Lietuvos partizanai

Pagrindinis puslapis Istorija Lietuvos partizanai
A†A Mūsų didvyre… Leonora Daumelytė-Jakaitienė (Tulpė)
Įrašas

A†A Mūsų didvyre… Leonora Daumelytė-Jakaitienė (Tulpė)

Prof. dr. Jonas Jakaitis, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinų sąjungos Vilniaus sk. pirmininkas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinų sąjungos tarybos narys, Vilnius tech Architektūros fakulteto profesorius, www.voruta.lt 2024 m. liepos 01 dieną, eidama 94-sius metus mirė buvusi Tauro apygardos partizanų ryšininkė, Kengyro sukilimo steplage dalyvė, Laisvės kovų dalyvė (LKD 2010-12-22 Pažymėjimas Nr. 203), Lietuvos politinių...

Lietuvos partizanų žūties vietose – nauji atminimo ženklai
Įrašas

Lietuvos partizanų žūties vietose – nauji atminimo ženklai

Atminimo ženklas partizanams Endrikių kaime 2024 m. liepos 11 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai pastatė du atminimo ženklus, skirtus pagerbti ir atminti iškilias Lietuvos asmenybes. Vienas iš jų – Endrikių kaime (Šakių sen., Šakių raj. sav.). 1951 m. vasario 2 d. šio kaimo apylinkėse žuvusiems Tauro apygardos vadui Viktorui Vitkauskui-Saidokui, bei...

Lietuvos laisvės kovotojui J.V.Česnakavičiui liepos 12 d. būtų sukakę 100 metų
Įrašas

Lietuvos laisvės kovotojui J.V.Česnakavičiui liepos 12 d. būtų sukakę 100 metų

Algimanto apygardos partizanai. Iš kairės: Algimanto apygardos Ryšių skyriaus viršininkas Albinas Kubilius-Rūgštymas, Žaliosios rinktinės vadas J. V. Česnakavičius-Daujotas, apygardos vadas A. Starkus-Montė, kiti neatpažinti. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų Parengė Rūta Trimonienė, LGGRTC vyriausioji istorikė Jonas Vitautas (taip dokumente) Česnakavičius gimė 1924 m. liepos 12 d. Panevėžio aps. Smilgių vls. Dambavos parapijos Valdeikių...

Generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas mėgo dainas, kuri mėgstamiausia?
Įrašas

Generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas mėgo dainas, kuri mėgstamiausia?

Adolfas Ramanauskas-Vanagas su armonika „Kad giria žaliuotų…” praūžė jubiliejinė Dainų ir šokių šventė Lietuvoje. Čia nuskambėjo ir Laisves kovų, partizanų dainos. Būtent šios dainos dabar yra mūsų tautinio paveldo karo dainų aukso fonde ir išgyvena „renesanso” laikotarpį. Okupuotoje Lietuvoje jos buvo uždraustos ir sugrįžo Atgimimo laikais. Dabar jos ypač populiarios Lietuvos kariuomenėje, Lietuvos Šaulių sąjungoje,...

Žemaičių apygardos vado  žeminėje – Agnės Marcinkevičiūtės vaizdo  instaliacija „Vlado Montvydo kovų takais“
Įrašas

Žemaičių apygardos vado žeminėje – Agnės Marcinkevičiūtės vaizdo instaliacija „Vlado Montvydo kovų takais“

Vladas Montvydas. Asmeninis Irenos Montvydaitės – Giedraitienės archyvas Kino režisierė Agnė Marcinkevičiūtė, www.voruta.lt Žemaičių apygardos vado žeminėje nuo liepos 6-osios veiks Agnės Marcinkevičiūtės vaizdo instaliacija „Vlado Montvydo kovų takais“. Medvėgalio kalno papėdėje, Karūžiškės dvaro žemėje, iškilęs memorialas kviečia apsilankyti, apeiti aplink didingą akmeninį paminklą, užsukti į atkurtą paskutiniojo Žemaičių apygardos vado Vlado Montvydo žeminę. Šioje vietoje...

