Astravo metrikinių knygų šaltinis. www.familysearch.org nuotr. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Jeigu atsiversi XVIII amžiaus Astravo (dabartinė Gudijos teritorija, Gardino apskritis, miestas netoli Ašmenos) parapijos krikšto metrikų knygą, pats pirmas įrašas – 1700 m. sausio 3 d. Jono arba Ivano Smoguro krikšto faktas Slobodkos kaime. Tačiau Slobodkos kaimas egzistavo ir Jiezno parapijoje. Vartant kitų tuometinių Ašmenos ar...
Algimantas Liekis. Alkas.lt nuotr. Prof.dr.Algimantas LIEKIS, www.voruta.lt (Minint „Tilžės Akto“ 100 – metį) Neseniai elektroninėje bibliotekoje paskelbtas prof.dr. Algimanto Liekio 6 tomų veikalas, skirtas pirmojo Lietuvos Prezidento A.Smetonos darbams, mintims priminti ir įvertinti šiandienos požiūriu (1 tomas – „Tautos prisikėlimas“, 2 – „Tautos vienybė“, 3 – „Nepriklausomybės pamatai“, 4 – „Tautinė Lietuva“, 5 –...
Garsiausias giminės atstovas Albertas Goštautas Dr. Virginija Elena BORTKEVIČIENĖ, dr. med. Juozas PRASAUSKAS, www.voruta.lt Goštautas – gerai ir seniai Lietuvos istorijoje žinoma pavardė. Pasigilinus plačiau apie Goštautų giminę galima atrasti daug naujų ir įdomių faktų. Mūsų literatūroje skelbiama, kad pirmasis arba seniausias Goštautas paminėtas XIV amžiaus viduryje. Lenkų Goštautų genealogijoje teigiama, kad ši pavardė buvo...
XVIII amžiaus Jiezno muzikai Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilnius „Jeigu pasakyčiau, jog Jiezne gyveno žmonės, kurie kilo iš pasakų ir per paukščius pamilo muziką…“ – niekas nepatikėtų, sakytų, jog tai tėra literatūrinė fantazija. Tačiau iš tikrųjų tai tiesa. Būtent Paukštiškių kaime, kuris priklausė Jiezno parapijai, gyvenę Nienartovičiai galbūt sunkiausiai būtų aptinkami Jiezno bažnytiniuose metrikuose. Kaip...
Istorijos archyvo knygos. Autorės nuotr. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Dar kartą apie XVIII amžiaus Jiezną 1721 m. duomenimis Jieznas priklausė Kauno kunigaikščiui ir seniūnui Kristupui Konstantinui Pacui. Minimas mūrinis Jiezno dvaras arba rūmai su itališku sodu. Taip pat turgaus aikštė ir įvažiavimas pro akmeninius (mūrinius) vartus. Tuo metu dvaras dar nebuvo išplėstas ir...
Vladas Terleckas. Arūno Baltėno nuotr. Vladas TERLECKAS, www.voruta.lt Apie tokios istorijos poreikį nepaliaujamai kalba A. Bumblauskas. Neseniai (š. m. pavasarį) knygynuose pasirodė istorikų A. Bumblausko, A.Eidinto, A. Kulakausko ir M. Tamošaičio knyga keistu pavadinimu „Lietuvos istorija kiekvienam“. Ar tai – tik reklaminis triukas norint nuslėpti, kad ši knyga tėra 2012 m. ir 2013 m. leidinio...
Arida RIAUBIENĖ, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Dokumentinio paveldo tyrimų departamentas, Lituanistikos skyrius, www.voruta.lt „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas, 1430-1930“[1] kol kas nėra sulaukęs tyrėjų dėmesio. Šioje publikacijoje, remdamiesi Lietuvos centriniame valstybės archyve (toliau – LCVA) esama medžiaga, taip pat kronikiniais publicistikos šaltiniais, pateiksime knygotyriniu požiūriu įdomesnių faktų apie albumą bei jo...
