Prasidėjęs pavasaris atnešė gerų žinių – kovo 15 d. rasti Lietuvos partizanų dokumentai. Nedidelis pluoštelis į ritinėlį susuktų ir į artilerijos sviedinio tūtą sudėtų dokumentų, rastas Raseinių rajone, buvusio Paserbenčio kaimo teritorijoje, šalia dabartinio Pašaltuonio III kaimo. Tūta su dokumentais buvo paslėpta po žeme, maždaug 20‒30 cm gylyje. Radinį aptikęs Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karys...
Iš kairės į dešinę: Nevilis Čemberlenas, Eduaras Daladjė, Adolfas Hitleris ir Benitas Musolinis prieš susitarimo pasirašymą. 1938 m. rugsėjo 30 d. Bundesarchiv, Bild 183-R69173 / CC-BY-SA 3.0, CC BY-SA 3.0 DE Išėjo VORUTA žurnalo 2025 m. kovo (I ketvirčio) numeris (Nr. 1 – 887). Jame – Česlovo Iškausko įvadinis straipsnis aktualia tema: „Sąmokslo grandinė: Hitleris...
Aleksandras Mantautas (iki 1939 m. Marcinkevičius) – Lietuvos valstybės, visuomenės ir Lietuvos Šaulių Sąjungos veikėjas, daug nuveikęs tautinio atgimimo, lietuvybės ir Lietuvos labui. Gimė Trakų apskrityje prieš 130 metų, 1895 m. kovo 19 d. Dar jaunystėje kūrė moksleivių draugijas, jaunųjų rašytojų ir blaivybės kuopeles. Kaip ir daugelis jo kartos lietuvių, Pirmojo pasaulinio karo metais buvo...
Antanas Kraujelis-Siaubūnas. Ne vėliau kaip 1964 m. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47457/3, t. 1, l. 218 Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Kovo 17-ąją minime paskutinio Lietuvos laisvės kovotojo Antano Kraujelio-Siaubūno 60-ąsias žūties metines. Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanas vienuolika metų vienas slapstėsi nuo jį persekiojusių sovietinių...
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Prieš 35 metus, 1990 – ųjų kovo 14 d., praėjus vos keletui dienų po Nepriklausomybės atkūrimo akto priėmimo Lietuvoje, Sovietų Sąjungoje buvo priimtas įstatymas dėl SSRS prezidento posto įsteigimo ir 6 – ojo konstitucijos straipsnio pakeitimų. Pagal jį SSKP neteko vadovaujančio vaidmens statuso, o komunistai turėjo pasitraukti į istorijos paribį....
Laisvės Gynėjo ženklas 35-ųjų Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metinių proga 2025 m. kovo 14 d., penktadienį, 11 val. Lietuvos karininkų ramovėje (Kaunas, A. Mickevičiaus g. 19) bus pagerbti ir įvertinti laisvės gynėjai, kovoję už mūsų valstybės atkūrimą 1990–1991 metais. Mūsų valstybės atkūrimo rėmėjams pagerbimo ceremonija organizuojama jau ketvirtą kartą. Iškilmių metu bus pagerbti kariai savanoriai,...
Vyskupo Motiejaus Valančiaus knygnešiai ir jų keliai. Iliustracija iš Lietuvos kultūros fondo Knygnešio draugijos spaudai parengto leidinio „Žemaičių (Telšių ) vyskupija vysk. M. Valančiaus laikais“. Žemėlapį sudarė K. Misius. Schemą rengė B. Kaluškevičius. Vilnius, 2000 Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatės dr. Ernestos Kazakėnaitės kalba Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 35-mečio minėjime ir Valstybės Nepriklausomybės stipendijos įteikimo...
Seimo kanceliarijos nuotrauka (autorė Olga Posaškova) Suomijos Eduskuntos Pirmininko Jusio Hala-aho (Jussi Halla-aho) kalba Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime: Gerbiamieji Seimo nariai, kolegos parlamentų pirmininkai, man, kaip aukščiausiam Suomijos Eduskuntos atstovui, teko didelė garbė kreiptis į Jus šiandien, kai minime 35-ąsias Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Nepriklausomybės atkūrimo metines. Tuo metu man buvo 19 metų ir aš...
