Pagerbti amžino poilsio atgulę už Lietuvos laisvę kovoję partizanai. Raimundo Kaminsko nuotraukos Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, www.voruta.lt 2025 m. balandžio 5 d. Panevėžio r. Berčiūnų Lietuvos kankinių bažnyčioje vyko Ažagų-Eimuliškio kautynių 80-mečio minėjimas. Minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis, kurias aukojo ir pamokslą pasakė Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas kartu su kun. teol. lic....
Antanas Sutkus foto Susitikimas su parodos „Saldus nomenklatūros gyvenimas“ kuratoriumi Thomu Schirmböcku Kauno fotografijos galerijoje. Ši paroda atskleidžia minkštąją kietosios sistemos pusę – Sovietų Sąjungos elito privilegijas, įamžintas legendinio Lietuvos fotografo Antano Sutkaus akimis. Prasidėjusi kaip reakcija į Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d., paroda virto daugiau nei istorine refleksija....
varena.lt nuotr. Vytautas Saulėnas, www.voruta.lt Man, gimusiam ir augusiam Pirčiupių kaime, dažnai tekdavo girdėti kaimo žmones minint pirmąją ir antrąją žemės liustracijas. Kiek paaugęs, ganydamas karves su senyvais vyrais, būdamas smalsus, klausinėjau jų, ką visa tai reiškia. Iš jų pasakojimų supratau, kad pirmoji žemės liustracija – tai buvo žemės paskirstymas valakais kaimo gyventojams. Antroji liustracija –...
Prieš 50 metų, 1975 m. balandžio 4 d. Žaslių geležinkelio stotyje įvyko viena didžiausių Lietuvoje geležinkelio katastrofų. Iš Vilniaus į Kauną maždaug 70 km per valandą greičiu važiavęs keleivinis traukinys, netoli Žaslių geležinkelio stoties, trenkėsi į per daug išsikišusią, atsarginiame kelyje stovėjusio prekinio traukinio cisterną su benzinu. Stiprus smūgis prakirto cisterną, nuo kibirkščių kilo didžiulis...
SSRS NKVD apie padėtį Lietuvoje po Smetonos režimo žlugimo (1940-06-07). Pav. Nr. 1 Prof. Aleksandras Vitkus, www.voruta.lt Bet kurios valstybės žvalgybiniai duomenys yra kruopščiai saugomi ir paprastai iškilus bet kokiam pavojui, dažniausiai būna naikinami ir retai išlieka istorijai, tuo labiau Sovietų Rusijos NKVD tarnybų. Lietuvos ypatingajame archyve (LYA) surasta byla „Lietuvos respublikos žvalgybos veikla prieš...
Gydytojos, tremtinės Dalios Grinkevičiūtės (1927–1987) atsiminimai „Lietuviai prie Laptevų jūros“ – vienas reikšmingiausių Rytų ir Vidurio Europos literatūros kūrinių. Į šešioliką kalbų ir verstas ir plačiai pasaulyje žinomas kūrinys – vienas ryškiausių sovietinių represijų liudijimų, lietuvių atminties žiburys plačiajame pasaulio literatūros vandenyne. Nenugulę užmarštyje prisiminimai, įspėjantys nepailsti ir nepasiduoti, 2021 m. buvo įtraukti į UNESCO...
Paminklas Kaniūkuose. J. Česnavičiaus nuotr. Gintautas Šapoka, www.alkas.lt, www.voruta.lt 1944 01 29 įvyko Kaniūkų kaimo Šalčininkų rajone tragedija. Sovietiniai partizanai nužudė keliasdešimt Kaniūkų kaimo gyventojų, o patį kaimą sudegino. Kaniūkų kaimas buvo Rūdninkų girios pakraštyje, o šiame miške nuo 1943 metų bazavosi Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) (LKP(b)) Genriko Zimano vadovaujami partizanai, viso čia slapstėsi apie...
