Rusijos okupacija

Pagrindinis puslapis Istorija Rusijos okupacija
Ramunė Čebručenko. Švenčionėlių siaurasis geležinkelis
Įrašas

Ramunė Čebručenko. Švenčionėlių siaurasis geležinkelis

  Švenčionėlių siaurojo geležinkelio garvežių ir vagonų dirbtuvės. web.1mab.lt nuotr. Ramunė ČEBRUČENKO, www.voruta.lt Karo inžinieriaus, generolo Boleslovo Jaloveckio (1846–1917), kilusio iš kaimyninio Saldutiškio miestelio, įsteigta Pirmoji Rusijos  privažiuojamų kelių bendrovė, 1894 m. birželio 27 d. gavusi carinės Rusijos valdžios leidimą, ėmė tiesti  215 km ilgio ir 750 mm pločio vėžės siaurąjį geležinkelį Panevėžys–Švenčionėliai-Pastovys  (Baltarusija). Geležinkelio ...

Irma Randakevičienė. 1863 metų sukilimo represija –  politiniai sekimai
Įrašas

Irma Randakevičienė. 1863 metų sukilimo represija – politiniai sekimai

Ištrauka iš rašto apie platinamas draudžiamas knygas ir dainas. Lietuvos valstybės istorijos archyvo nuotraukos. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Plačiai vykdyti Trakų žandarmerijos politiniai slaptieji sekimai Prisiminus 1863 metų sukilimą, prieš akis stoja, būtent, 1863 metai. Žinoma, šiais metais sukilimas kilo, pasiekė savo apogėjų ir buvo numalšintas. Tačiau neatmestinas ir visas tolesnis pasipriešinimo laikotarpis, kuris galbūt...

Vilniaus Poznanskiai XIX amžiuje
Įrašas

Vilniaus Poznanskiai XIX amžiuje

  Pietro de Rossi Valdovų rūmų piešinys, šaltinis wikipedia.jpg   Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilnius   Antonina iš Sondakų „Poznanskių namo, kuriame gyvenome, pirmąjį aukštą užėmė ponų Rapcevičių moterų pensionas: trisdešimt panelių ir devyni fortepijonai negalėjo būti tyli kaimynystėǃ Nuo ryto iki vakaro girdėjome, kaip panelės skambina sonatas“, – rašė prisiminimuose Gabrielė Giunterytė-Puzinienė  „Vilniuje ir Lietuvos...

Gedimino kalne – Lietuvos širdyje – rastų 1863–1864 m. sukilėlių asmenvardžius Lietuvoje verta rašyti tik valstybine lietuvių kalba. Sukilėlių biografijos ir kita informacija turėtų likti leidiniuose.
Įrašas

Gedimino kalne – Lietuvos širdyje – rastų 1863–1864 m. sukilėlių asmenvardžius Lietuvoje verta rašyti tik valstybine lietuvių kalba. Sukilėlių biografijos ir kita informacija turėtų likti leidiniuose.

Vilniaus Gedimino kalne rasti 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vado Zigmanto Sierakausko palaikai. lnm.lt nuotr. Hab. dr. Kazimieras GARŠVA, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, www.voruta.lt          Rengdamiesi sutikti 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines kapų užrašais negalima vaizduoti, esą jis buvo už nepriklausomas demokratines Lietuvos, Lenkijos, Gudijos ir Ukrainos Respublikas su valstybinėmis lietuvių, lenkų, gudų, ukrainiečių kalbomis....

LGGRT centras: „J. Noreikos (Generolo Vėtros) veikla nelaikytina kolaboravimu“
Įrašas

LGGRT centras: „J. Noreikos (Generolo Vėtros) veikla nelaikytina kolaboravimu“

Jonas Noreika – Generolas Vėtra, LGGRTC nuotr. www.voruta.lt DĖL KALTINIMŲ JONUI NOREIKAI (GENEROLUI VĖTRAI) Vilnius, 2019-03-27 2015 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) paskelbė pažymą apie Jono Noreikos (Generolo Vėtros) veiklą nacių okupuotoje Lietuvoje. Per ketverius metus viešoje erdvėje J. Noreikos atžvilgiu buvo išsakyta daug vertinimų. 2018 m. pil. G.A....

