Želigovskio maištas ( „bunt Żeligowskiego“). Vilnius, 1920 m. Nuotraukos autorius nežinomas. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Lietuvos lenkų diasporos vaidmuo mūsų šalies istorijoje, lygiai kaip ir valstybės santykiai su didesniąja kaimyne iš Vakarų, yra gana prieštaringi, netolygūs ir kupini įvairių sukrėtimų. Žinoma, pirmiausiai mes akcentuojame tuos momentus, kurie kėlė grėsmę Lietuvos saugumui ir kurie komplikavo...
Leidyklos „Briedis“ nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Trys vasaros mėnesiai – birželis, liepa, rugpjūtis, ko gero, yra lemtingiausi Lietuvos likimui. Tuomet, 1939 – 1941 m., šis sudėtingas laikotarpis atnešė tautai negirdėtas tragedijas ir netektis. Tad grįžkime į 1940 – ųjų liepą, kai vyko vadinamojo Liaudies Seimo rinkimų spektaklis, o paskui, liepos 21 d., Kauno...
Lietuvių mokslo draugijos valdyba 1934 m. Iš kairės: kun. Kristupas Čibiras, Bronius Untulis, Antanas Juknevičius, kun. Antanas Viskantas, Povilas Karazija, Konstantinas Stašys, Marcelinas Šikšnys. – Vilniaus kultūrinis gyvenimas, Vilnius, 2006, įklija Kazys Misius, inžinierius, kraštotyrininkas, www.voruta.lt 1907 m. Jono Basanavičiaus pastangomis Vilniuje buvo įsteigta Lietuvių mokslo draugija. Rusų valdžia tos draugijos veiklos beveik netrukdė. Apie...
Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Pirmąją straipsnio apie Dūkštą dalį prašome skaityti ČIA. Renkant medžiagą apie nepriklausomybės kovas Dūkšto ir aplinkinių gyvenviečių apylinkėse, kaip paprastai karštą vasarą su anūkais nuvykstu išsimaudyti ir poilsiauti prie nepaprastai skaidraus Šventojo ežero. Prie jo susirenka šeimos net iš Visagino. Nors girdisi ir rusiška šneka, bet ji mūsų nejaudina, jeigu tik tie...
Stanislovas Narutavičius. LNM nuotr. Dr. Valdas Selenis, Lietuvos nacionalinio muziejaus muziejininkas-archyvaras, www.voruta.lt 2022 m. rugsėjo 2 d. sukanka 160 metų Lietuvos politiniam ir visuomenės veikėjui, teisininkui ir Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarui Stanislovui Narutavičiui. Genealogai teigia, kad nėra tiksliai žinoma, kur 1862 m. jis iš tikrųjų gimė– Brėvikiuose ar Telšiuose, tačiau gimtine laikytini Brėvikių dvaras...
Vokiečių tankai J. Basanavičiaus g. Vilniuje. Tolumoje plevėsuoja Trispalvė. 1941 m. birželio 24 d. Sakalo Gorodeckio asmeninio archyvo nuotrauka Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Prieš 81-rius metus įvykęs Birželio sukilimas gali būti prilygintas nebent Vytauto Didžiojo žygiams, ryžtingam Klaipėdos atsiėmimui 1923-ųjų sausį arba net Sąjūdžiui, atvedusiam į sovietinės imperijos laidotuves. Tiesa, su tam tikromis išlygomis,...
Prof. dr. Dobilas Kirvelis, www.traku-zeme.lt Kas aš – rusas ar ukrainietis – šiandien žiauraus karo sąlygomis šią dilemą sprendžia daugybė Ukrainos piliečių. Kažkada anksčiau, istoriniais Abiejų Tautų Respublikos laikais ir dar vėliau, ukrainietis sprendė klausimą: kas jis – lenkas, rusas, ukrainietis ar net lietuvis? Pvz., žymiausio Osmanų imperijos sultono Suleimano Didžiojo (1494–1566 m.) numylėtinė, išskirtinė...
Jurgio Jodkovskio portretas iš Vrublevskių bibliotekos fondų Dr. Irma Randakevičienė, Vilnius, www.voruta.lt Jurgis Jodkovskis gimė 1862 m. balandžio 23 d. Kisieliškių dvare, stovėjusiame už kelių kilometrų nuo Jiezno dvarininkų Ievos Tamošiūnaitės ir Leono Jurgio Jodkovskių šeimoje. Be Jurgio dvare augo vyresnėlė sesuo Teresė bei brolis Gabrielis. Seserys Antanina ir Melanija, tikėtina, buvo auklėjamos Vilniuje. 1867...