Pasakojimą parengė Vilma Ektytė, Lietuvos ypatingasis archyvas Sovietų saugumas akylai stebėjo į SSRS uostus atplaukiančių laivų, plaukiojusių su užsienio valstybių vėliavomis, įgulas, bandė verbuoti jų narius. Ypač daug dėmesio sulaukdavo su Vakarų valstybių vėliavomis atplaukiančių laivų įgulų nariai. Klaipėdoje kontržvalgybinį darbą tarp laivų iš užsienio įgulų vykdė Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų...
Kauno vokiečių gimnazijos mokytojai 1924-1925 mokslo metais. Foto: Kauno miesto muziejus, https://pries100metu.kaunomuziejus.lt/ Benediktas Šetkus, www.voruta.lt Kiekvienas bent kiek išmanantis istoriją žino, kad 1933 m. pavasarį Lietuva buvo nepriklausoma valstybė. Į rytus nuo jos neaprėpiamoje Sovietų sąjungoje viešpatavo Josifas Stalinas, o artimiausioje į vakarus valstybėje – Vokietijoje, ką tik prie valstybės vairo buvo stojęs Adolfas Hitleris. ...
Prasidėjęs pavasaris atnešė gerų žinių – kovo 15 d. rasti Lietuvos partizanų dokumentai. Nedidelis pluoštelis į ritinėlį susuktų ir į artilerijos sviedinio tūtą sudėtų dokumentų, rastas Raseinių rajone, buvusio Paserbenčio kaimo teritorijoje, šalia dabartinio Pašaltuonio III kaimo. Tūta su dokumentais buvo paslėpta po žeme, maždaug 20‒30 cm gylyje. Radinį aptikęs Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karys...
Iš kairės į dešinę: Nevilis Čemberlenas, Eduaras Daladjė, Adolfas Hitleris ir Benitas Musolinis prieš susitarimo pasirašymą. 1938 m. rugsėjo 30 d. Bundesarchiv, Bild 183-R69173 / CC-BY-SA 3.0, CC BY-SA 3.0 DE Išėjo VORUTA žurnalo 2025 m. kovo (I ketvirčio) numeris (Nr. 1 – 887). Jame – Česlovo Iškausko įvadinis straipsnis aktualia tema: „Sąmokslo grandinė: Hitleris...
Aleksandras Mantautas (iki 1939 m. Marcinkevičius) – Lietuvos valstybės, visuomenės ir Lietuvos Šaulių Sąjungos veikėjas, daug nuveikęs tautinio atgimimo, lietuvybės ir Lietuvos labui. Gimė Trakų apskrityje prieš 130 metų, 1895 m. kovo 19 d. Dar jaunystėje kūrė moksleivių draugijas, jaunųjų rašytojų ir blaivybės kuopeles. Kaip ir daugelis jo kartos lietuvių, Pirmojo pasaulinio karo metais buvo...
Antanas Kraujelis-Siaubūnas. Ne vėliau kaip 1964 m. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47457/3, t. 1, l. 218 Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Kovo 17-ąją minime paskutinio Lietuvos laisvės kovotojo Antano Kraujelio-Siaubūno 60-ąsias žūties metines. Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanas vienuolika metų vienas slapstėsi nuo jį persekiojusių sovietinių...
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Prieš 35 metus, 1990 – ųjų kovo 14 d., praėjus vos keletui dienų po Nepriklausomybės atkūrimo akto priėmimo Lietuvoje, Sovietų Sąjungoje buvo priimtas įstatymas dėl SSRS prezidento posto įsteigimo ir 6 – ojo konstitucijos straipsnio pakeitimų. Pagal jį SSKP neteko vadovaujančio vaidmens statuso, o komunistai turėjo pasitraukti į istorijos paribį....
Laisvės Gynėjo ženklas 35-ųjų Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metinių proga 2025 m. kovo 14 d., penktadienį, 11 val. Lietuvos karininkų ramovėje (Kaunas, A. Mickevičiaus g. 19) bus pagerbti ir įvertinti laisvės gynėjai, kovoję už mūsų valstybės atkūrimą 1990–1991 metais. Mūsų valstybės atkūrimo rėmėjams pagerbimo ceremonija organizuojama jau ketvirtą kartą. Iškilmių metu bus pagerbti kariai savanoriai,...
