Vakaras Žygimantas Stankevičius, Rumšiškių A. Baranausko gimnazijos istorijos ir pilietiškumo mokytojas, www.voruta.lt Rugsėjo 7 dieną Rumšiškėse įvyko unikalus renginys „Tėkmėje“, kurio tikslas buvo sujungti vietos istorinę atmintį, poeziją ir šiuolaikinę meninę išraišką. Šis renginys kvietė ne tik patirti užmirštas Rumšiškių istorijas, bet ir pajusti jų simbolinę tėkmę per meną, muziką ir poeziją. Šventę organizavo Modesta...
Etninė kultūra
Rudens lygiadienio ir baltų vienybės šventė ant Kernavės piliakalnių
Diena lygi nakčiai – naktis lygi dienai. Saulės spindėjimo dangaus skliauste trukmei sutrumpėjus ir vėl metų ratu leisimės žemyn… Tradiciškai rugsėjo 20 d. (penktadienį), mistika alsuojančiuose Kernavės piliakalniuose kviečiame įspūdingai sutikti Rudens lygiadienio ir baltų vienybės šventę, skirtą pažymėti astronominį gamtos virsmą ir simboliniu patyrimu priminti baltų genčių susivienijimo svarbą. Vartus į renginį atversime žygiu...
Iš Kuršių nerijos kilęs Liudvikas Rėza: pietavo su Kantu, susirašinėjo su Giote
Juodkrantės folkloro festivalio „Pūsk, vėjuži!“ akimirka. Organizatorių nuotr. Nida turi Tomą Maną, o Juodkrantė – čia gimusį Martyną Liudviką Rėzą. Iš smėliu užpustyto Kuršių nerijos Karvaičių kaimo kilęs lietuvių kalbos puoselėtojas į istoriją įėjo kaip vienas iš modernios Lietuvos kultūros ramsčių. Lietuviams jis paliko Donelaičio „Metus“, rinko liaudies dainas, vertė ir lietuvių kalba leido Bibliją....
Giedrė Skipitienė. Prasmingas susibūrimas Vėžininkuose…
Vėžininkų evangelikų-liuteronų kapinės Gidė Giedrė Skipitienė, www.voruta.lt Vėžininkai – kaimas Pagėgių savivaldybėje, 5 km į pietryčius nuo Vilkyškių, kairiajame Jūros upės krante. Už dviejų kilometrų į pietvakarius Jūra įteka į Nemuną. Tarsi pusiasalis ar iškyšulys, pasislėpęs už miško, pietų pusėn plačiai atsiveriantis panemunių pievoms, kasmet aplankomas potvynio vandenų, kaimas jo gyventojams pati nuostabiausia vieta žemėje....
Etnoarchitektūriniame Čižiūnų kaime kalbėta apie meistrystės svarbą
Etnoarchitektūriniame Čižiūnų kaime Varėnos rajone buvo surengtas meistrystei skirtas renginys „Medinės architektūros paveldas, kaip vietos plėtros išteklius: meistrystė“. Pradžioje apžiūrėję gatvinį rėžinį Čižiūnų kaimą, Kultūros paveldo departamento ir Lietuvos etnografinio muziejaus specialistai atkreipė dėmesį į pagrindines medinės architektūros išsaugojimo problemas. Atidžiau sustojus prie pasirinktų sodybų, įvertinta jų būklė, aptarta, kaip ir ką daryti, nuo ko...
Dzūkų kultūros festivalio palikimas: kviečia saugoti autentiškus vietovardžius
Festivalio organizatorių nuotraukos Savaitgalį pasibaigė dzūkų kultūros festivalis „Čiulba ulba“, rengiamas Eglės ir Roko Kašėtų kartu su būriu savanorių. Per penkerius gyvavimo metus festivalis išgarsėjo savo unikalumu ir dėmesiu vis dar gyvai Dzūkijos krašto kultūrai – dainoms, tarmei, tradicijoms ir glaudžioms bendruomenėms. Šiemet tai buvo pats didžiausias ir kartu paskutinis „Čiulba ulba“, nors rengėjai dzūkų...