In memoriam. Leonora Daumelytė – Jakaitienė (1930-2024)
Įrašas

In memoriam. Leonora Daumelytė – Jakaitienė (1930-2024)

Leonora Daumelytė -Jakaitienė (Tulpė). Nuotrauka iš asmeninio prof. J. Jakaičio archyvo Su giliu liūdesiu pranešame, kad, 2024 m. liepos 1 dieną, eidama 94-uosius metus mirė buvusi Tauro apygardos partizanų ryšininkė, Kengyro sukilimo Steplage dalyvė, Laisvės kovų dalyvė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narė Leonora Daumelytė -Jakaitienė (Tulpė). Dėl mylimos Mamos netekties Lietuvos gyventojų genocido...

Šauliai visoje Lietuvoje tvarko ir prižiūri partizanų žūties vietas
Įrašas

Šauliai visoje Lietuvoje tvarko ir prižiūri partizanų žūties vietas

Kunigo K. Lajausko žuties vietos atminimo akmuo. Širvintų šaulių nuotr. Valda Patinskienė, www.krastozinios.lt Gegužės mėnesį Lietuvoje minima Kariuomenės ir visuomenės vienybės bei partizanų pagerbimo diena. Širvintų šaulių kuopos nariai Julius Jagminas, Egidijus Dikas, Kostas Bauža, skyriaus vadas Vytenis Dapkevičius ta proga aplankė partizanų atminimo ženklus, jų žūties vietas. Deja, šios, pagarbos vertos vietos – Padaciūnuose...

Vysk. Eugenijus Bartulis: „Žemaičiai gerai pažinojo mons. Alfonsą Svarinską: kaip ir miško broliai, jis niekada nesusvyravo savo apsisprendime gyvenimą paaukoti dėl Lietuvos laisvės“
Įrašas

Vysk. Eugenijus Bartulis: „Žemaičiai gerai pažinojo mons. Alfonsą Svarinską: kaip ir miško broliai, jis niekada nesusvyravo savo apsisprendime gyvenimą paaukoti dėl Lietuvos laisvės“

Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Šiaulių miesto savivaldybės nuotr. Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio pamokslas Lietuvos partizanų, tremtinių, politinių kalinių, o taip pat Monsinjoro Alfonso Svarinsko 10-tųjų mirties metinių minėjime Kryžkalnyje Stulgių apaštalo evangelisto šv. Mato bažnyčioj.   Jūsų Ekscelencija vyskupe Jonai, mieli broliai kunigai, brangūs tikintieji, Raseinių rajono vadovybė sukvietė mus prisiminti, paminėti ir pagerbti žuvusius...

Susitikimas su Lietuvos partizanu, politiniu kaliniu ir tremtiniu, dim. ltn.  Jonu Kadžioniu- Bėda
Įrašas

Susitikimas su Lietuvos partizanu, politiniu kaliniu ir tremtiniu, dim. ltn.  Jonu Kadžioniu- Bėda

Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC vyresnysis patarėjas, Anykščiai, www.voruta.lt Anykščiuose vyko susitikimas-pokalbis su  Lietuvos partizanu, politiniu kaliniu ir tremtiniu, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriumi, dim. ltn.  Jonu Kadžioniu- Bėda. Susitikimo metu buvo prisiminta artėjanti Lietuvos antrosios sovietų okupacijos 80-mečio sukaktis. Pokalbyje Jonas Kadžionis pasidalino savo atsiminimais apie žmones ir įvykius kalinimo ir tremties vietose, apie sovietinės valdžios...

