Iš kairės į dešinę: Nevilis Čemberlenas, Eduaras Daladjė, Adolfas Hitleris ir Benitas Musolinis prieš susitarimo pasirašymą. 1938 m. rugsėjo 30 d. Bundesarchiv, Bild 183-R69173 / CC-BY-SA 3.0, CC BY-SA 3.0 DE Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Miuncheno saugumo konferencija galėjo tęstis ne tris dienas, bet tik vieną, ir tai būtų užtekę triukšmo, juokauja apžvalgininkai....
Sutvarkyta paminklo aplinka su nauja paminkline lenta. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos nuotr. Džiaugiamės Šalčininkų rajono savivaldybės greita reakcija ir jau sutvarkytu kultūros paveldo objektu – nacių sudeginto Gumbo kaimo vieta ir atkurta sudaužyta paminkline lenta. KPD Vilniaus teritorinis skyrius su prašymu sutvarkyti kultūros paveldo objekto aplinką bei atkurti paminklinę lentą į Šalčininkų savivaldybės administraciją kreipėsi...
Diskusijos dalyviai. Su mikrofonu – dr. Simonas Strelcovas Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejuje pristatyta dr. Arūno Bubnio sudaryta ir naujais istorinių tyrimų duomenimis papildyta knyga apie Holokaustą ir pasipriešinimą nacių okupacijai „The Holocaust in Lithuania: 1941–1944“. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro anglų kalba išleisto leidinio aktualumas aptartas diskusijoje „Knygos kaip medijos efektyvumas...
Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Lietuvai atgavus nepriklausomybę, griuvo geležinė uždanga, sovietų okupuotą teritoriją ilgam atskyrusi nuo pasaulio platybių. Dar Atgimimo metais įsisiūbuojant domėjimuisi Mažąja Lietuva – okupantų sunaikintu kraštu, panūdo ką daugiau sužinoti apie lietuvininkų žemės istorijos slėpinius. Buvome pripratinti, kad viešuose šaltiniuose (ir sovietmečio bibliotekose) tebuvo galima atrasti tik negausių „tinkamų“ žinių –...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido istorikų – dr. Dariaus Furmonavičiaus, dr. Augustino Idzelio, prof. dr. Igno K. Skrupskelio ir dr. Dainiaus Noreikos įžvalgomis bei naujais istoriniais duomenimis praturtintą knygą „The Holocaust in Lithuania: 1941–1944“. Jos sudarytojas ir daugumos straipsnių autorius – istorikas dr. Arūnas Bubnys. Šiandien Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejuje (Pylimo g. 4A,...
Palangos bendruomenė paminėjo Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną Kartu su visu pasauliu minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, Palangos žydų bendruomenė ir jos pirmininkas Vilius Gutmanas su Palangos miesto savivaldybės vicemeru Rimantu Antanu Mikalkėnu, Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus specialistais, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus muziejininkais ir palangiškiais aplankė...
Sausio 27 d. minime Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną, skirtą didžiausios Nacistinės Vokietijos Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metinėms. Šią dieną, kurią 2005 m. įsteigė JT Generalinė Asamblėja, pagerbiamas nacizmo aukų atminimas. Europos atminties ir solidarumo tinklas (ENRS) kviečia bendruomenes prisijungti prie šio minėjimo kasmetinės kampanijos. Šiais metais ji skirta Mieczysławo Kościelniako – Aušvico kalinio ir...
Sausio 30 d. (ketvirtadienis) 18 val., minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys kartu su Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktoriumi dr. Simonu Strelcovu kviečia į istorikų įžvalgomis ir naujais istoriniais duomenimis praturtintos knygos „The Holocaust in Lithuania: 1941–1944“ sutiktuves ir diskusiją Lietuvos žydų...
Elektrinės bokštas ir senasis Karo muziejus, XX a. 3 deš. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr. Kaune viena po kitos dygsta puikios skulptoriaus Rimanto Okulič – Kazarino kompozicijos, primenančios Kauną, kurio nebėra. Kūrėjas įamžino Felikso Vizbaro vilą, Centrinį žydų banką, Jono Vailokaičio namą ir pastatą, kuris, jei būtų išlikęs, galbūt nebeatliktų savo tiesioginės funkcijos, bet...
Kviečiame apžiūrėti Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius) eksponuojamą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijos ir laisvės kovų muziejaus darbuotojų parengtą parodą „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“, skirtą 1945–1948 m. iš sovietų okupuotos Rytų Prūsijos teritorijos į Lietuvą atklydusiems našlaičiams, vadinamiems „vilko vaikams“ atminti. Pasibaigus Antrajam...
Radviliškio rajone esančioje Šeduvos seniūnijoje sukurti keli paminklai Holokausto aukoms pagerbti. K. Markevičiaus nuotr. Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras (LŽTKC) kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą, ragindamas pradėti tyrimą dėl neseniai pastebėtų įvykių, susijusių su paminklais Radviliškio rajone, Šeduvos ir Baisogalos seniūnijose. Šie paminklai yra skirti žydų tautybės asmenims, sušaudytiems Antrojo pasaulinio karo pradžioje atminti....
Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt Spalio 8 d. Kaune, LPKTS būstinėje, buvo pristatyta visuomenininko, prof. Aleksandro Vitkaus nauja knyga ,,ULMO BYLA: Nacių masinės žudynės Lietuvoje 1941 metais“. Šioje knygoje dalykinį įžanginį žodį parašė istorikas, LGGRTC generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys. Renginio dalyviams, knygos autorių pristatė knygos redaktorius, rašytojas...
Renginio akimirka. LGGRTC nuotr. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai sostinės gyventojus ir svečius pakvietė į iškilmingą renginį, kuris buvo skirtas paskutiniams Tuskulėnų dvaro valdytojams, Pasaulio tautų teisuoliams Antonovičiams atminti ir pagerbti. Tuskulėnų dvare nacių okupacijos metais buvo gelbėjami žydai. Žydų gelbėtojams, Pasaulio tautų teisuoliams Antonovičiams Tuskulėnų dvaro kieme ir buvo atidengta atminimo...
Masinių žudynių laukas. Aurimo Dudanavičiaus nuotr. Karolis Sabutis, Kauno IX forto muziejaus ekskursijų vadovas, istorikas, www.voruta.lt Išgyvenusi vienerius sovietinės okupacijos metus, 1941 m. birželio pabaigoje Lietuva dar sykį pateko į totalitarinių valstybių santykių aiškinimosi verpetą. Jeigu 1939 m. Vokietija ir SSRS rado diplomatinį susitarimo būdą, pasidalindamos Rytų Europą į įtakos zonas, tai po dvejų metų...
Kauno IX forto muziejus ir Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kviečia dalyvauti jau tradicija tapusiame kasmetiniame moksleivių meninio skaitymo konkurse „Tylios sienos, žodžių paliestos“. Konkursas vyks 2024 m. spalio 18 d. (penktadienį). Kviečiame visus 5–12 klasių mokinius, besidominčius Lietuvos istorija ir neabejingus gyvo žodžio sklaidai bei raiškai, įsitraukti į konkurso...
Antantės valstybių vadovai Paryžiaus taikos konferencijoje (iš kairės): D. Lloyd George, V. Orlando, G. Clemenceau ir Th. W. Wilsonas (1919 05 27)© Edward N. Jackson (US Army Signal Corps) Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt 1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje pasirašyta Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis, dar vadinama Molotovo – Ribbentropo paktu, padalino Europą į įtakos sferas ir daugelį tautų pasmerkė ilgiems okupacijos...
Rugsėjo 24 d. (antradienį) 11:00 val. Vilniuje nuo Šv. Hiacinto (Jackaus) koplyčios (S. Konarskio ir Jovaro gatvių sankryža) prasidės išskirtinė „Atminties kelio“ eisena į Panerius. Virš 100 mokinių ir mokytojų pirmą kartą pėsčiomis eis visą autentišką kelią, kuriuo Vilniaus žydai buvo varomi į savo paskutinę kelionę. Pakeliui, eisenos dalyviai sustos prie informacinių stendų ir mokiniai...
Antrasis pasaulinis karas buvo vienas tragiškiausių laikotarpių Lietuvos istorijoje. Jo žiaurumas ypač palietė šimtmečius šalyje gyvenusius žydus. Iki karo pabaigos pavyko išgyventi tik apie 5 proc. buvusios žydų bendruomenės. Jie išsigelbėjo savo didžiulio ryžto ir drąsos dėka, taip pat padedant tiems, kurie, rizikuodami savo ir artimųjų gyvybe, suteikė jiems prieglobstį. 1953 m. Izraelyje specialiu Kneseto...
Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė plenarinę sesiją Strasbūre pradėjo Molotovo-Ribentropo pakto paminėjimu, kai prieš 85-erius metus rugpjūčio 23 d. diktatoriai pasidalijo Europą ir Baltijos šalys ilgiems dešimtmečiams prarado nepriklausomybę. „Prieš 85 metus nacių Vokietija ir komunistinė SSRS susitarė pasidalinti Europą ir abi pradėjo kruviną Antrąjį Pasaulinį karą. Šiandien aišku, jog tai nėra tik istorija. Rusijos...
Ribentropo–Molotovo pakto (SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutarties) pasirašymas. Pirmas iš kairės J. Ribentropas, dešinėje J. Stalinas ir V. Molotovas. Kremlius, 1939 m. rugpjūčio 23 d., leidyklos „Briedis“ nuotr. Šiandien minimos 85-osios Molotovo-Ribbentropo pakto metinės, kada 1939 m. Sovietų Sąjunga ir Vokietija tarpusavyje pasidalino Vidurio Europą ir pradėjo Antrąjį Pasaulinį karą. Nors 1989 m. pabaigoje SSRS...
