Rusijos okupacija

Pagrindinis puslapis Istorija Rusijos okupacija
Dr. Irma Randakevičienė. Vilnius ir akademinis jaunimas 1831 m. sukilimo priešaušryje
Įrašas

Dr. Irma Randakevičienė. Vilnius ir akademinis jaunimas 1831 m. sukilimo priešaušryje

Vilniaus universiteto rūmai XIX a. wikipedia.org nuotr.   Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt   Vilniaus nuotaikos 1830 m. rudenį ir žiemą XIX a. trečiasis dešimtmetis (1820-1830 m.) Europoje žinomas kaip įvairių bruzdėjimų ir revoliucijų metas: Rusijoje buvo demaskuoti dekabristai, Prancūzijoje valdžios neteko Burbonai, neramumai kilo ir kitose Europos valstybėse. Nepaisant to, tai buvo ir straipsnio...

Po derybų su Rusijos Federacijos valstybiniu archyvu gautas patvirtinimas, kad Liaudies Seimo Deklaracijų originalai yra saugomi Maskvoje
Įrašas

Po derybų su Rusijos Federacijos valstybiniu archyvu gautas patvirtinimas, kad Liaudies Seimo Deklaracijų originalai yra saugomi Maskvoje

Lietuvos Liaudies Seimo Deklaracija, Rusijos Federacijos valstybinis archyvas, ГА РФ 7523-11-204а Daiva VILKELYTĖ, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyr. specialistė, www.voruta.lt Po daugiau kaip du mėnesius užtrukusių derybų su Rusijos Federacijos valstybiniu archyvu Maskvoje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – LGGRT Centras) gavo patvirtinimą, kad Lietuvoje yra ne 1940 m....

Atnaujinta internetinė KGB dokumentų svetainė www.kgbdocuments.eu
Įrašas

Atnaujinta internetinė KGB dokumentų svetainė www.kgbdocuments.eu

www.archyvai.lt nuotr. www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pristato atnaujintą archyvinių dokumentų svetainę anglų kalba www.kgbdocuments.eu. Sukurtas naujas dizainas, patogesnė paieškos sistema, patalpinta daugiau informacijos apie KGB veiklos sferas, struktūrą, metodus, KGB vadovus. Šiame dokumentų viešinimo etape bus koncentruojamasi į 1954–1990 m. laikotarpį. Rusijos vykdomi informaciniai karai Baltijos šalyse ir Vakaruose sudėtingą XX...

Albinas Dementiška. Knygnešiai Bružai iš Zaltriškių
Įrašas

Albinas Dementiška. Knygnešiai Bružai iš Zaltriškių

Knygnešių Bružų giminaitė Petronėlė Bružaitė su vyru Lietuvos kariuomenės kareiviu Juozu Ambrožėjumi. 1933 m. Albinas DEMENTIŠKA, www.voruta.lt Pernai gruodį sukako 149 metai, kai gimė Antanas Bružas (Bružys, Bruožis) – vienas iš žymiausių Tauragės krašto knygnešių, Garšvių knygnešių draugijos narys, artimai bendravęs ir dirbęs su žymiausiu Lietuvos knygnešiu Jurgiu Bieliniu, knygnešys profesionalas, knygnešys didmenininkas, Rytų Sibiro tremtinys. Tilžėje leistame...

Vladas Terleckas. Žvilgsnis į sovietinę istoriografiją apie stribus
Įrašas

Vladas Terleckas. Žvilgsnis į sovietinę istoriografiją apie stribus

Doc. dr. Vladas TERLECKAS, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Vilnius, www.voruta.lt Galėtų atrodyti, jog nėra reikalo raustis po rašliavą apie stribus ir tuo savaip ją reklamuoti. Bet jos analizė, gretinimas su nauja informacija įgalina nustatyti, kas labiausia norėta nuslėpti, kokios naudotos manipuliacijos. Sistemiškai susipažinus su sovietmečio literatūra šia tema, vienareikšmiai pasakytina, kad tada nebuvo parašyta stribų...