Partizaninio pasipriešinimo lopšyje iškilo įspūdingas paminklas legendiniam partizanų vadui
Įrašas

Partizaninio pasipriešinimo lopšyje iškilo įspūdingas paminklas legendiniam partizanų vadui

Šiemet Lietuvoje minint partizaninio karo pradžios 80-metį, legendinėje partizanų „vanagų“ stovyklavietėje iškilo įspūdingas paminklas, dedikuotas partizanų vadui Jonui Semaškai – Liepai. Iki 1953 m. Lietuvoje vykęs partizaninis karas – viena ryškiausių ir masiškiausių kovų prieš okupantus Europoje. Istorikų skaičiavimu, ginkluotame pasipriešinime dalyvavo apie 100 tūkstančių partizanų, iš kurių apie 20 tūkstančių žuvo. Daugelio jų palaikai...

Kosto Kubilinsko pasirinkimo eiti išdavystės keliu pasekmės ir našta
Įrašas

Kosto Kubilinsko pasirinkimo eiti išdavystės keliu pasekmės ir našta

Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.   Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vedėja Nijolė Maslauskienė 1952 m. Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komitetas (CK) gavo kelis poeto Kosto Kubilinsko (1923–1962) skundus dėl atleidimo iš darbo žurnalo „Žvaigždutė“ redakcijoje. Skunduose jis išliejo apmaudą dėl menkai įvertintų nuopelnų sovietų valdžiai, atvirai aprašė savo gyvenimo vingius, apsisprendimą dėl...

Įtariamieji A. Ramanausko-Vanago paminklo Merkinėje išniekinimu apklausiami Lietuvoje ir Latvijoje
Įrašas

Įtariamieji A. Ramanausko-Vanago paminklo Merkinėje išniekinimu apklausiami Lietuvoje ir Latvijoje

Strateginių iniciatyvų centro nuotr. Tebevykstant ikiteisminiam tyrimui, kuris buvo padėtas 2024 m. sausį, dėl Merkinėje dažais apipilto paminklo Lietuvos partizanų vadui Adolfui Ramanauskui–Vanagui, vienas iš įtariamųjų perduotas ir apklaustas Lietuvoje, o kitas – Latvijoje. Estijos pilietis buvo sulaikytas Estijoje šių metų vasario pradžioje ir vėliau perduotas Lietuvos teisėsaugai. Teismas tenkino prokuroro prašymą ir skyrė šiam...

Adolfo Ramanausko-Vanago apsisprendimas, kodėl pasirinko partizano kelią      
Įrašas

Adolfo Ramanausko-Vanago apsisprendimas, kodėl pasirinko partizano kelią      

Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas „Tėtis savo rankraščiuose aprašė daug veiksnių, kurie lėmė jo apsisprendimą tapti laisvės kovotoju. Pirmieji susitikimai su partizanais įvyko mano mamos, Birutės Mažeikaitės tėviškės apylinkėse prie Ūdrijos, Alytaus rajone. Juos, Tėčio prašymu, organizavo mano senelis Motiejus Mažeika. Vėliau tų susitikimų buvo ir kitose vietose“, – pasakoja Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė – paskutinio su okupacija...

Partizanų vado J. Žemaičio-Vytauto artimieji ir politikai ragina tinkamai išsaugoti tuometinio Lietuvos vadovo atminimą
Įrašas

Partizanų vado J. Žemaičio-Vytauto artimieji ir politikai ragina tinkamai išsaugoti tuometinio Lietuvos vadovo atminimą

J. Žemaičio- Vytauto dukterėčia Aušra Marija Vilkienė. Nuotrauka iš asmeninio šeimos albumo  Kovo 15-ąją minint 115-ąsias legendinio Lietuvos partizanų vado, pasipriešinimo sovietų okupacijai koordinatoriaus ir  valstybės vadovu pripažinto generolo Jono Žemaičio-Vytauto (1909 -1954) gimimo metines, politikai ir šeimos nariai kviečia prisiminti J. Žemaičio auką dėl Lietuvos laisvės ir išsaugoti jo atminimą. Plačiau visuomenei pasakoti apie...

