2022 m. lapkričio 29 d. 18 val. Vilniaus rotušėje įvyko diskusija „Vilnius – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė (XIV-XV a.)“. Diskusijos dalyviavo prof. dr. Jūratė Kiaupienė ir prof. dr. Zigmas Kiaupa. Moderatorė – prof. dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Diskusijoje buvo aptariami šie klausimai: – Kas darė Vilnių sostine? Kaip ir kada keliaujantis valdovas (monarchus ambulans) tapo reziduojančiu?...
Gintaras Abaravičius, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos direktorius, www.voruta.lt Dažnas besilankantis Užutrakio dvaro sodyboje nustemba, ant aukščiausios parko kalvos netikėtai aptikęs paslaptingus griuvėsius. Po pušų, uosių ir baltažiedžių robinijų lajomis, tarp vešlių paprastųjų sausmedžių ir miškinių serbentų krūmų, taip mėgtų prancūzų botaniko ir peizažisto Eduardo Fransua Andre (1840-1911), iškilusios raudonų plytų kolonos primena apie kadaise čia stovėjusią unitų...
Dailioji Pašyšių bažnyčia prieškariu. Nuotr. iš Alberto Juškos kn. „Mažosios Lietuvos Bažnyčia XVI–XX a.“, Klaipėda, 1997, p. 349 Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Į šiaurvakarius nuo jau aprašytųjų Katyčių apylinkių driekiasi savitas Degučių–Ramučių ruožas, ėjęs per slėpiningosios Lamatos plotus. Senovėje ryčiau gyveno garsi skalvių gentis, apsupusi Rambyno šventkalnį, o šiaurėje plytėjo dar galingesnių kuršių žemės....
Katyčių tarpukario vaizdai: užeigos namai, turgaus aikštė su kepykla, bažnyčia (centre), mokykla. Nuotr. iš Evos Kestenus rinkinio Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Besidomintieji senaisiais žemėlapiais ir ilgaamžio lietuvininkų krašto šiaurine riba nesunkiai pastebi ties Katyčiais išsišovusį nemažą iškyšulį buvusios valstybės sienos trasoje. Istoriko Tomo Baranausko nuomone, 1422 m. Melno taika nustatytoji riba tarp Lietuvos Didžiosios...
Trakų bernardinai. Vaizdas iš pietvakarių Gintaras Abaravičius, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos direktorius, www.voruta.lt Miesto senbuviai puikiai žino, kad Trakų siluetą kadaise formavo iškilūs monumentai- Trakų salos ir pusiasalio pilių kompleksas, Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia ir Šv. Mikalojaus Vyskupo bažnyčios su bernardinų vienuolynu ansamblis. Link šių trijų pagrindinių dominančių vedė visi vieškeliai, vinguriavo gatvės,...
Trakų salos Vytauto pilis ir palyginimui, kryžiuočių Marienburgo (Malborko) Prof. Dobilas Kirvelis, Trakai, www.voruta.lt „…Mes prašome, Jus, gerbiamas pone Maršalka, atsiųst mums tą iškviestą akmens statybų meistrą, kadangi mums ypač skubu, arba atsiųskite kitą, kad mūsų darbai neužsilaikytų…“ Alexander Vitoldus Magnus Dux Litvaniae Orсhen, 1407 Apmąstant 2022 m. birželio 3 d. ir kitas istorines Diskusijas...
Kapinaitėse stovi apleistas pastatas. Edvino Adukonio nuotr. Mums parašė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Istorijos bakalauro studijų programos absolventas Edvinas Adukonis. Jis papasakojo apie praėjusių metų pavasarį istorikų absolventų savo lėšomis surengtą ekspediciją ir Radviliškio rajone atrastus bajorų Goštautų giminės kapus. Pasak jo, kapai iki šiol nebuvo žinomi, todėl jų atradėjai planuoja kreiptis į KPD nekilnojamojo...