Atgimimo laikotarpiu Lietuvoje nuvilnijusiuose mitinguose ir Baltijos kelyje buvo apeliuota į tarptautinę teisę ir reikalauta pasmerkti slaptuosius Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos susitarimus. 1989 m. | Fotografai Eugenijus Masevičius ir Viktoras Kapočius. Lietuvos centrinis valstybės archyvas. 0-095854, 0-127443 © Tekstą parengė Angonita Rupšytė, viena iš Baltijos kelio koordinatorių. Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius Akcija...
Kazys Škirpa Aurelija Juodytė, Vyresnioji patarėja rinkodarai ir komunikacijai LGGRTC /Okupacijų ir laisvės kovų muziejus/ Tuskulėnų memorialas, www.voruta.lt Informuojame, kad Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos, dar vadinamos Desovietizacijos/ Dekomunizacijos komisija, pirmininkas Vitas Karčiauskas neleidžia komisiją aptarnaujančiam personalui vykdyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro...
Dr. Valdas Selenis, www.voruta.lt 1944 m. rugpjūčio 2 d. buvo likviduotas romų lageris Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje Lenkijoje. Nužudyta apie 3000 romų tautybės žmonių. Tą dieną minima Tarptautinė romų holokausto atminimo diena. Romų genocidas dažnai vadinamas „pamirštu holokaustu“. Įvairiais dialektais romų kalba naudojamas žodis porajmos reiškia sunaikinimą. Vokiečių saugumo policijos ir SD operatyvinės grupės karo pradžioje...
Romai Ukmergės plente 1932 m. Foto Viktoras Kuprevičius. Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus Dr. Arūnas Bubnys, www.voruta.lt Pagal 1923 m. Lietuvos Respublikos gyventojų visuotinį surašymą Lietuvoje (be lenkų okupuoto Vilniaus krašto) gyveno tik 284 romai. Labai tikėtina, kad ne visi tuomet Lietuvoje gyvenę romai dėl savo klajokliško gyvenimo būdo buvo suregistruoti. Tikėtina, kad Lietuvoje...
Išvežami sušaudyti žydų įkaitai prie „Baltojo kalėjimo“. Iš kairės į dešinę: advokatas Izraelis Abramavičius, nežinomas asmuo, pirklys Simonas Rozenbergas, nežinomas asmuo, vyriausiasis Šiaulių rabinas Aharonas Bakštas, pirklys Kadišas Šapira, muitinės ekspeditorius Elijahu Penas, rabinas Abraomas Icchokas Nochumanskis, pabėgėlis iš Lenkijos. Šiauliai, 1941 m. liepa. Iš Jad Vašemo rinkinių Pagal dr. Arūno Bubnio darbus parengė dr....
Ant vokiečių tanko ,,Pantera“ sėdi Stasys Vaitkevičius, 1945 m. Iš asmeninio S. Vaitkevičiaus archyvo Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt 1944 – ųjų liepa Lietuvai tapo dar vienu istorijos smūgiu, kai sovietinė kariuomenė iš mūsų krašto stūmė dar vieną okupacinę kariauną – nacistinės Vokietijos pulkus. Anot tėvų pasakojimų, mano panemunės miestelio žmonės frontą kentė dvi savaites:...
Prie Kauno geto vartų grįžusios iš darbų kalinių brigados. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo Pagal dr. Arūno Bubnio ir savo darbus parengė dr. Alfredas Rukšėnas, www.voruta.lt Statistikos valdybos 1941 m. sausio 1 d. duomenimis, Kaune gyveno 32 595 žydai. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus nacių Vokietijos karui su Sovietų Sąjunga, tik nedideliam žydų skaičiui...
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Lietuva negali be eilinės erzelynės: štai vėl iš kapo keliame Lietuvai atsidavusį diplomatą ir patriotą Kazį Škirpą. Kas su valdžios nesankcionuotu atminimo lentos kabinimu, kas su „kuvaldomis“ ir rankų išsukinėjimais senjorams, kas su sausa ir akla savivaldybės klerkų teisine retorika… Skandalas laikinai nuščiuvo, nes jį tiesiogine ir bendrąja prasme...
Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, Kaunas, www.voruta.lt 2024 m. birželio 20 d. Kaune, Istorinėje Prezidentūroje vyko parodos „Kauno getas: tikrovė ir atmintis“ atidarymas. Ši paroda buvo skirta Kauno geto sunaikinimo 80-mečiui paminėti. Parodos atidaryme sveikinimo žodžius išsakė LR Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas ir kiti svečiai. Parodoje...
Seimo kanceliarijos nuotr. Aut. Ilona Šilenkova Kauno IX forto muziejaus direktoriaus Mariaus Pečiulio kalba, pasakyta minėjime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti: Jūsų Ekscelencija Prezidente, pirmasis atkurtos valstybės vadove, Seimo Pirmininke, premjere, mieli tremtiniai, Seimo nariai, kolegos, visi susirinkusieji. Šiandien minime Gedulo ir vilties dieną. Prieš 83 metus sovietinės jėgos struktūros pirmąjį...