Areštuoto A. Statkevičiaus nuotrauka iš baudžiamosios bylos. 1970 m. birželio 15 d. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentų Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas www.voruta.lt Algirdas Statkevičius gimė 1923 m. balandžio 1 d. Šakių aps. Sintautų vls. Pusdešrių k. Pradžios mokyklą baigė Valakbūdyje (dabar Šakių r.). Eksternu baigė Šakių Žiburio gimnazijos 4-ias klases, po to tęsė mokslus Kauno...
Įmonės „Kauno vata“ darbuotojai Spalio revoliucijos metinių minėjimo demonstracijoje. Penktas iš dešinės stovi Kęstutis Almonaitis. 1949 m. Almonaičių šeimos archyvo nuotr. „Vorutos“ 2022 m. Nr. 3 publikuota knygos „Inžinierius sovietmečiu: Kęstučio Almonaičio prisiminimai“ (sudarė Vytenis Almonaitis. Kaunas, 2022) ištrauka sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo. Leidėjams sutikus, skelbiame dar vieną ištrauką iš šios įdomios knygos. Vytenis Almonaitis,...
Vytautas Didysis. Dailininkė Laima Kriukelienė Ruslanas Baranauskas, LMS narys, www.voruta.lt Publikacijos aktualumas Laisvė, išdidumas, garbė, Nepriklausomybė – fundamentaliausios žmogiškosios vertybės, turinčios dvasinę konstantą. Fizinis žmonijos išlikimas visada buvo opiausiu geopolitiniu klausimu, pradedant Antikos laikais ir ypač aktuali dilema dabartinėmis sąlygomis. Ir visiškai nėra skirtumo, kaip mes įvardinsime tos epochos visuomenę, charakterizuosime žmones (demosas, cholopai, mužikai,...
Algirdo Statkevičiaus atpažinimo protokolo, sudaryto Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Tardymo dalies, ištrauka. 1951 m. balandžio 11 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-14717, l. 166. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Aktyvus neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, medikas, filosofas Algirdas Statkevičius gimė 1923...
LR Prezidentui Gitanui Nausėdai, LR Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei –Nielsen, LR Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei, TS-LKD bendrijos „Lietuvos krikščionys demokratai“ pirmininkui Pauliui Saudargui. TS-LKD bendrijos „Lietuvos krikščionys demokratai“ Kauno skyriaus konferencijos, vykusios 2023 m. kovo mėn. 22 d., dalyvaujant Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio atstovams, PAREIŠKIMAS dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pavadinimo keitimo....
2023 m. kovo 27 d.,Vilniuje, prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms, Aukų g. vyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilniaus skyriaus organizuotas renginys, skirtas paminėti 1949 m. kovo 25-29 d. pradėtos vykdyti masiškiausios Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos šalių gyventojų trėmimo operacijos „Priboj“ (liet. − „Bangų mūša“) 74-ąsias trėmimo...
Nuotraukos Raimundo Kaminsko/LGGRTC Praėjusią savaitę, Vilniuje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko konferencija-minėjimas „Kunigas Alfonsas Lipniūnas ir 45 lietuvių inteligentai Štuthofo koncentracijos stovykloje (1943–1945m.)“, kurią organizavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Konferencijoje pranešimus skaitė dr. Arūnas Bubnys – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius,...
Pranas Rindokas-Jūrininkas. 2017 m. Tauragės krašto muziejaus archyvo nuotr. LGGRTC pranešimas Lietuva neteko dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylinčio, mūsų tautos tragedijos liudininko – Prano Rindoko – Jūrininko (1930-2023). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr.Arūnas Bubnys savo ir visos Centro bendruomenės vardu nuoširdžiai užjaučia Velionio šeimos artimuosius, Lietuvos laisvės kovotojus, Tauragės...
Panevėžio 1-osios gimnazijos 6a klasės moksleiviai su klasės auklėtoja O. Rajeckiene. 1945 m. balandžio 23 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rankraštynas. F143-691. www.archyvai.lt Pokario metų švietimas Lietuvoje buvo pertvarkomas pagal Tarybų Sąjungos švietimo sistemos modelį – svetimą ir nepriimtiną. Kita vertus, tai buvo laikotarpis, kuriame gyveno ir kūrė šalies pedagogai, atiduodami visas savo...
„Prie savo šaknų aš trokštu atrasti amžinybės skonį. Ten aš tikiuosi atgauti jėgas ir rasti maitinantį šaltinį, kuris pasotintų mane, nesvarbu koks ir kur aš bebūčiau. Ten, prie pačių šaknų baigiasi visi ieškojimai, dingsta troškimai. Lieka tik laisvė būti amžinam.“ Kovo 30 d. 17 val. Tuskulėnų memorialo koplyčioje-kolumbariume (Žirmūnų g. 1F, Vilnius) pirmą...