Nuotraukos: LGGRTC, Vanago Lietuva „Mūsų jėga glūdi mūsų sielose, mūsų širdyse, bet ne ginkluose“, – buvo įsitikinęs Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, žymus pokario partizanų vadas. Šie jo žodžiai ne tik primena praeitį, kuomet kovojantys lietuvių partizanai laukė laisvojo pasaulio pagalbos, bet ir rezonuoja su mūsų dienos geopolitikos realijomis. Todėl, kol mūsų šalyje dar nereikia ginklų, svarbu ugdyti patriotiškumą,...
Lietuvių karių rikiuotė Katedros aikštėje 1941 m. birželio 28 d.. Petro Stankero asm. archyvas Šiandien, kovo 11 d. Seimo Lietuvos Tarybos salėje steigiama Birželio sukilimo kolegija. Kaip teigia prof. Vytautas Landsbergis, šios kolegijos tikslas – pripažinti 1941 m. Lietuvos vasaros sukilimą prieš okupantę SSRS įžymiu Lietuvos ir Europos, tad ir tarptautiniu, istorijos faktu. Renginio metu bus...
Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarė Birutė Valionytė Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarė Birutė Valionytė puikiai prisimena tą lemtingą kovo dieną prieš 35-erius metus, tvyrojusią įtampą, vėliau sekusius nelengvus, bet žmonių vienybe įveiktus išbandymus. Artėjant Kovo 11-ąjai, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventei, su B. Valionyte kalbamės apie būtinybę būti vieningiems, laisvės skonį ir Lietuvą, kuri kaip mažas tvirtas žirnis...
Laukiant Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo. Vilnius, 1990 m. kovo 11 d. | Fotografas Romualdas Jurgaitis Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. VI-030-104 Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Kovo 11-osios 35-osios metinės mums primena ne tik kaip buvo sunku, bet ir kaip reikėjo skubėti, būti ryžtingiems ir vieningiems. Siūlome kiek pataisytą ir papildytą ankstesnių metų komentarą, skirtą šiai iškiliai...
Partizano Antano Kraujelio-Siaubūno (1928-1965) daugeliui pristatinėti nereikia. Tai buvo ilgiausiai aktyviai sovietų okupacinei valdžiai priešinęsis Lietuvos partizanas. A. Kraujelis net ir po septyniolikos metų kovos su įsibrovėliais krito su ginklu rankoje. Lietuvos gyventojų pasipriešinimas vyko ir toliau, jo formos keitėsi ir virto nesmurtiniu pasipriešinimu ir disidentine veikla, bet liko pavieniai aktyvūs partizanai, kurie ilgus metus...
Kairėje viršuje: Pirmasis Kovo 11-osios minėjimas prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Vilnius, 1991 m. kovo 10 d. | Fotografas Kęstutis Svėrys. Kairėje apačioje – Tūkstantinis mitingas Vingio parke. Vilnius 1988 m. liepos 9 d. | Fotografas Antanas Ališauskas. Dešinėje – Lietuvos studentų manifestacija remianti Lietuvos Nepriklausomybę. Vilnius, 1990 m. balandžio 12 d. | Fotografas...
Grupė Lietuvos disidentų, susirinkusių palaikyti teisiamą kovotoją dėl žmogaus teisių Romualdą Juozą Ragaišį. Pirmoje eilėje iš kairės klūpo: Algimantas Andreika, Robertas Grigas, Jonas Volungevičius ir Kęstutis Subačius. Antroje eilėje stovi: kunigas Jonas Kastytis Matulionis, neatpažinta moteris, Mečislovas Jurevičius, Sigitas Tamkevičius, Antanas Terleckas, Algirdas Statkevičius, Liutauras Kazakevičius, Leonora Sasnauskaitė ir neatpažintas vyras (Vilnius, 1979 11 19)....
Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, www.voruta.lt Nuotraukoje – Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugijos vadovės, Lietuvos karininkų ramovės valdybos ir tarybos nariai, renginio svečiai organizacijos dešimtmečio minėjimo dieną Ramovėje, Kaunas, 1935 m. kovo 3 d. LCVA, P-16318. Fotografijoje penkta iš kairės sėdi draugijos pirmininkė Sofija Oželienė, karo gydytojo Kazio...
Ona Striškienė, Panevėžio žygeivių klubo narė, www.voruta.lt Vasario 22 d. Lietuvos laisvės kovos įamžinimo sąjūdžio (LLKĮS) nario Algimanto Stalilionio pakviesti krašto istorijai neabejingi asmenys vyko į talką, į Raguvos miškus tvarkyti Lietuvos partizanų atminties vietų. LLKĮS yra pilietinė iniciatyva, jungianti akademinės bendruomenės narius, kraštotyrininkus, kūrėjus ir visus geros valios žmones, kurie puoselėja 1944–1953 m. Lietuvos...
Skaitytojams pristatoma paskutinė Lietuvos partizano Vlado Vyšniūno-Aušrelės-Gražvydo prisiminimų trilogijos knyga „Penktasis pragaro ratas. Alkanoji stepė“. Joje pasakojama apie lietuvių politinių kalinių gyvenimą ypatinguosiuose lageriuose Kazachstane, t. y. Balchašo ir Rytiniame Kounradskio lageriuose. Ši knyga turėtų užpildyti informacinę spragą apie Laisvės kovų dalyvius, patekusius į žiaurią GULAG’o mėsmalę, jų likimus tolimojoje Azijoje. Knygoje daug autentiškų liudijimų,...
Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis (centre) Žemės ūkio ir pramonės parodoje. Kaunas. 1924 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-22087 Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Vasario 26 d. minime Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Lietuvos valstybės kūrėjo, Lietuvos krikščionių demokratų partijos steigėjo, pirmojo konstituciniu būdu išrinkto, Gulag‘o pragarą iškentusio...
Raimundo Kaminsko nuotraukose – pažintinė-tiriamoji ekskursija Augustino Povilaičio gyvenimo takais Jurbarko rajone, vykusi 2023 metų rugpjūtį Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt Prieš 125 metus, (1900 m. vasario 24 d.) Pašventyje (Jurbarko r.) gimė Lietuvos kariuomenės savanoris, ilgametis Lietuvos saugumo institucijų karininkas, buv. Valstybės saugumo departamento direktorius Augustinas Povilaitis. Lietuvos Nepriklausomybės kovų...
Intos lagerio kaliniai: iš kairės ant motociklo sėdi Antanas Padleckis (muzikos mokytojas ir chorvedys), šalia Algimantas Kapturauskas. Nuotrauka iš Europeana, Kauno IX forto muziejaus archyvas Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt 2025 m. Vasario 16 d. Kaune, LPKTS salėje vyko antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvio, kompozitoriaus, mokytojo, Dainų švenčių dirigento Antano Padleckio...
Č. Iškausko nuotr. www.voruta.lt „Aš, krikštyta Lenino spaliukė, Pirmą Komuniją priėmusi pionierė, Sutvirtinimo sakramentą gavusi komjaunuolė, kartą grįžau iš mokyklos ir savo močiutei pasakiau, kad Dievas – tai Leninas, visur ir visame kame“… „(Pra)Rasta karta“ tai knyga apie mus – ištvėrusius sovietmetį ir nepasilikusius jame. Arba likusius,“ – savo knygą pristato žurnalistė, LRT televizijos laidų...
Zigmas Tamakauskas. Virginijaus Kašinsko nuotr. Zigmas Tamakauskas, Lietuvos laisvės kovų dalyvis, LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės Kultūros ir meno būrio narys, Kaunas, www.voruta.lt Netrukus vėl išauš Vasario 16-osios rytas – mūsų valstybės atkūrimo diena, žyminti esamų ir mūsų tolimesnių žingsnių kelią, kūrybinio darbo perspektyvą, vis šviesesnių dienų viltį. 1917 metų rugsėjo 18-22...
