Elena Žilinskienė, Trakų viešosios bibliotekos Tiltų padalinio vyr. bibliotekininkė, www.traku-zeme.lt Tiltų biblioteka kasmet savo veikloje nemažą dėmesį skirdama kraštotyros darbui ir turėdama sukaupusi nepublikuotų, išliekamąją vertę turinčių, tarmiškai užrašytų krašto kaimų gyventojų, ankstesnių kartų pasakojimų, dainų, įvairių žodžių ir daiktų pavadinimų, 2023 m. vykdė kultūros projektą „Pasivaikščiojimas po senąjį dzūkų kaimą Tiltų krašte“. Bibliotekininkė sukauptą...
Kazimieras Garšva. propatria.lt nuotr. Dr. Kazimieras Garšva, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, www.voruta.lt Dzūkijos pavadinimą rytų Lietuvos etnografiniam regionui naikinti yra nepagrįsta: tai yra pačių gyventojų sugalvotas vardas pagal žodžius dzūkas, dzūkuoti. Dzūkija kalbiniu požiūriu apimtų V-XX a. etninių lietuvių žemių plotą, kurį juostų maždaug linija Alytus, Žąsliai, Kernavė, Linkmenys, Turmantas, Daugpilis, Kraslava, Breslauja, Druja, Smurgainys, Lazūnai,...
www.voruta.lt Kai po kojomis žemė, šalia upė, miškai. Kultūros istorikė Eglė Kašėtienė pasakoja apie bandymus priartėti prie senosios pasaulėjautos filme „Čiulbanti siela“ ir savo gyvenime. Prieš keturis metus Eglę prisijungti prie savo naujo filmo „Čiulbanti siela“ kūrybinės komandos pakvietė režisierius Deimantas Narkevičius. Eglės žinios ir gebėjimai buvo nepakeičiami kuriant į XIX a. Dzūkijos kaimą...
Lapkričio 22 d. 17.30 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) bus pristatomi XIII–XIV a. Kernavės didikų istoriniai kostiumai, kurie, nepaisant šios vietovės unikalumo, atkurti pirmą kartą. Renginio metu lankytojai galės apžiūrėti keturis kostiumus, kuriuos sudaro daugiau nei 60 rekonstruotų aprangos dalių – nuo batų iki ginklų ir kepurių. Dauguma rekonstrukcijų pagaminta...
Nicola Fioravanti/unsplash.com Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Visiškai priartėjo Visų Šventųjų diena ir Vėlinių metas. Prisimename ir pagerbiame mirusius, meldžiamės už gyvuosius. Degame žvakutes, o kai kur užkuria laužus, nes Vėlinių ugnis nuo seno užima ypatingą vietą Mirusiųjų pagerbimo apeigose. Prisimenu: vakaro tamsoje šviečia visos miestelio kapinės, o susikaupusių žmonių veiduose paslaptingai šmėžuoja žvakių...
Paberžės svirnas Paberžę labiausiai išgarsino kunigas Algirdas Mykolas Dobrovolskis (plačiau žinomas kaip Tėvas Stanislovas), pas kurį dar sovietmečiu plūsdavo minios žmonių. Tad labai svarbu, kad jo veikla būtų tęsiama, kad būtų išsaugoti statiniai, dabar priglobiantys ir jo rinktus sakralinius rūbus bei etnografinius daiktus. Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu baigiami tvarkyti Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo...
Muziejininkas Eligijus Juvencijus Morkūnas Inga Levickaitė-Vaškevičienė, Lietuvos liaudies buities muziejus, www.voruta.lt Rugsėjo 19 d. popietę Kėdainiuose, savo gimtųjų namų sode, nustojo plakusi vieno iš Lietuvos liaudies buities muziejaus (toliau – LLBM) kūrėjų, muziejininko dr. Eligijaus Juvencijaus Morkūno širdis. Savo mylimam ir puoselėtam muziejui jis paskyrė daugiau kaip 50 metų, dirbo iki paskutinių dienų. 2021 m....
Etnologė Gražina Kadžytė Per Vėlines lankysime artimųjų ir bičiulių kapus, degsime žvakutes, galbūt susitiksime su seniai matytais giminėmis. Pasak etnologės Gražinos Kadžytės, per šimtmečius išliko šios šventės turinys ir esmė, kai ne tik pagerbiami ir geru žodžiu prisimenami mirusieji, bet susitinkama su skirtinguose Lietuvos kampeliuose gyvenančiais giminaičiais. Kiek kito tik šventės forma, nes žvakutes degti...
