Radviliškio rajone esančioje Šeduvos seniūnijoje sukurti keli paminklai Holokausto aukoms pagerbti. K. Markevičiaus nuotr. Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras (LŽTKC) kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą, ragindamas pradėti tyrimą dėl neseniai pastebėtų įvykių, susijusių su paminklais Radviliškio rajone, Šeduvos ir Baisogalos seniūnijose. Šie paminklai yra skirti žydų tautybės asmenims, sušaudytiems Antrojo pasaulinio karo pradžioje atminti....
Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt Spalio 8 d. Kaune, LPKTS būstinėje, buvo pristatyta visuomenininko, prof. Aleksandro Vitkaus nauja knyga ,,ULMO BYLA: Nacių masinės žudynės Lietuvoje 1941 metais“. Šioje knygoje dalykinį įžanginį žodį parašė istorikas, LGGRTC generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys. Renginio dalyviams, knygos autorių pristatė knygos redaktorius, rašytojas...
Renginio akimirka. LGGRTC nuotr. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai sostinės gyventojus ir svečius pakvietė į iškilmingą renginį, kuris buvo skirtas paskutiniams Tuskulėnų dvaro valdytojams, Pasaulio tautų teisuoliams Antonovičiams atminti ir pagerbti. Tuskulėnų dvare nacių okupacijos metais buvo gelbėjami žydai. Žydų gelbėtojams, Pasaulio tautų teisuoliams Antonovičiams Tuskulėnų dvaro kieme ir buvo atidengta atminimo...
Masinių žudynių laukas. Aurimo Dudanavičiaus nuotr. Karolis Sabutis, Kauno IX forto muziejaus ekskursijų vadovas, istorikas, www.voruta.lt Išgyvenusi vienerius sovietinės okupacijos metus, 1941 m. birželio pabaigoje Lietuva dar sykį pateko į totalitarinių valstybių santykių aiškinimosi verpetą. Jeigu 1939 m. Vokietija ir SSRS rado diplomatinį susitarimo būdą, pasidalindamos Rytų Europą į įtakos zonas, tai po dvejų metų...
Kauno IX forto muziejus ir Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kviečia dalyvauti jau tradicija tapusiame kasmetiniame moksleivių meninio skaitymo konkurse „Tylios sienos, žodžių paliestos“. Konkursas vyks 2024 m. spalio 18 d. (penktadienį). Kviečiame visus 5–12 klasių mokinius, besidominčius Lietuvos istorija ir neabejingus gyvo žodžio sklaidai bei raiškai, įsitraukti į konkurso...
Antantės valstybių vadovai Paryžiaus taikos konferencijoje (iš kairės): D. Lloyd George, V. Orlando, G. Clemenceau ir Th. W. Wilsonas (1919 05 27)© Edward N. Jackson (US Army Signal Corps) Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt 1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje pasirašyta Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis, dar vadinama Molotovo – Ribbentropo paktu, padalino Europą į įtakos sferas ir daugelį tautų pasmerkė ilgiems okupacijos...
Rugsėjo 24 d. (antradienį) 11:00 val. Vilniuje nuo Šv. Hiacinto (Jackaus) koplyčios (S. Konarskio ir Jovaro gatvių sankryža) prasidės išskirtinė „Atminties kelio“ eisena į Panerius. Virš 100 mokinių ir mokytojų pirmą kartą pėsčiomis eis visą autentišką kelią, kuriuo Vilniaus žydai buvo varomi į savo paskutinę kelionę. Pakeliui, eisenos dalyviai sustos prie informacinių stendų ir mokiniai...
Antrasis pasaulinis karas buvo vienas tragiškiausių laikotarpių Lietuvos istorijoje. Jo žiaurumas ypač palietė šimtmečius šalyje gyvenusius žydus. Iki karo pabaigos pavyko išgyventi tik apie 5 proc. buvusios žydų bendruomenės. Jie išsigelbėjo savo didžiulio ryžto ir drąsos dėka, taip pat padedant tiems, kurie, rizikuodami savo ir artimųjų gyvybe, suteikė jiems prieglobstį. 1953 m. Izraelyje specialiu Kneseto...
Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė plenarinę sesiją Strasbūre pradėjo Molotovo-Ribentropo pakto paminėjimu, kai prieš 85-erius metus rugpjūčio 23 d. diktatoriai pasidalijo Europą ir Baltijos šalys ilgiems dešimtmečiams prarado nepriklausomybę. „Prieš 85 metus nacių Vokietija ir komunistinė SSRS susitarė pasidalinti Europą ir abi pradėjo kruviną Antrąjį Pasaulinį karą. Šiandien aišku, jog tai nėra tik istorija. Rusijos...
