Premijos įteikimo iškilmės. Organizatorių nuotr. Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras, džiaugdamasis Lietuvos kultūros ministerijos skirta Kultūros centrų premija už mėgėjų meno ir dainų švenčių tradicijų puoselėjimą ir sklaidą bei už etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo populiarinimą, maloniai kviečia Jus į premijos įteikimo iškilmes – šventinį etnokultūros centro bendruomenės folkloro vakarą, kuris vyks lapkričio 16...
Neringos muziejų nuotr. Pamario krašto bendruomenę subūrusi iniciatyva – gyvosios istorijos paroda „Muziejų kuriame kartu ’24: Atradimai“, atidaroma ypatingą dieną – lapkričio 11-ąją (pirmadienį), 17.30 val. Kuršių nerijos istorijos muziejuje (Pamario 53, Nida). Būtent šią dieną Neringa švęs 587 gimtadienį, skaičiuojamą nuo istorinės datos – 1437 m. lapkričio 11-osios, kai istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas...
Lapkričio 8 d. 16.30 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) bus pristatoma Henriko Senkevičiaus novelė „Jūros švyturio sargas“, kurią papildo Aido Jurkšto parengta „Neįtikėtina Henriko Senkevičiaus biografija“. Renginyje dalyvaus ir knygą pristatys A. Jurkštas – vienas žinomiausių Lietuvoje švyturių istorijos tyrinėtojų, apie šio leidinio gimimą pasakojantis taip: „Kuomet paskatintas Lenkijos švyturių...
Nuotraukoje viršuje kairėje – sutvarkyta daržinė, apačioje – avarinės būklės 2021 m., dešinėje – M. Jankaus muziejus, prie kurios plazda Lietuvos ir Mažosios Lietuvos vėliavos. KPD nuotr. Savo istorija garsus Bitėnų kaimas Pagėgių savivaldybėje spaudos draudimo metais buvęs pagrindiniu knygnešių susibūrimo centru. Tuomet Mažosios Lietuvos tautinio sąjūdžio veikėjas ir Tilžės akto signataras Martynas Jankus (1958–1946)...
Klaipėdos etnokultūros centro archyvo nuotr. Spalio 29 d., 17.30 val., Klaipėdos etnokultūros centras (Daržų g. 10) kviečia į tradicinių giedojimų vakarą „Atminkime, pagerbkime, malda užtarkime“. Renginio metu bus gilinamasi į mirusiųjų atminimo, pagerbimo ir maldos užtarimo tradicijas, gyvuojančias tūkstančius metų. Tradicija yra tai kas perduodama iš kartos į kartą. Krikščioniškoje tradicijoje mirusiųjų atminimas, pagerbimas ir...
Raimundo Kaminsko nuotraukose įamžintos paminėjimo akimirkos Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, www.voruta.lt Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje prie Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjų Vydūno (1868-1953) ir Martyno Jankaus (1858–1946) paminklinių biustų visuomenininkų atstovai iš LPKTS, LPKTB, LŠS, XXVII knygos mėgėjų draugijos ir kitų organizacijų kartu su Kauno evangelikų liuteronų parapijos klebonu, kun. Sauliumi Juozaičiu...
Renginio metu bus eksponuojama LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
Paminklas K.Donelaičiui Gumbinėje. A. Kairio nuotr. Dr. Algirdas Matulevičius, Istorikas, enciklopedistas, žurnalistas, www.voruta.lt K. Donelaičio giminė. Jo Raštai Kristijonas Donelaitis (g. 1714 m. Lazdynėliuose prie Gumbinės , m. 1780 m. Tolminkiemyje; palaidotas evangelikų liuteronų bažnyčios kriptoje). Karaliaučiaus universiteto Teologijos fakulteto studentų sąrašuose įmatrikuliuotas 1736 m. Donelaitis; maždaug nuo XX a. vidurio ir nusistovėjo ši pavardės...
