Algimanto Stankūno asmeninio archyvo nuotr. Gruodžio 15-ąją mus pasiekė liūdna žinia: mus paliko dar vienas partizaninio karo epochos liudininkas, pelnytai laikytas paskutiniuoju šios kovos simboliu Kėdainių rajone – Algimantas Stankūnas (1931-2024). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr .Arūnas Bubnys savo ir visos Centro bendruomenės vardu reiškia nuoširdžią užuojautą dėl partizanų kovų...
Marija Zapereckaitė Talandienė Barbenant medžių šakoms į langą, čiuženant kelyje lapus, gyvenime visi keliaujam ir ateina momentas kada išeinam amžinybės keliu… Eidama 98-uosius į amžinybę išėjo žymi Lietuvos filologė anglistė vyr. dėstytoja Marija Zapereckaitė Talandienė. Velionė gimė 1927 m. gegužės 31 dieną, Alytaus apskrityje, Alovės valsčiuje. Tėvai buvo grįžę iš emigracijos – Jungtinių...
Elena Patamsė, VšĮ „Laimingas žmogus“ bendraįkūrėja, laidotuvių ceremonijų koordinatorė ir ceremonmeisterė, www.voruta.lt „Aš sakydavau, kad mirtis yra mano geriausia draugė, kuri primena, kad laikas gyventi iš tikrųjų“, – šypsodamasi sako humanistinių lydėtuvių ceremonmeisterė Rima Steikūnienė. Trejus metus lydėtuvių ir atminimo ceremonijas humanistinėje organizacijoje „Laimingas žmogus“ kurianti ir vedanti moteris dalinasi, ką reiškia personalizuotai išlydėti...
Asociatyvi Pexels.com nuotr. Jau netrukus visoje Lietuvoje nušvis kalvos žvakučių. Atėjus Vėlinėms, dauguma žmonių vyksta aplankyti anapilin išėjusių artimųjų kapų. Kartais jie būna išsibarstę po įvairius šalies kampelius, todėl Arnoldas Lukošius, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, siūlo atrasti inovatyvius būdus mirusiųjų pagerbimui. Galima atrasti kapus ir uždegti skaitmeninę žvakutę „Technologijos daro įtaką tradicijoms, papildydamos jas naujomis formomis....
Higienos institutas atkreipia dėmesį, kad artėjantis Vėlinių laikotarpis kai kuriems žmonėms gali būti itin sunkus dėl patirtų netekčių, taip pat ir dėl artimojo savižudybės. Tad Higienos instituto specialistai primena psichologinės pagalbos svarbą, kviečia žmones nelikti vieniems su savo išgyvenimais, o jų artimuosius – būti dėmesingiems. Pagalba gedint Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centro psichologė...
Laidojimo bendrovės vadovė Silvija Talačkienė Jei už savo artimojo laidotuves planavote mokėti 1 500 eurų, tai dar nereiškia, kad tokią sumą matysite ir gautoje sąskaitoje. Nesąžiningai dirbantys laidojimo namai randa būdų, kaip į sąskaitą prirašyti papildomų eilučių. Anot ekspertų, ir patys žmonės dažnai paslysta susigundydami reklaminiais triukais, kai kainos nurodomos su žodžiu „nuo“. „Kaip anksčiau...
Vladas Terleckas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Eidamas 85-uosius metus mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, ekonomistas Vladas Terleckas. Vladas Terleckas gimė 1939 m. rugsėjo 13 d. Utenos apskrities, Saldutiškio valsčiaus, Krivasalio kaime (dabar Ignalinos r.), mažažemių ūkininkų Prano Terlecko (g. 1896–1965 m.) ir Teklės Mičėnaitės Terleckienės (g.1902–1980 m.) šeimoje. 1946–1951 m. mokėsi Krivasalio pradinėje mokykloje, 1951–1958...
Tokia skaudi ir netikėta ši mirtis, To sopulio niekam neišmatuoti. Mirtis – tai slenkstis, bet ne pabaiga, Brangiausi žmonės eina ir palieka… Tačiau nuo jų nusidriekia šviesa, Ir atminty gyvi išlieka. Lietuvos edukologijos universiteto Alumnų draugiją sukrėtė liūdna žinia. Gaisro metu žuvo bendruomenės narė, ilgametė buvusi Lietuvos edukologijos universiteto istorijos fakulteto dekanato darbuotoja Zita...
