Senojo Daugėliškio piliakalnis 1912 m. fotografijoje. Autorius: Zenonas Baubonis. Data: 1912 m. Šaltinis: Z.Baubonio asmeninis archyvas Nr. 7CD 037 Romutis Matkevičius (Matusa), Vilnius, www.voruta.lt 1990 m. profesorius Povilas Čibiras pirmasis nurodė Daugėliškio (dabar vadinamo Senojo Daugėliškio) piliakalnio vietą. Nors detalių tyrinėjimų ir nebuvo atlikta, jis datuojamas I-ojo tūkstantmečio antrojoje pusėje. Ši prie ežero esanti natūrali...
Istorikas Virgilijus Poviliūnas, www.voruta.lt Šiais metais sukanka 135 metai, kai 1889 m. sausio mėnesį iš spaudos išėjo naujas mėnesinis literatūros, politikos ir mokslo laikraštis „Varpas”. Prieš metus, 1888 m. Varšuvoje įsteigta Lietuvos draugija. Ši draugija vienijo vos 22 narius, iš kurių 12 studentų. Draugijos įstatuose vienas tikslų buvo skatinti lietuvių švietimą, leidžiant knygas ir laikraščius....
Žiemos karas. Suomijos sargybinis netoli Kemijärvi. 1940 m. vasario 11 d. Finnish Wartime Photograph Archive (sa-kuva.fi) Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Nuo Helsinkio iki Varšuvos, matuojant automobilių kelius, yra daugiau kaip tūkstantis kilometrų. Trijų Baltijos šalių sienos su Rusija ilgis – beveik 900 km, o jeigu pridėtume Latvijos ir Lietuvos sieną su Baltarusija –...
Stanislovas Moravskis. Dail. Jonas Ksaveras Kanevskis. Šaltinis: Stanisław Morawski, Kilka lat młodości mojej w Wilnie (1818–1825), wydali Adam Czartkowski i Henryk Mościcki, Warszawa: Instytut wydawniczy „Bibljoteka Polska“, 1924. Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Stanislovo Moravskio tėvas Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio (1732-1798 m.) iždininkas (metrikuose – šambelionas) Apolinaras Moravskis buvo kilęs iš...
Leninas Gorkuose (1923 m.). Wikipedia.org nuotr. Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Rusijos revoliucijos (ar perversmo) vadas Leninas šiandien mūsų dėmesį patraukia ne tik jo mirties šimtųjų metinių proga, mįslinga mirties priežastimi, bet ir sąsajomis su nūdiena. Putinas, kuris per Ukrainą vykdo tokią patį agresyvų savo režimo eksportą į Vakarus, lygiuojasi į šį bolševikų vadą bei Petrą Pirmąjį…...
Rūdvališkių ir aplinkinių kaimų – Kūlokų, Ūdrupio, Balaikų, Tarašiškių, Danikeliškių, Dviratinės – vaikai, po ganiavos 1920 – 1921 m. mokęsi pas daraktorių Juozą Bučinską (stovi dešinėje). Nuotrauka iš Vinco Denkevičiaus archyvo Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Šį savaitgalį skaitytojui siūlome trečią ištrauką iš Jono Dapkūno prisiminimų. Tų laikų vaikai mokslus derindavo su ganiava ir kitais darbais pas...
Paminklas 1863 m. sukilėliams Knebiuose. 2017 m. liepos mėn. Vidos Macevičienės nuotr. Sausio 22 dieną sukanka 161 metai nuo sukilimo prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią pradžios. Publikuojame a.a. prof. Antano Tylos 2017 m. www.voruta.lt skelbtus profesoriaus tėvo prisiminimus apie 1863 m. sukilimą Anykščių krašte. Prof. dr. Antanas Tyla, www.voruta.lt Mano Tėvų šeimoje buvo gyva atmintis...
Lauko darbai buvo gana sunkūs. XX a pradžios nuotrauka Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Pradedame skelbti ištraukas iš Sūduvos krašto šviesuolio Jono Dapkūno prisiminimų, kurie prieš keletą metų buvo sudėti į taip ir neišėjusią knygą. Sodri „kaimiška“, nevengianti svetimybių, šiek tiek leidyklos redaktorių pataisyta kalba šį tekstą daro autentišku ir patraukliu. Retesni žodžiai ar pavadinimai yra paaiškinami...
