Nastazija Kairiūkštytė, www.alkas.lt Nuo XX a. pradžios Vilniaus krašte sparčiai mažėja senųjų gyventojų lietuvių ir daugėja lenkų. Šio proceso tikrąjį vaizdą gerokai iškreipė neobjektyvi statistika, ypač Lenkijos valdžios. Pagal 1931 m. gruodžio 9 d. gyventojų surašymą Vilniaus mieste tik apie 1 % gyventojų buvo lietuviai, o visame Vilniaus krašte lietuviai sudarė 25 %, lenkai –...
SSRS kariuomenės tankai Budapešte (1956 11 12) © Getty Images. www.vle.lt Rimantas Matulis, Kaunas, www.voruta.lt 1956-57 m. mokiausi Kauno I-oje vidurinėje mokykloje Laisvės alėjoje, priešais Centrinį paštą. Per 1956 m. Vėlines daugelis pažįstamų pasakojo, kad Vėlinių dieną per Laisvės alėją pražygiavo tūkstančio žmonių demonstracija, protestuojanti prieš tarybų valdžios vykdomas represijas. Visi buvome girdėję apie prieš...
Zigmas Tamakauskas, www.voruta.lt Prieš keletą dienų Lietuva palaidojo, o ne perlaidojo, kaip skelbė kai kuri žiniasklaida, savo tautos didvyrio – Pietų Lietuvos partizanų apygardos vado, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus pulkininko Juozo Vitkaus – Kazimieraičio surastus palaikus, kurie gražiame karste buvo pašarvoti Šv. Jonų bažnyčioje Didžiojo altoriaus papėdėje. Bažnyčioje sklandė ne liūdesio, o kažkokia kita –...
Laikrodis sieninis. Juozapas Bergmanas. Vilnius, 1796 m. Nuotraukos šaltinis https://www.news.lt/Laikrodis-sieninis-Juozapas-Bergmanas-Vilnius-1796-m-Zalvaris-emale.media?id=89536 Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Lietuvos nacionaliniame muziejuje nuolatinėje ekspozicijoje iškabintas įspūdingas 1796 m. iš žalvario ir emalės pagamintas sieninis Juozapo Bergmano laikrodis. Laikrodyje įspaustas užrašas “Wilna”. Juozapas Bergmanas Petro sūnus (pavardė įvairiuose dokumentuose rašyta ir Berkmanas, Barkmanas, Bärkmanas, Baerkmanas), gimęs apie 1749 metus, laikrodžių meistru...
A. Sakalausko laidotuvės. Alytus. 1991 m. rugpjūčio 25 d. Iš tinklapio www.vdkaromuziejus.lt Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Artūras Sakalauskas gimė 1963 m. spalio 26 d. Alytuje Genovaitės ir Prano Sakalauskų šeimoje. Jo senelis, iš mamos pusės, Antanas Letkauskas buvo Lietuvos 1918 – 1920 m. Nepriklausomybės kovų dalyvis, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius. Šeimoje dažnai buvo prisimenamos...
Seimo kanceliarijos nuotrauka. Aut. Ilona Šilenkova Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo biblioteka surengė antrąją Baltarusijos ir Lietuvos istorikų, politikų, visuomeninių organizacijų atstovų apskritojo stalo diskusiją „Litvinizmas: kilmė, įtaka ir iššūkiai baltarusių ir lietuvių santykiams“ apie dviejų šalių istoriją ir atminties politiką. Diskusijoje buvo keliama istorijos ir istorinės atminties problematika dviejų tautų – Lietuvos...
Tarptautinis nusikaltėlis Putinas. Socialinių tinklų nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Štai parašiau tokį apžvalgos pavadinimą ir iškart suabejojau: ar į šį klausimą įmanoma atsakyti? Tik istorija mums parodo, kaip konfliktai prasideda, bręsta ir nuščiūva. Dar mums nurodo karų ištakas, priežastis, aplinkybes. Tačiau akivaizdu, kad pasaulyje jie niekada nesibaigia. Ramybės ir taikos būsena yra...