Talkos mitingas. J. Česnavičiaus nuotr. Gruodžio 15 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) svarstys dar praeitoje Seimo kadencijoje pateiktus du alternatyvius Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektus – XIIIP-535 ir XIIIP-471. Projektą XIIIP-471 2017 m. parengė Audronis Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Stasys Šedbaras, Agnė Bilotaitė, Vytautas Juozapaitis ir kiti. Jame paliekamas Lietuvos piliečio...
Irena Andrukaitienė, Kovo 11-osios akto signatarė, Anykščiai Sąjūdžio laikais prasidėjęs nacionalinio atgimimo procesas dalyje Rytų Lietuvos rajonų vietos LKP/SSKP nomenklatūrinių sluoksnių pastangomis ėmė reikštis pavojingomis autonomizacijos formomis, skatinusiomis ne tik tautinę priešpriešą, bet ir grasinusiomis šalies žemių vientisumui. Reaguojant į šias nuotaikas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) steigiamajame suvažiavime, vykusiame 1988 m. spalio 22–23 d., buvo...
Juliaus Mieželaičio nuotr./Lietuvos nacionalinis muziejus / Motorizuoti pėstininkai kerta buvusią demarkacijos liniją ties Širvintomis 1939 m. spalio 27-ąją. Dr. Vytautas Sinica, www.propatria.lt Autorius yra politologas, VU doktorantas, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas Visai neseniai ir kaip visada tylomis praėjo Vilniaus atgavimo sukaktis. 1939 metų spalio 27 dieną Vilnius grįžo Lietuvai, o kitą dieną į jį įžengė Lietuvos...
www.voruta.lt Atminimo įamžinimas yra svarbus, jis išreiškia žmogaus santykį su praeitimi. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tarnybos metu žuvo 36 policijos pareigūnai. Sunku suskaičiuoti, kiek žuvo pareigūnų, tarnavusių tarpukariu, kai policija buvo viena iš pagrindinių krašto administracinių jėgų, palaikiusių viešąją tvarką ir piliečių saugumą Lietuvai sunkiu nepriklausomybės laikotarpiu. Šių metų rugsėjo mėnesio pabaigoje į Utenos apskrities vyriausiąjį...
Vyrai darniai ir saugiai kelia kryžių į nuolatinę jo vietą. Nuotraukos ir video – autorės Neringa Tuškevičienė, Musninkai, Širvintų raj. www.voruta.lt Trys kryžiai pagaminti ir du jau pastatyti Širvintų rajone – Musninkuose bei Taučiulių kaime. Dar vienas kiek vėliau bus pastatytas Skėterių kaime (šiuo metu derinami leidimai). Šios trys gyvenvietės – pagrindiniai Musninkų valsčiaus Nepriklausomybės...
Lietuvybės nešėjai lenkų okupuotame Vilniaus krašte 1935m. Hermanas Misiūnas su Kukutėliečiais. Šeimos archyvo nuotr. Karolis Lučunas, Vilniaus Karoliniškių gimnazijos 4B klasės mokinys, www.voruta.lt Net ir tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo vieno žingsnio… Esu Karolis Lučunas, abiturientas, gyvenu ir mokausi Vilniuje. Kaip ir kiekvienas šių dienų jaunuolis, domiuosi tuo, kas teikia džiaugsmo, pasitenkinimo, – dešimt...
Normal 0 19 false false false MicrosoftInternetExplorer4 /* Style Definitions */ table.MsoNormalTable {mso-style-name:“Įprastoji lentelė“; mso-tstyle-rowband-size:0; mso-tstyle-colband-size:0; mso-style-noshow:yes; mso-style-parent:““; mso-padding-alt:0cm 5.4pt 0cm 5.4pt; mso-para-margin:0cm; mso-para-margin-bottom:.0001pt; mso-pagination:widow-orphan; font-size:10.0pt; font-family:“Times New Roman“; mso-ansi-language:#0400; mso-fareast-language:#0400; mso-bidi-language:#0400;} Laima Papšytė-Stūglienė, Švenčionys, www.voruta.lt Praūžus karo audroms, 1918 m. vasarą ešelonas po ešelono iš Rusijos į Vilnių pradėjo grįžti lietuviai pabėgėliai. Pakeliui...