Irena Armonienė. Klaipėdos etnocentro nuotr. 2024 m. Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos taryba, siekiant įvertinti etnografinio regiono mokytojus, dirbančius etninės kultūros srityje, iniciavo konkursą „Etnografinio Mažosios Lietuvos regiono 2024 metų mokytojas – etnokultūros puoselėtojas“. Etninės kultūros globos taryba palaikė regioninės tarybos iniciatyvą. Etnografinio regiono Metų mokytojo vardo suteikimo konkurso tikslas – įvertinti etninės kultūros...
Nuotraukos Raimundo Kaminsko ir Dalios Poškienės Dalia Poškienė, XXVII KMD pirmininkė, LPKTS kultūros vadybininkė, Kaunas, www.voruta.lt Kaune paminėtos Lietuvos diplomato, žvalgo, 1923 m. „Klaipėdos sukilimo“ karinio vado, dviejų Vyčio Kryžiaus ordinų kavalieriaus Jono Polovinsko-Budrio (1889-1964) mirties 60-osios metines. LGGRTC Sekretoriato vyresniojo patarėjo, XXVII knygos mėgėjų draugijos nario dr. Raimundo Kaminsko iniciatyva surengtas pažintinis žygis –...
Kaliningradas. A. Savin, FAL, via Wikimedia Commons Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Pasirodo, Rusija ne tik pradėjo karą prieš Ukrainą, bet ir ruošiasi konfrontacijai su NATO valstybėmis Arktyje. Dar daugiau: Putinas savo gyvenimą ketina baigti regzdamas planus, kaip sujungti Kaliningrado (Karaliaučiaus) sritį su žemynine Rusija. Apie tai vyko mįslingas Putino pokalbis su šios srities...
2024 m. rugsėjo 20 d., penktadienį, 18:00, Užupyje, Paupio gatvėje, bus iškilmingai atidengta Užupio Respublikos Konstitucijos lenta prūsų kalba. Ceremonijoje dalyvaus Lietuvos prūsų bendruomenės pirmininkas, prūsų palikuonis Mantas Maziliauskas ir Užupio Respublikos premjeras, vietos seniūnaitis Sakalas Gorodeckis. Kaip savo parengtoje dedikacijoje Prūsai (Prūsijai), kviesdamas į renginį, sako Mantas Maziliauskas: „Tai padėkos ir atminties ženklas...
Rugsėjo 14 d. seniausia Palangos savivaldybėje esanti Būtingės evangelikų liuteronų parapijos bažnyčia iškilmingai paminėjo 200 metų jubiliejų. Ši istorinė šventė sukvietė tiek vietinius gyventojus, tiek į kitus miestus ar užsienį išvykusius buvusius parapijiečius, kurie, nepaisant gyvenamosios vietos, didžiuojasi savo ryšiu su Būtinge ir Šventąja. Būtingės bažnyčia, kurioje yra numatyta 320 sėdimų vietų, šeštadienį vos talpino...
Šių metų rugsėjo 14 dieną pirmą kartą Pagėgiuose buvo paminėta nauja LR Respublikos Seimo patvirtintina atmintina data – Vilko vaikų atminimo diena. Minėjime dalyvavo Vokietijos Federacinės Respublikos Vilniuje atstovai, Lietuvos garbės konsulas Badeno – Viurtembergo žemėje Wolfgangas von Stettenas, Vilko vaikai ir jų artimieji, Pagėgių ir Jurbarko savivaldybių merai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo...
Rugsėjo 14 d. Pagėgiuose bus minima pirmoji Vilko vaikų atminimo diena. Minėjime dalyvaus Vokietijos Federacinės Respublikos Vilniuje atstovai, Lietuvos garbės konsulas Badeno – Viurtembergo žemėje Wolfgangas von Stettenas, vilko vaikai ir jų ainiai. Specialią meninę programą, skirtą vilko vaikams, atliks poetas, režisierius, rašytojas, romano „Mano vardas – Marytė“ autorius Alvydas Šlepikas, aktorius Andrius Bialobžeskis, muzikantas...
Vakaro viešnia Eva Tombak (stovi kairėje) ir renginio dalyviai bei svečiai. Bibliotekos archyvo nuotr. Dalia Mankienė, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė, www.voruta.lt Artėjant Tarptautinei pagyvenusių žmonių dienai, 2024 m. rugsėjo 10 d. popietę Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė kraštiečius ir bibliotekos svečius kvietė į susitikimą su išskirtine asmenybe. Tą vakarą bibliotekoje lankėsi...