Ribentropo–Molotovo pakto (SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutarties) pasirašymas. Pirmas iš kairės J. Ribentropas, dešinėje J. Stalinas ir V. Molotovas. Kremlius, 1939 m. rugpjūčio 23 d., leidyklos „Briedis“ nuotr. Šiandien minimos 85-osios Molotovo-Ribbentropo pakto metinės, kada 1939 m. Sovietų Sąjunga ir Vokietija tarpusavyje pasidalino Vidurio Europą ir pradėjo Antrąjį Pasaulinį karą. Nors 1989 m. pabaigoje SSRS...
Atgimimo laikotarpiu Lietuvoje nuvilnijusiuose mitinguose ir Baltijos kelyje buvo apeliuota į tarptautinę teisę ir reikalauta pasmerkti slaptuosius Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos susitarimus. 1989 m. | Fotografai Eugenijus Masevičius ir Viktoras Kapočius. Lietuvos centrinis valstybės archyvas. 0-095854, 0-127443 © Tekstą parengė Angonita Rupšytė, viena iš Baltijos kelio koordinatorių. Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius Akcija...
Kazys Škirpa Aurelija Juodytė, Vyresnioji patarėja rinkodarai ir komunikacijai LGGRTC /Okupacijų ir laisvės kovų muziejus/ Tuskulėnų memorialas, www.voruta.lt Informuojame, kad Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos, dar vadinamos Desovietizacijos/ Dekomunizacijos komisija, pirmininkas Vitas Karčiauskas neleidžia komisiją aptarnaujančiam personalui vykdyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro...
Dr. Valdas Selenis, www.voruta.lt 1944 m. rugpjūčio 2 d. buvo likviduotas romų lageris Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje Lenkijoje. Nužudyta apie 3000 romų tautybės žmonių. Tą dieną minima Tarptautinė romų holokausto atminimo diena. Romų genocidas dažnai vadinamas „pamirštu holokaustu“. Įvairiais dialektais romų kalba naudojamas žodis porajmos reiškia sunaikinimą. Vokiečių saugumo policijos ir SD operatyvinės grupės karo pradžioje...
Romai Ukmergės plente 1932 m. Foto Viktoras Kuprevičius. Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus Dr. Arūnas Bubnys, www.voruta.lt Pagal 1923 m. Lietuvos Respublikos gyventojų visuotinį surašymą Lietuvoje (be lenkų okupuoto Vilniaus krašto) gyveno tik 284 romai. Labai tikėtina, kad ne visi tuomet Lietuvoje gyvenę romai dėl savo klajokliško gyvenimo būdo buvo suregistruoti. Tikėtina, kad Lietuvoje...
Išvežami sušaudyti žydų įkaitai prie „Baltojo kalėjimo“. Iš kairės į dešinę: advokatas Izraelis Abramavičius, nežinomas asmuo, pirklys Simonas Rozenbergas, nežinomas asmuo, vyriausiasis Šiaulių rabinas Aharonas Bakštas, pirklys Kadišas Šapira, muitinės ekspeditorius Elijahu Penas, rabinas Abraomas Icchokas Nochumanskis, pabėgėlis iš Lenkijos. Šiauliai, 1941 m. liepa. Iš Jad Vašemo rinkinių Pagal dr. Arūno Bubnio darbus parengė dr....
Ant vokiečių tanko ,,Pantera“ sėdi Stasys Vaitkevičius, 1945 m. Iš asmeninio S. Vaitkevičiaus archyvo Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt 1944 – ųjų liepa Lietuvai tapo dar vienu istorijos smūgiu, kai sovietinė kariuomenė iš mūsų krašto stūmė dar vieną okupacinę kariauną – nacistinės Vokietijos pulkus. Anot tėvų pasakojimų, mano panemunės miestelio žmonės frontą kentė dvi savaites:...
Prie Kauno geto vartų grįžusios iš darbų kalinių brigados. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo Pagal dr. Arūno Bubnio ir savo darbus parengė dr. Alfredas Rukšėnas, www.voruta.lt Statistikos valdybos 1941 m. sausio 1 d. duomenimis, Kaune gyveno 32 595 žydai. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus nacių Vokietijos karui su Sovietų Sąjunga, tik nedideliam žydų skaičiui...
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Lietuva negali be eilinės erzelynės: štai vėl iš kapo keliame Lietuvai atsidavusį diplomatą ir patriotą Kazį Škirpą. Kas su valdžios nesankcionuotu atminimo lentos kabinimu, kas su „kuvaldomis“ ir rankų išsukinėjimais senjorams, kas su sausa ir akla savivaldybės klerkų teisine retorika… Skandalas laikinai nuščiuvo, nes jį tiesiogine ir bendrąja prasme...
Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, Kaunas, www.voruta.lt 2024 m. birželio 20 d. Kaune, Istorinėje Prezidentūroje vyko parodos „Kauno getas: tikrovė ir atmintis“ atidarymas. Ši paroda buvo skirta Kauno geto sunaikinimo 80-mečiui paminėti. Parodos atidaryme sveikinimo žodžius išsakė LR Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas ir kiti svečiai. Parodoje...