A. Butkus. Nutylėtos istorinės paralelės
Įrašas

A. Butkus. Nutylėtos istorinės paralelės

Dr. Alvydas Butkus. Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr. Alvydas Butkus, www.lzdraugija.lt, www.alkas.lt Galima vadinti tai paralelėmis, galima – medalio pusėmis, tačiau krinta į akis tai, kad istorikai, politologai ir kiti -logai sąmoningai nutyli tą kitą pusę, kad nenublanktų jų pateiktoji „tiesa“, o ją išgirdusieji manytų, jog ji vienintelė, tikroji. Kaltė dėl holokausto Šiomis savaitėmis ir net...

Rimantas Zizas. Žudynių Kaniūkuose pėdsakais
Įrašas

Rimantas Zizas. Žudynių Kaniūkuose pėdsakais

2004 m. Kaniūkuose atidengtas atminimo žudynių aukoms, kryžius Prieš 76 metus raudonieji partizanai išžudė daugiausia lietuvišką Šalčininkų raj. Jašiūnų valsčiaus Kaniūkų kaimą. Š.m. sausio 29 d. (trečiadienį) 17.30 val. Vilniaus Arkikatedroje bus aukojamos šventosios mišios už Kaniūkų kaimo aukas. Kviečiame dalyvauti. „Vilnijos“ draugija Rimantas ZIZAS, www.genocid.lt Raudonųjų partizanų ir Pietryčių Lietuvos kaimų savisaugininkų ginkluotame konflikte...

Lenkija davė atkirtį Rusijos melui
Įrašas

Lenkija davė atkirtį Rusijos melui

EPA-Eltos nuotr. Ričardas ČEKUTIS, www.respublika.lt Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis (Mateusz Morawiecki), atsakydamas į Rusijos prezidento Vladimiro Putino „istorinius“ išpuolius, JAV tinklalapyje „Politico“ kaltina Tarybų Sąjungą karine agresija, bendradarbiavimu su nacistine Vokietija bei vengimu padėti Varšuvos sukilimui ir nenoru išlaisvinti Aušvico koncentracijos stovyklą. Pastarojo įvykio 75-metį pasaulis kaip tik mini šiomis dienomis. Skelbiame premjero komentarą:...

Europos istorijos iškraipymas. Smerkiamas V. Putino bandymas pateisinti Molotovo-Ribentropo paktą
Įrašas

Europos istorijos iškraipymas. Smerkiamas V. Putino bandymas pateisinti Molotovo-Ribentropo paktą

SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutarties (vadinamojo Ribentropo–Molotovo pakto) pasirašymas. Pirmas iš kairės J. Ribentropas, dešinėje J. Stalinas ir V. Molotovas. Kremlius, 1939 m. rugpjūčio 23 d., leidyklos „Briedis“ nuotr. www.voruta.lt Trečiadienį Europos Parlamente (EP) surengta diskusija apie Europos istorijos iškraipymą ir Antrojo pasaulinio karo atminimą. Joje kalbėjusieji pasmerkė V. Putino išsakytus tikrovės neatitinkančius teiginius. Prieš...

Arūnas Bubnys. Lenkų pogrindis Lietuvoje pirmosios sovietų okupacijos metais
Įrašas

Arūnas Bubnys. Lenkų pogrindis Lietuvoje pirmosios sovietų okupacijos metais

TSRS kariuomenės daliniai peržengia Lietuvos Respublikos sieną. 1940 m. birželio 15 d. LCVA, 1789-1(6-138) PII.    Dr. Arūnas BUBNYS, Vilnius, www.voruta.lt Ginkluotos kovos sąjungos („ZWZ“) Vilniaus apygardos struktūra ir kadrai   Pirmosios sovietų okupacijos metais „ZWZ“ Vilniaus apygarda apėmė prieškarinės Vilniaus vaivadijos teritoriją. Apygardos teritorija buvo padalyta į Vilniaus miestą (kriptonimas „Dwor“) ir provinciją („Pole“)....