Liudvika Malinauskaitė apie 1882 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto nuotr. Mindaugas Surblys, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus muziejininkas, Palanga, www.voruta.lt Rastas dokumentas – gimimo-krikšto metrika – Šliūpų šeimos istorijoje atskleidžia naują faktą: Jono Šliūpo žmona Liudvika Malinauskaitė-Šliūpienė gimė 1865 m. vasario 14 d. (pagal senąjį kalendorių vasario 2 d.). Iki šiol...
Partizanų nuotrauka iš LGGRTC archyvo Ieškome kovoje žuvusių ar okupantų nužudytų ir slapčia užkastų laisvės kovotojų – partizanų, ryšininkų ir jų rėmėjų – palaikų. Visus, žinančius ar girdėjusius apie Lietuvos partizanų užkasimo vietas, taip pat žuvusių ir nerastų laisvės kovotojų giminaičius kviečiame susisiekti su mumis internetu paieskos@genocid.lt arba telefonu +370 646 49707, +370 646 41626....
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose saugoma vertybė, makabriškai iliustruojanti šiuos įvykius. Tai yra sveikinimas artėjančių 1940-ųjų proga. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrą ir narsiuosius Lietuvos karius sveikina Sovietų pajėgų Lietuvoje vadas divizijos vadas Korobkovas ir Sovietų pajėgų Lietuvoje karo komisaras brigados komisaras Lykovas Kęstas Vasilevskis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Viešųjų ryšių specialistas, Kaunas, www.voruta.lt Šiais...
Kun. L. Kalinauskas prie Vilkijos bažnyčios. 2007 m. XX a. aštuntajame dešimtmetyje viena svarbiausių ir įtakingiausių antisovietinio pasipriešinimo sąjūdžio krypčių Lietuvoje buvo kunigų ir tikinčiųjų priešinimasis Katalikų bažnyčios veiklos varžymui, tikinčiųjų teisių pažeidinėjimams. 1978 m. pabaigoje buvo įsteigtas tikinčiųjų ir dvasininkų teisių gynimo centras – Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas (TTGKK), kurio steigėjai buvo penki...
Straipsnio autorės nuotraukos Ona Striškienė, Panevėžio žygeivių klubo narė, www.voruta.lt Vasario 1 d. buvo lankytasi tragedijos, vykusios 1945 m. vasario 2 d., vietoje Mitabynės kaime, Paįstrio sen., Panevėžio r. Kalbėta apie įvykius, buvusius prieš 80-mt metų. Buvo remtasi 1994 m. Onos Jankevičiūtės-Strišienės spausdintu pasakojimu. Pasakojimas buvo apie tai, kas vyko 1945 metais per Grabnyčias. Matyt,...
Diskusijos dalyviai. Su mikrofonu – dr. Simonas Strelcovas Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejuje pristatyta dr. Arūno Bubnio sudaryta ir naujais istorinių tyrimų duomenimis papildyta knyga apie Holokaustą ir pasipriešinimą nacių okupacijai „The Holocaust in Lithuania: 1941–1944“. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro anglų kalba išleisto leidinio aktualumas aptartas diskusijoje „Knygos kaip medijos efektyvumas...
Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje garbės šauliai Ona Mikulskienė ir Alfonsas Mikulskis, 1980 m. Šiandien prisimename neatsiejamą nuo Šaulių sąjungos istorijos moterį – Oną Mikulskienę. Kanklininkė, pedagogė, kanklių orkestrų vadovė, JAV lietuvių visuomenės veikėja ir aktyvi, daug nuveikusi šaulė 1905 m. sausio 30 d. gimė Sibiro mieste Omske. Spaudos draudimo metais knygnešiu tapusį iš Aukštaitijos jos...