Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Žvalgausi po interneto platybes. Lankau įvairias svetaines – tiek draugiškas Ukrainai, tiek priešiškas, žinoma, daugiausiai rusiškas. Kad susidaryčiau, kaip sakoma, objektyvų vaizdą. Tokia gi žurnalisto priedermė. Bet tai nelengvas užsiėmimas. Atskirti grūdus nuo pelų net profesionalui sunku. Juk tą informacija kuria irgi išmanantys technologijas, kurias dažnai vadiname juodomis. Jeigu...
Teismo posėdžiui pasibaigus. Su Albinu Kentra (viduryje) | J. Vaičienės nuotr. Daiva Tamošaitytė, www.alkas.lt Kas nepažįsta legendinio miško brolio Albino Kentros, sovietų okupuotoje Lietuvoje praradusio tris tikrus brolius mūšiuose už laisvę ir daugybę kitų? Dažnai jį matau einantį Totorių gatve, nes gyvenu per keletą namų: sunkiai šlubčiojantį, kantriai nešantį sužeidimų ir randų naštą, bet nesuvokiamos...
Parengė Rita Pauliukaitienė, Rimantė Pauliukaitytė, punskas.pl Petras Klimas (1891–1969) – vienas iš žymiausių Suvalkijos žemės sūnų, XX amžiaus pirmoje pusėje kūrusių nepriklausomą Lietuvos valstybę. Jo vardas ir darbai yra įamžinti ne tik Kalvarijoje ir šalia esančiame gimtajame Kušliškių kaime, bet ir kitose Lietuvos vietose, tarp jų ir Kaune, buvusioje laikinojoje sostinėje. Kaip teigiama Kauno apskrities...
Vidurio Europa 1939–1940 m., leidyklos „Briedis“ nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Rašydamas istorinio pobūdžio straipsnius, visada stengiuosi nutiesti paraleles tarp įvairių istorijos tarpsnių ir šiandienos. Akivaizdu, kad posovietinės Rusijos agresyvūs veiksmai nesunkiai sugretinami su prieškariu: stalininės Sovietų Sąjungos bičiulystė su nacistine Vokietija, dar Lenino nurodyti jos planai „nešti bolševikų revoliucijos ugnį po visą pasaulį“...
Šalia restauruotų (dešinėje) sarkofagų – ir daugiau sarkofagų su Tiškevičių giminės palaikais. Ramūno Guigos nuotrauka Neseniai baigti restauruoti du Trakų Vokės dvaro sodybos koplyčioje-mauzoliejuje esantys istorinių asmenybių sarkofagai. Vienas – Jono Juozapo Tiškevičiaus (1867–1903), kurio rūpesčiu 1898 m. prancūzų architektas ir botanikas Eduardas Fransua Andrė rekonstravo šalia dvaro esantį parką. Kitas restauruotas sarkofagas – jo...
Leidyklos „Briedis“ nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Trys vasaros mėnesiai – birželis, liepa, rugpjūtis, ko gero, yra lemtingiausi Lietuvos likimui. Tuomet, 1939 – 1941 m., šis sudėtingas laikotarpis atnešė tautai negirdėtas tragedijas ir netektis. Tad grįžkime į 1940 – ųjų liepą, kai vyko vadinamojo Liaudies Seimo rinkimų spektaklis, o paskui, liepos 21 d., Kauno...
Lietuvių mokslo draugijos valdyba 1934 m. Iš kairės: kun. Kristupas Čibiras, Bronius Untulis, Antanas Juknevičius, kun. Antanas Viskantas, Povilas Karazija, Konstantinas Stašys, Marcelinas Šikšnys. – Vilniaus kultūrinis gyvenimas, Vilnius, 2006, įklija Kazys Misius, inžinierius, kraštotyrininkas, www.voruta.lt 1907 m. Jono Basanavičiaus pastangomis Vilniuje buvo įsteigta Lietuvių mokslo draugija. Rusų valdžia tos draugijos veiklos beveik netrukdė. Apie...
Borisas Johnsonas. abcnews.go.com nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Apžvalgininkui visados maga pakomentuoti ką nors artimo, savo, mielesnio, tinkančio vasaros skaitiniams, o ne tik gasdinti skaitytoją karu Ukrainoje, tranzito į Kaliningrado anklavą peripetijomis ar vėl atsigaunančiu koronavirusu. Taigi, praėjusią savaitę “nuvirto” Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas. Paklausite, kodėl ši asmenybė tokia artima? Atsakymas sukels...