Vyskupo Motiejaus Valančiaus knygnešiai ir jų keliai. Iliustracija iš Lietuvos kultūros fondo Knygnešio draugijos spaudai parengto leidinio „Žemaičių (Telšių ) vyskupija vysk. M. Valančiaus laikais“. Žemėlapį sudarė K. Misius. Schemą rengė B. Kaluškevičius. Vilnius, 2000 Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatės dr. Ernestos Kazakėnaitės kalba Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 35-mečio minėjime ir Valstybės Nepriklausomybės stipendijos įteikimo...
Seimo kanceliarijos nuotrauka (autorė Olga Posaškova) Suomijos Eduskuntos Pirmininko Jusio Hala-aho (Jussi Halla-aho) kalba Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime: Gerbiamieji Seimo nariai, kolegos parlamentų pirmininkai, man, kaip aukščiausiam Suomijos Eduskuntos atstovui, teko didelė garbė kreiptis į Jus šiandien, kai minime 35-ąsias Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Nepriklausomybės atkūrimo metines. Tuo metu man buvo 19 metų ir aš...
Nuotraukos: LGGRTC, Vanago Lietuva „Mūsų jėga glūdi mūsų sielose, mūsų širdyse, bet ne ginkluose“, – buvo įsitikinęs Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, žymus pokario partizanų vadas. Šie jo žodžiai ne tik primena praeitį, kuomet kovojantys lietuvių partizanai laukė laisvojo pasaulio pagalbos, bet ir rezonuoja su mūsų dienos geopolitikos realijomis. Todėl, kol mūsų šalyje dar nereikia ginklų, svarbu ugdyti patriotiškumą,...
Lietuvių karių rikiuotė Katedros aikštėje 1941 m. birželio 28 d.. Petro Stankero asm. archyvas Šiandien, kovo 11 d. Seimo Lietuvos Tarybos salėje steigiama Birželio sukilimo kolegija. Kaip teigia prof. Vytautas Landsbergis, šios kolegijos tikslas – pripažinti 1941 m. Lietuvos vasaros sukilimą prieš okupantę SSRS įžymiu Lietuvos ir Europos, tad ir tarptautiniu, istorijos faktu. Renginio metu bus...
Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarė Birutė Valionytė Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarė Birutė Valionytė puikiai prisimena tą lemtingą kovo dieną prieš 35-erius metus, tvyrojusią įtampą, vėliau sekusius nelengvus, bet žmonių vienybe įveiktus išbandymus. Artėjant Kovo 11-ąjai, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventei, su B. Valionyte kalbamės apie būtinybę būti vieningiems, laisvės skonį ir Lietuvą, kuri kaip mažas tvirtas žirnis...
Laukiant Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo. Vilnius, 1990 m. kovo 11 d. | Fotografas Romualdas Jurgaitis Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. VI-030-104 Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Kovo 11-osios 35-osios metinės mums primena ne tik kaip buvo sunku, bet ir kaip reikėjo skubėti, būti ryžtingiems ir vieningiems. Siūlome kiek pataisytą ir papildytą ankstesnių metų komentarą, skirtą šiai iškiliai...
Partizano Antano Kraujelio-Siaubūno (1928-1965) daugeliui pristatinėti nereikia. Tai buvo ilgiausiai aktyviai sovietų okupacinei valdžiai priešinęsis Lietuvos partizanas. A. Kraujelis net ir po septyniolikos metų kovos su įsibrovėliais krito su ginklu rankoje. Lietuvos gyventojų pasipriešinimas vyko ir toliau, jo formos keitėsi ir virto nesmurtiniu pasipriešinimu ir disidentine veikla, bet liko pavieniai aktyvūs partizanai, kurie ilgus metus...