Žuvusiųjų prie TV bokšto laidotuvės. 1991 m. Alfredo Girdziušo nuotr. Zigmas Tamakauskas, Lietuvos laisvės kovų dalyvis, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ kavalierius, www.voruta.lt Sausio 12-osios rytmety daugelio namų langai nušvito uždegtų žvakių Šviesos blyksniais, primenantys 1991 metų viduržiemio įvykius, kada mūsų beginkliai žmonės su savo patriotizmu degančiomis širdimis, giesmėmis ir dainomis stojo į žūtbūtinę kovą su...
Napoleonas Bonapartas Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Liūdnai savo turtingo gyvenimo istoriją baigusio Napoleono Bonaparto (Napoleono I-ojo) sąsajos su Lietuva neturi jokio genealoginio atspalvio. O vis dėl to jis buvo svarbus – ir nebūtinai kaip užkariautojas – Lietuvai. Kodėl? Siūlome dar vieną kiek pakoreguotą pasakojimą iš ankstesnių autoriaus rašinių, patalpintų knygoje „Neįtikėtina, bet tikra“ (Kaunas, 2012). Geopolitinės...
Gotlibas Kislingas. Flora 1827 m. Dr. Irma Randakevičienė, Vilnius, www.voruta.lt Šaltiniuose rašoma, jog Vilniaus universitete įsteigus raižybos katedrą, dėstyti jos buvo pakviestas vokiečių kilmės dailininkas Izidorius Veisas (Izydor Weiss). Nors teigiama, jog jis į Vilnių atvyko gyventi dar XVIII a. pabaigoje, tačiau jo duomenų nepavyko surasti 1795 m. Vilniaus gyventojų, pirklių, amatininkų bei VU dėstytojų...
P. Stolypinas (antras iš kairės pirmoje eilėje) su Kauno gubernijos apskričių bajorų vadovais (1901). Šaltinis www.vle.lt Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Baigę skelbti 26 pasakojimų ciklą apie lietuvius ar lietuviškos kilmės pasaulinio garso asmenybes bei jų protėvius (iš 2022 m. išleistos knygos „Lietuviais esame mes gimę“) Įdomioms istorijoms siūlome dar keletą šiek tiek pataisytų straipsnių iš ankstesnio...
Robertas Shileris Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Iš tikrųjų, Lietuva turi kuo didžiuotis. Visų įžymybių nesuminėsi. O štai šis pasaulinio garso vyras, kurio seneliai kilę iš Gaurės kaimo, buvusio netoli Prūsijos sienos, prieš 10 metų gavo Nobelio ekonomikos premiją. Kas jis? Paskaitykite. Šis pasakojimas vienas iš paskutiniųjų, talpintų knygoje „Lietuviais esame mes gimę“ (Kaunas, 2022). Beje, Nobelio...
E.Goldman po deportacijos 1919 m. JAV kongreso bibliotekos nuotrauka. Foto iš Jewish Women’s Archive. https://jwa.org/media/goldmans-deportation-portrait> Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Vargu, ar mes galime didžiuotis, kad kai kurios pasaulyje garsios asmenybės turi lietuviškas šaknis, jie patys arba jų protėviai kilę iš Lietuvos. Būtent taip turėtume vertinti ir šią kaunietę. Naujas savaitgalio skaitymas iš knygos „Lietuviais esame mes...
Dr. Ramundas Kaminskas, Kaunas, www.voruta.lt 2023 m. lapkričio 24 d. Kaune vyko Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (toliau — VLIK’as) – lietuvių antinacinio (vėliau – antisovietinio) pasipriešinimo organizacijos 80-mečio paminėjimas. Minėjimo dalyviai prie Stepono Kairio biusto Aukštaičių g. padėjo gėlių ir uždegė simbolinę žvakutę. VLIK’o steigėjo sūnus Arvydas Brunius dalijosi prisiminimais apie savo tėvą Klemensą Brunių...