Kazimieras Šliužas, „Trakų žemės“ žurnalistas, www.voruta.lt Penktadienio pavakarys naujojoje renginių ir poilsio erdvėje Galvės ežero Vytauto Didžiojo krante per 701-ąjį senosios sostinės gimtadienį nukreipė apmąstymams. Kas esame mes? Kokios mūsų sąsajos su Tautos istorija dabartyje ir ateityje? Nenutrūkstamas paveldas Nenutrūkstamą ryšį su mūsų senolių puoselėta kultūra edukaciniame renginyje demonstravo lietuvių dvasinio ir kulinarinio paveldo sergėtojai....
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia naudotis didžiausiu suskaitmeninto ir skaitmeninio paveldo portalu www.epaveldas.lt. Jame rasite daugiau kaip pusę milijono kultūros paveldo objektų, tarp jų – ir su jūsų kraštu susijusių spausdintų (knygų ir periodinių leidinių) ir rankraštinių dokumentų, nuotraukų, muziejų eksponatų. Taip pat portale yra įvairių laikotarpių šalies ir miestų, regionų žemėlapių, skaitmenintų architektūros, gamtos objektų. Gausu...
Senoji lietuvių vasaros saulėgrįžos šventė – Rasos, Kupolinės, krikščionybėje pavadinta Joninėmis, iki šių dienų išliko masiškiausia kalendorine švente Lietuvoje. Gastronominio paveldo tyrinėtojas, prof. Rimvydas Laužikas teigia, kad su astronominiais reiškiniais susijusios šventės yra vienos seniausių žmonijos istorijoje, o tai, kad Joninės Lietuvoje tebešvenčiamos masiškai ir jų populiarumas nemažėja, nuteikia optimistiškai – šiuolaikiniam žmogui vis dar svarbus žaismingas...
Vidos Juknelienės šiaudinis sodas. Elektrėnų kronikos nuotr. Kamilė Bušeikaitė, VU Komunikacijos falkulteto studentė, www.voruta.lt Šiaudiniai sodai – lietuviškos tapatybės ženklas. Tai kiek užmiršta lietuvių paprotinės dekoratyvinės dailės rūšis, kuri mūsų kultūroje atlieka svarbų vaidmenį. Šie gana griežtų formų, bet elegantiškai siūbuojantys geometrinių figūrų rinkiniai, XIX a. pabaigoje bei XX a. pirmoje pusėje buvo kabinami palubėje,...
Klaipėdos rajone, iš neveikiančiose Rudgalvių kaimo senosiose kapinėse stovėjusios koplytėlės pavogta medinė skulptūra „Švč. M. Marija Sopulingoji“. Tai pastebėję Klaipėdos rajono savivaldybės darbuotojai apie įvykį informavo Policiją bei Kultūros paveldo departamentą. Dingusi XIX a. pab. sukurta skulptūra „Švč. M. Marija Sopulingoji“ yra registruota Kultūros vertybių registre bei turi didelę kultūrinę vertę. Koplytėlė bei joje buvusi...
Dzūkijos (Dainavos) metų atidarymo akimirkos. Daivos Červokienės nuotr. Daiva Červokienė, Alytus, www.voruta.lt Kovo 29 d. Dzūkijos sostinėje Alytuje įvyko iškilmingas Dzūkijos (Dainavos) metų atidarymas. Alytaus dramos teatre vykęs renginys sukvietė visų Dzūkijos regionui priklausančių savivaldybių atstovus. Net ir iš netolimo užsienio – Punsko ir Seimų, kur nuo seno gyvenantys lietuviai saugo dzūkiškas tradicijas ir tarmę. ...
Čekoniškių verbų ir buities seklyčioje. Janinos Norkūnienės asmeninio albumo nuotr. Daiva Červokienė, Vilniaus raj. www.voruta.lt Svarbus artėjančių Velykų simbolis yra verba – kadagio ar blindės, žilvičio ar karklų šakelės, kurias Verbų sekmadienio rytą lietuviai į bažnyčią nešdavo pašventinti, o vėliau užkišdavo už šv. paveikslų ar laikydavo garbingoje vietoje, kad saugotų nuo įvairių negandų. Vilniaus...
