www.voruta.lt 2022 m. kovo 2 d. (trečiadienis) 13 val. LMA Jaunosios akademijos nario dr. Tomo Čelkio nuotolinė paskaita „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos pasienis XVI a.: savų ir užsienio gyventojų konfliktai“. Plačiau http://www.lma.lt/uploads/news/id1468/2022-03-02_kvietimas_01.pdf Paskaita vyks Microsoft Teams platformoje. Registracija (iki kovo 1 d. 14 val.): https://forms.gle/uHwCheTc2N9i4VQC6
Normainių koplytėlė. kvr.kpd.lt nuotr. Leonas Kerosierius, www.alkas.lt Jonavos rajono Normainių II kaime (Žeimių sen.) stovi apleista Baro Konfederatų Lietuvos laisvinimo atminimui maždaug prieš 250 metų pastatytas 5 m aukščio koplytėlė. Jis yra susijusi su išsivadavimo iš Rusijos imperijos kovomis ir labai svarbi Lietuvos valstybingumui. Paminklas skirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kovotojų, praliejusių kraują už savo Tėvynės laisvę, atminimui....
Elžbieta Poniatovska Branicka. httpsamp.lt.freejournal nuotr. Dr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, www.voruta.lt Su Gardino seniūno, karališkųjų ekonomijų administratoriaus, karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio (1732–1798) bičiulio Antano Tyzenhauzo (1733–1785) vardu yra susiję daug XVIII a. antros pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įvykių ir įvairių istorijų. Tapęs Gardino seniūnu, A. Tyzenhauzas ėmėsi naujų, neretai skeptiškai vertintų veiklų. Jis rėmėsi novatoriška populiaraus škotų...
www.voruta.lt Minint pirmosios spausdintos LDK knygos 500 metų jubiliejų, šių metų sausio 20 d., ketvirtadienį, 17.30 val., Vilniaus Arkikatedroje bus aukojamos Šv. Mišios už pirmąjį Lietuvos ir Vilniaus leidėją Pranciškų Skoriną. Jas aukos Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Tą pačią dieną panašiu laiku Šv. Mišios už P. Skoriną bus aukojamos Prahos Vyšehrado bazilikoje (aukos Prahos arkivyskupas kardinolas...
Nuotraukų autorius Gintaras Mačiulis www.voruta.lt Lietuvos nacionalinio muziejaus Naujajame arsenale iškilmingai pristatytas unikalus, vieno kilogramo masės sidabro medalis „Vytauto Didžiojo sosto antspaudas“. Šiemet minima Vytauto Didžiojo valdymo pradžios 630 metų sukaktis. Ta proga išleistas itin riboto tiražo numizmatinis gaminys, įamžinantis nepaprastą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės erą. Kadangi išlikę sosto antspaudo originalai yra stipriai sunykę, medalis...
Pavel Ablamski ir Rūstis Kamuntavičius, www.gudija.lt Lietuvos sostinė turi keletą vardų. Tai yra natūralu miestui, kuris ne vieną šimtą metų buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centru. Šiame tautų katile gyveno dabartinių gudų, lietuvių, lenkų, žydų ir daugybės kitų tautų protėviai. Lietuviai savo sostinę vadina Vilniumi. Lenkai vyksta į Wilno, kur lanko Aušros vartų Dievo motiną ir...
www.voruta.lt Lapkričio mėnesį knygynuose pasirodė naujausia, trečioji, istorikų Alfredo ir Mangirdo Bumblauskų knygos „Lietuvos istorija. Paaugusių žmonių knyga“ dalis. Joje pasakojama apie ypatingą Lietuvos istorijos tarpsnį, pažymėtą ryžto, tikėjimo ir kūrybingumo ženklais, laiką, kai Lietuva pražydo. Autoriai neaplenkia ir skaudžių mūsų istorijos temų, aptaria paskutines valstybės gyvavimo dienas. Trečioji „Lietuvos istorijos“ dalis jau pristatyta Vilniaus,...
„Žemėlapių artelės“ ir Lietuvos istorijos instituto žemėlapis, parengtas pagal J. Wikander, Översikt över Sveriges krig under 1700-talet, Stockholm, 1920, s. 202 Dr. Mindaugas Šapoka, Vilnius 2021 m. rugsėjo 10 d. sukanka lygiai 300 metų, kai dabartinėje Suomijoje esančiame Nystado (Ūsikaupunkio) mieste buvo pasirašyta taikos sutartis tarp Rusijos ir Švedijos, užbaigusi Didįjį Šiaurės karą....