Sigitas Birgelis, punskas.pl Tęsiame pasakojimą apie 1905 m. lietuvių tautinį sukilimą. Pirmąją straipsnio dalį galima skaityti ČIA. Antrąją – ČIA. Trečiąją – ČIA. 1906 m. sausio 1 d. už dalyvavimą tautiniame judėjime žandarai Andrių Matulaitį areštavo ir pasodino į Kalvarijos kalėjimą. Kalėjimo sąlygos buvo nepakenčiamos. Kameros perpildytos judėjimo dalyviais, o tardymų niekas nevykdė. Kalėjimas buvo skirtas 250...
Sigitas Birgelis, punskas.pl Tęsiame pasakojimą apie 1905 m. lietuvių tautinį sukilimą. Pirmąją straipsnio dalį galima skaityti ČIA. Antrąją – ČIA. Nemažai informacijos apie tų metų įvykius galima rasti spaudos draudimo laikų veikėjo Andriaus Matulaitičio prisiminimuose[1]. Andrius Matulaitis gimė 1872 m. lapkričio 4 d. Kalvarijos apskrityje, Stebuliškių kaime, turtingo ūkininko šeimoje. Tėvai turėjo didelį ūkį –...
Varpininkų pasitarimo Jelgavoje (Mintaujoje) 1892 m. dalyviai. Iš kairės: stovi J. Jablonskis, J. Tumas-Vaižgantas, V. Kudirka, sėdi M. Lozoraitis, G. Landsbergis, priekyje – M. Čepas Keletą metų prieš Lietuvos nepriklausomybės 100-metį ir keletą po jo nedaug buvo rašyta apie 1905 metų lietuvių tautinį sukilimą, kurio metu žengtas pirmas žingsnis Lietuvos nepriklausomybės link. Sukilimas buvo spontaniškas, neturėjo centrinio valdomojo organo ir reiškėsi visoje...
Seimas vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kuria Lietuvos parlamentas pripažino Rusijos Federacijos vykdomą karą prieš Ukrainą ukrainiečių tautos genocidu. „Ne veltui rezoliucijoje yra minima Seimo 2005 m. rezoliucija dėl Holodomoro prilyginimo genocidui, tuo parodant, kad Rusija nepasikeitė. Nuo caro laikų ji yra iš esmės autokratinė valstybė, ir Putinas tęsia Stalino darbus. Genocidas prasidėjo jau tada. Ir Putino Rusija...
Aleksandras Adamkovičius, Gudų kultūros draugijos pirmininkas, www.voruta.lt Vilniuje kovo 20 ir 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas organizavo keletą renginių, skirtų pagerbti Lietuvos ir Baltarusijos didvyrį Kostą Kalinauską. Kostas Kalinauskas kovojo prieš Rusiją, vadovavo Lietuvoje ir Baltarusijoje 1863-64 m. sukilimui, buvo nubaustas mirtimi Lukiškių a. Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse. Sukilėliai kovojo su šūkiu: „Už jūsų ir...
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Publicistas Vidmantas Valiušaitis priminė vieną įdomią frazę: „Это исконно русские земли“ („Tai nuo seno rusų žemės“)*. Tiesa, ji nuskambėjo gana seniai, prieš 20 metų Rusijos Dūmoje. Jos autorius – irgi ne koks Sibiro glūdumoje meškų apsuptyje išauklėtas rusofilas, o mūsų kaimynas – latvis. Nors V. Valiušaitis šią frazę pritaikė sovietams...
Žemėlapis, sudarytas 1996 m. dr. A.Matulevičiaus ir Vilniaus universiteto kartografo Petro Gaučo Ona Voverienė, www.alkas.lt Atsiliepimas apie Povilo Kušnerio-Knyševo knygą „Pietryčių Pabaltijo etninė praeitis“ Miela bičiulė žurnalistė Laima Pangonytė įdomiai ir intriguojančiai papasakojo apie lietuvišką seną miestą Karaliaučių, jame studijavusį Martyną Mažvydą, pirmosios mūsų lietuviškos knygos autorių, ir kitus Mažosios Lietuvos šviesuolius, kurie prieš 500...