Kultūros paveldas. Valstybės, savivaldos ar savininkų rūpestis?
Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokykla. VKPK nuotr. Kultūros paveldas šiandien dar neretai laikomas problema ar neatsiperkančia investicija. Taip pat kyla diskusijos, kiek prie jų tvarkybos turėtų prisidėti valdytojas, o kiek valstybė ar savivaldybė. O koks gi vietos bendruomenių vaidmuo? Šiuos ir kitus klausimus nagrinėjanti Valstybinė kultūros paveldo komisija pradėjo savo išvažiuojamųjų posėdžių ciklą po Lietuvos savivaldybes,...
„Natura Fest“ kviečia geriau pažinti Lietuvos gamtines bei kultūrines vertybes
Natura Fest 2023 Vištyčio krašte akimirkos. Baltijos aplinkos forumo nuotrauka „Natura Fest“ idėja – pristatyti gražiausių Lietuvos vietų išskirtines gamtines bei kultūrines vertybes ir saugomas Natura 2000 teritorijas. Todėl festivalis kiekvienais metais vyksta vis kitoje vietoje. Pernai „Natura Fest“ vyko Vištyčio krašte ir įtraukė dalyvius į mistišką pažintį su gamta naktį. Šiemet festivalis vyks birželio...
Vievyje vykstantis chorų festivalis – konkursas „Mūsų dainose“ šiemet sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus
Festivalio dalyvių eisena Vievio miesto gatvėmis. Edmundo Šimaičio nuotr. Audronė Stepankevičiūtė, Projekto „Chorų festivalis – konkursas „Mūsų dainose“ vadovė, www.voruta.lt Šešioliktą kartą Vievyje vykstantis chorų festivalis – konkursas „Mūsų dainose“ šiemet sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus: pagrindiniuose projekto renginiuose – chorų konkursuose ir jungtinių chorų koncertuose – dalyvavo 57 vaikų ir suaugusiųjų chorai iš Alytaus, Lazdijų,...
Povilas Meškėla: „Privalome tęsti Joninių tradiciją ir ugdyti vaikų muzikinį skonį“
Povilas Meškėla. Liudo Masio nuotr. Roko muzikos atlikėjas Povilas Meškėla jau dabar intensyviai ruošiasi Joninių festivaliui „Farm on Fire’24“. Šiemet jis ne tik koncertuos su roko legendomis Vladu Kovaliovu, Česlovu Gabaliu, bet ir pristatys jaunuosius talentus – vyks Povilo Meškėlos vardo konkurso finalas ir iškilminga apdovanojimų ceremonija. Legendinis roko muzikos atlikėjas atvirai pasakoja, kodėl privalome...
Sparčiai artėja jubiliejinė Dainų šventė: tirpstantys bilietai ir pasaulio susidomėjimas
Spaudos konferencijoje pristatyti organizaciniai Dainų šventės sprendimai ir aptarti paskutiniai pasiruošimo akcentai. Organizatorių nuotr. Sparčiai artėja jubiliejų mininti, prieš šimtą metų pirmą kartą suskambėjusi Lietuvos dainų šventė. Pirmadienį Vingio parke vykusioje spaudos konferencijoje renginio kūrėjai bei kultūros sektoriaus atstovai dalijosi svarbiausiais programos akcentais, džiaugėsi rekordiniu dalyvių skaičiumi bei pranešė netikėtą žinią – iki šventės likus...
Šilalės rajone iš XX a. pr. koplytstulpio dingo vertingos skulptūrėlės
Kultūros vertybių registro nuotraukos Šilalės rajono savivaldybės kultūros paveldo apsaugos vyriausiasis specialistas, vykdydamas kultūros paveldo objektų stebėseną, šių metų kovo 27 dieną nuvykęs patikrinti koplytstulpio su skulptūromis (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 14943), esančio Degučių II kaime, Laukuvos seniūnijoje, Šilalės rajone, jame nerado Šv. Roko (u.k. 25531) ir skulptūrinės grupės (u. k. 25530) skulptūrų. Skulptūrinę...