Jono Arbačiausko knyga „Nepriklausomybės kovų drama“
Įrašas

Jono Arbačiausko knyga „Nepriklausomybės kovų drama“

Nuotraukoje: Skaidra Grabauskienė, Jonas Arbačiauskas, dr. Raimundas Kaminskas Dr. Raimundas Kaminskas, Kaunas, www.voruta.lt Šią savaitę Kaune, Ąžuolyno bibliotekos Ąžuolo salėje vyko Jono Arbačiausko knygos NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVŲ DRAMA pristatymas. Renginyje dalyvavo  knygos autorius, Lietuvos partizanų ryšininkas, šaulys Jonas Arbačiauskas bei Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas, šaulys, dr. Raimundas Kaminskas. Renginį vedė Ąžuolyno bibliotekos Kaunistikos...

Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė: branginu ir saugau tragiškai žuvusio Vaclovo Voverio-Žaibo nuotrauką
Įrašas

Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė: branginu ir saugau tragiškai žuvusio Vaclovo Voverio-Žaibo nuotrauką

Partizanų raportas Poetas-išdavikas: partizanų nužudymo operacija „MGB agentams Kostui Kubilinskui-Varnui (garsiam sovietiniam poetui) ir Algirdui Skinkiui-Rytui išdavus apygardos vadavietę, 1949 m. kovo 7 d. Alytaus aps. Daugų vls. Kalesninkų miške MGB vidaus kariuomenės 34-asis šaulių pulkas vykdė karinę-čekistinę operaciją. Jos metu sunaikinti du Dainavos apygardos štabo bunkeriai – prie Žemaitėlių ir Jotiškių kaimų. Viename –...

Minaičiuose paminėtos  Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos  1949 m.  Vasario 16 d. Deklaracijos paskelbimo 75-osios metinės
Įrašas

Minaičiuose paminėtos  Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos  1949 m.  Vasario 16 d. Deklaracijos paskelbimo 75-osios metinės

2024 m. vasario  15 d. Lietuvos partizanų memoriale, Radviliškio rajone, Minaičių kaime, vyko iškilmingas Valstybės atkūrimo dienos ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos paskelbimo 75-ųjų metinių minėjimas. Renginyje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys ir  LGGRTC Istorinių tyrimų programų skyriaus vyriausiasis istorikas...

Lietuvos  partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto produkterėčia A. L. Monsė: „Jei  išauštų tokia diena, tikiu, mano karta pasielgs lygiai taip kaip Sausio  įvykių dalyviai“
Įrašas

Lietuvos partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto produkterėčia A. L. Monsė: „Jei išauštų tokia diena, tikiu, mano karta pasielgs lygiai taip kaip Sausio įvykių dalyviai“

Ana Luisa Monse. Seimo kanceliarijos nuotr. Aut. Ilona Šilenkova Lietuvos partizanų vado, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininko, kovojančios Lietuvos Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto produkterėčios Anos Luisos Monsės (Ana Luisa Monse) kalba Laisvės gynėjų dienos minėjime ir 2023 m. Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje. Man pasisekė. Pasisekė, kad kaip artimiesiems 1991-ųjų sausio 13-ąją man nereikėjo važiuoti į...

Jonas Dapkūnas. Mano gyvenimo prisiminimai (II)
Įrašas

Jonas Dapkūnas. Mano gyvenimo prisiminimai (II)

Lauko darbai buvo gana sunkūs. XX a pradžios nuotrauka Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Pradedame skelbti ištraukas iš Sūduvos krašto šviesuolio Jono Dapkūno prisiminimų, kurie prieš keletą metų buvo sudėti į taip ir neišėjusią knygą. Sodri „kaimiška“, nevengianti svetimybių, šiek tiek leidyklos redaktorių pataisyta kalba šį tekstą daro autentišku ir patraukliu. Retesni žodžiai ar pavadinimai yra paaiškinami...