K. Pyplys – Mažytis (antras iš dešinės) 1948 metais Stokholme kartu su kitais rezistentais K. Pyplys- Mažytis tituluojamas etaloniniu partizanu. 2023-iaisiais minimos vieno žymiausių Lietuvos partizanų – Kazimiero Pyplio-Mažyčio 100-osios gimimo metinės. Jis išgarsėjo kaip ypatingas kovotojas: dalyvavo daugelyje rizikingų operacijų, aštuoniolikoje kautynių prieš okupantus, buvo keturis kartus sužeistas, puikiai valdė ginklą, dalyvavo misijoje į...
„Okupantas laimi ne tada, kai griauna mūsų paminklus ir kabina savo vėliavas, o tada, kai palaužia tautos valią priešintis“, – pastebėjo svečias iš Ukrainos, dalyvavęs Lietuvos šaulių sąjungos surengtoje konferencijoje „Lietuvos šaulių sąjungos vaidmuo valstybės gynybos metu“. Lietuvos šaulių sąjunga kasmet rengia nacionalinio saugumo konferenciją. Šiemet kartu su kitų šalies institucijų atstovais renginyje aptarta, kaip...
Knygos „Smogiko išpažintis“ autorius žurnalistas ir rašytojas Mindaugas Milinis. G. Milinio nuotr. Nesugebėjusi Lietuvos partizanų palaužti ginklu, blogio imperija pasitelkė klastą: ji apvilko smogikus Lietuvos partizanų uniformomis, mokė kalbėti ir elgtis taip, kaip elgiasi partizanai, įsilieti į jų gretas, įgyti pasitikėjimą ir tada – žudyti. „Nė kiek neabejoju, kad jau šiandien tarp mūsų vaikšto užverbuoti...
Seifų plėšikas eilinį kartą vyksta į kalėjimą. Foto iš https://hawthornrotary.org.au/stories/the-ballad-of-johnny-ramensky Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Šį kartą mūsų „Įdomiose istorijose“ – pasakojimas apie iš Lietuvos kilusį žmogų, kurio gyvenimas neatnešė šlovės jo protėvių tėvynei. Tačiau ši asmenybė iš tiesų buvo garsi… Straipsnis iš autoriaus knygos „Lietuviais esame mes gimę“ (Kaunas, 2022). Jau ne kartą rašiau, kad iš...
Zigmas Tamakauskas, Kaunas, www.voruta.lt Pro mano buto langus skraido vėjo blaškomų įvairiaspalvių rudeninių lapų likučiai, šmėkščioja begęstančios vakarinės saulės spinduliai. Klausausi iš plokštelės, išleistos dar 1959 metais, vengrų kompozitoriaus Ferenco Listo simfoninės poemos nr. 9 – „Vengrija“ garsų. Šie garsai vėl pažadino 1956-ųjų metų rudens įvykių prisiminimus, kada mes, tuometinio Vilniaus universiteto studentai, nors iš...
Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus nuotr. 2023 m. lapkričio 17 d. 13.00 val. Laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I rūmai) pristatoma Europos atminties ir sąžinės platformos suburtos tarptautinės ekspertų komandos, tarp kurių ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikai, parengta paroda, atskleidžianti sovietinės struktūros – GULAG‘o – teroro geografiją. Paroda „Europos Gulagas“ per skirtingų...
Senosios Įpilties, Benaičių, Žynelių, Kalgraužių kaimų 1845 m. inventorinio aprašo titulinis puslapis. Žemaičių muziejaus „Alka“ archyvo nuotr. Irma Kontautienė, Žemaičių muziejaus „Alka“ muziejininkė-rinkinio saugotoja, www.voruta.lt Žemaičių muziejuje „Alka“ baigtas tvarkyti Kartenos dvaro archyvas. Į muziejų patekęs 1940-1941 m., kai sovietų okupacinė valdžia Lietuvoje vykdė dvarų nacionalizavimą. Dvarų savininkams pasitraukus į Vakarus, sovietų kariams grobstant ar naikinant...
Hans Gewecke. www.vle.lt Rimantas Jokimaitis, www.voruta.lt Tirdami karo meto nusikaltimus Šiauliuose vokiečių tyrėjai keletą metų rinko įvairią medžiagą, studijavo nacių dokumentus, įvykių dalyvių prisiminimus, dienoraščius, jau įvykusių karo nusikaltėlių teismų medžiagą. Daug įvairios informacijos gauta iš Izraelio. Apklausti 123 liudininkai, dauguma – Šiaulių žydai. Iš jų JAV – 41, 6 –Kanadoje, 20 – Izraelyje, keletas...