Edita Barauskienė. Netrypkime Mažosios Lietuvos dvasios briedžio kanopomis
Edita Barauskienė. Asmeninė nuotr. Edita Barauskienė, rašytoja, pedagogė, visuomenininkė, www.voruta.lt Heraldikos komisijos taryba ne vienerius metus vienbalsiai teigė, kad ,,briedis” neturi būti pagrindiniu simboliu Mažosios Lietuvos herbe. Tam pritarė Lietuvos istorijos instituto, Šiaulių ir Vilniaus universiteto istorikai, Mažosios Lietuvos istorikas prof. Domas Kaunas, Mažosios Lietuvos architektūros ir kapinių tyrėjas architektas Martynas Purvinas, buvęs ML tarybos...
Atvelykis. Velykinio svečiavimosi pabaiga
Šv. Tomas Netikintysis (dailininkas Caravaggio, aliejus, apie 1601, Dailės muziejus Potsdame) Visuotinė lietuvių enciklopedija. Parengė dr. Angelė Vyšniauskaitė (1919-2006), Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikė, lietuvių etnologė Ãtvelykis, Velykų laiko antrasis sekmadienis. Tą dieną prisikėlęs Jėzus Kristus pasirodė apaštalams ir suteikė jiems galią atleisti nuodėmes. Ankstyvojoje krikščionybėje per Atvelykį vykdavo naujai pasikrikštijusiųjų katechezė (jos pavyzdžių yra šv. Augustino...
Šiupinio šventė Mažojoje Lietuvoje įtraukta į nematerialaus kultūros paveldo sąvadą
Organizatorių nuotr. Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade nuo šiol puikuosis ir Šiupinio šventė Mažojoje Lietuvoje. Tradicijos bylą rengė Klaipėdos etnokultūros centras, bendradarbiaudamas su lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“, Klaipėdos universiteto etnologe dr. Kristina Blockyte-Naujoke. Šiandien (kovo 28 d.) Vilniaus rotušėje Klaipėdos etnokultūros centrui buvo įteiktas sertifikatas, liudijantis apie šios vertybės įtraukimą į Nematerialaus kultūros paveldo...
Medinis architektūros paveldas: Užvenčio dvaro ponų namas – atvejo analizė
Viršutinėje nuotraukoje – Jono Smilgevičiaus sūnus Kazimieras su žmona Danute apie 1937 m. prie Užvenčio dvaro. J. Smilgevičiaus anūko A. Zolyno nuotr. Apatinėje nuotraukoje – Užvenčio dvaras šiandien. KPD (Sonatos Sukožauskienės) nuotr. Deja, Lietuvoje ne vienas atvejis, kai kultūros paveldo objektuose (buvusiuose dvareliuose) dar sovietmečiu apgyvendinti žmonės, vėliau tuos pastatus privatizavę, nesirūpina jų priežiūra, nors...
Kafiją lietuvininkai pradėjo gerti dar XVIII a.
Žvejė mala kavą. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejaus foto Džiaugiamės, kad Šilutės kultūros ir pramogų centro kartu su partneriais teikta nematerialaus kultūros paveldo byla papildė nacionalinį sąvadą. Jame atsirado dar viena mūsų krašto tradicija – Kafijos gėrimo kultūros gaivinimo praktikos Mažojoje Lietuvoje. Teikėjai – Šilutės rajono savivaldybės Šilutės kultūros ir pramogų centras, asociacija Šilutės...
Sutvarkytas Smiltynės kurhauzas į atmintį grąžina ir savo istoriją
Sutvarkytas Smiltynės kurhauzas. Pagal ikonografinę medžiagą atkurti terasiniai lauko laiptai su dekoratyviais metalo žibintais. KPD archyvo nuotrauka Parengė Jūratė Mičiulienė, KPD Šią vasarą poilsiautojus pamaryje jau pasitiks sutvarkytas Smiltynės kurhauzas. Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis skyrius, išdavęs leidimą tvarkybos darbams, prižiūrėjo, kad būtų išsaugota istorinio pastato autentika, vertingosios savybės. Ne vieną dešimtmetį stovėjęs apleistas pastatas...
