalvių gentis, apsupusi Rambyno šventkalnį, o šiaurėje plytėjo dar galingesnių kuršių žemės....