Imperijai tarnavę, Lietuvą mylėję. Kauno ir Vilniaus gubernatoriaus Piotro Veriovkino šeima
Įrašas

Imperijai tarnavę, Lietuvą mylėję. Kauno ir Vilniaus gubernatoriaus Piotro Veriovkino šeima

Piotras Veriovkinas Kauno ir Vilniaus gubernatorius miręs 1946 m. Nuotraukos šaltinis – Lietuva senose fotografijose.  Atsiuntė: Laimonas Umbrasas. Algimantas JAZDAUSKAS, Vilnius, www.voruta.lt Kauno ir Vilniaus gubernatoriaus Piotro Veriovkino šeimos istorija Po viduramžių tobulėjant civilizacijai vis daugiau ėmė rastis draugijų pagal profesijas ir interesus, humanistų, kurie steigė labdaros organizacijas. Poreikis gauti pašalpą ar pagalbą nelaimės, ligos atveju...

Raudonosios armijos nusikaltimai prieš Lietuvos okupaciją ir iškart po jos
Įrašas

Raudonosios armijos nusikaltimai prieš Lietuvos okupaciją ir iškart po jos

TSRS kariuomenės daliniai peržengia Lietuvos Respublikos sieną. 1940 m. birželio 15 d. LCVA, 1789-1(6-138) PII.  www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras internetinėje svetainėje www.kgbveikla.lt baigė publikuoti dokumentus apie nusikalstamą Raudonosios armijos veiklą Lietuvoje 1939-1949 m. Baigiamajame etape atskleidžiami Raudonosios armijos nusikaltimai prieš Lietuvos okupaciją ir iškart po jos. 1939 m. Raudonajai armijai okupavus...

Prieš 130 metų – 1889 m. sausio 31 d. Tilžėje buvo išleistas šešiolikos puslapių Varpo numeris
Įrašas

Prieš 130 metų – 1889 m. sausio 31 d. Tilžėje buvo išleistas šešiolikos puslapių Varpo numeris

Jolanta STASYTĖ-BERNIŪNIENĖ, LMA Vrublevskių bibliotekos Senosios periodikos sektoriaus vyresnioji bibliografė, www.voruta.lt                       „Pradėjome išduoti laikraštį prie mažų spėkų, prie menkų turtų, bet turėdami didę viltį, kad skaitlius mūsų sądarbininkų greit pasididins, kad mūsų darbas neliks tuščias, bet ras atsišaukimą tarp visų Lietuvių, trokštančių Lietuviais būti ir tėvynei savo tarnauti“, – taip pristatomas Varpas pirmojo numerio...

Įrašas

Stribizmas: už ką M. Ivaškevičiui skiriama nacionalinė premija?

Česlovas Iškauskas Česlovas IŠKAUSKAS, Vilnius, www.iskauskas.lt Prisipažinsiu: šiaip jau filosofo Vytauto Radžvilo rašinius sunkiai įkandu, jo pozicija kartais atrodo pernelyg radikali ir prasilenkia su tikrove, būna kažkokia utopinė, idealistinė. Bet socialiniuose tinkluose išplitęs jo straipsnis „Stribo šmėkla“, kaip teigia viena veidaknygės bičiulė, tiesiog supurtė… „Šmėkla klaidžioja po Lietuvą. Stribo šmėkla“, – rašo autorius. Papildyčiau: ir po...

Iš DRAUGO archyvo 1931: Prisimenant spalio 9 d.
Įrašas

Iš DRAUGO archyvo 1931: Prisimenant spalio 9 d.

Lietuvos – Lenkijos demarkacinės linijos 1919–1920 metais žemėlapis: 1) Lietuvos-Sovietų Rusijos siena pagal 1920 m. taikos sutartį, 2) pirmoji demarkacinė linija su Lenkija, nustatyta 1919 m. birželio 18 d., 3) Maršalo Fošo 1919 m. liepos 27 d. nustatyta Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija, 4) Kerzono linija, nustatyta 1919 m. gruodžio 8 d., 5) Suvalkų sutarties sienos linija,...

A. Smetonos išvykimas iš Lietuvos: sovietmečio miglos sklaidosi Kybartuose
Įrašas

A. Smetonos išvykimas iš Lietuvos: sovietmečio miglos sklaidosi Kybartuose

Virginijos Skučaitės nuotr. Virginija SKUČAITĖ, klaipeda.diena.lt Siekiant daugiau sužinoti apie 1940 m. birželio 15-osios Antano Smetonos kelionę per Lietuvos sieną Kybartuose, atsiskleidė mažai žinomų prezidento ir žūstančios valstybės santykių detalių, sovietmečiu paskandintų mituose. Užsuko užkąsti „Atvažiavau į Kybartus praėjusiojo amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Anuomet garbaus amžiaus vietos gyventojai man pasakojo įdomių smulkmenų iš 1940 m. birželio...