Birutė Raginytė-Žemaitienė, www.propatria.lt Labai džiaugiuosi, kad man į rankas pateko 2020 metų pabaigoje išleista mano buvusio dėstytojo, gerbiamo Juozo Maceikos (1904-1991) knyga „Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais“. Knygos turinys tarytum sugrąžina į mano vaikystę Lenkijos okupuotame krašte – Ignalinos rajone Vidiškių seniūnijoje Gerveliškės kaime. Šiame krašte daug paminėtinų Rytų Aukštaitijos parapijų (manoji Daugėliškio, taip...
Vincas Mickevičius Kapsukas. 1933 m. Lietuvos Ypatingojo archyvo nuotr. www.voruta.lt Prieš aštuoniasdešimt metų Lietuva buvo prievarta inkorporuota į SSRS. 1940 m. rugpjūčio 3 d. šį neteisėtą prievartinį veiksmą Sovietų Sąjunga bandė paslėpti po marionetinio Liaudies Seimo deklaracija dėl Lietuvos įstojimo į SSRS. Lietuvos Ypatingajame archyve rastas prieš šimtą metų, 1920 m. rugpjūčio 3 d., rašytas Lietuvos...
1998 m. gegužės 9 d. vykusio Marcelės Kubiliūtės atminimo pagerbimo dalyviai po šv. Mišių prie jos kapo Vilniaus Rasų kapinėse. Meldėsi mons. Kazimieras Vasiliauskas, gėlių padėjo dr. Nastazija Kairiūkštytė (monsinjorui iš dešinės, su gėlėmis), Irena Tumavičiūtė (pirma iš dešinės), Birutė Kurgonienė (antra iš dešinės), Juozas Vercinkevičius (šalia Irenos Tumavičiūtės) ir kiti. Paminklo autorius Vladas Vildžiūnas....
Liucijanas Želigovskis. Lenkų karo veikėjas, generolas, tautinis didvyris. lt.wikipedia.org nuotr. Zenon KRAJEWSKI Juzefas Pilsudskis buvo sumanus politikas, gebąs numatyti ateitį ir blaiviai vertinti realią padėtį Būdamas valstybės galva jis galėjo praktiškai įgyvendinti federacinę programą, kurios jis pirmiausia siekė dėl pragmatinių sumetimų ir dėl asmeninių sentimentų: svajojo savo gimtąjį kraštą – Lietuvą sujungti su Lenkija. Tačiau...
Kaišiadorių muziejaus direktorius Olijardas Lukoševičius. N. Adukonienės nuotrauka Laikraštis „XXI amžius“, 2019 11 02 Kaišiadorių muziejaus direktoriaus Olijardo Lukoševičiaus parašytoje knygoje „Trakų (Kaišiadorių) apskritis 1918–1940 m.: tarp valdžios ir savivaldos“ pateikiami dabar jau dviejų teritorijų – Trakų ir Kaišiadorių rajonų – to meto istoriniai įvykiai. Knygos autoriui pateikėme kelis klausimus. Knygoje įvykiai pateikiami nuo 1918...
Lenkijos okupacinės kariuomenės dalinys Alantoje 1919 m. pab. Nuotr. iš asmeninio G. Šeikio archyvo. Gintautas ŠEIKIS, www.voruta.lt 1919 m. balandžio 22 d., netrukus po to, kai lenkai užėmė Vilnių, buvo įkurtas Laikinasis Vilniaus lietuvių komitetas (LVLK) – organizacija, atstovavusi Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto lietuviams ir jų organizacijoms. LVLK sudarė pirmininkas, vicepirmininkas, kasininkas, sekretorius ir keletas narių....
Habil. dr. Kazimieras GARŠVA, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas Šiemet yra Nepriklausomybės kovų metai. 1939 m. spalio 27–29 d. Lietuvos kariuomenė padėjo įgyvendinti tautos siekį susigrąžinti Lietuvai ilgaamžę istorinę sostinę Vilnių ir jo apylinkes. Spalio 28 d. (pirmadienį) 14 valandą Vilniaus Rasų kapinėse pagerbsime karius, žuvusius už Lietuvą. Tą pačią dieną 17 valandą Vilniaus karininkų ramovėje minėsime...
J. Bertulio leidinio viršelis Dr. Jūratė PETRIKAITĖ, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Vilnius Tarpukario Lietuvoje spalio 9 d. buvo liūdesio diena. 1920 m. šią dieną buvo lenkų okupuotas Vilnius. Lietuvos sostinės klausimas buvo nuolatiniame tarpukario spaudos, įvairių organizacijų veiklos dėmesio centre. Neliko Vilniaus tema be atgarsio ir to meto lietuvių muzikoje. Iš Vilniaus temai skirtų...