Algirdas Vyžintas jaunystėje Lietuvos edukologijos universiteto alumnų draugija su giliu liūdesiu praneša, kad eidamas 96 – uosius metus Anapilin išėjo Maestro – profesorius Algirdas Vyžintas 1929 07 30 – 2024 08 05. Lietuva ir pasaulis neteko Didžiojo MAESTRO, iškilaus muziko, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiaus kavalieriaus, etnomuzikologo, chorų ir orkestrų dirigento, birbynininko,...
Prof. dr. Jonas Jakaitis, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinų sąjungos Vilniaus sk. pirmininkas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinų sąjungos tarybos narys, Vilnius tech Architektūros fakulteto profesorius, www.voruta.lt 2024 m. liepos 01 dieną, eidama 94-sius metus mirė buvusi Tauro apygardos partizanų ryšininkė, Kengyro sukilimo steplage dalyvė, Laisvės kovų dalyvė (LKD 2010-12-22 Pažymėjimas Nr. 203), Lietuvos politinių...
Leonora Daumelytė -Jakaitienė (Tulpė). Nuotrauka iš asmeninio prof. J. Jakaičio archyvo Su giliu liūdesiu pranešame, kad, 2024 m. liepos 1 dieną, eidama 94-uosius metus mirė buvusi Tauro apygardos partizanų ryšininkė, Kengyro sukilimo Steplage dalyvė, Laisvės kovų dalyvė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narė Leonora Daumelytė -Jakaitienė (Tulpė). Dėl mylimos Mamos netekties Lietuvos gyventojų genocido...
Mamytė – JOANA SUSLAVIČIENĖ 1927.07.26. – 2024.06.09. Išėjo į kitą laiką. Gražiai, prasmingai ir ilgai gyvenusi beveik 97 metus. Dainuodama ir šokdama etnografiniuose ansambliuose dalyvavo net keliose Lietuvos dainų šventėse. Daugelį metų giedojo Trakų bažnytiniame chore. Velionė pašarvota Trakų laidojimo namuose Maironio g. 6. Atsisveikinti galima antradienį (birželio 11 d.) nuo 14 val. iki 22...
Raimondas Kašauskas Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad po ilgos sunkios ligos š. m. gegužės 28 dieną, eidamas devyniasdešimtuosius, mirė žinomas Lietuvos prozininkas, žurnalistas Raimondas Kašauskas. Raimondas Kašauskas gimė 1934 m. spalio 10 d. Birikuose, Telšių rajone. 1958 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. 1954–1968 m. dirbo „Genio“, 1969–1970 m. „Pergalės“ (dabar „Metai“)...
Antanas Ališauskas Gegužės 10 d., eidamas aštuoniasdešimt devintus metus, mirė Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys Antanas Ališauskas. Reiškiame nuoširdžią užuojautą artimiesiems ir kolegoms dėl artimojo ir bendražygio netekties. Antanas Ališauskas gimė 1936 m. sausio 17 d. Pavardauniuose, Varėnos r. 1986 m. tapo Lietuvos fotomenininkų sąjungos nariu. Priklausė Žemaitijos fotoklubui. 1972–2001 dirbo žurnalo „Moteris“, nuo 1994 ir...
Vytauto Didžiojo universiteto švietimo akademijos alumnė Anelė Mikalauskienė www.voruta.lt Naktis mane stipriai apglobus Lyg gedulo tamsia skara, Pažadins manyje jausmus ir gėlą: Į praeitį, žinau, negrįšiu niekada… Anelė Mikalauskienė. Netekome iškilios Lietuvos pedagogės – edukologės, lituanistės buv. Lietuvos edukologijos universiteto dabar Vytauto Didžiojo universiteto švietimo akademijos alumnės Anelės Mikalauskienės. Velionė gimė 1931 m. Krekštėnų kaime,...