Lietuvos ypatingasis archyvas interneto svetainėje Elektroninis pavardžių archyvas (https://lyapavardes.archyvai.lt) paskelbė pavardes žmonių, kurie 1941 m., 1945-1953 m. buvo įrašyti į numatytų ištremti asmenų sąrašus. Šie sąrašai yra saugomi Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Informacinio centro archyviniame fonde Nr. V-135, Veiklos bylų apyraše Nr. 7. Archyve saugomi sąrašai yra išlikę nepilnai, o kai kuriuose sąrašuose...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į konferenciją-minėjimą „Kunigas Alfonsas Lipniūnas ir 45 lietuvių inteligentai Štuthofo koncentracijos stovykloje (1943–1945m.)“ Renginys vyks 2023 m. kovo 17 d., penktadienį, 15 val. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius). Pranešimus skaitys: Dr. Arūnas Bubnys – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius D....
K. Landzedelis, „1863 m. sukilėlių egzekucija“ | Viena, 1863-1865 m. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Lietuvoje ir Lenkijoje šiemet plačiai pažymimos 160-osios 1863 m. sukilimo metinės. Štai ir šią kovo 9-ąją Seime įvyko tarptautinė konferencija „Laisvės sampratų kaita: 1863 m. sukilimo patirčių reikšmė XXI a.“. Tačiau visoje šioje sukilimo istorijoje ir jo vadų likimuose yra...
Lietuvos Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis (centre) žemės ūkio ir pramonės parodoje Kaune. 1924 m. Devintojo forto muziejus Zigmas Tamakauskas, www.voruta.lt Šių metų vasario 26-ąją mūsų kalendoriaus lapeliuose turėjo būti pažymėta, kad prieš 138-erius metus Raseinių apskrities Kaltinėnų valsčiuje gimė antrasis Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis. Tačiau mano vartytuose kalendoriuose tokio įrašo nerasta… Gražiai šį Prezidento...
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus buvusiuose KGB rūmuose Vilniuje Lietuvos okupaciniu periodu veikę antivalstybiniai veikėjai įvairialypiai kolaboravo su okupacine valdžia, palaikė visapusišką terorą prieš Lietuvos piliečius ir vykdė totalitarinio režimo nurodymus. 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos partizanų vadų pasirašytoje Deklaracijoje LKP pripažįstama kaip neteisėta ir nusikalstama grupuotė, kuri visapusiškai trukdo atkurti valstybingumą. Po Lietuvos...
Rūtas Averkienė, Varėnos rajono savivaldybės administracijos bendrojo skyriaus vyr. specialistė Varėnos viešojoje bibliotekoje pristatyta partizano ir politinio kalinio Antano Švedo atsiminimų knyga „Vilties testamentas“. Joje labai vaizdingai ir įtaigiai įamžinti iš gražaus dzūkiško Lynežerio kaimelio kilusio šviesaus atminimo kovotojo už Lietuvos nepriklausomybę prisiminimai, pasakojantys ne tik apie jo patirtus išbandymus, bet ir Dzūkijos pokario istoriją....
Raudonosios armijos tankas Vilniuje, Pilies gatvėje. 1944 m. liepos 13 d. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16985, ap. 1, b. 1, l. 38-1. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis, www.archyvai.lt Istorinė indulgencija Prieš metus prasidėjo Rusijos invazija Ukrainoje. Ukrainos teisėsaugos institucijoms ištyrus ir pasauliui atskleidus brutalius agresorių veiksmus, žiaurūs okupantų nusikaltimai...
Antisovietinės manifestacijos, kilusios po R. Kalantos žūties, dalyviai Kauno Laisvės alėjoje. 1972 m. gegužės 18 d. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentų Praėjusiais metais per Lietuvą nuvilnijo antisovietinio pasipriešinimo simbolio Romo Kalantos žūties (1972-2022) 50 metų minėjimai. Šiemet jau minime šio laisvės šauklio 70 metų gimimo sukaktį. Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje,...
Vasario 16-ąją Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti tikromis Lietuvos partizanų istorijomis paremtas Giedriaus Tamoševičiaus ir Vytauto V. Landsbergio vaidybinis filmas „Poetas“. Ta proga su abiem filmo autoriais pasikalbėjome apie filmo kūrybos užkulisius ir kurti motyvuojančią meilę Lietuvai. Filmas „Poetas“ Vasario 16-ąją pradedamas rodyti neatsitiktinai. „Sausio 13-oji, Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji žymi dienas, kai mes,...
Pietų Lietuvos srities partizanai pakeliui į Lietuvos partizanų vadų susirinkimą. Laisvės kovų ir okupacijos muziejus Antrojo pasaulinio karo metu 1944 metais slenkant frontui per Lietuvą prasidėjo antroji sovietų okupacija, prasidėjo partizaninis karas kuris tęsėsi net iki 1953 m. Manoma, jog šioje kovoje dalyvavo apie šimtas tūkstančių šalies gyventojų, o apie dvidešimt tūkstančių iš jų žuvo....