Pasienio policininkai žengia rikiuotėje. vdkm.limis.lt nuotr. Juozas KUCKAILIS, Vilnius, www.voruta.lt Šiek tiek faktų iš Lietuvos pasienio policijos Seinų-Marijampolės baro, kurio paskirtis buvo budėti prie administracinės linijos su Lenkija, istorijos. „Pasienio policijos uždavinys yra saugoti valstybės sienas nuo visokių netikėtumų, užkirsti kelią bet kuriam nelegaliam žmonių ir kontrabandos judėjimui per sieną, ir ištikus pavojui, atremti bent...
Normal 0 19 false false false MicrosoftInternetExplorer4 /* Style Definitions */ table.MsoNormalTable {mso-style-name:“Įprastoji lentelė“; mso-tstyle-rowband-size:0; mso-tstyle-colband-size:0; mso-style-noshow:yes; mso-style-parent:““; mso-padding-alt:0cm 5.4pt 0cm 5.4pt; mso-para-margin:0cm; mso-para-margin-bottom:.0001pt; mso-pagination:widow-orphan; font-size:10.0pt; font-family:“Times New Roman“; mso-ansi-language:#0400; mso-fareast-language:#0400; mso-bidi-language:#0400;} Mūriniai namai Dieveniškių aikštės pietvakarių kampe, XX a. 4 deš. iš A.Miškinio rinkinio. Šaltinis – www.radzima.org Stanislovas BUCHAVECKAS, www.voruta.lt 1941 – 1944 m. –...
Nastazija Kariūkštytė. skriaudziai.lt nuotr. Nastazija KAIRIŪKŠTYTĖ, Vilnius, www.voruta.lt 1920-1939 m. Vilniaus bei Seinų krašte lenkai stengėsi sunaikinti lietuviškus šių etninių lietuvių žemių požymius – lietuviški vietovių pavadinimai buvo keičiami į lenkiškus, nyko ir lietuviškos pavardės. 1920-1939 m. lietuviai išgyveno sunkų okupacinį laikotarpį, pareikalavusį iš jų nemažai materialinių, fizinių bei dvasinių aukų. Dėl to šiuose...
Šv. Ignoto g. 16 / Dominikonų g. 10. nuotraukos.vilnius21.lt Jūratė BUROKAITĖ, Vilniečių ainių klubo pirmininkė, www.voruta.lt Vilniečių ainių klubas primena vilniečiams primirštus Vilniaus miesto istorijos faktus. 1918 m. paskelbus Lietuvos Nepriklausomybę, Vilnių valdė dar nepasitraukę ar atėję nauji šeimininkai. Vyriausybė dar nebuvo susiformavusi, todėl 1919.04.22. visuotinis lietuvių susirinkimas išrinko Laikinąjį Vilniaus lietuvių komitetą, turėjusį atstovauti...
Knygos „Parubežys ir parubežiniai“ autorius Antanas Žilėnas. J.Vercinkevičiaus ir A.Virvičienės nuotraukos Aušra VIRVIČIENĖ, www.voruta.lt Praėjusių metų pabaigoje Vilniaus įgulos Karininkų ramovė sunkiai sutalpino visus, norinčius pamatyti, pagerbti ir paspausti ranką Antanui Žilėnui, pristačiusiam ypatingą kūrinį – dviejų tomų knygą Parubežys ir parubežiniai, skirtą Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo šimtmečiui ir Pasienio policijos 95-erių metų sukakčiai paminėti. Tai – solidus,...
Vytautas Valentinas ČESNULIS, www.voruta.lt „Vilniaus aidas“ – triskart per savaitę 1924-1928 m. ėjęs politikos ir visuomenės gyvenimo laikraštis. Rašė jis apie Vilniaus krašto lietuvių problemas, svarstė politikos, ekonomikos, kultūros, švietimo reikalus, informavo apie nepriklausomos Lietuvos gyvenimą ir užsienio įvykius. Laikraščio faktiškasis redaktorius buvo žinomas visuomenės veikėjas Povilas Karazija, nors leidėjais ir redaktoriais pasirašinėjo kiti asmenys....
Kaip žinoma, Pietryčių Lietuvą su Vilniumi Lenkijos kariuomenė galutinai užgrobė 1920 m. spalio 9 d., J. Pilsudskio įsakymu Lenkijai sulaužius tarp Lietuvos ir Lenkijos spalio 7 d. pasirašytą Suvalkų sutartį. Tačiau senąją Lietuvos sostinę pajungti Lenkijai Vilnijos lenkai puoselėjo kur kas anksčiau, dar vykstant I pasauliniam karui. Nuo pasaulietinių šovinistų neatsiliko ir katalikų...