Lietuvių mokslo draugijos 1918 metų suvažiavimo nuotrauka iš LNM rinkinių Dr. Valdas Selenis, www.voruta.lt Dr. Valdas SELENIS Lietuvos nacionalinio muziejaus vyresnysis muziejininkas, Vilnius 2021 metais lapkričio 23 d. sukako 170 metai nuo „Aušros“ laikraščio, Didžiojo Vilniaus Seimo ir Lietuvių mokslo draugijos iniciatoriaus Jono Basanavičiaus gimimo. Šių metų balandžio 7 d. sukanka 115 metų kaip...
Paminklo griovikai. Alkas.lt koliažas Prof. habil. dr. Alfonsas Vaišvila, www.alkas.lt Mintys po diskusijos dėl Juozo Krikštaponio paminklo Ukmergėje nukėlimo Paminklų statymo ir apsaugos koncepcijos prireikus Susiduriant su paminklais, skirtais asmenims, kurie visuomenėje gali būti vertinami nevienareikšmiškai, iškyla poreikis susikurti tokių paminklų atžvilgiu vienodai galiojančią Paminklų statymo, apsaugos ar nukėlimo koncepciją – bendrąjį metodą,...
Per Birželio sukilimą susprogdintas Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tiltas per Nemuną Kaune (1941 06 23). © Barschdorff. Vokietijos federalinis archyvas Koblenze Gintaras Vaičiūnas, LGGRTC Istorinių tyrimų programos skyriaus vyriausiasis istorikas, Anykščiai, www.voruta.lt Pirmąją straipsnio dalį galima skaityti ČIA. Tiriant 1941 m. Birželio sukilimą Lietuvos provincijoje gana dažnai pagrindinis, o kartais ir vienintelis informacijos šaltinis yra šio sukilimo dalyvių archyvinės baudžiamosios bylos....
Policijos (sovietmečių milicijos) pastatas. Šiame pastate J.Biliūno g. 17 vokiečių okupacijos metais veikė Anykščių partizanų štabas ir valsčiaus policija. Dabar – Anykščių rajono policijos komisariatas. 1942 vasario 16 d. Balkone – buvę sukilėliai – policininkai, šauliai, ir LK kariškiai, centre (su akiniais) Anykščių valsčiaus viršaitis Juozas Gogelis. Gintaras Vaičiūnas, LGGRTC Istorinių tyrimų programos skyriaus vyriausiasis istorikas, Anykščiai,...
S. Kuizinas, pirmas iš dešinės, Kardas, 1925, nr. 12, p. 3 Arida Riaubienė, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Dokumentinio paveldo tyrimų departamentas, Lituanistikos skyrius, www.voruta.lt Šiemet sukanka 140 metų, kai gimė Lietuvos kariuomenės karininkas, spaudos darbuotojas Stanislovas Kuizinas. Stasnislovo Kuizino biografija – įdomi ir spalvinga. Būsimasis karininkas gimė 1881 m. gegužės 20 d. Tauragės apskrityje,...
www.rokiskis.rvb.lt nuotr. Rita Viskaitienė, Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja, www.voruta.lt Stasio Naginsko gimimo 130-čiui Lietuvybė bei lietuvių kalba – tai svarbiausia, ką mes – lietuviai – turime. Skaudu, kada paminamos visos per amžius kauptos mūsų tautos vertybės. Vis labiau įsibėgėjant globalizacijai, pasaulyje įsitvirtina masiškiausios kalbos: anglų, ispanų ir kiniečių. Liūdna, kad...
Sesuo Gema Jadvyga Stanelytė www.voruta.lt Jadvyga Stanelytė gimė 1931 m. spalio 29 d. Šiaulių aps. Kurtuvėnų vls. Pašvinės k. Augo penkių vaikų šeimoje, kur nuo pat mažų dienų buvo skiepijama meilė Dievui ir Tėvynei. Jau mokydamasi Šiaulių gimnazijoje patyrė persekiojimus dėl bažnyčios lankymo, nes nesislapstydama kasdien dalyvaudavo šv. Mišiose. Baigusi mokyklą išvažiavo į Kauną, kur...