Gen. Jonas Noreika, nacių okupacijos laikotarpiu būdamas Šiaulių apskrities viršininku, tuo pačiu metu vadovavo Žemaitijos antinaciniam pasipriešinimui ir organizavo žydų gelbėjimo tinklą Šiauliuose
Įrašas

Gen. Jonas Noreika, nacių okupacijos laikotarpiu būdamas Šiaulių apskrities viršininku, tuo pačiu metu vadovavo Žemaitijos antinaciniam pasipriešinimui ir organizavo žydų gelbėjimo tinklą Šiauliuose

Jonas Noreika ir Antanina Krapavičiūtė-Noreikienė. Nuotraukos iš LJPA,  LGGRTC archyvų www.voruta.lt PAŽYMA APIE JONO NOREIKOS (GENEROLO VĖTROS) VEIKLĄ     ANTINACINIAME POGRINDYJE Vilnius, 2019-12-17 Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijos archyve rasti istoriografijoje  nežinomi kun. Jono Borevičiaus liudijimai atskleidžia, kad Jonas Noreika, nacių okupacijos laikotarpiu būdamas Šiaulių apskrities viršininku, tuo pačiu metu vadovavo Žemaitijos antinaciniam pasipriešinimui ir organizavo...

Netrukus visuomenei bus prieinami iki šiol nematyti kino kadrai apie Lietuvos išeivijos gyvenimą 1941–1947 m. Šveicarijoje ir Prancūzijoje
Įrašas

Netrukus visuomenei bus prieinami iki šiol nematyti kino kadrai apie Lietuvos išeivijos gyvenimą 1941–1947 m. Šveicarijoje ir Prancūzijoje

Nikolajaus Gubanovo ir Larisos Dmuchovskajos fotografijos www.voruta.lt Lietuvos centrinio valstybės archyvo kino dokumentų kolekciją papildė nauji, iki šiol nematyti, kino kadrai, pasakojantys apie Lietuvos išeivijos gyvenimą 1941–1947 m. Šveicarijoje ir Prancūzijoje. Tai mėgėjiška kino dokumentika, kurią archyvui perdavė visuomenininkė, aktorė, teatro režisierė Caroline Masiulytė-Paliulienė (pranc. Caroline Paliulis). Tai ne pirmas kartas, kai p. Caroline archyvui...

Algirdas Brukas. „Senojo pasaulio“ ardymas miškų žinyboje 1939 -1953 m.
Įrašas

Algirdas Brukas. „Senojo pasaulio“ ardymas miškų žinyboje 1939 -1953 m.

Klaipėdos krašto miškininkai 4-me XX a. dešimtmetyje Algirdas BRUKAS, www.voruta.lt                                                        1941 06 22 – 1944 12 31   Nepraėjus nė savaitei po birželio 13 – 17 dienomis siautėjusių trėmimų, ir kai kuriems miškininkams bei jų šeimoms tebesislapstant nuo sovietinių aktyvistų, prasidėjo vokiečių karo veiksmai prieš TSRS. Pasipriešinimas Lietuvos pasienyje buvo nesunkiai pralaužtas ir rusų...

Dr. Juozas Čaplikas. Stalinistiniai išpuoliai prieš meno ir mokslo darbuotojus 1944-1949 m.
Įrašas

Dr. Juozas Čaplikas. Stalinistiniai išpuoliai prieš meno ir mokslo darbuotojus 1944-1949 m.

  Dr. Juozas ČAPLIKAS, www.voruta.lt Dar 1940 m. rugsėjo 27 d. buvo nacionalizuota „Spaudos“ fondo kooperacinė bendrovė, „Sakalo“ bendrovė, Šv. Kazimiero draugijos knygų leidykla, „Šviesos“ knygynas ir leidykla, A. Ptašeko knygynas ir leidykla, „Mokslo knygynas“ ir leidykla, „Pribačio“ knygynas ir leidykla, D. Gurmano knygynas ir leidykla su „Šviesos“, „Varpo“ spaustuvėmis bei cinkografija. Lietuvoje nukentėjo daug...

Viktoras Jencius – Butautas. Apie signataro Donato Malinausko tėvą Mykolą Malinauską
Įrašas

Viktoras Jencius – Butautas. Apie signataro Donato Malinausko tėvą Mykolą Malinauską

Mykolas Malinauskas   Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis, www.voruta.lt    Iki šiol nepavyksta sudaryti 1918 metų Nepriklausomybės akto signataro Donato Malinausko kiek reikšmingesnio genealoginio medžio, tačiau informacija, gauta iš Rusijos, praplėtė žinias apie Donato Malinausko tėvą ir jo karinę karjerą[1]. Paaiškėjo jo karinis laipsnis, tačiau kai kuriuose dokumentuose nurodoma, kad jis buvo pulkininkas.    Mykolas[2], sūnus Nikalojaus,...