Pirmą kartą eksponuojama paroda, kurios autorė – 103 metų Ona Kulikauskienė
Ona Kulikauskienė. Nuotraukos V. Visockienės ir iš asmeninio O. Kulikauskienės archyvo Giedrė Mičiūnienė, Dusetos, www.voruta.lt Dusetų K. Būgos bibliotekoje parodų netrūksta – čia randa vietos ne tik dusetiškiai ar Zarasų krašto, bet ir kitų rajonų kūrėjai – pradedantieji ir profesionalai. Šįkart – bibliotekoje neeilinė paroda. Tai pirmas kartas, kai joje (o ir respublikoje tikriausiai nedaug...
Lietuvos Romuva kviečia į Kriviui Jauniui skirtus skaitymus
Vasario 28 d., trečiadienį, 18 val., Lietuvos nacionaliniame kultūros centre, Vilniuje (Barboros Radvilaitės g. 8, Mažojoje salėje, antrame aukšte) Senovės baltų religinė bendrija Romuva surengs sueigą „Rasos šventė: Jonas Trinkūnas – Krivis Jaunius prie Romuvos ištakų“. 2024-aisiais Romuva pažymi Krivio Jauniaus jubiliejinius metus. Dabartinės Romuvos dvasinio judėjimo pradininkui Kriviui Jauniui – Jonui Trinkūnui šiemet vasario 28...
Gausėja žinių apie lietuvišką paveldą užsienyje
Paskelbti projekto „Tikslas – Amerika 2023“ ekspedicijos rezultatai. Ekspedicija vyko 2023 m. vasarą. Jos tikslas – aplankyti, dokumentuoti, nufotografuoti, nufilmuoti lietuviško paveldo vietas Amerikoje (lietuvių bažnyčias, kapines, žymių lietuvių kapus, paminklus Lietuvai ir lietuviams, lietuvių klubų rūmus ir t.t.)., išklausyti šių vietų istorijas iš jas kūrusių ir prižiūrinčių vietos lietuvių, įrašyti su jais interviu, skleisti...
Zigmas Tamakauskas. Kalėdos turi prasidėti žmogaus širdyje
Zigmas Tamakauskas, Kaunas, www.voruta.lt Artėja paskutinės 2023 metų dienos. Nesustodama laiko srovė, lydima adventinio šurmulio, skubėdama mus neša į Naujuosius. Daugelyje miestų jau advento pradžioje buvo įžiebtos eglutės su skambančiais žodžiais: Kalėdos Kalėdos, kviečiančios pasirodyti dovanų maišą velkantį Kalėdų Senelį… Sublizgėjo didžiųjų parduotuvių languose reklaminės vilionės, raginančios artėjančių Kalėdų proga savo artimiesiems pirkti dovanas, siūlomus...
„Pasivaikščiojimas po senąjį dzūkų kaimą Tiltų krašte“
Elena Žilinskienė, Trakų viešosios bibliotekos Tiltų padalinio vyr. bibliotekininkė, www.traku-zeme.lt Tiltų biblioteka kasmet savo veikloje nemažą dėmesį skirdama kraštotyros darbui ir turėdama sukaupusi nepublikuotų, išliekamąją vertę turinčių, tarmiškai užrašytų krašto kaimų gyventojų, ankstesnių kartų pasakojimų, dainų, įvairių žodžių ir daiktų pavadinimų, 2023 m. vykdė kultūros projektą „Pasivaikščiojimas po senąjį dzūkų kaimą Tiltų krašte“. Bibliotekininkė sukauptą...
Dr. Kazimieras Garšva. Dzūkija ar Vilnija?
Kazimieras Garšva. propatria.lt nuotr. Dr. Kazimieras Garšva, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, www.voruta.lt Dzūkijos pavadinimą rytų Lietuvos etnografiniam regionui naikinti yra nepagrįsta: tai yra pačių gyventojų sugalvotas vardas pagal žodžius dzūkas, dzūkuoti. Dzūkija kalbiniu požiūriu apimtų V-XX a. etninių lietuvių žemių plotą, kurį juostų maždaug linija Alytus, Žąsliai, Kernavė, Linkmenys, Turmantas, Daugpilis, Kraslava, Breslauja, Druja, Smurgainys, Lazūnai,...