Įrašas

Minėsime Laisvės dieną ir 25-ąsias okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos metines

www.voruta.lt Rugpjūčio 31 d., penktadienį, bus minima Laisvės diena, žyminti 25-ąsias Rusijos (okupacinės Sovietų Sąjungos) kariuomenės išvedimo iš Lietuvos metines. 1993 m. rugpjūčio 31 d. 23 val. 45 min. paskutinis okupacinės kariuomenės karinis ešelonas paliko Lietuvos teritoriją. Taip Lietuvos piliečių ir jų demokratiškai išrinktos valdžios pastangomis, remiantis tarptautinės teisės nuostatomis, buvo likviduota viena iš pagrindinių...

Linkmenyse pagerbtas Pirmosios Lietuvos Respublikos pasieniečių atminimas
Įrašas

Linkmenyse pagerbtas Pirmosios Lietuvos Respublikos pasieniečių atminimas

  Pasieniečių palikuonys ir svečiai Vida ŠIMKAVIČIENĖ, www.voruta.lt Saulėtą ir šiltą gegužės 12 d. Linkmenų miestelis (Ignalinos r.) atgijo: link  Švč. Trejybės bažnyčios kas pėsčiomis, kas važiuoti traukė vietiniai gyventojai ir atvykę svečiai iš įvairių Lietuvos vietovių. Juos visus sukvietė organizuojamas Tarpukario pasieniečių palikuonių susitikimas – popietė. Renginys prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo Ignalinos Švč....

Įrašas

Laiškai iš Altajaus liudija…

  Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis   Laiškai1, pasiekę Donato Malinausko dukrą Mariją Aliną, liudija šeimai tekusius sunkius išbandymus. Straipsnyje „Taip mums, Dieve, padėk šventame reikale“2 rašiau, kad D. Malinauskas pasirinko tautos kančių kelią, nors galėjo su dukros šeima 1940 m. pasitraukti į Vokietiją arba pašlovinti sovietus – kaip tai padarė Antanas Venclova, prof. Zigmas Žemaitis, Petras...

Įrašas

Albertas Ruginis. Trispalvė Mažeikiuose plevėsavo ir sovietmečiu

Albertas RUGINIS, Mažeikiai, www.voruta.lt       Mažeikių milicija 1972 m. vasario 16 d. rytą gavo žinią, jog Sodų gatvėje ant statomo dvylikaaukščio namo Nr.13 plevėsuoja trispalvė vėliava,  nors  naktį patruliavimas mieste buvo sustiprintas.      Į įvykio vietą tuoj atvyko milicijos ir KGB darbuotojai. Taip, virš pastato plevėsavo Lietuvos vėliava.  Ir dar   užrašyta, jog  vieta užminuota. Kol...

Įrašas

„Pokalbis archyve. I dalis“. Dr. Tomo Vaisetos tyrinėjami skundai atskleidžia psichiatrijos ligoninių pacientų kasdienybę sovietmečiu

Tomas Vaiseta (nuotrauka iš Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto internetinio puslapio) www.voruta.lt Lietuvos centrinis valstybės archyvas, minėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, pristato naują projektą „Pokalbis archyve“. Šio projekto metu mokslininkai, archyvo skaitytojai, bičiuliai ar bendruomenės atstovai papasakos apie jų atrastus įdomius, įvairių temų archyvinius dokumentus, saugomus Lietuvos centriniame valstybės archyve. Dažniausiai viešinami ir daugiausia visuomenės dėmesio...

Įrašas

Prieš dvidešimtąjį gimtadienį savanoriu išėjęs Feliksas Venskūnas

Feliksas Venskūnas apie 1935 m. Onos Striškienės asmeninio archyvo nuotr. Ona STRIŠKIENĖ, Panevėžio žygeivių klubo narė, www.voruta.lt Felikso ir Bronės Venskūnų graži sodyba yra pietinėje Įstricos kaimo dalyje. Prie didelės gyvenamosios trobos auga gražuolis ąžuolas. Kas jį pasodino jau niekas nepapasakos. Sodyba yra šalia kelio vedančio į Panevėžį pro Paliūniškį. Sodyboje senų obelų sodas. Dar didesnis sodas yra Felikso...