XVIII a. pabaigoje Kulmenų (Culmenen) apylinkės buvo tankiai apgyventos – ten stovėjo Kentrių (Kentern), Vėlaičių (Welaten) ir kitų kaimų sodybų grupės bei viensėdžiai. Fragmentas iš tuometinio žemėlapio. Iliustr. iš dr. Martyno Purvino asmeninio archyvo Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Ankstesniuose šio ciklo straipsniuose rašiau apie ilgaamžės valstybinės sienos ypatingesnes atkarpas – ruožus prie...
1 pav. Kremliaus XVII a. pradžioje planas. Serpuchovo kunigaikščių valdos buvo išsidėsčiusios tarp Arkangelo soboro (nr. 12) ir Mstislavskių valdų (nr. 8). Iliustr. iš dr. Tatjanos Dmitrijevnos Panovos asmeninio archyvo Dr. Tatjana Dmitrijevna Panova (д-p Татьяна Дмитриевна ПАНОВА), Maskvos kremliaus muziejaus vyriausioji mokslo darbuotoja, Maskva, Rusijos Federacija, www.voruta.lt Dr. Tatjana Dmitrijevna Panova (д-p Татьяна Дмитриевна...
Tošinio rašto nr. 590 nuorašas, saugotas Valentino Lavrentijevičiaus Janino asmeniniame archyve Valentinas Lavrentijevičius JANINAS*, Maskva, Rusijos Federacija Tošinis raštas nr. 590 buvo rastas 1981 m. Naugarde, Nutnyj perkasoje, XI a. antrosios pusės sluoksnyje, manoma, kad jis priklausė 1065–1085 m. laikotarpiui. Tai rąstinio namo, šalia kurio ir buvo surastas raštas[1], pastatymo data, nustatyta dendrochronologijos metodu. Iš...
Tauragės–Smalininkų apylinkės XVIII a. žemėlapio fragmente. Tuomet Tauragės žemės vaizduotos kaip Prūsijos teritorijos dalis. Dar gyvavo Žemaičių seniūnija (Starostey Samaiten). Iliustr. iš dr. Martyno Purvino asmeninio archyvo Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Nuo dabartinio Endriejavo apylinkių ištekanti Jūros upė ilgai vinguoja pietų link, prisijungdama vis naujus intakus ir už Tauragės įtekėdama į patį...
1 pav. Trakų pusiasalio 3-jų piliaviečių vaizdai-schemos šiandien ir prieš 600 metų, Vytauto laikais, XV-ame amžiuje Dobilas Kirvelis, Trakai, www.traku-zeme.lt Įvairiuose internetu teikiamuose žinių šaltiniuos galima rasti: Kristinas Jurgis Astikas of Kernavė (b. 1363 in Trakai Island Castle; d. 1442 or 1444, Kernavė) Lithuanian noble and statesman of the Astikai family, a supporter and a...
Lietuvos sienų sankirtų komisija prie „Prostken“ sienos ženklo. Autoriaus nuotr. Zenonas Kumetaitis, www.alkas.lt LDK valstybės siena Vakaruose Ji buvo nustatyta dar 1422 metų rugsėjo 27 dieną tarp Lietuvos, Lenkijos ir Kryžiuočių ordino Melno sutartimi. Įteisinta sienos padėtis beveik nepasikeitė ir pagrįstai laikoma viena iš seniausių ir stabiliausių sienų Europoje, keitėsi tik valstybių, esančių abipus sienos,...
www.voruta.lt Lapkričio 19 d. 17 val. kviečiame į Dr. Algimanto Bučio knygos „Lietuvos masonai ir 1791 m. gegužės 3- iosios konstitucijos įstatyminė pataisa“ pristatymą. Apie knygą diskutuos autorius Algimantas Bučys, Tomas Venclova, Arvydas Pacevičius. Moderatorius Arūnas Brazauskas. Dr. Algimanto Bučio studijoje analizuojama dviejų garsiausių XVIII a. pabaigos valstybinių dokumentų genezė ir jų tarpusavio įstatyminis santykis. Autorius...