2023 m. Laisvės premija už nuopelnus kovoje dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės skirta Petrui Plumpai
Įrašas

2023 m. Laisvės premija už nuopelnus kovoje dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės skirta Petrui Plumpai

Petras Plumpa Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos vidaus kalėjime Vilniuje. 1958 m. kovo 14 d. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 44614/3, t. 2, l. 6 ap. P. Plumpa (g. 1939 m.) dirbo elektromonteriu „Lietuvos energijos“ statybos montavimo valdyboje. Priklausė pogrindinei organizacijai „Laisvę Lietuvai“, kūrė antisovietinius eilėraščius ir dainas,...

Česlovas Iškauskas. Tylioji rezistencija, arba Išdidžiai apie savo Tėvą
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Tylioji rezistencija, arba Išdidžiai apie savo Tėvą

Tėvas – Lietuvos kareivis, 1938 m. Autoriaus asmeninio albumo nuotr. Česlovas Iškauskas, žurnalistas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Sunku paaiškinti, kodėl prieš pustrečių metų, artėjant Tėvo dienai, atsirado degantis noras rašyti apie savo Tėvą. Gal kad vienoje „Facebook“ paskyroje perskaičiau, kokia kone visa lietuvių tauta buvo arši kovotoja su sovietija, beveik disidentė, o gal Tėvą paprasčiausiai susapnavau...

Jonas Dapkūnas. Mano gyvenimo prisiminimai
Įrašas

Jonas Dapkūnas. Mano gyvenimo prisiminimai

Jonas Dapkūnas su žmona Konstancija, XX a. 7-as dešimtmetis Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Šiais metais savaitgaliais siūlome pasakojimus apie Lietuvos šviesuolius – paprastus, mažai kam žinomus, bet savo darbais atsidavusius Tėvynei žmones. Tai ištraukos iš prieš 43 metus rašytų Sūduvos savanorio, tremtinio, leidėjo ir kovotojo už Lietuvos laisvę Jono DAPKŪNO prisiminimų, kurie prieš penkerius metus buvo...

Andrius Vaišnys. Sulig metraštininko išėjimu visuomenės atmintis nenunyks
Įrašas

Andrius Vaišnys. Sulig metraštininko išėjimu visuomenės atmintis nenunyks

Andrius Vaišnys. Asmeninė albumo nuotr. Prof. dr. Andrius Vaišnys Atėjo laikas atsisveikinti su Albinu Kentra (1929 – 2023), puoselėjusiu Miško brolių namus ne tik kaip pastatą – ir kaip gilią pokario herojų atmintį. Ši metafora atėjo į galvą dar tada, kai Brolių draugijai buvo iškilęs pavojus, jog patalpos Vilniuje bus atimtos. Visas tas apsimestinis neva...

Į HBO katalogą įtraukto filmo „Poetas“ režisierius Vytautas V. Landsbergis: „pagerbtas didelis 5-erių metų darbas“
Įrašas

Į HBO katalogą įtraukto filmo „Poetas“ režisierius Vytautas V. Landsbergis: „pagerbtas didelis 5-erių metų darbas“

Donatas Želvys filme „Poetas“ Šių metų pradžioje kino teatrus praūžusį ir eilę apdovanojimų susižėrusį filmą „Poetas“ netrukus galės išvysti dar daugiau žiūrovų ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Srautinių transliacijų platforma HBO šią kino juostą įtraukė į savo filmų katalogą. Anot filmo komandos, kurios gretose – Europos mastu ką tik įvertinta prodiuserė Uljana...

Užuojauta dėl partizano, Laisvės premijos laureato Albino Kentros (1929-2023) mirties
Įrašas

Užuojauta dėl partizano, Laisvės premijos laureato Albino Kentros (1929-2023) mirties

2019 metų Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra. 2020 m. sausio 13 d. | Fotografė Džoja Gunda Barysaitė Lietuvos Respublikos Seimo archyvas   Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pareiškė užuojautą dėl Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvio, politinio kalinio, pedagogo, Sąjūdžio metraštininko, Laisvės premijos laureato Albino Kentros mirties. Pasak šalies vadovo, Lietuva neteko ryškios asmenybės...