Panemunė – miestas Vakarų Lietuvoje. Vos 416 metrų Karalienės Luizės tiltu ir atsiduri rusijos Sovetske. Tai byloja ir Panemunės gyventojams iš toli matoma ant vieno iš rusijos pusėje stovinčių namų fasadų išpiešta agresijos simboliu tapusi didžiulė Z raidė. Tačiau grįžkime šiapus tilto. Čia – miestas, kuriame neliko nei pašto, nei mokyklos, nei parduotuvių, bet žmonės...
Doc. dr. Tomas Petreikis, www.voruta.lt Rugpjūčio paskutinėmis dienomis išėjo Vydūnui (Vilhelmui Storostai, 1868–1953) skirta (bio)bibliografijos rodyklė[1]. Dvasinio Mažosios Lietuvos vadovo, mąstytojo, rašytojo, publicisto ir kūrėjo pėdsakas mūsų kultūros istorijoje išskirtinis. Vydūnas ir jo kūrybinis palikimas turi didelę Mažosios ir Didžiosios Lietuvos kultūros jungties prasmę, todėl šis kūrėjas iki šiol išlieka aktualus. Personalinio turinio bibliografijos rodyklė...
Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio portretas. Aliejus, 1528, dailininkas L. Cranachas vyresnysis; Hercogo Antono Ulricho muziejus Braunschweige, šaltinis-vle.lt Marija Purvinienė, Kaunas, www.voruta.lt Sofijos Jogailaitės ir markgrafo Frydricho sūnus Albrechtas Hohencolernas fon Ansbachas gimė 1490 m., mirė 1568 m. Tepliuvoje, netoli nuo Karaliaučiaus. Mes turėtume prisiminti, kad jis buvo Gediminaičių palikuonis, bene visiems žinomo Lenkijos karaliaus ir...
Juodkrantės folkloro festivalio „Pūsk, vėjuži!“ akimirka. Organizatorių nuotr. Nida turi Tomą Maną, o Juodkrantė – čia gimusį Martyną Liudviką Rėzą. Iš smėliu užpustyto Kuršių nerijos Karvaičių kaimo kilęs lietuvių kalbos puoselėtojas į istoriją įėjo kaip vienas iš modernios Lietuvos kultūros ramsčių. Lietuviams jis paliko Donelaičio „Metus“, rinko liaudies dainas, vertė ir lietuvių kalba leido Bibliją....
Konferencijos dalyviai bendroje nuotraukoje Dalia Poškienė, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, LŽS narė, Kaunas, www.voruta.lt Šiais metais minime Karaliaučiaus universiteto įkūrimo 480 metų sukaktį. Tai datai paminėti Kauno Švč. Trejybės evangelikų liuteronų bažnyčioje surengta konferencija. Konferencijos iniciatoriai, organizatoriai ir moderatoriai – Kauno Švč. Trejybės liuteronų bažnyčios kun. Saulius Juozaitis, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, XXVII knygos...
Jurgita Skiotytė-Norvaišienė. Foto Kęstutis Meliauskas „Kada paskutinį kartą buvai KKS?“ Tokiu klausimu po uostamiestį neseniai pasklidusiose afišose provokuoja Klaipėdos koncertų salė. Žaismingą ir kartu iškalbingą komunikacijos toną pasirinkusi įstaiga į naują sezoną žengia ne tik su dar veržlesne energija, bet ir sustiprėjusiomis pajėgomis. Jų gretose – ir metų pradžioje KKS repertuaro meno vadove tapusi Jurgita...
Vėžininkų evangelikų-liuteronų kapinės Gidė Giedrė Skipitienė, www.voruta.lt Vėžininkai – kaimas Pagėgių savivaldybėje, 5 km į pietryčius nuo Vilkyškių, kairiajame Jūros upės krante. Už dviejų kilometrų į pietvakarius Jūra įteka į Nemuną. Tarsi pusiasalis ar iškyšulys, pasislėpęs už miško, pietų pusėn plačiai atsiveriantis panemunių pievoms, kasmet aplankomas potvynio vandenų, kaimas jo gyventojams pati nuostabiausia vieta žemėje....