Vološynų herbas. pracownia.com/herby/nuotr. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Šiek tiek apie Drago – Sasų kilmę Pora šimtmečių atgal prieš Abiejų Tautų Respublikos užgimimą, į dabartinės Lenkijos ir Ukrainos teritorijas (tuometinė Haličo – Voluinės ir prieš ją buvusios ankstesnės kunigaikštystės) įvyko valachų (angl. vlachs), semigradų (transilvanų, vengrų/ugrų) invazija. Tai aprašyta ne viename istoriniame šaltinyje, ypač daug dėmesio...
Prūsų žemės Dr. Virginija Elena Bortkevičienė, dr. med. Juozas Prasauskas,www.voruta.lt Lietuvos karalius Mindaugas labai nusipelnė lietuvių tautai, nes suvienijo daugumą baltų žemių, jo įtaka buvo jaučiama Skalvijoje, Nadruvoje, Sūduvoje. Mindaugas pasižymėjo kaip geras karvedys, diplomatas ir politikas. Jam visada buvo svarbiausi lietuvių tautos ir valstybės interesai. Be to, Mindaugas buvo krikščionis iš išdidžiosios raidės....
Tomasz Makowski. 1600 m. graviūra su Gardino panorama. Senoji pilis yra į kairę nuo tilto per Nemuną. www.miestai.net nuotr. Jurgita ŽĄSINAITĖ – GEDMINIENĖ, www.voruta.lt 1793 m. birželio 17 d. Gardine[1] posėdžiauti pradėję paskutiniojo Abiejų Tautų Respublikos Seimo nariai įvairių tyrinėtojų dažnai vertinami neigiamai, nurodant, kad tai buvę ne itin žinomi to meto veikėjai, tesiekę asmeninės...
Radvilų rūmai Varšuvoje, dabar Lenkijos prezidento rūmai A. Savin nuotr. Dr. Virginija Elena BORTKEVIČIENĖ, dr. med. Juozas PRASAUSKAS Apie Radvilas – lietuvių kilmės didikų giminę, iškilusią XVI a. pradžioje ir vyravusią ne tik Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, bet ir pasaulio politiniame ir kultūriniame gyvenime iki XVII a. antrosios pusės, o taip pat nemažą vaidmenį vaidinusios...
Vyskupai diskutuoja su popiežiumi Konstanco susirinkime Dr. Virginija BORTKEVIČIENĖ, gyd. dr. Juozas PRASAUSKAS XIII amžius Lietuvai dovanojo kelis milžinus – didžiuosius kunigaikščius, kurie padarė didelę įtaką Lietuvos valstybingumo ir krikščionybės raidai. Žymiausias iš jų buvo kunigaikštis Mindaugas, kuris padėjo pamatus Lietuvos valstybei ir pirmą kartą Lietuvoje 1251 m. su savo šeima ir dvaru...
Senoji Klaipėdos piliavietė Dr. med. Juozas PRASAUSKAS, dr. Virginija-Elena BORTKEVIČIENĖ Senovėje nebuvo tvirtų valstybes skiriančių sienų. Ir Lietuva jų neturėjo. Gyveno kelios baltų gentys greta viena kitos. Labiausiai jas vienijo kalba, nors ir turinti daug tarmių. Prūsai, latviai, lietuviai: aukštaičiai, žemaičiai – visi jie buvo baltai, turėjo daug bendrų papročių, bet gyveno savus gyvenimus....
Karalius Mindaugas ir jo žmona Morta Dr. med. Juozas PRASAUSKAS, Dr. Virginija-Elena BORTKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Senovėje nebuvo tvirtų valstybes skiriančių sienų. Ir Lietuva jų neturėjo. Gyveno kelios baltų gentys greta viena kitos. Labiausiai jas vienijo kalba, nors ir turinti daug tarmių. Prūsai, latviai, lietuviai: aukštaičiai, žemaičiai – visi jie buvo baltai, turėjo daug bendrų papročių, bet...