Barboros Radvilaitės mirtis (dail. Józef Simmler, 1860) Povilas Sigitas Krivickas, www.voruta.lt Lyg tolimosios žvaigždės spinduliai ligi šiol iki mūsų sklinda renesanso epochos šviesa. Vieni ryškiausių jos skleidėjų šešioliktojo amžiaus Lietuvos ir Lenkijos valstybėje buvo karalienė Bona, jos sūnus karalius Žygimantas Augustas, jo nelaimingoji numylėtinė Barbora Radvilaitė. Toms ryškioms asmenybėms prisiminti skiriama ši radijo pjesė. Veikėjai:...
Foelckersahm George. 1764-1848 m. commons.wikimedia.org nuotr. Simona Burokaitė, Zarasai, www.voruta.lt Ilgus amžius Stelmužės dvarą valdė Kuršo gubernijoje (1795-1917 m. Rusijos imperijos administracinis-teritorinis vienetas) garsi Baltijos vokiečių kilmės bajorų fon Folkerzamų šeima. Tai sena, XIV a. pabaigoje iš Žemutinės Saksonijos į Livoniją atsikėlusių baronų fon Folkerzamų giminė. Ši šeima Stelmužės dvarą įsigijo 1728 m., Georgui Karlui fon...
Šv. Boriso ir Glebo (Koložos) cerkvė (Gardine, 2016). J. Žąsinaitės-Gedminienės nuotr. Jurga ŽĄSINAITĖ – GEDMINIENĖ, www.voruta.lt Tiriant Gardino ‒ svarbaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centro kultūrinį gyvenimą XVIII a. antroje pusėje[1], ne kartą teko šiame mieste lankytis ir girdėti, kaip vietos šviesuoliai, patriotiškai nusiteikę garbingos praeities tyrinėtojai dabar jau Baltarusijai priklausantį miestą vadina Šventojo Huberto...
Rachelės de Raes-Romerienės portretas. Dailininkas nežinomas, inventorinis numeris RKM D 47, Rokiškio krašto muziejus Dr. Irma Randakevičienė, Vilnius, www.voruta.lt De Raesų (de Raes) pavardė pirmiausiai asocijuojasi su Rachele de Raes-Romeriene, Trakų pataurininkio Pranciškaus de Raeso ir Juditos Jelenskytės dukra, Dembinos dvaro (Trakų apskritis) paveldėtoja, Vilniaus burmistro bei masonų ložės „Uolusis lietuvis“ magistro, Šubravcų draugijos nario...
Podolės kunigaikščio Konstantino Karijotaičio bedatis pusgrašis su pilnu LDK herbu – Šv. Jurgiu ir slibinu. Kaldintas 1388 m. Daktaro E. Česnulio kolekcija Eugenijus Ivanauskas, archeologas, istorikas, www.voruta.lt Apie Lietuvos herbo Vyčio kilmę yra rašę daug autorių, tačiau vieningos nuomonės šiuo klausimu nesuformavo. Reprezentatyviausia ir labiausiai tiražuota yra heraldiko Edmundo Rimšos nuomonė, kad Vytis yra suheraldintas...
Artūras Slapšys, Lietuvos karalienės Mortos portretas Rasa Baškienė, www.bernardinai.lt Karaliaus Mindaugo žmona karalienė Morta yra pirmoji lietuvė moteris, kurios vardas išnyra iš istorijos glūdumų. Eiliuotoje Livonijos kronikoje rašoma, kad atvykusį iš Rygos Livonijos ordino magistrą Andrių Štirlandietį „pasveikino ir karalienė, meilingai žengusi į menę“. 1251 m. ordino magistro iniciatyva įvyko Mindaugo, jo žmonos Mortos, sūnų...
Adas Jakubauskas su senele Rozalija Makulavičiene. Asmeninio archyvo nuotr. Jolanta Zakarevičiūtė, Trakai, www.traku-zeme.lt Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2021 m. sukanka 700 metų nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sąjungos su totoriais sudarymo, ir siekdamas paminėti bendrą lietuvių ir totorių kovą su Kryžiuočių ordinu; įvertindamas tai, kad totoriai paliko ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje, dalyvavo visuose...