Seimo kanceliarijos nuotr. Aut. Ilona Šilenkova Kauno IX forto muziejaus direktoriaus Mariaus Pečiulio kalba, pasakyta minėjime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti: Jūsų Ekscelencija Prezidente, pirmasis atkurtos valstybės vadove, Seimo Pirmininke, premjere, mieli tremtiniai, Seimo nariai, kolegos, visi susirinkusieji. Šiandien minime Gedulo ir vilties dieną. Prieš 83 metus sovietinės jėgos struktūros pirmąjį...
Tremtinė T. Mikutavičienė su lietuvių tremtinių vaikais. Sujeticha, Irkutsko sritis, 1948. Nuotrauka iš https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-gyventoju-tremimai/ Andrius Navickas, www.voruta.lt Lietuvoje susiformavo dvi savitos valstybės švenčių “trejybės”. Sausį prisimename okupantų agresijos aukos ir piliečių žygdarbį, vasarį švenčiame savotišką Ištakų šventę. Kalbant apie laisvę, mūsų kartai 1918 m. Deklaracija yra kur kas tvirtesnis atspirties taškas, nei iš istorijos tolumos...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras įgyvendina projektą „Holokausto aukų vardai gyvi“, kurį iš dalies finansuoja LR Vyriausybės kanceliarija. 2024 m. gegužės 17 d. pastatytas informacinis stendas, skirtas Pasvalio valsčiuje gyvenusiems ir Žadeikių miške nacių okupacijos metais nužudytiems žydų tautybės Lietuvos piliečiams atminti. Stendas įrengtas Pasvalio savivaldybės teritorijoje prie Memorialo holokausto aukoms atminti Žadeikių...
Elena Žilinskienė, Trakų viešosios bibliotekos Tiltų padalinio vyr. bibliotekininkė, www.voruta.lt Balandžio 23-ąją – Pasaulinę knygos ir autorinių teisių dieną prasidėjusi Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė kviečia atkreipti dėmesį į bibliotekų pasiekimus, skatinti visuomenės skaitymą, kūrybiškumą, kalbėti aktualiomis temomis, mažinti kultūrinę, socialinę, informacinę atskirtį, įtraukti bendruomenes į kultūrines bei kūrybines veiklas. Tiltų bibliotekoje balandžio mėnesį vyksta literatūros...
Parodos atidarymo akimirkos – Raimundo Kaminsko nuotraukose Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt 2024 m. balandžio 19 d., Kaune, Vytauto Didžiojo universitete ( K. Donelaičio g. 52 – II a. fojė) buvo atidaryta tarptautinė paroda „Tarp gyvybės ir mirties: gelbėjimo istorijos Holokausto akivaizdoje“. Parodos atidaryme dalyvavo Europos Parlamento narė Rasa...
Dėl tokios rašomosios mašinėlės „Continental“ J. Dapkūnas turėjo didelių bėdų… Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tęsiame Jono DAPKŪNO prisiminimus. XV-oje ištraukoje – šio Sūduvos šviesuolio vargai dėl rašomosios mašinėlės. Juos žmogus patyrė tiek nuo vokiečių, tiek nuo sovietų. Artėjo vargani tremties metais, išsiskyrimas su šeima… Abu okupantai – ant vieno kurpalio Slinko laikai, kilo ir dar didesnių...
SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutarties (vadinamojo Ribentropo–Molotovo pakto) pasirašymas. Pirmas iš kairės J. Ribentropas, dešinėje J. Stalinas ir V. Molotovas. Kremlius, 1939 m. rugpjūčio 23 d., leidyklos „Briedis“ nuotr. www.voruta.lt Trečiadienį Europos Parlamente (EP) surengta diskusija apie Europos istorijos iškraipymą ir Antrojo pasaulinio karo atminimą. Joje kalbėjusieji pasmerkė V. Putino išsakytus tikrovės neatitinkančius teiginius. Prieš...
Nuotrauka iš dr. Rimanto Zizo straipsnio „Raudonosios armijos 16-oji lietuviškoji šaulių divizija 1943–1945 m.“ Sigitas TUTLYS, Vilnius, www.voruta.lt 1940 birželio 15 Sovietų Sąjungai (SSRS) okupavus Lietuvą, po metų ji pateko į pasaulinio karo sūkurį. Tai čia ir apžvelgiama. Karo veiksmai Lietuvoje prasidėjo 1941 birželio 22, kai nacių Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą. Per Lietuvą žygiavo 40 vermachto (Vokietijos kariuomenės) divizijų. Šiaurės...
Virginija MAKSVYTYTĖ, Kaunas Kaunas I-ojo ir II-ojo Pasaulinio karo metais buvo apsuptas karinių tvirtovių – fortų. Šis miestas visada buvo strategiškai svarbus. Jį supa dvi upės, aplink daug strateginių tiltų, todėl nuostabos nekelia ir tai, kodėl būtent čia atsirado kariniai įtvirtinimai. Pasak „Vorutos“ kalbinto „Karo paveldo centro“ direktoriaus Vladimiro Orlovo, Kauno VI-asis fortas, atsiradęs dar...