Algirdas Brukas. „Senojo pasaulio“ ardymas miškų žinyboje 1939 -1953 m.
Įrašas

Algirdas Brukas. „Senojo pasaulio“ ardymas miškų žinyboje 1939 -1953 m.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr. Algirdas BRUKAS, www.voruta.lt I-oji ciklo dalis. 1939 10 10 – 1941 06 22   Laikotarpis tarp vadinamos „Savitarpio pagalbos ir Vilniaus bei Vilniaus krašto sugrąžinimo sutarties“ pasirašymo tarp Lietuvos ir TSRS ir Vokietijos – TSRS karo  pradžios, nors netruko nei pilnų dvejų metų, suspėjo gan lemtingai paveikti...

Ignas Meškauskas. Kulkos iš rytų
Įrašas

Ignas Meškauskas. Kulkos iš rytų

Mindaugo Lukošaičio piešinys iš ciklo „Pasipriešinimas“ Ignas MEŠKAUSKAS, advokatas, šaulys, www.voruta.lt Sereikų šeima, gyvenusi Naujųjų Bakainių kaime, buvo gausi – dešimt vaikų ir 10 ha žemės. Ūkis buvo tvarkingas, šeima jautė tautinę savigarbą ir šaipėsi iš atėjūnų kultūros atneštos „Katiušos“ dainos. 1940 m. jau penki vaikai buvo komjaunuoliško amžiaus, bet nei vienas kalbinamas į tą organizaciją...

Pirmojo pasaulinio karo metais Vilniuje gyvenusių žmonių dienoraščiai ir prisiminimai
Įrašas

Pirmojo pasaulinio karo metais Vilniuje gyvenusių žmonių dienoraščiai ir prisiminimai

www.voruta.lt XX a. Lietuva ir svarbiausias, didžiausias jos miestas Vilnius išgyveno du pasauli­nius karus, nusinešusius daugybę gyvybių, pridariusius didžiulės žalos krašto ūkiui. Antrojo pasaulinio karo įvykiai Lietuvoje daugeliui bent jau pačiais bendriausiais bruožais yra žinomi, bet daugiau nei prieš šimtmetį vykęs Pirmasis pasaulinis iš es­mės gerokai primirštas. Ši knyga – tai Pirmojo pasaulinio karo metais...

Česlovas Iškauskas. Suvalkijos šviesuolis. Nepelnytai pamiršti prisiminimai
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Suvalkijos šviesuolis. Nepelnytai pamiršti prisiminimai

Jonas Dapkūnas (1898 06 24–1981 05 03. Palaidotas Marijampolės naujosiose kapinėse, rytinėje dalyje) Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt O buvo taip: 2013-ųjų pavasarį per pažįstamą advokatą į mane kreipėsi viena Marijampolės rajono Kūlokų kaimo ūkininkė ir pasiūlė tarpininkauti, leidžiant žinomo to krašto žmogaus Jono Dapkūno atsiminimus. Įteikė 165 tvirta ir gražia rašysena išmargintų rankraščio puslapių kopiją, kurią...

Geležinkelio Sankt Peterburgas-Švenčionėliai-Varšuva istorijos takais. Švenčionėlių geležinkelio stotis
Įrašas

Geležinkelio Sankt Peterburgas-Švenčionėliai-Varšuva istorijos takais. Švenčionėlių geležinkelio stotis

Švenčionėlių geležinkelio stotis 1904 m. ru nuotr. Ramunė ČEBRUČENKO, Švenčionėliai, www.voruta.lt Carinės Rusijos imperatorius Nikolajus I  1851 m. vasario 15 d. išleido įsaką dėl geležinkelio linijos Sankt Peterburgas-Varšuva tiesimo valstybės iždo lėšomis. Geležinkelis buvo planuojamas tiesti su geležinkelio atšaka Lentvaris – Eitniūnai (Prūsijos pasienyje). Tai buvo 1524 mm pločio  vėžės pirmasis Rusijoje dvikelis  geležinkelis. Vienos ...