Kairėje viršuje: Pirmasis Kovo 11-osios minėjimas prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Vilnius, 1991 m. kovo 10 d. | Fotografas Kęstutis Svėrys. Kairėje apačioje – Tūkstantinis mitingas Vingio parke. Vilnius 1988 m. liepos 9 d. | Fotografas Antanas Ališauskas. Dešinėje – Lietuvos studentų manifestacija remianti Lietuvos Nepriklausomybę. Vilnius, 1990 m. balandžio 12 d. | Fotografas...
Grupė Lietuvos disidentų, susirinkusių palaikyti teisiamą kovotoją dėl žmogaus teisių Romualdą Juozą Ragaišį. Pirmoje eilėje iš kairės klūpo: Algimantas Andreika, Robertas Grigas, Jonas Volungevičius ir Kęstutis Subačius. Antroje eilėje stovi: kunigas Jonas Kastytis Matulionis, neatpažinta moteris, Mečislovas Jurevičius, Sigitas Tamkevičius, Antanas Terleckas, Algirdas Statkevičius, Liutauras Kazakevičius, Leonora Sasnauskaitė ir neatpažintas vyras (Vilnius, 1979 11 19)....
Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, www.voruta.lt Nuotraukoje – Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugijos vadovės, Lietuvos karininkų ramovės valdybos ir tarybos nariai, renginio svečiai organizacijos dešimtmečio minėjimo dieną Ramovėje, Kaunas, 1935 m. kovo 3 d. LCVA, P-16318. Fotografijoje penkta iš kairės sėdi draugijos pirmininkė Sofija Oželienė, karo gydytojo Kazio...
Ona Striškienė, Panevėžio žygeivių klubo narė, www.voruta.lt Vasario 22 d. Lietuvos laisvės kovos įamžinimo sąjūdžio (LLKĮS) nario Algimanto Stalilionio pakviesti krašto istorijai neabejingi asmenys vyko į talką, į Raguvos miškus tvarkyti Lietuvos partizanų atminties vietų. LLKĮS yra pilietinė iniciatyva, jungianti akademinės bendruomenės narius, kraštotyrininkus, kūrėjus ir visus geros valios žmones, kurie puoselėja 1944–1953 m. Lietuvos...
Skaitytojams pristatoma paskutinė Lietuvos partizano Vlado Vyšniūno-Aušrelės-Gražvydo prisiminimų trilogijos knyga „Penktasis pragaro ratas. Alkanoji stepė“. Joje pasakojama apie lietuvių politinių kalinių gyvenimą ypatinguosiuose lageriuose Kazachstane, t. y. Balchašo ir Rytiniame Kounradskio lageriuose. Ši knyga turėtų užpildyti informacinę spragą apie Laisvės kovų dalyvius, patekusius į žiaurią GULAG’o mėsmalę, jų likimus tolimojoje Azijoje. Knygoje daug autentiškų liudijimų,...
Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis (centre) Žemės ūkio ir pramonės parodoje. Kaunas. 1924 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-22087 Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Vasario 26 d. minime Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Lietuvos valstybės kūrėjo, Lietuvos krikščionių demokratų partijos steigėjo, pirmojo konstituciniu būdu išrinkto, Gulag‘o pragarą iškentusio...
Raimundo Kaminsko nuotraukose – pažintinė-tiriamoji ekskursija Augustino Povilaičio gyvenimo takais Jurbarko rajone, vykusi 2023 metų rugpjūtį Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt Prieš 125 metus, (1900 m. vasario 24 d.) Pašventyje (Jurbarko r.) gimė Lietuvos kariuomenės savanoris, ilgametis Lietuvos saugumo institucijų karininkas, buv. Valstybės saugumo departamento direktorius Augustinas Povilaitis. Lietuvos Nepriklausomybės kovų...
Intos lagerio kaliniai: iš kairės ant motociklo sėdi Antanas Padleckis (muzikos mokytojas ir chorvedys), šalia Algimantas Kapturauskas. Nuotrauka iš Europeana, Kauno IX forto muziejaus archyvas Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt 2025 m. Vasario 16 d. Kaune, LPKTS salėje vyko antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvio, kompozitoriaus, mokytojo, Dainų švenčių dirigento Antano Padleckio...