Nauja knyga apie vieną iš žymiausių Lietuvos partizanų K.Pyplį- Mažytį
Įrašas

Nauja knyga apie vieną iš žymiausių Lietuvos partizanų K.Pyplį- Mažytį

K. Pyplys – Mažytis (antras iš dešinės) 1948 metais Stokholme kartu su kitais rezistentais K. Pyplys- Mažytis tituluojamas etaloniniu partizanu. 2023-iaisiais minimos vieno žymiausių Lietuvos partizanų – Kazimiero Pyplio-Mažyčio 100-osios gimimo metinės. Jis išgarsėjo kaip ypatingas kovotojas: dalyvavo daugelyje rizikingų operacijų, aštuoniolikoje kautynių prieš okupantus, buvo keturis kartus sužeistas, puikiai valdė ginklą, dalyvavo misijoje į...

Restauruoti Lietuvos partizanų dokumentai, daugiau kaip 70 metų išbuvę po žeme
Įrašas

Restauruoti Lietuvos partizanų dokumentai, daugiau kaip 70 metų išbuvę po žeme

Po beveik metus trukusių darbų restauruoti Lietuvos partizanų Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Laisvės rajono dokumentai, 2022 m. gegužės mėn. rasti Anykščių rajone, Troškūnų apylinkėse, miškelyje netoli Karčių kaimo. Laisvės rajono archyvas buvo sudėtas į 20 litrų talpos metalinį bidoną ir užkastas į žemę. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Laisvės rajonas išaugo iš dviejų Šarūno rinktinės dalinių...

Vėlinės. Laisvės kovotojų pagerbimas tapo masiniu reiškiniu Lietuvoje
Įrašas

Vėlinės. Laisvės kovotojų pagerbimas tapo masiniu reiškiniu Lietuvoje

Vėlinės. A. Ramanausko- Vanago kapas. Vanago Lietuva foto Lietuviams ypatingas Vėlinių laikotarpis –– tiltas tarp praeities ir ateities. Visoje Lietuvoje artimųjų kapų lankymas yra nacionalinė tradicija. Laisvės kovotojų pagerbimas, jų atminimas tapo masiniu reiškiniu šalyje. Apie 20 tūkst. partizanų yra žuvę kovoje prieš okupantus, o dalies jų palaikų nėra surasta iki šiol. „Ateities istoriką, kuris...

Anapilin išėjo partizano Juozo Lukšos-Daumanto žmona Nijolė Bražėnaitė-Lukšienė-Paronetto
Įrašas

Anapilin išėjo partizano Juozo Lukšos-Daumanto žmona Nijolė Bražėnaitė-Lukšienė-Paronetto

Juozas Lukša-Daumantas ir Nijolė Braženaitė povestuvinę savaitę / Memorialinio Juozo Lukšos-Daumanto muziejaus nuotr. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl gydytojos, partizano Juozo Lukšos-Daumanto žmonos Nijolės Bražėnaitės-Lukšienės-Paronetto mirties. „Turėjau progos asmeniškai bendrauti su gerbiama Nijole Bražėnaite-Lukšiene-Paronetto. Ji sudarė man gilios ir nepaprastai šviesios asmenybės įspūdį. Esu dėkingas Nijolei Bražėnaitei-Lukšienei-Paronetto už tas brangias minutes, kurias...

Lietuvos didvyrio kapas,  prabilęs  mums  Maironio žodžiais…
Įrašas

Lietuvos didvyrio kapas,  prabilęs  mums  Maironio žodžiais…

Zigmas Tamakauskas, www.voruta.lt Prieš keletą dienų Lietuva palaidojo, o ne perlaidojo, kaip skelbė kai kuri žiniasklaida, savo tautos didvyrio – Pietų Lietuvos partizanų apygardos vado, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus pulkininko Juozo  Vitkaus  – Kazimieraičio surastus palaikus, kurie  gražiame karste buvo pašarvoti   Šv. Jonų bažnyčioje  Didžiojo altoriaus  papėdėje. Bažnyčioje sklandė ne liūdesio, o kažkokia kita –...