Vakaro viešnia Eva Tombak (stovi kairėje) ir renginio dalyviai bei svečiai. Bibliotekos archyvo nuotr. Dalia Mankienė, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė, www.voruta.lt Artėjant Tarptautinei pagyvenusių žmonių dienai, 2024 m. rugsėjo 10 d. popietę Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė kraštiečius ir bibliotekos svečius kvietė į susitikimą su išskirtine asmenybe. Tą vakarą bibliotekoje lankėsi...
Panemunė – miestas Vakarų Lietuvoje. Vos 416 metrų Karalienės Luizės tiltu ir atsiduri rusijos Sovetske. Tai byloja ir Panemunės gyventojams iš toli matoma ant vieno iš rusijos pusėje stovinčių namų fasadų išpiešta agresijos simboliu tapusi didžiulė Z raidė. Tačiau grįžkime šiapus tilto. Čia – miestas, kuriame neliko nei pašto, nei mokyklos, nei parduotuvių, bet žmonės...
Doc. dr. Tomas Petreikis, www.voruta.lt Rugpjūčio paskutinėmis dienomis išėjo Vydūnui (Vilhelmui Storostai, 1868–1953) skirta (bio)bibliografijos rodyklė[1]. Dvasinio Mažosios Lietuvos vadovo, mąstytojo, rašytojo, publicisto ir kūrėjo pėdsakas mūsų kultūros istorijoje išskirtinis. Vydūnas ir jo kūrybinis palikimas turi didelę Mažosios ir Didžiosios Lietuvos kultūros jungties prasmę, todėl šis kūrėjas iki šiol išlieka aktualus. Personalinio turinio bibliografijos rodyklė...
Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio portretas. Aliejus, 1528, dailininkas L. Cranachas vyresnysis; Hercogo Antono Ulricho muziejus Braunschweige, šaltinis-vle.lt Marija Purvinienė, Kaunas, www.voruta.lt Sofijos Jogailaitės ir markgrafo Frydricho sūnus Albrechtas Hohencolernas fon Ansbachas gimė 1490 m., mirė 1568 m. Tepliuvoje, netoli nuo Karaliaučiaus. Mes turėtume prisiminti, kad jis buvo Gediminaičių palikuonis, bene visiems žinomo Lenkijos karaliaus ir...
Juodkrantės folkloro festivalio „Pūsk, vėjuži!“ akimirka. Organizatorių nuotr. Nida turi Tomą Maną, o Juodkrantė – čia gimusį Martyną Liudviką Rėzą. Iš smėliu užpustyto Kuršių nerijos Karvaičių kaimo kilęs lietuvių kalbos puoselėtojas į istoriją įėjo kaip vienas iš modernios Lietuvos kultūros ramsčių. Lietuviams jis paliko Donelaičio „Metus“, rinko liaudies dainas, vertė ir lietuvių kalba leido Bibliją....
Konferencijos dalyviai bendroje nuotraukoje Dalia Poškienė, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, LŽS narė, Kaunas, www.voruta.lt Šiais metais minime Karaliaučiaus universiteto įkūrimo 480 metų sukaktį. Tai datai paminėti Kauno Švč. Trejybės evangelikų liuteronų bažnyčioje surengta konferencija. Konferencijos iniciatoriai, organizatoriai ir moderatoriai – Kauno Švč. Trejybės liuteronų bažnyčios kun. Saulius Juozaitis, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, XXVII knygos...
Jurgita Skiotytė-Norvaišienė. Foto Kęstutis Meliauskas „Kada paskutinį kartą buvai KKS?“ Tokiu klausimu po uostamiestį neseniai pasklidusiose afišose provokuoja Klaipėdos koncertų salė. Žaismingą ir kartu iškalbingą komunikacijos toną pasirinkusi įstaiga į naują sezoną žengia ne tik su dar veržlesne energija, bet ir sustiprėjusiomis pajėgomis. Jų gretose – ir metų pradžioje KKS repertuaro meno vadove tapusi Jurgita...
Vėžininkų evangelikų-liuteronų kapinės Gidė Giedrė Skipitienė, www.voruta.lt Vėžininkai – kaimas Pagėgių savivaldybėje, 5 km į pietryčius nuo Vilkyškių, kairiajame Jūros upės krante. Už dviejų kilometrų į pietvakarius Jūra įteka į Nemuną. Tarsi pusiasalis ar iškyšulys, pasislėpęs už miško, pietų pusėn plačiai atsiveriantis panemunių pievoms, kasmet aplankomas potvynio vandenų, kaimas jo gyventojams pati nuostabiausia vieta žemėje....
Pakrančių (pasienio) apsaugos laivo „Prezidentas Smetona“ įgulos nariai. Klaipėda. Apie 1928–1932 m. Iš dešinės: laivo laisvai samdomas inžinierius mechanikas Adolfas Darginavičius, laivo vadas Antanas Kaškelis ir neišaiškintas asmuo laivo bocmanas Lietuvos karinio laivyno 1935–1940 m. simbolis ir mokomojo laivo „Prezidentas Smetona“ ilgametis vadas Antanas Kaškelis daugeliui jaunų jūreivių galėjo atrodyti kaip žmogus iš kitos epochos....
Daugelis yra girdėję apie įspūdingiausią Lietuvos eglę, kurią dėl keistos formos žinoma botanikė Eugenija Šimkūnaitė pavadino Raganų šluota. Tačiau pastaraisiais metais eglė skursta, jai reikalinga pagalba. Raganų eglė auga Rambyno regioninio parko Vilkyškių geomorfologiniame draustinyje. Tai išties įdomi eglė, kurios keliolika kamienų viršuje susipynę. Šios eglės pagrindinio kamieno apimtis ties išsišakojimu – 5,1 m, aukštis – 34 m....