Kultūros istorikė Eglė Kašėtienė apie bandymus priartėti prie senosios pasaulėjautos filme „Čiulbanti siela“ ir savo gyvenime
www.voruta.lt Kai po kojomis žemė, šalia upė, miškai. Kultūros istorikė Eglė Kašėtienė pasakoja apie bandymus priartėti prie senosios pasaulėjautos filme „Čiulbanti siela“ ir savo gyvenime. Prieš keturis metus Eglę prisijungti prie savo naujo filmo „Čiulbanti siela“ kūrybinės komandos pakvietė režisierius Deimantas Narkevičius. Eglės žinios ir gebėjimai buvo nepakeičiami kuriant į XIX a. Dzūkijos kaimą...
Už ką melsimės žvakių šviesoje?
Nicola Fioravanti/unsplash.com Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Visiškai priartėjo Visų Šventųjų diena ir Vėlinių metas. Prisimename ir pagerbiame mirusius, meldžiamės už gyvuosius. Degame žvakutes, o kai kur užkuria laužus, nes Vėlinių ugnis nuo seno užima ypatingą vietą Mirusiųjų pagerbimo apeigose. Prisimenu: vakaro tamsoje šviečia visos miestelio kapinės, o susikaupusių žmonių veiduose paslaptingai šmėžuoja žvakių...
Baigti tvarkyti Tėvą Stanislovą menantys Paberžės statiniai: klebonija ir svirnas
Paberžės svirnas Paberžę labiausiai išgarsino kunigas Algirdas Mykolas Dobrovolskis (plačiau žinomas kaip Tėvas Stanislovas), pas kurį dar sovietmečiu plūsdavo minios žmonių. Tad labai svarbu, kad jo veikla būtų tęsiama, kad būtų išsaugoti statiniai, dabar priglobiantys ir jo rinktus sakralinius rūbus bei etnografinius daiktus. Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu baigiami tvarkyti Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo...
Muziejininko dr. Eligijaus Juvencijaus Morkūno atminimui
Muziejininkas Eligijus Juvencijus Morkūnas Inga Levickaitė-Vaškevičienė, Lietuvos liaudies buities muziejus, www.voruta.lt Rugsėjo 19 d. popietę Kėdainiuose, savo gimtųjų namų sode, nustojo plakusi vieno iš Lietuvos liaudies buities muziejaus (toliau – LLBM) kūrėjų, muziejininko dr. Eligijaus Juvencijaus Morkūno širdis. Savo mylimam ir puoselėtam muziejui jis paskyrė daugiau kaip 50 metų, dirbo iki paskutinių dienų. 2021 m....
Etnologė Gražina Kadžytė apie artėjančias Vėlines: „Dzūkai ateities kartoms išsaugojo unikalią protėvių tradiciją“
Etnologė Gražina Kadžytė Per Vėlines lankysime artimųjų ir bičiulių kapus, degsime žvakutes, galbūt susitiksime su seniai matytais giminėmis. Pasak etnologės Gražinos Kadžytės, per šimtmečius išliko šios šventės turinys ir esmė, kai ne tik pagerbiami ir geru žodžiu prisimenami mirusieji, bet susitinkama su skirtinguose Lietuvos kampeliuose gyvenančiais giminaičiais. Kiek kito tik šventės forma, nes žvakutes degti...
Trakų gimtadienyje-nenutrūkstamas ryšys su mūsų senolių puoselėta kultūra
Kazimieras Šliužas, „Trakų žemės“ žurnalistas, www.voruta.lt Penktadienio pavakarys naujojoje renginių ir poilsio erdvėje Galvės ežero Vytauto Didžiojo krante per 701-ąjį senosios sostinės gimtadienį nukreipė apmąstymams. Kas esame mes? Kokios mūsų sąsajos su Tautos istorija dabartyje ir ateityje? Nenutrūkstamas paveldas Nenutrūkstamą ryšį su mūsų senolių puoselėta kultūra edukaciniame renginyje demonstravo lietuvių dvasinio ir kulinarinio paveldo sergėtojai....
- Ankstesnis
- 1
- 2
- 3
- Kitas