Sarkofagas Vytauto Didžiojo palaikams pagal Boleslovo Balzukevičiaus projektą ir Vasario 16-osios akto signataro, žymaus Vilnijos lietuvių visuomenininko Donato Malinausko rūpesčiu 1931 m. Čekoslovakijoje sukurtas sarkofagas Vytauto Didžiojo palaikams pagerbti – šiuo metu jis Vilniaus Katedros rūsyje Du „karstukai“, bet nei vieno kaulelio. Vienas iš jų – Vilniaus katedros rūsiuose tapo nerastų Vytauto Didžiojo palaikų simboliu....
Paminklas Kunigaikščiui Gediminui Vilniuje. Juozo Vercinkevičiaus nuotr. Dr. Algimantas Anicetas Bučys, www.voruta.lt Apie valdiškus atsakymus į Atvirą laišką valstybės vadovams Neseniai, vis labiau artėjant Lietuvos karaliaus Gedimino įkurto Vilniaus miesto 700 metų jubiliejui, Vilniaus savivaldybės Istorinės atminties komisija, atsakydama į Lietuvos kūrybinių intelektualų Atvirą laišką (2022, birželio 23 d.), uždegė raudoną šviesą viešam pasiūlymui pakeisti...
2022 m. spalio 18 d. 17.00 val. Vytauto Didžiojo karo muziejuje (Donelaičio g. 64, Kaunas) bus pristatyta jūrų skauto, Klaipėdos universiteto profesoriaus bei vieno iš Lietuvos karo istorijos draugijos kūrėjų Valdo Rakučio knyga „Prieš panyrant į sutemas: Lietuva XVIII amžiuje: kai ir Lenkija, ir Varšuva buvo mūsų“ (leidykla Alma Littera). Susitikimo metu autorius pasidalins savo...
Trakiškis iš Kernavės Vaišundas Astikaitis – Kristinas Astikas (1363 – 1443 m.) Prof. Dobilas Kirvelis, www.voruta.lt Įvairiausiuose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istoriniuose dokumentuose randama, kad dar nuo XIV-jo a. paskutiniojo dešimtmečio, ir per visą XV-tąjį a. daugybėje LDK Valstybinių sutarčių deda parašą ir Užpalių-Pienionių pilių vietininkas – valdytojas bajoras Kristinas Astikas (1363-1443 m.): (Salyno sutartyje...
Dr. Raimundas Kaminskas, www.voruta.lt 2022 m. rugsėjo 30 d. Šakių raj. Sudargo miestelyje, netoli dabartinės Lietuvos Respublikos ir Rusijos administruojamos Karaliaučiaus srities sienos, vyko iškilmingas renginys, kurio metu buvo atidengtas paminklas Melno taikos sutarties 600-osioms metinėms paminėti. Paminklo autorius skulptorius Sauliaus Kriščiukaitis. Skulptūrinę kompoziciją sudaro laiptai, įskilusi gotikinė arka, kalavijas ir skydai su Vyčiu bei Kryžiumi. Renginys...
Maloniai kviečiame dalyvauti Melno taikos sutarties 600-ųjų metinių (1422-2022) ir Sūduvos metų minėjime bei šiai progai statomo paminklo atidengime Sudargo miestelyje, Šakių raj. Šventė prasidės 2022-09-30 d. 13 val. Šv. Mišių aukojimu Sudargo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Reikšmingas Lietuvos Valdovo Vytauto Didžiojo politinis pasiekimas tarpvalstybiniuose santykiuose – Melno taikos sutartis – iš esmės buvo pergalės prieš Kryžiuočių ordiną Žalgirio mūšyje (1410)...
Karvedys Konstantinas Ostrogiškis. Kijivo (Ukraina) galerija. Portreto autorius nežinomas. Ieva Dumbrytė, www.voruta.lt Oršos mūšis, įvykęs 1514 m. rugsėjo 8 d., – reikšmingiausios kautynės dešimties metų kare (1512-1522) tarp Maskvos ir Lietuvos Didžiųjų Kunigaikštysčių. Dar iki šio kariuomenių susidūrimo, 1514 m. vasarą, buvo prarastas Smolenskas. Nepaisant įspūdingos pergalės, karinės strateginės Oršos mūšio pasekmės bei teritoriniai laimėjimai...