Vytautas Navaitis, www.voruta.lt Ilgas kelias link Lietuvos Nepriklausomybės Akto pasirašymo prasideda Vilniuje, Lietuvių suvažiavime. Jo nutarimus priėmė pasivadinęs „Pirmasis lietuvių tautos atstovų suvažiavimas Vilniuje“. Nuo 1906 m. jis pradėtas vadinti Didžiuoju Vilniaus seimu, dirbusiame 1905 m. gruodžio 4–5 dienomis Vilniaus miesto salėje (dabartinė Nacionalinė filharmonija). Pirmajame lietuvių dienraštyje „Vilniaus žinios“, kurio data įvardinta „Ketvergas, Lapkričio...
2023 m. vasario 1 d. Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos namuose vyko Laisvės premijos laureato, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio partizano, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus, dim. kpt. Jono Kadžionio-Bėdos 95-ojo gimtadienio paminėjimas. Sausio 29 dieną savo 95-tąjį gimtadienį šventė iškilus Lietuvos sūnus Jonas Kadžionis – Bėda.Vardan Lietuvos laisvės jis penkerius metus ginklu kovojo prieš okupantus...
Česlovas Iškauskas. J. Vaiškūno nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Sausio pabaigoje Pilietinės visuomenės institutas pristatė „Lietuvos visuomenės pilietinės galios indekso 2022 m. tyrimą“ (http://www.civitas.lt/time-line/pilietines-galios-indeksas-2022-m/). Remdamiesi bendrovės „Vilmorus“ spalio 11 – 16 d. atlikta apklausa, mokslininkai padarė nerimą keliančią išvadą: žmonės, matydami realią dėl Rusijos karo Ukrainoje kilusią karinę grėsmę, situaciją ima vertinti realistiškiau, nes...
Violeta Rutkauskienė, JAV, www.voruta.lt Kaniūkų kaimo žmonių žudynės 1944 m. sausio 29 d. buvo itin žiauri sovietinių partizanų akcija prieš taikius vietos gyventojus bei to kaimo ūkininkus, kurie bandė pasipriešinti raudonųjų banditų savivalei, apginti savo šeimas, turtą ir sunkiai užaugintą derlių. Apie šią žiaurią sovietinių diversantų- banditų akciją prieš taikius to kaimo gyventojus ilgą laiką...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre paminėta Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, renginyje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, LGGRTC darbuotojai Rima Petronėlė Gudelytė ir dr. Alfredas Rukšėnas, vykdantys projektą „Holokausto vardai gyvi“ ir Tauras Budzys, Pasaulio tautų teisuolių atminimą įamžinantis...
Tauro apygardos Vytauto rinktinės partizanai ruošia bunkerį. 1949 m. birželio 2 d. Keičiasi kibirais Vytauto rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininkas Juozas Ališauskas-Klaidas ir Vytauto rinktinės adjutantas A. A. Matūnas-Neptūnas, šalia stovi Vytauto rinktinės partizanė Vėtra. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių Rūta Trimonienė, LGGRTC vyriausioji istorikė, www.voruta.lt Anzelmas Algimantas Matūnas gimė 1923 m. sausio...
Vaclavas Lastoŭskis gudiško Vilniuje leidžiamo laikraščio Naša Niva redakcijoje (apie 1910) www.gudija.lt Kartą, peržiūrėdamas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus dokumentus, šio teksto autorius aptiko įdomų 1939 metų spalio 18 dienos atviruką. Tai buvo Antrojo pasaulinio karo pradžia, Lenkijos valstybė okupuota. Po aštuonių mėnesių toks pat likimas ištiks ir Lietuvą, kuri virs sovietine respublika. Minėtame dokumente Lenkijos...
Zigmas Tamakauskas, Lietuvos laisvės kovų dalyvis, www.voruta.lt Laisvės gynėjų dienos išvakarėse Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvyko Ingos Stepukonienės sudarytos knygos „Laisvės kronikos“ pristatymas. Knygos autorė yra humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docentė, 2012 m. pelniusi už mokslinę veiklą aktyviausio VDU docento apdovanojimą, įvertinta ir rajono savivaldybės Garbės ženklu, „Metų garliaviečio“ vardo suteikimu....
GIRDZIUŠO Alfredo nuotr. Vilnius. Žuvusiųjų prie TV bokšto laidotuvės Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba Laisvės gynėjų dienos minėjime ir 2022 m. Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje: Jūsų Ekscelencija Prezidente Gitanai Nausėda, jūsų Ekscelencija Prezidente Volodymyrai Zelenski, kuris tikiuosi girdite mus, Prezidente Dalia Grybauskaite, Prezidente Valdai Adamkau, Ministre Pirmininke, Ekscelencijos ambasadoriai, kolegos parlamentarai, Nepriklausomybės Akto signatarai, Laisvės gynėjai,...
Sausio 13-osios rytas. Okupantai užėmę LRT pastatą. A. Girdziušo nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Tragiškų Sausio įvykių 32-ųjų metinių proga talpiname ištrauką iš Česlovo Iškausko knygos „Dviejų ąžuolų istorija“. Žurnalistas pasakoja, ką jis patyrė tomis dienomis ir po jų. Sausio 12-osios vakaras. Po eilinės laidos – komentaro „Panoramoje“ – išeinu iš pastato. Konarskio 49...