2024 m. balandžio 25 d. disidentą ir visuomenininką, pogrindžio spaudos platintoją, politinių bado akcijų iniciatorių, pirmųjų mitingų už Lietuvos laisvę organizatorių, Vyčio kryžiaus kavalierių Petrą Cidziką pagerbė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikai. Balandžio 25 d. sukanka 80 metų, kai gimė P. Cidzikas. Prie paminklo Vilniuje, Rokantiškių kapinėse, kur amžinybėje ilsisi P. Cidzikas,...
Arianė Brigita Bortkevičienė Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ praneša, kad eidama 93-ius savo amžiaus metus, Vilniuje po ilgos ir sunkios ligos mirė Arianė Bortkevičienė. Arianė Grigaitytė gimė Jonaičiuose 1931 m. gegužės 7 dieną. Dokumentuose Vokietijoje ir JAV buvo įrašyta ir 1930 m. data, kad jau galėtų pradėti dirbti, bet darbo negavo… Mokėsi Klaipėdos, Vokietijos, JAV gimnazijose....
Petras Panavas. Ričardo Šileikos nuotr. Su giliu liūdesiu pranešame, kad š. m. balandžio 10 d., eidamas 91-uosius metus, mirė poetas, prozininkas, dramaturgas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys Petras Panavas. Petras Panavas gimė 1933 m. rugsėjo 6 d. Vingiriuose, Ignalinos rajone. Vidurinę mokyklą baigė Ignalinoje, vėliau dirbo kultūros namuose, tarnavo kariuomenėje. Neakivaizdiniu būdu studijavo Vilniaus universitete, 1964...
Vilniaus Verkių (Jeruzalės) kapinės. Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, Vilnius, www.voruta.lt Amžino poilsio ses. Nijolė SADŪNAITĖ (1938-2024) atgulė Vilniaus Verkių (Jeruzalės) kapinėse, šalia kitų Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos seserų. Prieš laidotuves Vilniaus Kalvarijų Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios mirusiajai atminti. Atsisveikinti su ses. N. Sadūnaite atvyko LR Krašto apsaugos...
2017 metų Laisvės premijos laureatė Nijolė Sadūnaitė www.voruta.lt Mirus Laisvės kovų dalyvei, politinei kalinei, Laisvės premijos laureatei, sesei NIJOLEI SADŪNAITEI (1938-2024), sunkią netekties valandą reiškiame nuoširdžią užuojautą artimiesiems ir bendražygiams. Tegul Nijolės patriotiškumo, tautiškumo idėjos ir darbai visada išlieka mūsų atmintyje. Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga ir Lietuvos sąjūdis Nuotraukos iš asmeninio dr. Raimundo Kaminsko...
2017 metų Laisvės premijos laureatė Nijolė Sadūnaitė. Vilnius, 2016 m. sausio 28 d. | Fotografas Andrius Petrulevičius Andriaus Petrulevičiaus asmeninis archyvas www.bernardinai.lt Mirė sesuo Nijolė Felicija Sadūnaitė – Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėja, vienuolė. Liūdną, bet simbolišką žinią savo paskyroje socialiniame tinkle paskelbė Aušra Pocienė. Žinią patvirtino sesuo Gerarda Elena Šiliauskaitė, Laisvės premijos laureatė....
Aldona Grigaitienė Gediminas Reutas, Kaunas, www.voruta.lt Nesulaukusi šventų Velykų į Viešpaties namus iškeliavo klastingos ir netikėtos onkologinės ligos palaužta Lietuvos šaulių sąjungos narė, aktyvi sąjūdininkė, TS-LKD Kauno skyriaus krikščionių demokratų bendrijos narė, Marijos radijo laidų buvusi dalyvė Aldona Grigaitienė. Velionė gimė 1945 m. Ukmergės rajone, Kurėnuose daugiavaikėje šeimoje. Aldutės tėvai vaikus augino laikantis krikščioniškos moralės...