Įrašas

A. Anušauskas. Graužianti praeitis, kurios nenorime girdėti

www.voruta.lt Kai paskelbus KGB sudarytą sąrašą kilo nuomonių banga dėl Donato Banionio ir Sauliaus Sondeckio, buvo galima pamatyti, kad daliai visuomenės visai netolimos praeities pažinimas sukelia kažką panašaus į skausmą. Panašu, kad norima net ir sovietmetį matyti gražiose jaunystės lankose, kuriuose žydi gėlės ir niekas nepatyrė jokių netekčių, spaudimo ir ten nereikėjo daryti sunkių pasirinkimų....

Kodėl T. Venclova taip garbina J. Pilsudskį?
Įrašas

Kodėl T. Venclova taip garbina J. Pilsudskį?

  Kodėl T. Venclova taip garbina J. Pilsudskį? Alkas.lt koliažas   Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt, www.alkas.lt Važiuodamas iš Vilniaus link Švenčionių, už Pabradės dešinėje pusėje matai nuorodą „Zalavas“. Iškart atsimeni, kad šiame nedideliame kaime prieš 150 metų gimė Juzefas Pilsudskis – pirmiausia krikštytas katalikas, paskui liuteronas, iš pradžių socialistas, paskui tiesiog lenkų patriotas, pagarsėjęs kaip Lenkijos...

Kaip Vanagaitė „dirba“ Lietuvai
Įrašas

Kaip Vanagaitė „dirba“ Lietuvai

Linas V. MEDELIS, www.voruta.lt Skaitymuose apie Vanagaitę jau įdomiau ne kas sakoma, o kaip. Viename didžiausių Švedijos dienraščių „Dagens Nyheter“ internetiniame variante šitas „kaip“  ne mažiau įdomus. Gruodžio 5 d. buvo įdėtos bent 7 puikios Rūtos Vanagaitės nuotraukas (Oksanos Juško foto). Nuotrauka pirmiausia ir krenta į akis: inteligentiška, tokia vieniša (E. Zurofas neminimas) moteris stovi...

J. Pilsudskis – Lietuvos daigas subrendęs jai piktžole
Įrašas

J. Pilsudskis – Lietuvos daigas subrendęs jai piktžole

Lenkijos okupuotas Vilniaus kraštas  Archyvinė nuotr.     Dr. Algimantas LIEKIS, www.alkas.lt Gruodžio 5 d., prieš 150 metų Švenčionių rajono Zalavo kaime sulenkėjusio lietuvių šlėktų Pilsusdskių šeimoje gimė ketvirtas vaikas (iš dvylikos) lietuvių vadintas Juozelis (Juzefas), būsimas Lenkijos viršininkas, diktatorius, maršalas ir Lietuvos rytų pavergėjas. Bet ir šiandieną daugelio lenkų ir sulenkėjusių davatkų bei šovinistų...

Įrašas

Paviešintas Pauliaus Širvio laiškas A. Sniečkui

  Nuotrauka iš knygos „Metai su Pauliumi“   1956 m. rugpjūčio 26 d. poetas Paulius Širvys parašė Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmajam sekretoriui Antanui Sniečkui adresuotą laišką, kuriame piktinosi lietuvių kalbos nemokėjusiais, su klientais tik rusiškai bendravusiais Lietuvos SSR ryšių ministerijai pavaldžių  įstaigų darbuotojais. „Kalbu apie didžiarusiškąjį nacionalizmą, ‒ rašė poetas savo laiške, ‒...

Įrašas

Apie desovietizaciją, J. Gabrį-Paršaitį ir kitus dalykus

Sovietinių simbolių desovietizacijos tėra tik pradžia Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis  Niekas nevyksta atsitiktinai ir be pinigų. Tragizmas glūdi tame, kad destrukcija yra finansuojama Lietuvos ir Europos Sąjungos lėšomis. Lietuvos nesėkmių priežasčių reikia ieškoti ne tik dabartyje, bet ir praeityje. Be reikalo piktinasi Ignalinos „pionieriai“, kad juos vadina vatnikais, pyko ir markizas de Garliava už tiesą. Kas...

Įrašas

Vladas Terleckas. Priešinimasis Lietuvos nukryžiavimui 1944 – 1953. Mitai ir tikrovė

Gintaras  ŠIDLAUSKAS, Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos pirmininkas, www.voruta.lt Nelengvai nusakomas šios unikalios Vlado Terlecko knygos žanras – bene tiksliausia ją vadinti gausybės išskirtinių faktų rinktine (sutelktine) su analitinėmis įžvalgomis ir fundamentaliomis išvadomis. Nemąžtančio aktualumo tema – Lietuvos ginkluotas pasipriešinimas, arba tautos būtinoji ginkluota gintis, – knygoje suskirstyta stambiomis potemėmis, iliustruojančiomis pasipriešinimo mastą, pobūdį, ypatumus,...