Golubcevo I. žemėlapio fragmentas iš Pašuto V. knygos14 su nurodyta Vorutos piliakalnio vieta. Habil. dr. Benediktas JANKAUSKAS, www.voruta.lt Keistai susiklostė situacija – oficialioji mūsų senųjų laikų istorija kelia nemažai abejonių. Norom nenorom tenka jų tyrinėjimu užsiimti ir istorijos mėgėjams. Pernai su grupele entuziastų spėjame aptikę Saulės mūšio vietą, kuri atrodo patikimesnė už senokai istorikų peršamą...
K. Semenavičiaus veikalo „Artis magnae artilleriae“ originalo faksimilės iš VU Retų spaudinių skyriaus www.voruta.lt Liepos 5 d., 13.00 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus Didžiojoje salėje Kaune bus pristatytas pirmasis vieno garsiausių lietuvių mokslininkų Kazimiero Semenavičiaus veikalo „Artis magnae artilleriae“ vertimas į lietuvių kalbą. Apie 700 puslapių darbas gimtąją kalba išleistas praėjus pusketvirto šimto metų nuo...
Šv. Kazimieras. Nežinomas XIX a. I pusės liaudies tapytojas. Antano Lukšėno fotografija www.punskas.pl Šv. Kazimiero užtarimu ir globa – LDK kariuomenės pergalės prie Polocko 500 metų sukaktis (1518-2018) Šventojo Kazimiero (1458 m. spalio 3 d. – 1484 kovo 4 d.) „ (…) iš garsiosios galingųjų karalių Jogailaičių giminės, kurį aukščiausiasis visų daiktų Kūrėjo gerumas kaip įsidėmėtiną ir...
Liudvikas Narcizas RASIMAS, www.propatria.lt 1791 m. gegužės 3 d. bendrame „Dviejų tautų respublikos“ seime priimtą „Valdžios įstatymą“ konstitucija pagal šių dienų terminologiją galima vadinti tik sąlyginai. Mat ir kiti šio Seimo teisės aktai, liečiantieji bendrus Lenkijos ir Lietuvos reikalus buvo vadinami konstitucijomis. Vis tik šis „Valdžios įstatymas – konstitucija“ yra svarbus ne tik bandymu...
Prof. habil. dr. Alvydas BUTKUS, Kaunas Valdovo titulatūros klausimas Senasis lietuviškas valdovo pavadinimas buvo viešpat(i)s – tokia jo reikšmė pasiekė ir lietuvių raštijos laikus, net XIX a., plg.: Krezus, Lydijos viešpats, turėjo vienturtį sūnelį nebylį (S. Daukantas). ‘Valdovo’ reikšme vartotas ir tebevartojamas lietuviškuose Biblijos vertimuose: /…/ mūsų viešpats Dovydas apie tai net...
www.voruta.lt Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų šeimos nuo seniausių laikų svariai prisidėjo prie mūsų šalies gerovės kūrimo. Buvo steigiamos ir funduojamos mokyklos, remiama lietuviška spauda, statomos bažnyčios ir vienuolynai, o Carinės Rusijos okupacijos metais jų dvarai tapo susibūrimo vietomis to meto inteligentijai. Nemažai šių kilmingų šeimų narių tapo ir vienais pagrindinių Lietuvos Valstybės atkūrimo architektų bei...
Книга о вере, Гродно: в типографии Гроденской, 1785 (НББ, ОФХ-12РК28714К). Jurgita ŽĄSINAITĖ-GEDMINIENĖ, www.voruta.lt XVIII a. antroje pusėje išskirtinę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seimų miesto Gardino gyventojų dalį sudarė iš Rusijos dėl religinių persekiojimų ir socialinės priespaudos pabėgę sentikiai. Jų emigracija į LDK žemes prasidėjo dar XVII a. paskutiniais dešimtmečiais, po to, kai patriarchas Nikonas (1605-1685) ir...