Artėjant laukiamiausiai pavasario šventei – Velykoms – puoselėjame tradicijas, margindami kiaušinius įvairiausiais būdais: vašku, svogūnų laiškais, žolelėmis ar vynu. Gastronominio paveldo tyrinėtojas prof. Rimvydas Laužikas pastebi, kad dažančių medžiagų pasirinkimas formavo lietuvių estetikos jausmą. Tradicijoje neturime ryškiaspalvių margučių, priimtinesnės yra ramios spalvos. Nors Lietuvoje margučiai ir skutinėjami, ir marginami vašku bei kitomis technikomis, patys seniausi jie buvo,...
Aukštaitijos atmintinų metų atidarymą paskelbė Biržų „Saulės“ gimnazijos folkloro ansamblio „Saulala“ ragų pūtėjai. Algio Jakšto nuotr. Daiva Červokienė, Švenčionys, www.voruta.lt Vasario 24 d. Švenčionių miesto kultūros centre įvyko Aukštaitijos atmintinų metų atidarymo iškilmės, kurias pradėjo Biržų „Saulės“ gimnazijos folkloro ansamblio „Saulala“ ragų pūtėjų grupė, o Švenčionių miesto kultūros centro dainų ir šokių ansamblio „Aukštaitija“ šokėjų...
Vilhelmas Storosta Vydūnas miške prie Tilžės. 1936 m. Nuotraukos šaltinis kaunaspilnas.lt Kun. Miroslavo Danys’o pranešimas spaudai Prieš 70 metų Detmolde (1953 m. vasario 20 d.) mirė lietuvių kūrėjas ir rašytojas Vydūnas. Pabėgęs iš Tilžės Rytų Prūsijoje nuo Raudonosios armijos. Po ilgų klajonių jis 1946 m. atsidūrė Detmolde. Lietuvių kultūros bendruomenė – tautiečiai išeivijoje – specialiai...
Daiva Červokienė, www.voruta.lt 2023-iuosius Lietuvos Seimas paskelbė ir Dzūkijos (Dainavos) atmintinais metais siekiant pažymėti Dainavos vardo pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 770 metų jubiliejų. Dainavos žemė (lot. terra Deynowe) pirmą kartą paminėta 1253 m. karaliaus Mindaugo donaciniame akte Livonijos kryžiuočiams. Paskelbus Dzūkijos (Dainavos) atmintinus metus, siekiama atkreipti dėmesį į savitas Dzūkijos (Dainavos) tradicijas (patarmes, sakytinį ir muzikinį folklorą, kulinarinį...
Užgavėnės – tai tarsi pirmas žingsnis pavasario link, kai po tamsios žiemos norisi jas švęsti skanaujant gardžius patiekalus. Nors jos mums neatsiejamos nuo pačių įvairiausių blynų, gastronominio paveldo tyrinėtojas, profesorius Rimvydas Laužikas pastebi, kad kadaise jie nebuvo svarbiausias šios šventės patiekalas. Valgiai skyrėsi priklausomai nuo regiono, bet visur ant stalo atsirasdavo įvairių mėsos ir miltų patiekalų, kurie tikrai...
Žurnalo ir laikraščio Rambynas straipsnių pavadinimų rodyklės („Rambynas bibliografijos“) viršelis Egidijus Bacevičius, www.voruta.lt Rambyno regioninio parko veiklos trisdešimtmetį pažymėjo esminės įstaigos pertvarkos. Ankstesnių metų įvykius, žmones, jų mintis ir nuveiktus darbus, atradimus ir praradimus primins 31 laikraščio ir 22 žurnalo Rambynas numeriai bei juos apžvelgianti straipsnių pavadinimų rodyklė. Rambyno regioninio parkas įsteigtas 1992-09-24 d. Veiklą...
Duona – vienas svarbiausių produktų daugelio kasdienybėje. Nors šiandien duona taip pat yra vertinama, anuomet senovės lietuviai laikėsi ir ypatingų su duona susijusių papročių. Ypač didelę reikšmę duona turėjo ant šventinio Kūčių ir šv. Kalėdų stalo – ji buvo ne tik priedas prie kitų valgių, bet ir pagrindinis, garbingiausioje stalo vietoje patiekiamas valgis. Žemaičių krašto etnokultūros...