Skulptoriaus, prof. Gedimino Karaliaus sukurtos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto skulptūros Karaimų (Karvinės) saloje vizualizacija 2022 m. Trakuose – istorinėje sostinėje ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto mieste – švenčiant 700 metų miesto įkūrimo ir Ldk Vytauto kvietimo čia įsikurti karaimams 625 metų sukaktis, pradedamas įgyvendinti prieš šešerius metus parengtas paminklo Ldk Vytautui statybos Karaimų (Karvinės) saloje...
Pranciškus Skorina 1517 m. (graviūra). Franciscus Skorina gimęs, manoma, 1486 arba 1490 m. Polocke – 1540 arba 1551 m. Prahoje) – rusėnų kilmės LDK visuomenės veikėjas, išspausdinęs pirmąją knygą Lietuvoje (Vilniuje) rusėnų (senąja baltarusių) kalba. Skorina buvo vienas žymiausių to meto žmonių, vienas didžiųjų humanistų. lt.wikipedia.org nuotr. Dr. Aliaksandras Adamkovičius, www.voruta.lt Šiuo pavadinimu rugpjūčio 1–10 dienomis Vilniuje vyko tarptautinis dailės pleneras, skirtas Pranciškaus Skorinos pirmosios Rytų Europoje išspausdintos knygos „Mažoji kelionių knygelė“...
Vidmantas Velička, Trakų rajono Rykantų daugiafunkcio centro Kultūros renginių organizatorius ir teatro būrelio vadovas, www.voruta.lt Rykantai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti 1402 metais. Istorikai sutarę, kad pirmasis rašytinis vietovardžio paminėjimas ir yra laikomas miesto, miestelio ar kaimo įkūrimo data. Žinoma, toks vietovardžio paminėjimas įvyksta, kai gyvenamoji vieta jau egzistuoja ir koks nors asmuo jį užrašo....
Akad. prof. habil. dr. Z. Zinkevičius Akad. prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius, www.voruta.lt Jotvingius ir jų kalbą šiame straipsnyje bus stengiamasi aptarti istorinės kalbotyros požiūriu, išvadas daryti tik tokias, kurios įmanomos iš lingvistikos mokslo duomenų. Archeologijos ir kitų disciplinų faktai bus tik retu atveju pasitelkiami. Ką gali apie jotvingius pasakyti kalbos istorikas baltistas? Palyginti nedaug....
Vorsklos mūšis (Iliustruotojo metraščių sąvado miniatiūra, 16 a. antra pusė) Pasakoja Edvardas Gudavičius, istorikas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras Vorsklos mūšis – labai svarbi istorinė gairė, ne tik istorinis įvykis. Tai yra didelis Vytauto pralaimėjimas, žinoma ir Lietuvos pralaimėjimas. Bet tai ne vien tik pralaimėtas mūšis. Tai yra ištisa politinė katastrofa. Kad geriau suprastumėte kodėl būtent katastrofa,...
J. Mateikos paveikslas „Liublino unija“ Česlovas iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Lenkų atsiradimas Lietuvos teritorijoje nugrimzta į pagonybės laikus. Sunku nustatyti, kada pirmieji kaimynai atsikraustė į LDK, bet istorikai rašo, kad tai galėjo būti XII a. pradžia, kai vyko lietuvių grobiamieji žygiai į lenkų žemes. Pasekime šiuos bendru likimu tapusios istorijos vingius. Rūstūs viduramžių santykiai Lietuvos...
Ar esate susimąstę, ką prieš Žalgirio mūšį valgė LDK didysis kunigaikštis Vytautas ar Lenkijos karalius Jogaila? Nors tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, didelė tikimybė, kad ant jų stalo 1410 m. liepos 15 d. buvo patiekti kalnai rankomis valgytos mėsos, duonos, sūrių bei per barzdą varvėjęs alus ir midus. Prekybos tinklas „Lidl“ pasakoja, ką prieš...