Knygos viršelis Michailas Zygaris – ilgametis opozicinių pažiūrų Rusijos žurnalistas, kelių istorinių knygų autorius. Iškart po Putino invazijos į Ukrainą atvirame laiške pasmerkė agresiją ir buvo priverstas emigruoti į Vokietiją. 2022 m. spalį savo gimtinėje autorius paskelbtas „užsienio agentu“. Norėdamas nušviesti Kremliaus invazijos į Ukrainą priežastis, autorius nukelia skaitytoją ne į Vladimiro Putino valdymo pradžią,...
Plk. J. Vitkus-Kazimieraitis. LGGRTC nuotr. Lietuva laidoja partizaninio pasipriešinimo sistemos kūrėją, kovotoją už Lietuvos laisvę pulkininką Juozą Vitkų-Kazimieraitį. Šio garbaus partizano gyvenimas ir kova prieš 77 metus nutrūko Dzūkijos miškuose, kur jį pakirto klastinga priešo kulka. Žymaus Lietuvos visuomenės veikėjo, rezistento, Pietų Lietuvos partizanų apygardos vado, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriaus pulkininko J. Vitkaus- Kazimieraičio palaidojimo...
Generolas Piotras Vrangelis Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tarp mūsų Įdomių istorijų herojų – dar vienas, tiesa, ne toks pasauliui žinomas personažas. Sovietiniuose istorijos vadovėliuose jis buvo vadinamas baltagvardiečių generolu… Straipsnis skelbtas knygoje „Lietuviais esame mes gimę“ (Kaunas, 2022). Vrungelis, Miunchauzenas ir kiti Pasakojimą apie naują herojų pradėsiu nuo… multiplikacinio filmo, kurį vyresnieji turbūt yra matę...
Mareničių „Ramybės angelas“ Vilniaus Bernardinų kapinėse. I.Randakevičienės nuotr. Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Vos įėjus į senąsias Vilniaus Bernardinų kapines, padvelkia ramybė. Ne veltui kapinių priekyje švyti „Ramybės angelas“, t.y. angelo skulptūra ant Mareničių šeimos kapo. Šią skulptūrą 1906 m. sukūrė varšuvietis skulptorius R.B.Lubanovskis, sekdamas kito žymaus lenkų skulptoriaus Leopoldo Vasilkovskio kūriniu. „Ramybės angelas“ laikomas meniškiausia...
Vytautas Landsbergis, Vilnius, 1997 m. kovo mėn. | Fotografas Gintaras Mačiulis, Lietuvos Respublikos Seimo archyvas Vytautas Landsbergis, www.voruta.lt Europos rytuose, riboje su Rusija, vyksta pasaulinė drama. Jos veikėjai: žudikai prievartautojai ir savo namų, savo vaikų gynėjai. Naujojo Hitlerio totalus karas – „total Krieg“ – brėžia anksčiau neregėtą pasaulinį protų frontą. Antai Ukraina,...
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 metų vasario 16-osios Deklaracija. lnm.lt nuotr. Seimas, įvertindamas, kad 2029 metais bus minimos Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos metinės, nusprendė patvirtinti XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimų ir jų sklaidos, šių kovų įamžinimo programą. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIVP-2756(3) balsavo 110...
Arūno Vyšniausko pranešimo Gdanske momentas. Asmeninio archyvo nuotr. 2023 m. rugsėjo 22–24 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacinių režimų veiklos tyrimų ir viešinimo skyriaus vyriausiasis istorikas dr. Arūnas Vyšniauskas dalyvavo Lenkijos mieste Gdanske vykusiame XI tarptautiniame Gudijos tyrinėtojų kongrese. Tokio pobūdžio kongresai vyksta reguliariai nuo 2011 m. ir apima daugelį socialinių bei...
Gydytojo Roko Tamošausko asmeninio archyvo nuotr. Rusijos karui Ukrainoje tęsiantis jau beveik pusantrų metų, nesibaigia ir būtinosios pagalbos kariaujantiems ukrainiečiams poreikis. Parama medicinos priemonėmis Ukrainos kariams besirūpinančio Lietuvos anesteziologų reanimatologų draugijos paramos fondo direktorės Vilmos Traškaitės-Juškevičienės teigimu, gyvenant taikos sąlygomis kartais sunku suprasti, kiek daug elementarių priemonių, tokių kaip tvarsčiai ar turniketai, kasdien reikia ten,...