Autorės nuotraukos Onutė Gaidamavičiūtė, www.voruta.lt Nepaisant lietingos vasaros, atėjo Vasaros saulėgrįža, metas, kai žolynai gamtoje patys vešliausi ir kupliausi, o naktys trumpiausios. Apniukusią birželio 19 d. Vasaros saulėgrįžos – Rasos (Rasų) šventė buvo minima ant Altoniškių piliakalnio pagal senuosius lietuvių papročius. Dar istorikas, etnografas Matas Pretorijus XVII a. II p. rašė, kad jo laikais nadruvių...
Zigmas Tamakauskas, www.voruta.lt Neseniai įvykęs Lietuvos politinių kalinių tremtinių susirinkimas išsirinko tolimesnius savo struktūros vadovus. Išrinkta valdyba savo pirmininku išrinko jau anksčiau pasižymėjusį savo veiklumu Vladą Sungailą. Naujai išrinktai valdybai iš karto teko susidurti su įvairiomis iškilusiomis problemomis. Pirmučiausiai teko spręsti pačios Sąjungos išlikimo, jos materialinės bazės klausimą. Šiam klausimui išspręsti pilnas optimistinių kūrybinių minčių...
Didžiausia nuošliauža susiformavo Vorpilio (dešinėje) šlaite į Nemuno pusę. KPD (Jūratės Mičiulienės) nuotrauka www.voruta.lt Dėl slenkančių išskirtinio grožio Sudargo piliakalnių ant Nemuno kranto Šakių rajone šią savaitę buvo organizuota jungtinė įvairių sričių specialistų šio valstybės saugomo, nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objekto apžiūra. Norėta įsitikinti vietoje, kokia piliakalnių būklė, kokio tipo nuošliaužos bei kokios priemonės...
Parodos ekspozicijos fragmentas. O.Gaidamavičiūtės nuotraukos Onutė Gaidamavičiūtė, www.voruta.lt Sausio 18 d. Nacionalinio lietuvių dailės muziejaus padalinyje Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaryta unikali paroda „Žemė kėlė žolę: augalai ir gyvūnai lietuvių liaudies mene“ (parodos kuratorės: Dalia Bernotaitė-Beliauskienė, Daiva Beliūnienė, Marija Kuodienė, Žydrė Petrauskaitė). Parodos lankytojai 3-ame Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus aukšte per liaudies meno...
Valdas Rutkūnas, www.voruta.lt Velykų šventė vyksta įstabiausiu metų laiku, kai Žemė vaduojasi iš žiemos susikaustymo, kaupiasi sužaliavimui ir sužydėjimui. Kovo 20-21 dienomis švenčiame Pavasario Lygiadienį ir astronominę pradžią- diena susilygina su naktimi, šviesa įveikia tamsą ir mes įžengiame į šviesujį pusmetį. Dienos ilgės iki Rasos šventės ir išliks ilgesnės už naktį visą pusmetį iki pat...
Velykos Vengrijoje www.voruta.lt Kasmet Velykų data keičiasi, tačiau papročiai ir maloni šventinė atmosfera – išlieka. Nepaisant to, skirtingos tautos Velykas švenčia savaip bei turi neretai tik jiems būdingas tradicijas ir personažus. Likus lygiai mėnesiui iki Velykų, prekybos tinklas „Lidl“ pasakoja apie tradicijas, kur gyvena Velykų bobutė, kurioje šalyje laistomasi šaltu vandeniu, o kur į dangų...
Tautodailininko Jono Rudzinsko pranesimo iliustracija Onutė Gaidamavičiūtė, www.voruta.lt Karo Ukrainoje išvakarėse, 2022 m. vasario 22–23 dienomis nuotoliniu būdu vyko Vilniaus etninės kultūros centro organizuojama tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Užgavėnės. Tradicijos ir modernybės sampyna“, kurioje dalyvavo etnologai, kultūros, meno, švietimo, vietos bendruomenių atstovai ir visi besidomintys etnine kultūra. Konferencija vyko per Zoom platformą. Pranešimai buvo skaitomi lietuvių,...
Lietuvos Etnosporto komiteto archyvo nuotr. www.voruta.lt Prieš dvejus metus Lietuvos Etnosporto komitetą įkūrę etninės kultūros puoselėtojai tiki, jog kartu galime nuveikti labai daug. Pasak Lietuvos Etnosporto komiteto prezidento Stanislav Bajurin, pagrindinis mūsų tikslas – išsaugoti tai, ką sukūrė mūsų protėviai. Organizacija siekia ugdyti jaunąją kartą, didinti savo gretas bei kurti etnosporto tradicijas Lietuvoje. Etnosporto komiteto...