Lietuvos karaliaus Mindaugo portretas. Autorė Lina Kalinauskaitė Rasa BAŠKIENĖ, www.bernardinai.lt Apie Lietuvos istorijos prarastas raidos galimybes, nutrūkus karaliaus Mindaugo pradėtajai karališkajai dinastijai, kalbamės su istoriku, humanitarinių mokslų daktaru LIUDU JOVAIŠA. Kodėl Mindaugui buvo svarbu tapti karaliumi? Kokiomis aplinkybėmis jis buvo karūnuotas? Galbūt Mindaugas suprato, kad karaliaus titulas buvo reikšmingas, siekiant tapti visateisiu nariu to laikmečio...
Arėjant 700-osioms metinėms datos kuomet Gedimino laiške pirmą sykį paminėtas Vilnius, siūloma ant sostinėje, Katedros aikštėje esančio Gedimino paminklo iškalti tikrąjį valdovo titulą. Didžiuoju kunigaikščiu jį (kaip ir kitus Lietuvos valdovus) vadino tik rusai ir dar keli slavai, o Vakarų valdovai ir popiežiai Gediminą oficialiai vadindavo lietuvių ir rusų karaliumi. Dvejojantiems dėl Gedimino karališkojo titulo...
Jo Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai Lietuvos Respublikos Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen Vilniaus merui Remigijui Šimašiui Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkei Paulei Kuzmickienei Kopijos – Lietuvos žiniasklaidai Viešai kreiptis Atviru laišku į jus, Gerbiamosios ir Gerbiamieji, mūsų visų, Lietuvos Respublikos piliečių, išrinkti...
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, vestibiulyje veikiančioje trijų stendų ekspozicijoje, nuo gegužės 30 d. iki birželio 30 d. eksponuojama paroda „LDK viešųjų notarų ženklai: vaizdo individualumas ir visuotinumas“. Lotyniškosios Europos civilizacijos reiškinys viešasis notariatas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kaip ir daugelyje kitų Europos valstybių, formavosi per Bažnyčios institutą. Institucinio notariato pradžia laikytini 1388 metai, kai Lietuvai...
Prof. dr. Valdas Rakutis. Autorės nuotr. LR Seimas yra priėmęs 11 nutarimų dėl 2021 metų atmintinų datų, žmonių minėjimo. Vienas jų – „Dėl 2021 metų paskelbimo Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metais“. Šiais metais minime 230-ąsias šio dokumento metines. Tam buvo skirta ir tebevyksta daug renginių, parodų, konferencijų. Vienas tokių...
Žygimantas Senasis ir Bona Sforza Povilas Sigitas Krivickas. Radijo pjesė. Pirmoji dalis. Lemtis – į šiaurės šalį Veikėjai: Dabartis – guvi, jaunatviška. Praeitis – vyresnė, melancholiška. Raštininkas – seniokiškas balsas. Jakopas – pažas, 16 m. Barbianas – Jakopo šeimininkas, 40 m. Izabelė – Bario kunigaikštienė, 37 ir 48 ...
Alieh Dziarnovič, www.gudija.lt Istorinė Vladimiro Putino programa Naujos Rusijos istorijos politikos Lietuvos Respublikos ir kitų regiono kraštų atžvilgiu pradžia tapo Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino straipsnis „Apie istorinę rusų ir ukrainiečių bendrystę“ («Об историческом единстверусских и украинцев»), kuris buvo publikuotas oficialioje Rusijos Federacijos prezidento svetainėje 2021 metų liepos 12 dieną. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į Lietuvos...
P. Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“. Energetikos ir technikos muziejaus nuotr. Jolanta Lementauskienė, Zarasų raj. sav. viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną ir pažymint 2022-uosius – Pranciškaus Skorinos metus Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje organizuota konferencija, kurioje pranešimus skaitė profesorius, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras Sergejus Temčinas, istorijos mokytoja ekspertė Rima Morozovienė,...
Dr. Darius Vilimas, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, e-ausra.pl Prasidėjęs Rusijos karas su Ukraina sukėlė karštas mūsų politikų ir žurnalistų diskusijas. Didžiausi Rusijos oponentai prapliupo pranašiškomis tiradomis, maždaug – „o ką mes sakėme“, kiti bando rasti skirtumų tarp Rusijos vadovybės ir rusų tautos, treti kaltina ir tautą, ir jos valdžią. Bet ką mes pamatytume, jei...