Karo mokyklos IX laidos karininkų išleistuvės, 1927 m. Pamaldos Karo mokyklos aktų salėje. Pirmoje eilėje (iš kairės): pirmas – gen. št. plk. Povilas Plechavičius (1890-1973), antras – krašto apsaugos ministras plk. Teodoras Daukantas (1884-1960), trečias – Prezidentas Antanas Smetona (1874-1944), ketvirtas – Lietuvos kariuomenės vadas gen. Silvestras Žukauskas (1860-1937) Greičiausiai šį barzdotą veidą savo...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido istorikų – dr. Dariaus Furmonavičiaus, dr. Augustino Idzelio, prof. dr. Igno K. Skrupskelio ir dr. Dainiaus Noreikos įžvalgomis bei naujais istoriniais duomenimis praturtintą knygą „The Holocaust in Lithuania: 1941–1944“. Jos sudarytojas ir daugumos straipsnių autorius – istorikas dr. Arūnas Bubnys. Šiandien Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejuje (Pylimo g. 4A,...
Violeta Rutkauskienė, JAV, www.voruta.lt Kaniūkų kaimo žmonių žudynės 1944 m. sausio 29 d. buvo itin žiauri sovietinių partizanų akcija prieš taikius vietos gyventojus bei to kaimo ūkininkus, kurie bandė pasipriešinti raudonųjų banditų savivalei, apginti savo šeimas, turtą ir sunkiai užaugintą derlių. Apie šią žiaurią sovietinių diversantų- banditų akciją prieš taikius to kaimo gyventojus ilgą...
Palangos bendruomenė paminėjo Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną Kartu su visu pasauliu minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, Palangos žydų bendruomenė ir jos pirmininkas Vilius Gutmanas su Palangos miesto savivaldybės vicemeru Rimantu Antanu Mikalkėnu, Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus specialistais, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus muziejininkais ir palangiškiais aplankė...
Sausio 27 d. minime Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną, skirtą didžiausios Nacistinės Vokietijos Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metinėms. Šią dieną, kurią 2005 m. įsteigė JT Generalinė Asamblėja, pagerbiamas nacizmo aukų atminimas. Europos atminties ir solidarumo tinklas (ENRS) kviečia bendruomenes prisijungti prie šio minėjimo kasmetinės kampanijos. Šiais metais ji skirta Mieczysławo Kościelniako – Aušvico kalinio ir...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kartu su partneriais LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos kasmet organizuoja tradicinį nacionalinį mokinių konkursą „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Konkurso tikslas – ugdyti mokinių pilietiškumą, skatinti jų domėjimąsi Lietuvos okupacijų ir laisvės kovų istorija, ugdyti...
Sausio 30 d. (ketvirtadienis) 18 val., minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys kartu su Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktoriumi dr. Simonu Strelcovu kviečia į istorikų įžvalgomis ir naujais istoriniais duomenimis praturtintos knygos „The Holocaust in Lithuania: 1941–1944“ sutiktuves ir diskusiją Lietuvos žydų...
Kunigas Alfonsas Svarinskas griežtojo režimo pataisos darbų lageryje. Permės sritis, Čiusovo rajonas. [1986–1987 m.] Dokumentinio filmo „Kas jūs, kunige Svarinskai?..“ (Lietuvos kino studija, 1987 m., režisierius Ferdinandas Kauzonas) kadras Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis, www.lya.archyvai.lrv.lt Sausio 21 d. minėsime bekompromisės kovos už bažnyčią, tikinčiųjų teises ir katalikišką dorovę simboliu tapusio...
Gintautas Tamulaitis, Kaunas, www.voruta.lt Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės 202-oji šaulių kuopa, Kauno apskrities skyriaus savanorių kūrėjų sąjunga, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Kauno skyrius 2025 m. sausio 15 d. paminėjo 102-ąsias Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines, nes pagrindiniai planai 1923 metų sausio 3-5 d. Klaipėdos sukilimui buvo ruošiami Kaune. Paminėjimas...
Laikraštis „Pavergtas pajūris“. 1948 m. LYA nuotr. Tyrinėdami Lietuvos moterų partizanių istorijas skaitėme šimtus jų biografijų, pervertėme tūkstančius baudžiamųjų bylų lapų. Jose gausu ir laisvės kovotojų kūrybos – dienoraščių, eilėraščių, rankdarbių, atvirukų. Tai – nebylūs ir tuo pačiu metu iškalbingi ano laikmečio liudijimai. Besklaidydami suimtų Palangos gimnazistų baudžiamąją bylą aptikome ir jų leistą laikraštį „Pavergtas...
Kristijono Donelaičio vardą rusija ištrynė. Muziejus pervadintas į „Literatūros“ muziejų. Interneto svetainės ekrano nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Kol greitai naujuoju Amerikos prezidentu oficialiai tapsiantis Donaldas Trumpas reiškia ekspansines pretenzijas į Kanadą, Grenlandiją ir Panamos kanalą, Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda, kaip pareiškė Kremlius, irgi neatsilieka. Neseniai jis pasakė: „Kad ir kaip Rusija stengtųsi,...
Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Gintaro Žagunio užkarda. Poškonių k., Šalčininkų raj., 2000 m. Fotografas nenurodytas. Aldonos Žagunienės asmeninis archyvas Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) nariai Agnė Bilotaitė, Mindaugas Lingė, Daiva Ulbinaitė ir Arvydas Anušauskas raštu kreipėsi į Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisiją dėl būtinybės keisti dabartinį teisinį reguliavimą siekiant panaikinti...
Argentinos Berisso „Nemuno“ ir Tandil „Laisva Lietuva“ lietuvių bendruomenės nuotr. Argentinos Lietuvių draugija „Nemunas“, www.voruta.lt Argentinoje, Berisso mieste, buvo minimos 34-osios tragiškos 1991 m. sausio 13-osios nakties metinės. Minint laisvės gynėjų dieną, vyko iniciatyva „Gyvybės ir mirties keliu – Pagarbos bėgimas“. Prie kilnios akcijos prisidėjo ir „Nemuno“ draugijos nariai, bėgdami nuo „Rūpintojėlio“ koplytstulpio iki Lietuvių...
Kviečiame apžiūrėti Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius) eksponuojamą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijos ir laisvės kovų muziejaus darbuotojų parengtą parodą „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“, skirtą 1945–1948 m. iš sovietų okupuotos Rytų Prūsijos teritorijos į Lietuvą atklydusiems našlaičiams, vadinamiems „vilko vaikams“ atminti. Pasibaigus Antrajam...
Lietuva budi – Spaudos rūmai. 1991 m. Alfredo Girdziušo nuotr. Zigmas Tamakauskas, Lietuvos laisvės kovų dalyvis, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ kav., Kaunas, www.voruta.lt Sausio 13-osios rytmety prie daugelio langų, jau pagal nusistovėjusią tradiciją, vėl sumirgės uždegtų žvakių liepsnelės, simbolizuojančios Atmintį, žuvusių 14 Lietuvos gynėjų prisiminimų Šviesą, Tikėjimą ir Viltį. 1991 metų viduržiemy didelį...
1991 m. sausis. Alfredo Girdziušo nuotr. Rasa Jakubauskienė, www.traku-zeme.lt Laikas eina, bet Sausio 13-osios tragiški įvykiai atmintin įsirėžė visam gyvenimui. Tuo įsitikinę tuomet Lietuvos radijuje ir televizijoje (LRT) žurnalistikos praktiką atlikę Vilniaus universiteto žurnalistikos studentai Jūratė ir Vaidas Buiviai. Dar iki šiol jų akyse stovi LRT pastate nušauto kariškio ant grindų tįsantis kūnas, baimės ir...
Sausio 13-osios įvykiai. LRT archyvas. P. Lileikio nuotr. Sausio 13-ąją savo gyvybes dėl Lietuvos nepriklausomybės ir laisvo žiniasklaidos žodžio paaukoję žmonės tai darė pasitelkdami savo drąsą ir vienybę, o ne ginklus. LRT kviečia pagerbti jų atminimą ir prisiminti tragiškos nakties įvykius. Žuvę laisvės gynėjai bus pagerbti sausio 12-ąją, sekmadienį, šalia LRT Sausio 13-osios memorialo....
Elenos Spirgevičiūtės Kauno VIII gimnazijos baigimo atestatas. 1943 m. birželio 5 d. KRVA. F. R-1021, ap. 2, b. 233, l. 3-3 a.p. Elena Spirgevičiūtė gimė 1924 m. gruodžio 22 d. tarnautojų Stasio (1897–1945) ir Elenos (1902–1986) Spirgevičių šeimoje. 1928 m. S. Spirgevičius nusipirko žemės sklypą Kaune, Tvirtovės alėjoje ir neilgai trukus šeima įsikūrė naujai pastatytuose...
Nepavykusiu Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų šturmu prasidėjo karinė agresija prieš nepriklausomybę atkūrusią Lietuvos valstybę. Vilnius, 1991 m. sausio 8 d. | Fotografas Algirdas Sabaliauskas. Algirdo Sabaliausko asmeninis archyvas Lietuvos žmonių valia ir prigimtine teise 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba paskelbė atkurianti Lietuvos Nepriklausomybę. Sovietų Sąjunga nebegalėjo sulaikyti Lietuvos priimtų sprendimų,...
Bado akcija Gedimino (dabar-Katedros) aikštėje, skirta politiniams kaliniams. Centre: disidentai Algimantas Andreika, Jadvyga Bieliauskienė ir Petras Cidzikas. Vilnius, 1988 m. rugpjūčio 17-26. Fotografas Virgilijus Usinavičius Vytas Miliauskas, 1941-ųjų metų tremtinys, www.voruta.lt Voruta.lt skaitytojams siūlome šviesaus atminimo tremtinio, buvusio Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos valdybos pirmininko Vyto Miliausko (1941 – 2022) 2017 metų sausį parengtą...