S. Klikavičiaus aparatas, kurį naudojo paruošiant diazoto monoksido mišinį Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Daugelyje medicinos mokslo straipsnių teigiama, jog skausmas, kurį moteris patiria gimdymo metu, yra vienas stipriausių žmogaus patiriamų skausmų. Medicinos literatūroje nurodoma, jog gimdymo skausmui malšinti naudojami nemedikamendiniai ir medikamentiniai būdai. Vienas iš medikamentinių gimdymo skausmo malšinimo būdų – inhaliuojamoji analgezija. Tam naudojamas...
Hagoje vykstančiame Tarptautinio Teisingumo Teismo posėdyje byloje „Ukraina prieš rusiją” dėl melagingų kaltinimų genocidu Lietuvos delegacija pasisako prieš rusijos nuolatinį tarptautinės teisės principų nepaisymą ir piktnaudžiavimą tarptautinės teisės normomis. Vakar prasidėjusiuose klausymuose rusija jau išsakė savo poziciją, neigiančią ne tik Teismo galimybę nagrinėti bylą, bet ir galiojančią tarptautinę teisę. Lietuvos delegacijos vadovė teisingumo viceministrė Gabija...
Saldainio popierėlis „Mūsų didvyriai“. 1928-1939 m. Iš „Rūtos“ šokolado muziejaus archyvo Atšalus orams, dažnai pagalvojame apie jaukesnę aplinką ir nuotaiką pakeliantį karštą šokoladą. Pastarojo Šiaulių krašte netrūko net tarpukariu. Tuo metu Šiauliuose veikė keturios šokolado ir saldainių dirbtuvės: dvi stambesnės, „Rūta“ ir „Birutė“, bei dvi mažesnės, „Aušra“ ir „Fortūna“. Ilgainiui, neatlaikiusios konkurencijos, mažesnės saldainių dirbtuvės...
Iš kairės į dešinę: Zigmuntas Mineika, Rozalija Mineika, Eustachijus Mineika ir Cecilija Mineika. Nuotrauka daryta XX amžiaus sandūroje, greičiausiai Graikijoje. LHERITAGE nuotr. Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Dar vienas savaitgalio pasakojimas. Šį kartą – apie Zigmantą Mineiką, vieną iš 1863 m. sukilimo vadų, stebuklingai išsigelbėjusį nuo mirties bausmės. Straipsnis paskelbtas knygoje „Lietuviais esame mes gimę“. *** 2019-ųjų...
Laisvės kovų simbolika ir artefaktai štabe Prieš trisdešimt metų paskutinis okupantų kareivis paliko Lietuvos teritoriją. Prieš pat šią atmintiną datą buvo surengtas ypatingas Laisvės kovų istorijos renginys. Įvairių organizacijų atstovai bei partizanų istorijos entuziastai susirinko į naujo muziejaus atidarymo šventę Gegužinės kaime, Kaišiadorių rajone. Gegužinės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje lankytojams duris atveria ypatinga...
Nuotrauka-Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Paulius Lileikis foto Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Sovietinė kariuomenė, kurios buvimui Lietuvoje ėjo paskutinės dienos, palietė ir šių eilučių autorių. Neturiu galvoje slogios tarnybos svetimoje armijoje. Jau po Kovo 11-osios vykstant žiguliuku į Kauną, ties Gariūnais buvome sustabdyti ir kariškių nuodugniai iškrėsti. Ko ieškojo, kareiviai net patys nežinojo… Tuomet pajutome,...
Socialinių tinklų nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Jau esame atkreipę dėmesį į rugpjūčių fatališką reikšmę Lietuvai ir jos nepriklausomybei. Tegul tuos laikotarpius – tarp 1939-ųjų rugpjūčio 23-osios ir 1991 m. rugpjūčio 19 – 22 d. pučo Maskvoje – skiria daugiau kaip pusė amžiaus, tačiau anas vasaros pabaigos metas lėmė valstybės likimą. Gal kai...
Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, www.voruta.lt 2023 m. liepos 22 d. Anykščių r. vaikščiojome partizanų apygardos vado plk. Antano Slučkos-Šarūno takais Troškūnuose su Švč. Trejybės bažnyčios klebonu, kan. teol. lic. Sauliumi FILIPAVIČIUMI, dim. plk. Vitu RIMKUMI ir tremtiniu, sąjūdiečiu, buv. Kauno r. meru Valerijonu SENVAIČIU. Antanas Slučka gimė 1917 m. balandžio 19 d....
Davidas Suchet. Nuotrauka UPPA/Photoshot/Scanpix Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tęsiame sekmadienio pasakojimų ciklą apie lietuvių kilmės pasaulio įžymybes, kurios iki šiol garsina savo arba savo protėvių Tėvynę. Taip pavadinęs šį rašinį, vargu ar rasiu žmogų, kuris nenutuoktų, apie ką bus kalba. Mūsų vaizdinė atmintis yra geriausias detektorius, optimaliai nustatantis, kada, kur, kas įvyko, kas turima omeny, o...
Adolfas Januškevičius. Šaltinis – wikipedija Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Adomas Mickevičius poemos “Vėlinės” III dalyje, kuri skirta Filomatams, mini herojų Adolfą. Jo prototipas Filaretų draugijos narys, poeto bičiulis Adolfas Mykolas Valerijonas Julijonas Januškevičius, gimęs 1803 m. birželio 9 d. Radviloms priklausiusiame Nesvyžiaus dvare smulkiųjų bajorų Mykolo ir Teklės Sakalauskaitės Merlo-Januškevičių šeimoje. Januškevičių jaunystė ir studijos...
1956 m. Balchašo lageryje „Liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną, turime progą naujai pažvelgti į savo istoriją, atnaujinti savo įsipareigojimus Tėvynei. Tai mūsų visų darbų, vilčių, santarvės ir gerovės diena. Būtent tokie žmonės – neabejingi, savo valia ir širdimi drąsūs žmonės išsaugojo Lietuvą. Tebūna ir ateityje mums visiems jų...
Paminklas Čedasų didžiavyriams. Šalia Čedasų Šv. Petro ir Povilo bažnyčios Rūta Trimonienė, Dalia Urbonienė, Memorialinio departamento Istorinės atminties įamžinimo skyriaus vyriausiosios istorikės 2023 m. liepos 2 d. Rokiškio r. Čedasų miestelyje vyko šv. Petro ir Povilo atlaidai. Po jų atidengtas paminklas Čedasų krašto kovotojams dėl Lietuvos laisvės. Šventėje dalyvavo LR Seimo nariai Angelė Jakavonytė ir Jonas...
Raimundo Kaminsko nuotraukose – 1941 metų Birželio sukilimo 82-ųjų metinių minėjimas Kaune Zigmas Tamakauskas, Kaunas, www.voruta.lt Baigėsi birželis – pirmasis vasaros mėnuo. Mūsų kalendoriuje jis vadinamas šviesiausiu metų mėnesiu, turėjusiu keletą gražių prasmingų lietuviškų pavadinimų. Tačiau išlikusioje žmonių sąmonėje šis mėnuo vadintas ir baisiojo birželio vardu: Sovietų Sąjunga 1940 metais okupavusi Lietuvą, po metų,...
Dalia Poškienė, Kaunas, www.voruta.lt 2023 m. birželio 27 d. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje (LPKTS) surengta konferencija „Kovos už Lietuvos Nepriklausomybę 1941 metų birželį“. Iniciatoriai – XXVII knygos mėgėjų draugija, birželio 27 d. paminėjusi savo atkūrimo 30-ąjį gimtadienį, ir LPKTS Kauno filialas. Renginyje dalyvavo iš JAV (Čikagos) atvykęs jauniausias 1941 m. Birželio sukilimo...
Sukilimo mūšis (dailininko Arturo Grottgerio piešinys iš 1888 Vienoje išleisto Grottgerio albumo) Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda teikia Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo sausio 22-ąją siūlo paskelbti 1863–1864 m. sukilimo prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią pradžios diena. Prieš 160 metų Varšuvoje prasidėjęs sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią labai greitai...