Prieš 75 -erius metus Tuskulėnuose užkastos pirmosios aukos
Įrašas

Prieš 75 -erius metus Tuskulėnuose užkastos pirmosios aukos

Vyskupas Vincentas Borisevičius nužudytas, nes atsisakė tapti KGB agentu. Nuotraukos iš LGGRTC it LYA archyvų www.voruta.lt Prieš 75 metus, 1944 m. rugsėjo 28 naktį, į Tuskulėnų dvarvietę įsuko brezentu dengtas sunkvežimis ir nuvažiavo į rytinėje parko pusėje buvusias dvaro arklides. Užsidarius arklidės vartams iš sunkvežimio buvo ištraukti dešimt sušaudytų lavonų ir suversti į iš anksto...

Kodėl Mykolas Römeris negalėjo susikalbėti su Józefu Pilsudskiu?
Įrašas

Kodėl Mykolas Römeris negalėjo susikalbėti su Józefu Pilsudskiu?

Dr. Rimantas MIKNYS, Lietuvos istorijos instituto direktorius, www.voruta.lt Pranešimas perskaitytas 150-ųjų Juzefo Pilsudskio gimimo metinių bei Lenkijos ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga Vilniuje 2017 m. gruodžio 5-6 d. surengtoje mokslinėje konferencijoje „Be emocijų. Lenkų-lietuvių dialogas apie Juzefą Pilsudskį“. Organizatoriai: Lenkijos tautos atminties institutas, Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Lenkijos institutas Vilniuje. Konferencijos...

Ramunė Čebručenko. Švenčionėlių siaurasis geležinkelis
Įrašas

Ramunė Čebručenko. Švenčionėlių siaurasis geležinkelis

  Švenčionėlių siaurojo geležinkelio garvežių ir vagonų dirbtuvės. web.1mab.lt nuotr. Ramunė ČEBRUČENKO, www.voruta.lt Karo inžinieriaus, generolo Boleslovo Jaloveckio (1846–1917), kilusio iš kaimyninio Saldutiškio miestelio, įsteigta Pirmoji Rusijos  privažiuojamų kelių bendrovė, 1894 m. birželio 27 d. gavusi carinės Rusijos valdžios leidimą, ėmė tiesti  215 km ilgio ir 750 mm pločio vėžės siaurąjį geležinkelį Panevėžys–Švenčionėliai-Pastovys  (Baltarusija). Geležinkelio ...

Irma Randakevičienė. 1863 metų sukilimo represija –  politiniai sekimai
Įrašas

Irma Randakevičienė. 1863 metų sukilimo represija – politiniai sekimai

Ištrauka iš rašto apie platinamas draudžiamas knygas ir dainas. Lietuvos valstybės istorijos archyvo nuotraukos. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Plačiai vykdyti Trakų žandarmerijos politiniai slaptieji sekimai Prisiminus 1863 metų sukilimą, prieš akis stoja, būtent, 1863 metai. Žinoma, šiais metais sukilimas kilo, pasiekė savo apogėjų ir buvo numalšintas. Tačiau neatmestinas ir visas tolesnis pasipriešinimo laikotarpis, kuris galbūt...

Vilniaus Poznanskiai XIX amžiuje
Įrašas

Vilniaus Poznanskiai XIX amžiuje

  Pietro de Rossi Valdovų rūmų piešinys, šaltinis wikipedia.jpg   Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilnius   Antonina iš Sondakų „Poznanskių namo, kuriame gyvenome, pirmąjį aukštą užėmė ponų Rapcevičių moterų pensionas: trisdešimt panelių ir devyni fortepijonai negalėjo būti tyli kaimynystėǃ Nuo ryto iki vakaro girdėjome, kaip panelės skambina sonatas“, – rašė prisiminimuose Gabrielė Giunterytė-Puzinienė  „Vilniuje ir Lietuvos...

Gedimino kalne – Lietuvos širdyje – rastų 1863–1864 m. sukilėlių asmenvardžius Lietuvoje verta rašyti tik valstybine lietuvių kalba. Sukilėlių biografijos ir kita informacija turėtų likti leidiniuose.
Įrašas

Gedimino kalne – Lietuvos širdyje – rastų 1863–1864 m. sukilėlių asmenvardžius Lietuvoje verta rašyti tik valstybine lietuvių kalba. Sukilėlių biografijos ir kita informacija turėtų likti leidiniuose.

Vilniaus Gedimino kalne rasti 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vado Zigmanto Sierakausko palaikai. lnm.lt nuotr. Hab. dr. Kazimieras GARŠVA, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, www.voruta.lt          Rengdamiesi sutikti 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines kapų užrašais negalima vaizduoti, esą jis buvo už nepriklausomas demokratines Lietuvos, Lenkijos, Gudijos ir Ukrainos Respublikas su valstybinėmis lietuvių, lenkų, gudų, ukrainiečių kalbomis....

LGGRT centras: „J. Noreikos (Generolo Vėtros) veikla nelaikytina kolaboravimu“
Įrašas

LGGRT centras: „J. Noreikos (Generolo Vėtros) veikla nelaikytina kolaboravimu“

Jonas Noreika – Generolas Vėtra, LGGRTC nuotr. www.voruta.lt DĖL KALTINIMŲ JONUI NOREIKAI (GENEROLUI VĖTRAI) Vilnius, 2019-03-27 2015 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) paskelbė pažymą apie Jono Noreikos (Generolo Vėtros) veiklą nacių okupuotoje Lietuvoje. Per ketverius metus viešoje erdvėje J. Noreikos atžvilgiu buvo išsakyta daug vertinimų. 2018 m. pil. G.A....

Imperijai tarnavę, Lietuvą mylėję. Kauno ir Vilniaus gubernatoriaus Piotro Veriovkino šeima
Įrašas

Imperijai tarnavę, Lietuvą mylėję. Kauno ir Vilniaus gubernatoriaus Piotro Veriovkino šeima

Piotras Veriovkinas Kauno ir Vilniaus gubernatorius miręs 1946 m. Nuotraukos šaltinis – Lietuva senose fotografijose.  Atsiuntė: Laimonas Umbrasas. Algimantas JAZDAUSKAS, Vilnius, www.voruta.lt Kauno ir Vilniaus gubernatoriaus Piotro Veriovkino šeimos istorija Po viduramžių tobulėjant civilizacijai vis daugiau ėmė rastis draugijų pagal profesijas ir interesus, humanistų, kurie steigė labdaros organizacijas. Poreikis gauti pašalpą ar pagalbą nelaimės, ligos atveju...

Raudonosios armijos nusikaltimai prieš Lietuvos okupaciją ir iškart po jos
Įrašas

Raudonosios armijos nusikaltimai prieš Lietuvos okupaciją ir iškart po jos

TSRS kariuomenės daliniai peržengia Lietuvos Respublikos sieną. 1940 m. birželio 15 d. LCVA, 1789-1(6-138) PII.  www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras internetinėje svetainėje www.kgbveikla.lt baigė publikuoti dokumentus apie nusikalstamą Raudonosios armijos veiklą Lietuvoje 1939-1949 m. Baigiamajame etape atskleidžiami Raudonosios armijos nusikaltimai prieš Lietuvos okupaciją ir iškart po jos. 1939 m. Raudonajai armijai okupavus...

Prieš 130 metų – 1889 m. sausio 31 d. Tilžėje buvo išleistas šešiolikos puslapių Varpo numeris
Įrašas

Prieš 130 metų – 1889 m. sausio 31 d. Tilžėje buvo išleistas šešiolikos puslapių Varpo numeris

Jolanta STASYTĖ-BERNIŪNIENĖ, LMA Vrublevskių bibliotekos Senosios periodikos sektoriaus vyresnioji bibliografė, www.voruta.lt                       „Pradėjome išduoti laikraštį prie mažų spėkų, prie menkų turtų, bet turėdami didę viltį, kad skaitlius mūsų sądarbininkų greit pasididins, kad mūsų darbas neliks tuščias, bet ras atsišaukimą tarp visų Lietuvių, trokštančių Lietuviais būti ir tėvynei savo tarnauti“, – taip pristatomas Varpas pirmojo numerio...