Nastazija Kairiūkštytė, www.alkas.lt Nuo XX a. pradžios Vilniaus krašte sparčiai mažėja senųjų gyventojų lietuvių ir daugėja lenkų. Šio proceso tikrąjį vaizdą gerokai iškreipė neobjektyvi statistika, ypač Lenkijos valdžios. Pagal 1931 m. gruodžio 9 d. gyventojų surašymą Vilniaus mieste tik apie 1 % gyventojų buvo lietuviai, o visame Vilniaus krašte lietuviai sudarė 25 %, lenkai –...
SSRS kariuomenės tankai Budapešte (1956 11 12) © Getty Images. www.vle.lt Rimantas Matulis, Kaunas, www.voruta.lt 1956-57 m. mokiausi Kauno I-oje vidurinėje mokykloje Laisvės alėjoje, priešais Centrinį paštą. Per 1956 m. Vėlines daugelis pažįstamų pasakojo, kad Vėlinių dieną per Laisvės alėją pražygiavo tūkstančio žmonių demonstracija, protestuojanti prieš tarybų valdžios vykdomas represijas. Visi buvome girdėję apie prieš...
Zigmas Tamakauskas, www.voruta.lt Prieš keletą dienų Lietuva palaidojo, o ne perlaidojo, kaip skelbė kai kuri žiniasklaida, savo tautos didvyrio – Pietų Lietuvos partizanų apygardos vado, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus pulkininko Juozo Vitkaus – Kazimieraičio surastus palaikus, kurie gražiame karste buvo pašarvoti Šv. Jonų bažnyčioje Didžiojo altoriaus papėdėje. Bažnyčioje sklandė ne liūdesio, o kažkokia kita –...
Laikrodis sieninis. Juozapas Bergmanas. Vilnius, 1796 m. Nuotraukos šaltinis https://www.news.lt/Laikrodis-sieninis-Juozapas-Bergmanas-Vilnius-1796-m-Zalvaris-emale.media?id=89536 Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Lietuvos nacionaliniame muziejuje nuolatinėje ekspozicijoje iškabintas įspūdingas 1796 m. iš žalvario ir emalės pagamintas sieninis Juozapo Bergmano laikrodis. Laikrodyje įspaustas užrašas “Wilna”. Juozapas Bergmanas Petro sūnus (pavardė įvairiuose dokumentuose rašyta ir Berkmanas, Barkmanas, Bärkmanas, Baerkmanas), gimęs apie 1749 metus, laikrodžių meistru...
A. Sakalausko laidotuvės. Alytus. 1991 m. rugpjūčio 25 d. Iš tinklapio www.vdkaromuziejus.lt Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Artūras Sakalauskas gimė 1963 m. spalio 26 d. Alytuje Genovaitės ir Prano Sakalauskų šeimoje. Jo senelis, iš mamos pusės, Antanas Letkauskas buvo Lietuvos 1918 – 1920 m. Nepriklausomybės kovų dalyvis, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius. Šeimoje dažnai buvo prisimenamos...
Vaclovas Voveris-Žaibas. LGGRTC nuotr. Pranešimą parengė Sakalas Gorodeckis bendradarbiaujant su LGGRTC 2023 metų spalio 27 dieną, penktadienį, lygiai 75-erius metus po sėkmingos sovietinių okupantų sunaikinimo operacijos, Trakų rajone prie Grendavės-Onuškio kelio, bus atidengtas paminklas skirtas partizanų vado Vaclovo Voverio-Žaibo sumanumui ir jo vadovaujamo būrio partizanų drąsai. Ceremonijos pradžia 18:00 valandą, vietos koordinatės: 54.497288, 24.646655, prie...
Seimo kanceliarijos nuotrauka. Aut. Ilona Šilenkova Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo biblioteka surengė antrąją Baltarusijos ir Lietuvos istorikų, politikų, visuomeninių organizacijų atstovų apskritojo stalo diskusiją „Litvinizmas: kilmė, įtaka ir iššūkiai baltarusių ir lietuvių santykiams“ apie dviejų šalių istoriją ir atminties politiką. Diskusijoje buvo keliama istorijos ir istorinės atminties problematika dviejų tautų – Lietuvos...