Veiverių mokytojų seminarijos pastatas 1966 m. P. Juozapavičiaus nuotrauka. Nuotrauka iš Lietuvos švietimo istorijos muziejaus rinkinių Indrė Bočkutė, Lietuvos švietimo istorijos muziejaus muziejininkė, www.voruta.lt Lietuvos švietimo istorijos muziejuje saugomas išskirtinis dokumentų rinkinys, reprezentuojantis modernios švietimo sistemos Lietuvoje kūrimosi pradžią ir leidžiantis pažinti skirtingus šio proceso etapus. Muziejaus rinkiniuose sukaupta itin turtinga Veiverių mokytojų seminarijos kolekcija,...
8diena.lt XX amžiuje žmonija išvydo, kaip įsikūnija totalitarizmo košmaras. Deja, stiprus imunitetas prieš „neribotos valdžios“ virusą, panašu, nesusiformavo. Cenzūra, noras kontroliuoti kiekvieno žmogaus mąstymą gali dangstytis įvairiomis kaukėmis. Tai ypač akivaizdu, kai pažvelgiame į svarbiausią sovietinio totalitarizmo ideologą Michailą Andrejevičių Suslovą. Jis buvo radikaliai kitoks nei žymiausias nacizmo propagandistas Josefas Goebbelsas, labai skiriasi ir nuo dabartinių...
Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Tęsiame pasakojimą apie priverstinį Suvalkų lietuvių iškeldinimą. Trečiąją šio pasakojimo dalį galima skaityti ČIA. Svarbiausias surinkimo punktas perkeliamųjų į sovietinę teritoriją buvo Lazdijai. Perkeliamieji iš pradžių buvo apgyvendinti mokyklos pastate ir vietos sinagogoje, o vėliau išskirstyti į paskirties vietas. Visi gavo vienkartinę pašalpą: po 80 rublių suaugusiesiems ir po 40 rublių nepilnamečiams....
Pranas Švilpa – Šeduvos vidurinės mokyklos direktorius Greta Kemzūraitė, IIIb klasės mokinė, Šeduvos gimnazija, Radviliškio savivaldybė, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Konsultavę mokytojai: Virginija Diržinauskienė, Jolanta Sabutienė Ruošdamasi kasmetinei gimnazijos konferencijai „Mano krašto istorijos. Žymūs žmonės“, nusprendžiau išsiaiškinti, kokią asmenybę slepia memorialinė lenta gimnazijos koridoriuje. Vienas iš įsimintiniausių Šeduvos gimnazijos direktorių –...
Lietuvos ambasadorius Berlyne K. Škirpa Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Tęsiame pasakojimą apie Suvalkų krašto lietuvių priverstinį iškeldinimą. Pirmąją dalį galima skaityti ČIA.Antrąją – ČIA. Lietuvos ambasadorius Berlyne K. Škirpa, norėdamas padėti Suvalkų krašto lietuviams, siūlė jiems kreiptis į patį Hitlerį su tokio turinio tekstu[1]: „Mes, žemiau pasirašiusieji lietuviai iš Suvalkų srities, drįstame kreiptis į Jus, pone Fuehreri ir...
www.voruta.lt Praėjus trims dešimtmečiams po Sovietų Sąjungos žlugimo, autoritetingų teisės mokslininkų ir praktikų teigimu, pagaliau pavyko pasiekti persilaužimą prieš Baltijos šalių gyventojus vykdytų sovietinių nusikaltimų teisiniame vertinime. Esmine to priežastimi tapo Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas, kuriuo pripažįstama, jog sovietų vykdyti veiksmai prieš Lietuvos partizanus gali būti prilyginti genocidui, ir šio sprendimo suformuota doktrina....
Cirkliškio žemės ūkio technikumo moksleiviai – būsimieji zootechnikai atlieka praktiką „Bolševiko“ kolūkyje, 1965 m. Vytauto Stunžėno archyvo nuotr. Simona Rinkevičiūtė, Švenčionių profesinio rengimo centro Technologinės gimnazijos skyrius 10 kl. (2G19) gr. mokinė, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ Darbo vadovė – mokytoja Laimutė Stūglienė Į ateitį vedė mus šviesūs keliai… Švenčionių profesinio rengimo...
Goda Čepulytė, Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos 3 g klasės mokinė, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Rašinys „Ne plunksna Mielagėnų krašto istoriją rašantis“. Mokytoja Nijolė Berdikšlienė. Didžiasalis, 2020 m. Domiuosi savo krašto istorija. Joje daug krauju permirkusių, apie kančią ir netektis primenančių puslapių. Su klasės draugais kurdami filmus apie kruvinus karo ir...