Darius VILIMAS, Lietuvos istorijos institutas, www.lzinios.lt Apie baltarusių tautinio atgimimo veikėjų bandymus sukonstruoti savo tapatybę tarpukariu, pakeičiant carinį LDK kaip rusų-lietuvių valstybės projektą „LDK – baltarusių-lietuvių valstybės“ konstruktu rašė istorikai A.Dubonis ir Z.Butkus. Neapsikentę emigracijos Kaune, daugelis baltarusių šviesuolių trečiojo XX a. amžiaus dešimtmečio viduryje pasirinko emigraciją kitose Europos valstybėse, tačiau dauguma jų sugrįžo...
www.voruta.lt 2018 m. vasario 1 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyks Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantės Vitos Diemantaitės vieša paskaita „LDK raštininkai – valstybės paslapčių sergėtojai“. Lektorė nagrinės XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliariją bei aptars joje dirbusių raštininkų asmenybes ir veiklą. Didelė dalis LDK kanceliarijos dokumentų saugoma LMA Vrublevskių bibliotekoje. Viena pirmųjų Lietuvos...
wikimapia.org nuotr. www.voruta.lt Kokias istorijas ir paslaptis slepia storos vienuolynų sienos? Jas atskleisti ryžosi istorikė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė dr. Vaida Kamuntavičienė, viena pirmųjų inicijavusi išsamius Lietuvoje veikusių moterų vienuolynų tyrimus. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje moterų vienuolynams pradžią davė Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis. Būtent jis finansavo pirmojo moterų vienuolyno Nesvyžiuje steigimą. Jame įsikūrė seserys benediktinės. 1622...
Gardinas. Jurga ŽĄSINAITĖ-GEDMINIENĖ, Gardinas, Baltarusija, www.voruta.lt Lietuvos kultūros istorijos tyrimuose ženklią vietą užima Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų gyvenimo ekonominės ir socialinės raidos svarstymai. Žinia, didžiausias dėmesys skiriamas Vilniui ir Kaunui. Šie du miestai, lietuviškoje istoriografinėje tradicijoje funkcionuojantys kaip tam tikri epicentrai, į istorinius-geografinius paribius nustūmė kitas, ne mažiau LDK istorijai svarbias vietoves. Taip yra nutikę...
www.voruta.lt Paskaitų ciklas ŠVIEŽIA ISTORIJA 2017 2017 m. gruodžio 5 d., antradienis, 18.00–19.30 val. Valdovų rūmų Lankytojų vestibiulio auditorija Registruotis Po beveik 40 gana ramių metų XV a. pabaigoje Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei vėl reikėjo kariauti su Maskva. Tik šį kartą vietoj puolamųjų žygių teko gintis. XVI a. pirma pusė tapo efektyvių kovos priemonių paieškos laikotarpiu,...
www.voruta.lt 2017 m. lapkričio 15 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje įvyks Lietuvos istorijos instituto doktorantės Rasos Leonavičiūtės paskaita „Moteris, gimusi valdyti: Bonos Sforcos veiklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aspektai“. Joje bus aptariami Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Bonos Sforcos veiklos bruožai bei analizuojama šios asmenybės įtaka XVI a. LDK politiniam, ekonominiam bei kultūriniam gyvenimui....
www.voruta.lt Paskaitų ciklas ŠVIEŽIA ISTORIJA 2017 2017 m. lapkričio 7 d., antradienis, 18.00–19.30 val. Valdovų rūmų Lankytojų vestibiulio auditorija Registruotis Dr. OLEGAS DZIARNOVIČIUS Baltarusijos istorikas ir archeologas, Nacionalinės Baltarusijos mokslų akademijos mokslinis kandidatas. Domėjimosi sritys: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etnokultūrinės problematikos tyrimai. Parengė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Metrikos 560-ąją knygą. Vykdė Krėvos pilies archeologinius bei Biarozos kartūzų vienuolyno...
A. A. Gliožaičio leidinio viršelyje kunigaikščio M. K. Radvilos portretas ir LDK 1613 m. žemėlapio fragmentas Tomas DUKSA, Vilnius, www.voruta.lt Artėjant valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejui, žymus geodezininkas, kartografijos istorikas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslo žurnalo „Geodezija ir kartografija“ ir kitų leidinių daugelio mokslinių straipsnių autorius Algirdas Antanas Gliožaitis skiria savo knygą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis...