Česlovas Iškauskas Česlovas IŠKAUSKAS, Vilnius, www.iskauskas.lt Prisipažinsiu: šiaip jau filosofo Vytauto Radžvilo rašinius sunkiai įkandu, jo pozicija kartais atrodo pernelyg radikali ir prasilenkia su tikrove, būna kažkokia utopinė, idealistinė. Bet socialiniuose tinkluose išplitęs jo straipsnis „Stribo šmėkla“, kaip teigia viena veidaknygės bičiulė, tiesiog supurtė… „Šmėkla klaidžioja po Lietuvą. Stribo šmėkla“, – rašo autorius. Papildyčiau: ir po...
Rusijos okupacija
Įrašas
Iš DRAUGO archyvo 1931: Prisimenant spalio 9 d.
Lietuvos – Lenkijos demarkacinės linijos 1919–1920 metais žemėlapis: 1) Lietuvos-Sovietų Rusijos siena pagal 1920 m. taikos sutartį, 2) pirmoji demarkacinė linija su Lenkija, nustatyta 1919 m. birželio 18 d., 3) Maršalo Fošo 1919 m. liepos 27 d. nustatyta Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija, 4) Kerzono linija, nustatyta 1919 m. gruodžio 8 d., 5) Suvalkų sutarties sienos linija,...
Įrašas
A. Smetonos išvykimas iš Lietuvos: sovietmečio miglos sklaidosi Kybartuose
Virginijos Skučaitės nuotr. Virginija SKUČAITĖ, klaipeda.diena.lt Siekiant daugiau sužinoti apie 1940 m. birželio 15-osios Antano Smetonos kelionę per Lietuvos sieną Kybartuose, atsiskleidė mažai žinomų prezidento ir žūstančios valstybės santykių detalių, sovietmečiu paskandintų mituose. Užsuko užkąsti „Atvažiavau į Kybartus praėjusiojo amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Anuomet garbaus amžiaus vietos gyventojai man pasakojo įdomių smulkmenų iš 1940 m. birželio...
Įrašas
Minėsime Laisvės dieną ir 25-ąsias okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos metines
www.voruta.lt Rugpjūčio 31 d., penktadienį, bus minima Laisvės diena, žyminti 25-ąsias Rusijos (okupacinės Sovietų Sąjungos) kariuomenės išvedimo iš Lietuvos metines. 1993 m. rugpjūčio 31 d. 23 val. 45 min. paskutinis okupacinės kariuomenės karinis ešelonas paliko Lietuvos teritoriją. Taip Lietuvos piliečių ir jų demokratiškai išrinktos valdžios pastangomis, remiantis tarptautinės teisės nuostatomis, buvo likviduota viena iš pagrindinių...
Įrašas
Linkmenyse pagerbtas Pirmosios Lietuvos Respublikos pasieniečių atminimas
Pasieniečių palikuonys ir svečiai Vida ŠIMKAVIČIENĖ, www.voruta.lt Saulėtą ir šiltą gegužės 12 d. Linkmenų miestelis (Ignalinos r.) atgijo: link Švč. Trejybės bažnyčios kas pėsčiomis, kas važiuoti traukė vietiniai gyventojai ir atvykę svečiai iš įvairių Lietuvos vietovių. Juos visus sukvietė organizuojamas Tarpukario pasieniečių palikuonių susitikimas – popietė. Renginys prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo Ignalinos Švč....
Įrašas
Laiškai iš Altajaus liudija…
Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis Laiškai1, pasiekę Donato Malinausko dukrą Mariją Aliną, liudija šeimai tekusius sunkius išbandymus. Straipsnyje „Taip mums, Dieve, padėk šventame reikale“2 rašiau, kad D. Malinauskas pasirinko tautos kančių kelią, nors galėjo su dukros šeima 1940 m. pasitraukti į Vokietiją arba pašlovinti sovietus – kaip tai padarė Antanas Venclova, prof. Zigmas Žemaitis, Petras...
Įrašas
Albertas Ruginis. Trispalvė Mažeikiuose plevėsavo ir sovietmečiu
Albertas RUGINIS, Mažeikiai, www.voruta.lt Mažeikių milicija 1972 m. vasario 16 d. rytą gavo žinią, jog Sodų gatvėje ant statomo dvylikaaukščio namo Nr.13 plevėsuoja trispalvė vėliava, nors naktį patruliavimas mieste buvo sustiprintas. Į įvykio vietą tuoj atvyko milicijos ir KGB darbuotojai. Taip, virš pastato plevėsavo Lietuvos vėliava. Ir dar užrašyta, jog vieta užminuota. Kol...
Įrašas
„Pokalbis archyve. I dalis“. Dr. Tomo Vaisetos tyrinėjami skundai atskleidžia psichiatrijos ligoninių pacientų kasdienybę sovietmečiu
Tomas Vaiseta (nuotrauka iš Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto internetinio puslapio) www.voruta.lt Lietuvos centrinis valstybės archyvas, minėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, pristato naują projektą „Pokalbis archyve“. Šio projekto metu mokslininkai, archyvo skaitytojai, bičiuliai ar bendruomenės atstovai papasakos apie jų atrastus įdomius, įvairių temų archyvinius dokumentus, saugomus Lietuvos centriniame valstybės archyve. Dažniausiai viešinami ir daugiausia visuomenės dėmesio...
Įrašas
Prieš dvidešimtąjį gimtadienį savanoriu išėjęs Feliksas Venskūnas
Feliksas Venskūnas apie 1935 m. Onos Striškienės asmeninio archyvo nuotr. Ona STRIŠKIENĖ, Panevėžio žygeivių klubo narė, www.voruta.lt Felikso ir Bronės Venskūnų graži sodyba yra pietinėje Įstricos kaimo dalyje. Prie didelės gyvenamosios trobos auga gražuolis ąžuolas. Kas jį pasodino jau niekas nepapasakos. Sodyba yra šalia kelio vedančio į Panevėžį pro Paliūniškį. Sodyboje senų obelų sodas. Dar didesnis sodas yra Felikso...
Įrašas
A. Anušauskas. Graužianti praeitis, kurios nenorime girdėti
www.voruta.lt Kai paskelbus KGB sudarytą sąrašą kilo nuomonių banga dėl Donato Banionio ir Sauliaus Sondeckio, buvo galima pamatyti, kad daliai visuomenės visai netolimos praeities pažinimas sukelia kažką panašaus į skausmą. Panašu, kad norima net ir sovietmetį matyti gražiose jaunystės lankose, kuriuose žydi gėlės ir niekas nepatyrė jokių netekčių, spaudimo ir ten nereikėjo daryti sunkių pasirinkimų....
Įrašas
Kodėl T. Venclova taip garbina J. Pilsudskį?
Kodėl T. Venclova taip garbina J. Pilsudskį? Alkas.lt koliažas Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt, www.alkas.lt Važiuodamas iš Vilniaus link Švenčionių, už Pabradės dešinėje pusėje matai nuorodą „Zalavas“. Iškart atsimeni, kad šiame nedideliame kaime prieš 150 metų gimė Juzefas Pilsudskis – pirmiausia krikštytas katalikas, paskui liuteronas, iš pradžių socialistas, paskui tiesiog lenkų patriotas, pagarsėjęs kaip Lenkijos...
Įrašas
Kaip Vanagaitė „dirba“ Lietuvai
Linas V. MEDELIS, www.voruta.lt Skaitymuose apie Vanagaitę jau įdomiau ne kas sakoma, o kaip. Viename didžiausių Švedijos dienraščių „Dagens Nyheter“ internetiniame variante šitas „kaip“ ne mažiau įdomus. Gruodžio 5 d. buvo įdėtos bent 7 puikios Rūtos Vanagaitės nuotraukas (Oksanos Juško foto). Nuotrauka pirmiausia ir krenta į akis: inteligentiška, tokia vieniša (E. Zurofas neminimas) moteris stovi...
Įrašas
J. Pilsudskis – Lietuvos daigas subrendęs jai piktžole
Lenkijos okupuotas Vilniaus kraštas Archyvinė nuotr. Dr. Algimantas LIEKIS, www.alkas.lt Gruodžio 5 d., prieš 150 metų Švenčionių rajono Zalavo kaime sulenkėjusio lietuvių šlėktų Pilsusdskių šeimoje gimė ketvirtas vaikas (iš dvylikos) lietuvių vadintas Juozelis (Juzefas), būsimas Lenkijos viršininkas, diktatorius, maršalas ir Lietuvos rytų pavergėjas. Bet ir šiandieną daugelio lenkų ir sulenkėjusių davatkų bei šovinistų...
Įrašas
Paviešintas Pauliaus Širvio laiškas A. Sniečkui
Nuotrauka iš knygos „Metai su Pauliumi“ 1956 m. rugpjūčio 26 d. poetas Paulius Širvys parašė Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmajam sekretoriui Antanui Sniečkui adresuotą laišką, kuriame piktinosi lietuvių kalbos nemokėjusiais, su klientais tik rusiškai bendravusiais Lietuvos SSR ryšių ministerijai pavaldžių įstaigų darbuotojais. „Kalbu apie didžiarusiškąjį nacionalizmą, ‒ rašė poetas savo laiške, ‒...
Įrašas
Apie desovietizaciją, J. Gabrį-Paršaitį ir kitus dalykus
Sovietinių simbolių desovietizacijos tėra tik pradžia Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis Niekas nevyksta atsitiktinai ir be pinigų. Tragizmas glūdi tame, kad destrukcija yra finansuojama Lietuvos ir Europos Sąjungos lėšomis. Lietuvos nesėkmių priežasčių reikia ieškoti ne tik dabartyje, bet ir praeityje. Be reikalo piktinasi Ignalinos „pionieriai“, kad juos vadina vatnikais, pyko ir markizas de Garliava už tiesą. Kas...
Įrašas
Vladas Terleckas. Priešinimasis Lietuvos nukryžiavimui 1944 – 1953. Mitai ir tikrovė
Gintaras ŠIDLAUSKAS, Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos pirmininkas, www.voruta.lt Nelengvai nusakomas šios unikalios Vlado Terlecko knygos žanras – bene tiksliausia ją vadinti gausybės išskirtinių faktų rinktine (sutelktine) su analitinėmis įžvalgomis ir fundamentaliomis išvadomis. Nemąžtančio aktualumo tema – Lietuvos ginkluotas pasipriešinimas, arba tautos būtinoji ginkluota gintis, – knygoje suskirstyta stambiomis potemėmis, iliustruojančiomis pasipriešinimo mastą, pobūdį, ypatumus,...
Įrašas
Riaušės Žaslių bažnyčioje 1940 m.
Žaslių Šv. Jurgio bažnyčia Parengė K. ŽEMAITIS, www.voruta.lt 1940 m. pabaigoje Žaslių bažnyčioje vykusių riaušių aprašymas buvo gautas iš vieno privataus asmens, tačiau mašinraščio per kalkę egz. buvo išblukęs ir sunkiai įskaitomas. Todėl skelbiamas tekstas sutikslintas su Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraštyne esančiu to mašinraščio pirmu egz. (F. 29–373, l. 1–14). Teksto autorius nenurodytas....
Įrašas
Gedimino kalno aikštelėje rasti XIX a. II pusės palaikai
www.voruta.lt Šių metų sausio 2–25 d. Vilniuje, Gedimino kalno aikštelėje, vykdant kalno tvarkybos darbus, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) archeologų grupė atliko archeologinius tyrimus, kurių metu buvo aptikti keturių asmenų palaikai. Archeologai kelia hipotezę, kad tai galėtų būti 1863–1864 m. sukilimo dalyvių kūnai. Mirusieji palaidoti nesilaikant tradicijų „Tyrimų metu aptikome penkis griautinius kapus, bet pilnai atidengėme...
Įrašas
Nuviliantis lokalinis žinynas
Krivasalio kaimo kapinėse 1904 m. pastatytas kryžius. Nuotr. iš autoriaus asmeninio archyvo Doc. dr. Vladas TERLECKAS, Vilnius Šiemet pavasariop knygynuose pasirodė ilgai lauktas leidinys „Ignalinos krašto enciklopedinis žinynas“ (1). Jį rengė penkios įvairių specialybių sudarytojos, bet neįvardijo savo tematikos. Jos išreiškė viltį, atsiradus daugiau informacijos, išleisti papildytą žinyną. Todėl prasminga paanalizuoti „naujagimį“, pareikšti kritinių pastabų,...
Įrašas
Vydūno sugrįžimas ir Mažosios Lietuvos panteono tapsmas
Šilutės kultūros ir pramogų centro folkloro ansamblis „Verdainė“ su vadove Regina Jokubaityte (dešinėje) Prieš 25-erius metus, 1991 m. spalio 19 d., Bitėnų kapinėse (Pagėgių savivaldybė) buvo iškilmingai perlaidoti iš Detmoldo (Vokietija) atvežti Vydūno palaikai. Ši sukaktis spalio 15 d. gražiais renginiais paminėta Vilkyškiuose ir Bitėnuose (Pagėgių savivaldybė). Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčioje įvyko sukakčiai skirta konferencija,...
Įrašas
Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? I dalis
Skaisgirių, Pakalnės apskr. (dab. Bolšakovas, Slavsko r.), gyvenvietės turgus, iki 1938 m. Doc. dr. Martynas PURVINAS, Kaunas Kalbos apie Priegliaus ir Nemuno žemupio baseinų plotuose praeityje buvusią lietuvininkų apgyventą teritoriją erzina nuo 1944 m. pabaigos dabartiniame Karaliaučiaus krašte įsitvirtinusius okupantus. Jų interesų gynimui pasitelkiami žinomi įtakos agentai ir grupuotės. Antai Klaipėdos universiteto profesorius Vasilijus Safronovas...
Įrašas
Alfonsas Eidintas Gyvenimas Lietuvai. Vincas Mašalaitis ir jo darbai
Dabartinei kartai mažai žinomas teisininkas, valstybininkas Vincas Mašalaitis (1892-1975), ilgus metus (1944-1975 m.) gyvenęs emigracijoje Vokietijoje, vėliau JAV, kiekvieną minutę skyrė kovai už Lietuvos laisvę, projektavo ją kaip atsikūrusią demokratinę valstybę, tikėdamas tautos gyvastimi ir kad ji tikrai išsikovos nepriklausomybę ir štai tada viskas bus jai reikalinga, ką tik užsienio lietuviai, gyvendami laisvuose Vakaruose jos...
Įrašas
Sveikiname gydytoją Viktorą Jencių
Gerb. gyd. Viktorai Jenciau, „Trakų žemės“ ir „Vorutos“ redakcijų vardu sveikiname gražaus 60 – ojo jubiliejaus proga. „Voruta“ ir „Trakų žemė“ populiarina Jūsų kilnius darbus, įamžinant Vasario 16 – osios akto signataro Donato Malinausko atminimą. Prisimename Jūsų paramą „Vorutos“ laikraščio redakcijai, „Trakų žemės“ laikraščiui, ypač atmintina Vasario 16 – osios akto signataro Donato Malinausko palaikų...
Įrašas
Žygis po Dieveniškių apylinkes. Pasieniečiui Gintarui Žaguniui atminti
Vilniaus rajono Paberžės būrio šauliai, taip pat Marijampolio būrio ir kitų padalinių šauliai 2015-05-16, 17 dalyvavo pėsčiųjų žygyje Dieveniškių apylinkėse, skirtame 1991 m. nužudytam pasieniečiui Gintarui Žaguniui atminti. Ėjome pasirinktinai 22 arba 34 kilometrų žygį, dalyvavome šventiniame koncerte, šildėmės prie laužo, sportavome ir ilsėjomės. Puikaus renginio organizatoriai -Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinė ir Lietuvos...
Įrašas
Paminklo žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę vieta vėl neaiški?
Zinaida Paškevičienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Biržuose po Rusijos ambasados Lietuvoje atstovų vizito vietos valdžia pakeitė nuomonę ir mano, kad sovietų karių kapinės – nebetinkama vieta paminklui žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę. Nors prieš tai jau buvo pradėti archeologiniai tyrinėjimai ir planuota paminklą statyti karių kapuose. Praėjusią savaitę archeologams kapinėse atkasus dalį žmonių palaikų, tarp...
Įrašas
Pamiršta kovos su priešais 1655m. vieta. Sovietinių skulptūrų pašalinimo nuo Žaliojo tilto moralinė būtinybė
Nuo XVa. pabaigos Lietuvai vis sunkėjo karas su Maskvos Rusija, kol XVIIa. viduryje didžiulio jos antplūdžio metu labai nukentėjo didžioji Lietuvos dalis ir sostinė Vilnius. Nuo XVIa. vidurio Rusijos valstybė agresyviai plėtėsi į silpno valstybingumo rytus, užgrobdama Kazanės, Astrachanės ( taigi visą Pavolgį), Sibiro chanatus, Baškiriją, Užuralį, Vakarų Sibirą, daugybės tautų žemes, kurios galėjo caro...
Įrašas
Izabelė Pukėnaitė. Pasivaikščiojimas. XIX a. žydžių prekeivių Vokiečių gatvė
Vokiečių g. 1915 m. Tolumoje šv. Kotrynos bažnyčia. Vilniaus Vokiečių gatvė man visada asocijavosi su bent keliais sostinės pagrindinėms gatvėms būdingais bruožais ir ypač ritmais. „Vokiečių 10 – TSPMI!“ – kiekvienais metais Vilniaus universiteto (VU) pirmakursių eisenoje skanduoja VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto „fuksai“. Vokiečių gatvė gali didžiuotis plačiu dviračio taku, besidriekiančiu tarp...
Įrašas
Kristijono Donelaičio „Metų“ santykis su Vergilijaus ir Hesiodo didaktinėmis poemomis
Birutė ŽEMAITAITYTĖ, Vilnius Ar turi ką nors bendro Kristijono Donelaičio, visiems žinoma, poema „Metai“ su antikos autorių poemomis? Jeigu turi, tai kokiu būdu, kodėl ir kaip jos susiję? Įdomu būtų palyginti, paanalizuoti, kokiais aspektais, būtent, trys šios poemos susisieja. K. Donelaičio poema „Metai“ pagrindine tema, būtent žemės darbais pagal metų laikus, yra artima Hesiodui. Galimas...
Įrašas
Kauno VI-asis fortas – karo belaisvių kapavietė
Virginija MAKSVYTYTĖ, Kaunas Kaunas I-ojo ir II-ojo Pasaulinio karo metais buvo apsuptas karinių tvirtovių – fortų. Šis miestas visada buvo strategiškai svarbus. Jį supa dvi upės, aplink daug strateginių tiltų, todėl nuostabos nekelia ir tai, kodėl būtent čia atsirado kariniai įtvirtinimai. Pasak „Vorutos“ kalbinto „Karo paveldo centro“ direktoriaus Vladimiro Orlovo, Kauno VI-asis fortas, atsiradęs dar...
Įrašas
Lietuvos valdžios pastangos telkti JAV lietuvius 1939.09.01–1940.06.15 okupacijos pavojaus akivaizdoje
Straipsnis parengtas 2013 m. gruodžio 13 d. tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Vilniaus universitete skaityto pranešimo „Lietuvos valstybingumo branda ir trapumas 1918–1940 m.“ pagrindu Lietuvoje kartais pasigirsta nuomonių, kad 1939–1940 metais Lietuvos vyriausybė išdavė tautą, neinformuodama jos apie sudaromų sutarčių su SSRS, gresiančių pavojumi nepriklausomybei. Kartu nusigręžė nuo tautos nekviesdama jos priešintis bolševikams. Tačiau kyla klausimas, ar...
- Ankstesnis
- 1
- …
- 10
- 11
- 12
- Kitas