Pakrančių (pasienio) apsaugos laivo „Prezidentas Smetona“ įgulos nariai. Klaipėda. Apie 1928–1932 m. Iš dešinės: laivo laisvai samdomas inžinierius mechanikas Adolfas Darginavičius, laivo vadas Antanas Kaškelis ir neišaiškintas asmuo laivo bocmanas Lietuvos karinio laivyno 1935–1940 m. simbolis ir mokomojo laivo „Prezidentas Smetona“ ilgametis vadas Antanas Kaškelis daugeliui jaunų jūreivių galėjo atrodyti kaip žmogus iš kitos epochos....
Daugelis yra girdėję apie įspūdingiausią Lietuvos eglę, kurią dėl keistos formos žinoma botanikė Eugenija Šimkūnaitė pavadino Raganų šluota. Tačiau pastaraisiais metais eglė skursta, jai reikalinga pagalba. Raganų eglė auga Rambyno regioninio parko Vilkyškių geomorfologiniame draustinyje. Tai išties įdomi eglė, kurios keliolika kamienų viršuje susipynę. Šios eglės pagrindinio kamieno apimtis ties išsišakojimu – 5,1 m, aukštis – 34 m....
Prof. Dalia Kiseliūnaitė su savo knyga. Vytauto Petriko nuotr. „Vorutos“ žurnalas, 2024, Nr.2 „Ar galima to išvengti?“ – ramus balsas telefono ragelyje, rodos, nesuteikė vilties Nacionalinio Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ leidėjams parengti interviu su šiųmetine Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos laureate DALIA KISELIŪNAITE. Kalbininkė, profesorė, daug metų tyrinėjanti Mažosios Lietuvos kultūrą ir...
Mieli Voruta.lt skaitytojai ir Mažosios Lietuvos mylėtojai, kviečiame skaityti pirmąjį 2024 metų Rambyno žurnalo numerį! Paspaudus šią nuorodą: Rambynas 2024 Nr. 1 visas publikacijas matysite PDF formatu. Jis patogus, galima ir reikia pasididinti mastelį pagal poreikį. Voruta.lt inform.
Akad.prof. Domą Kauną sveikino muziejininkė Laima Žemgulienė, Pagėgių savivaldybės vicemerė Ligita Kazlauskienė, Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė Lietuvos Mokslų akademijos nariui akademikui, profesoriui, habilituotam mokslų daktarui Domui Kaunui gražaus jubiliejaus proga nuoširdžiausius linkėjimus siuntė Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius ir visa Pagėgių krašto bendruomenė. Su sveikinimais ir padėka į Vilnių vyko Pagėgių savivaldybės vicemerė...
Arianė Brigita Bortkevičienė Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ praneša, kad eidama 93-ius savo amžiaus metus, Vilniuje po ilgos ir sunkios ligos mirė Arianė Bortkevičienė. Arianė Grigaitytė gimė Jonaičiuose 1931 m. gegužės 7 dieną. Dokumentuose Vokietijoje ir JAV buvo įrašyta ir 1930 m. data, kad jau galėtų pradėti dirbti, bet darbo negavo… Mokėsi Klaipėdos, Vokietijos, JAV gimnazijose....
Edita Barauskienė. Asmeninė nuotr. Edita Barauskienė, rašytoja, pedagogė, visuomenininkė, www.voruta.lt Heraldikos komisijos taryba ne vienerius metus vienbalsiai teigė, kad ,,briedis” neturi būti pagrindiniu simboliu Mažosios Lietuvos herbe. Tam pritarė Lietuvos istorijos instituto, Šiaulių ir Vilniaus universiteto istorikai, Mažosios Lietuvos istorikas prof. Domas Kaunas, Mažosios Lietuvos architektūros ir kapinių tyrėjas architektas Martynas Purvinas, buvęs ML tarybos...