Algimantas Kaminskas. Foto iš Lietuvos rašytojų sąjungos archyvo Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad po ilgos sunkios ligos š. m. vasario 17 dieną, baigdamas aštuoniasdešimtuosius metus, mirė žinomas Lietuvos poetas, prozininkas, žurnalistas Algimantas Kaminskas. Algimantas Kaminskas gimė 1944 04 28 Kybartuose, Vilkaviškio rajone. 1973 m. baigė Vilniaus aukštąją partinę mokyklą, 1978 m. – Vilniaus...
Vilniaus Vytautų klubas su liūdesiu praneša, kad sausio 27 d. pasimirė ilgametė, aktyvi Klubo narė filologė, lituanistė, pedagogė, enciklopedistė Eugenija Vytautė Širvinskaitė-Eidukaitienė. Vytautė gimė 1930 m. balandžio 1 d. Totoriškiuose, dabar Švedukalnis (Kupiškio r.). Mokytis pradėjo 1938 m. Skapiškio pradžios mokykloje, o nuo 1945 m. dvejus metus mokėsi Skapiškio progimnazijoje, 1947–1951 m. Biržų r. Papilio...
2023 m. sausio 23 dieną mirė Alwida Antonina Bajor – kultūros žurnalistė, publicistė, rašytoja, vertėja. A.a. Alwida Antonina Bajor gimė 1942 m. Vilniuje, 1965 m. baigė polonistiką Vilniaus Valstybiniame pedagoginiame institute. 1964-2000 m. dienraščio “Czerwony Sztandar” (nuo 1990 m. „Kurier Wileński“) korespondentė, Literatūros ir meno skyriaus vedėja. 1991-1994 m. radijo „Vilniaus varpas“ laidų lenkų kalba...
2019 metų Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra. 2020 m. sausio 13 d. | Fotografė Džoja Gunda Barysaitė Lietuvos Respublikos Seimo archyvas 2023 m. gruodžio 19 d., eidamas 95-uosius metus mirė partizanas, rezistentas, Lietuvos laisvės kovų metraštininkas, Laisvės premijos laureatas ALBINAS KENTRA (1929 03 29–2023 12 19). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius...
2019 metų Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra. 2020 m. sausio 13 d. | Fotografė Džoja Gunda Barysaitė Lietuvos Respublikos Seimo archyvas Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pareiškė užuojautą dėl Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvio, politinio kalinio, pedagogo, Sąjūdžio metraštininko, Laisvės premijos laureato Albino Kentros mirties. Pasak šalies vadovo, Lietuva neteko ryškios asmenybės...
Gruodžio 18 d. mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, filosofas, politinis bei visuomenės veikėjas Bronislavas Genzelis. B. Genzelis gimė 1934 m. vasario 16 d. Aukštadvario miestelyje, Trakų rajone. 1959 m. baigė Maskvos M. Lomonosovo valstybinį universitetą, filosofijos istorikas. Filosofijos mokslų daktaras, profesorius. 1959–1961 m. dėstė Šiaulių pedagoginiame institute (dabar – Vilniaus universiteto Šiaulių akademija). 1961–1964 m....
Juozas Lukša-Daumantas ir Nijolė Braženaitė povestuvinę savaitę / Memorialinio Juozo Lukšos-Daumanto muziejaus nuotr. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl gydytojos, partizano Juozo Lukšos-Daumanto žmonos Nijolės Bražėnaitės-Lukšienės-Paronetto mirties. „Turėjau progos asmeniškai bendrauti su gerbiama Nijole Bražėnaite-Lukšiene-Paronetto. Ji sudarė man gilios ir nepaprastai šviesios asmenybės įspūdį. Esu dėkingas Nijolei Bražėnaitei-Lukšienei-Paronetto už tas brangias minutes, kurias...
Zigmas Tamakauskas, www.voruta.lt Prieš keletą dienų Lietuva palaidojo, o ne perlaidojo, kaip skelbė kai kuri žiniasklaida, savo tautos didvyrio – Pietų Lietuvos partizanų apygardos vado, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus pulkininko Juozo Vitkaus – Kazimieraičio surastus palaikus, kurie gražiame karste buvo pašarvoti Šv. Jonų bažnyčioje Didžiojo altoriaus papėdėje. Bažnyčioje sklandė ne liūdesio, o kažkokia kita –...