Žygimanto koplyčia prie Vavelio katedros Krokuvoje. Autorės nuotr. Dr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, Krokuva, Lenkija, www.voruta.lt Prieš porą metų lankantis buvusiame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seimų mieste Gardine ir tęsiant jau daugiau kaip prieš gerą dešimtmetį pradėtus su šiuo miestu susijusius kultūrinius, istorinius, literatūrinius tyrimus, nustebino išgirsta mintis, kad Gardine, kaip ir Krokuvoje, planuojama įrengti požeminį muziejų. Tai buvo...
Pranciškus Ksaveras Druckis-Liubeckis (http://belsmi.by/archive/article/20838) Dr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, www.voruta.lt Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai Druckiai-Liubeckiai[1] apytikriai XIX a. viduryje šiaurės rytinėje Gardino miesto dalyje, Stanislovavo priemiestyje įsigijo XVIII a. 7-8 dešimtmečiais statytą karališkąją Stanislovo Augusto Poniatovskio (1732–1798) užmiesčio rezidenciją. Dvaro sodyba dar buvo vadinama Stanislovavo vardu. Rezidenciją karaliui pagal garsaus architekto Giuseppe de Sacco iš Veronos projektą...
1 pav. Didžiųjų Trakų būsimųjų LDK valdovų kilmės lizdai, kuriuose 1350-1380 m. laikotarpiu, prie Trakų ežerų, gimė, augo ir kartu brendo 23 bendraamžiai, būsimi Didžiosios LDK imperijos kūrėjai Dr. Dobilas Kirvelis, www.voruta.lt Sisteminiu požiūriu analizuojant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) iškilimo istorines ištakas, neišvengiamai tenka atkreipti dėmesį į ~1350 – 1380 m. didžiųjų Trakų trisdešimtmetį, kai...
Su velniais šokančios raganos. 1720 m. Asociatyvi nuotr. Šaltinis – publicdomainreview.org Povilas Sigitas Krivickas, www.voruta.lt Nuo seno moterims buvo primetamas tam tikras elgesio modelis – jos skatintos dažniau patylėti, būti kuklesnės, nekonkuruoti su vyrais, o užsiimti likimo skirtomis priedermėmis. Taigi – gimdyti ir auginti vaikus, gaminti valgį, visame kame nusilenkti vyro valiai. Anaiptol! Pasirodo, ne visada...
Vilniaus katedra – Laurynas Gucevičius, 1786 m. Varšuvos universiteto bibliotekos rinkiniai Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Lauryno Gucevičiaus žmonos ir vaikų likimai pagal metrikines knygas Visiems nors kiek besidomėjusiems žinoma, jog Vilniaus arkikatedros architektas Laurynas Gucevičius gimė Masiulio pavarde 1753 m. rugpjūčio 5 d. valstiečių Simono ir Kotrynos – Žekonytės Masiulienės šeimoje Migonyse (Kupiškio kraštas). Tai,...
Fiorentini Antanas. Dailininkas Jonas Rustemas. Lietuvos dailes muziejaus nuotr. Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Vienas seniausių ir gražiausių antkapių Vilniaus Bernardinų kapinėse yra Pranciškaus Fiorentinio ir jo šeimos. Pranciškus Fiorentinis mirė XIX amžiaus pradžioje, 1813 m. sausio 7 d. Vilniuje, prabėgus vos trejiems metams nuo Bernardinų kapinių įkūrimo. Vaikai ir žmona ant Vilnelės šlaito jam pastatė...
Dubingių tiltas ir piliavietė. Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro nuotr. www.voruta.lt Gegužės 8 d. sukanka 470 metų nuo Barboros Radvilaitės mirties. Tai data, verta atskiro ypatingo šios asmenybės paminėjimo bei dėmesio. Dubingiai – istorinis, su Radvilomis bei tiesiogiai su pačia Barbora Radvilaite siejamas miestelis. Prasminga, jog iš šios vietos sklinda jos atminimo pagerbimui skirti...
Habil. dr. Benediktas Jankauskas. Asmeninė nuotr. Habil. dr. Benediktas Jankauskas, Kaunas, www.voruta.lt Mūsų tautos senovės istorija tokia sudėtinga, kad pirmieji metraštininkai ir istorijos rašytojai iš gilios praeities pasiekusias žinias užrašinėjo kaip legendas. Gerėjant kalbų žinojimui, stiprėjant tarptautiniam bendradarbiavimui, atrasta, ir vis dar atrandama, naujų žinių apie mūsų istoriją svetimomis kalbomis rašytose knygose, monetose, įvairiose plokštelėse....