Įrašas

Riaušės Žaslių bažnyčioje 1940 m.

Žaslių Šv. Jurgio bažnyčia Parengė K. ŽEMAITIS, www.voruta.lt 1940 m. pabaigoje Žaslių bažnyčioje vykusių riaušių aprašymas buvo gautas iš vieno privataus asmens, tačiau mašinraščio per kalkę egz. buvo išblukęs ir sunkiai įskaitomas. Todėl skelbiamas tekstas sutikslintas su Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraštyne esančiu to mašinraščio pirmu egz. (F. 29–373, l. 1–14). Teksto autorius nenurodytas....

Įrašas

Gedimino kalno aikštelėje rasti XIX a. II pusės palaikai

www.voruta.lt Šių metų sausio 2–25 d. Vilniuje, Gedimino kalno aikštelėje, vykdant kalno tvarkybos darbus, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) archeologų grupė atliko archeologinius tyrimus, kurių metu buvo aptikti keturių asmenų palaikai. Archeologai kelia hipotezę, kad tai galėtų būti 1863–1864 m. sukilimo dalyvių kūnai. Mirusieji palaidoti nesilaikant tradicijų „Tyrimų metu aptikome penkis griautinius kapus, bet pilnai atidengėme...

Nuviliantis lokalinis žinynas
Įrašas

Nuviliantis lokalinis žinynas

Krivasalio kaimo kapinėse 1904 m. pastatytas kryžius. Nuotr. iš autoriaus asmeninio archyvo Doc. dr. Vladas TERLECKAS, Vilnius Šiemet pavasariop knygynuose pasirodė ilgai lauktas leidinys „Ignalinos krašto enciklopedinis žinynas“ (1). Jį rengė penkios įvairių specialybių sudarytojos, bet neįvardijo savo tematikos. Jos išreiškė viltį, atsiradus daugiau informacijos, išleisti papildytą žinyną. Todėl prasminga paanalizuoti „naujagimį“, pareikšti kritinių pastabų,...

Vydūno sugrįžimas ir Mažosios Lietuvos panteono tapsmas
Įrašas

Vydūno sugrįžimas ir Mažosios Lietuvos panteono tapsmas

Šilutės kultūros ir pramogų centro folkloro ansamblis „Verdainė“ su vadove Regina Jokubaityte (dešinėje) Prieš 25-erius metus, 1991 m. spalio 19 d., Bitėnų kapinėse (Pagėgių savivaldybė) buvo iškilmingai perlaidoti iš Detmoldo (Vokietija) atvežti Vydūno palaikai. Ši sukaktis spalio 15 d. gražiais renginiais paminėta Vilkyškiuose ir Bitėnuose (Pagėgių savivaldybė). Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčioje įvyko sukakčiai skirta konferencija,...

Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? I dalis
Įrašas

Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? I dalis

Skaisgirių, Pakalnės apskr. (dab. Bolšakovas, Slavsko r.), gyvenvietės turgus, iki 1938 m. Doc. dr. Martynas PURVINAS, Kaunas Kalbos apie Priegliaus ir Nemuno žemupio baseinų plotuose praeityje buvusią lietuvininkų apgyventą teritoriją erzina nuo 1944 m. pabaigos dabartiniame Karaliaučiaus krašte įsitvirtinusius okupantus. Jų interesų gynimui pasitelkiami žinomi įtakos agentai ir grupuotės. Antai Klaipėdos universiteto profesorius Vasilijus Safronovas...

Įrašas

Alfonsas Eidintas Gyvenimas Lietuvai. Vincas Mašalaitis ir jo darbai

Dabartinei kartai mažai žinomas teisininkas, valstybininkas Vincas Mašalaitis (1892-1975), ilgus metus (1944-1975 m.) gyvenęs emigracijoje Vokietijoje, vėliau JAV, kiekvieną minutę skyrė kovai už Lietuvos laisvę, projektavo ją kaip atsikūrusią demokratinę valstybę, tikėdamas tautos gyvastimi ir kad ji tikrai išsikovos nepriklausomybę ir štai tada viskas bus jai reikalinga, ką tik užsienio lietuviai, gyvendami laisvuose Vakaruose jos...