Pirmąją naujųjų 2025-ųjų metų dieną minėjome iškilaus Lietuvos laisvės kovotojo, Dainavos partizanų apygardos vado Liongino Baliukevičiaus-Dzūko 100-ąsias gimimo metines. Lietuvos ypatingasis archyvas parengė L. Baliukevičiaus-Dzūko atminimui skirtą virtualų iliustruotą pasakojimą, kuriame pristatomi iki šiol nematyti J. Baliukevičiaus-Dzūko dokumentai ir nuotraukos bei plačiau neskelbti faktai apie poetų K. Kubilinsko, A. Skinkio ir trečiojo, mažai žinomo poeto...
Per partizaninį karą pirmą kartą Lietuvos istorijoje moteris kovotoja tapo reiškiniu, o ne vienetiniu atveju ar išimtimi. Gal ne visada su ginklu, bet dažnai jos buvo tos, kurios rūpinosi logistika, ryšiais, maisto ruošimu, uniformų siuvimu ir adymu, spaudos leidyba bei medicina. Kaip pažymi istorikas Darius Juodis, „konkretūs pavyzdžiai rodo, kad partizanės dažniausiai dirbo medicinos, spaudos...
Lionginas Baliukevičius–Dzūkas – Lietuvos partizaninio judėjimo dalyvis, rezistentas, Dainavos apygardos vadas, 1925 m. sausio 1 d. gimė Alytuje. Baigęs Alytaus gimnaziją, vaikinas studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete. Tarnavo Vietinėje rinktinėje, o po jos išardymo buvo išsiųstas į Čekoslovakiją. Patekęs į Raudonosios armijos nelaisvę, tik per didelius vargus grįžo į Lietuvą kur išsyk įsijungė į...
Zigmas Tamakuskas. Asmeninė nuotr. Zigmas Tamakauskas, LLKS štabo viršininko pavaduotojas, LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės kultūros ir meno būrio narys, Kaunas, www.voruta.lt Baigiasi 2024-ieji. Dažnai apmąstome juose nuveiktus ir nenuveiktus darbus, sėkmes ir nesėkmes, buvusias džiaugsmo valandėles ir skausmingas netektis. Gal kai kam Naujieji bus tik kalendoriaus lapelio pakeitimas ar šurmulingi šampano taurių skambūs...
VDKM archyvo nuotr. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba paskelbė atkurianti Lietuvos Nepriklausomybę. Sovietų Sąjunga, nebegalėdama sulaikyti Lietuvos sprendimų, toliau demonstravo karinę galią ir tikėjosi sunaikinti laisvės siekį. Lietuvos žmonių laikysena buvo išbandyta 1991 metų sausį. Naktį iš sausio 7-osios į 8-ąją pagrindinėse Vilniaus miesto gatvėse pasirodė tankai ir šarvuočiai. Situaciją aštrino...
Radviliškio rajone esančioje Šeduvos seniūnijoje sukurti keli paminklai Holokausto aukoms pagerbti. K. Markevičiaus nuotr. Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras (LŽTKC) kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą, ragindamas pradėti tyrimą dėl neseniai pastebėtų įvykių, susijusių su paminklais Radviliškio rajone, Šeduvos ir Baisogalos seniūnijose. Šie paminklai yra skirti žydų tautybės asmenims, sušaudytiems Antrojo pasaulinio karo pradžioje atminti....
LGGRTC nuotr. 2024 m. gruodžio 19-oji darbo diena Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre prasidėjo neįprastai. Svečiuose apsilankė Lietuvos šaulių sąjungos Vlado Putvinskio-Putvio klubo prezidentas, Vyčio kryžiaus kavalierius Stasys Ignatavičius. Jis nuo LŠS vado plk.ltn. Lino Idzelio įteikė apdovanojimą LGGRTC Istorinės atminties įamžinimo skyriaus vyriausiajai istorikei Rūtai Trimonienei. Ji pagerbta Lietuvos šaulių sąjungos trečio...
Algimanto Stankūno asmeninio archyvo nuotr. Gruodžio 15-ąją mus pasiekė liūdna žinia: mus paliko dar vienas partizaninio karo epochos liudininkas, pelnytai laikytas paskutiniuoju šios kovos simboliu Kėdainių rajone – Algimantas Stankūnas (1931-2024). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr .Arūnas Bubnys savo ir visos Centro bendruomenės vardu reiškia nuoširdžią užuojautą dėl partizanų kovų...
Dalios Grinkevičiūtės muziejus Daugelis tikriausiai esate skaitę gydytojos, tremtinės Dalios Grinkevičiūtės (1927–1987) atsiminimus „Lietuviai prie Laptevų jūros“. 1941 m. Grinkevičių šeima buvo ištremta į Jakutiją, bet 1949 m. Daliai pavyko pabėgti ir grįžti į Lietuvą. Į knygą nugulę lietuvių tremtinių kančių liudijimai – vienas ryškiausių tremties literatūros kūrinių. Pirmasis šių atsiminimų variantas buvo parašytas 1949–1950...