Prof. Dalia Kiseliūnaitė su savo knyga. Vytauto Petriko nuotr. „Vorutos“ žurnalas, 2024, Nr.2 „Ar galima to išvengti?“ – ramus balsas telefono ragelyje, rodos, nesuteikė vilties Nacionalinio Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ leidėjams parengti interviu su šiųmetine Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos laureate DALIA KISELIŪNAITE. Kalbininkė, profesorė, daug metų tyrinėjanti Mažosios Lietuvos kultūrą ir...
Mieli Voruta.lt skaitytojai ir Mažosios Lietuvos mylėtojai, kviečiame skaityti pirmąjį 2024 metų Rambyno žurnalo numerį! Paspaudus šią nuorodą: Rambynas 2024 Nr. 1 visas publikacijas matysite PDF formatu. Jis patogus, galima ir reikia pasididinti mastelį pagal poreikį. Voruta.lt inform.
Akad.prof. Domą Kauną sveikino muziejininkė Laima Žemgulienė, Pagėgių savivaldybės vicemerė Ligita Kazlauskienė, Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė Lietuvos Mokslų akademijos nariui akademikui, profesoriui, habilituotam mokslų daktarui Domui Kaunui gražaus jubiliejaus proga nuoširdžiausius linkėjimus siuntė Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius ir visa Pagėgių krašto bendruomenė. Su sveikinimais ir padėka į Vilnių vyko Pagėgių savivaldybės vicemerė...
Arianė Brigita Bortkevičienė Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ praneša, kad eidama 93-ius savo amžiaus metus, Vilniuje po ilgos ir sunkios ligos mirė Arianė Bortkevičienė. Arianė Grigaitytė gimė Jonaičiuose 1931 m. gegužės 7 dieną. Dokumentuose Vokietijoje ir JAV buvo įrašyta ir 1930 m. data, kad jau galėtų pradėti dirbti, bet darbo negavo… Mokėsi Klaipėdos, Vokietijos, JAV gimnazijose....
Edita Barauskienė. Asmeninė nuotr. Edita Barauskienė, rašytoja, pedagogė, visuomenininkė, www.voruta.lt Heraldikos komisijos taryba ne vienerius metus vienbalsiai teigė, kad ,,briedis” neturi būti pagrindiniu simboliu Mažosios Lietuvos herbe. Tam pritarė Lietuvos istorijos instituto, Šiaulių ir Vilniaus universiteto istorikai, Mažosios Lietuvos istorikas prof. Domas Kaunas, Mažosios Lietuvos architektūros ir kapinių tyrėjas architektas Martynas Purvinas, buvęs ML tarybos...
Organizatorių nuotr. Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade nuo šiol puikuosis ir Šiupinio šventė Mažojoje Lietuvoje. Tradicijos bylą rengė Klaipėdos etnokultūros centras, bendradarbiaudamas su lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“, Klaipėdos universiteto etnologe dr. Kristina Blockyte-Naujoke. Šiandien (kovo 28 d.) Vilniaus rotušėje Klaipėdos etnokultūros centrui buvo įteiktas sertifikatas, liudijantis apie šios vertybės įtraukimą į Nematerialaus kultūros paveldo...
Tadas Grabys. KKS nuotr. www.voruta.lt Jau pustrečių metų Klaipėdos koncertų salei vadovauja iki šiol žurnalisto, televizijos laidų vedėjo ir prodiuserio pareigas daugelyje žinomų projektų ėjęs Tadas Grabys. Pasak jo, šis uostamiestyje jau prabėgęs pusės kadencijos laikas labai intensyvus, įdomus, kupinas iššūkių bei visą komandą verčiančių didžiuotis rezultatų laikotarpis. * * * Į pajūrį grįžote po...
Iliustracija iš Lietuvos kultūros fondo Knygnešio draugijos spaudai parengto leidinio „Žemaičių (Telšių ) vyskupija vysk. M. Valančiaus laikais“ Zigmas Tamakauskas, Kaunas, www.voruta.lt Kada kalbama apie knygnešystės laikotarpį, aš visada prisimenu jaunystės metais matytą dailininko Kazio Šimonio išraiškingą paveikslą „Knygnešio mirtis“, kuriame su knygų ryšulėliu Knygnešys, parklupęs ant piliakalnio, glaudžiasi prie lietuviško koplytstulpio kamieno lyg tardamas...
Žvejė mala kavą. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejaus foto Džiaugiamės, kad Šilutės kultūros ir pramogų centro kartu su partneriais teikta nematerialaus kultūros paveldo byla papildė nacionalinį sąvadą. Jame atsirado dar viena mūsų krašto tradicija – Kafijos gėrimo kultūros gaivinimo praktikos Mažojoje Lietuvoje. Teikėjai – Šilutės rajono savivaldybės Šilutės kultūros ir pramogų centras, asociacija Šilutės...
Sutvarkytas Smiltynės kurhauzas. Pagal ikonografinę medžiagą atkurti terasiniai lauko laiptai su dekoratyviais metalo žibintais. KPD archyvo nuotrauka Parengė Jūratė Mičiulienė, KPD Šią vasarą poilsiautojus pamaryje jau pasitiks sutvarkytas Smiltynės kurhauzas. Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis skyrius, išdavęs leidimą tvarkybos darbams, prižiūrėjo, kad būtų išsaugota istorinio pastato autentika, vertingosios savybės. Ne vieną dešimtmetį stovėjęs apleistas pastatas...
2023 m. šalyje minint 140-ąsias pirmojo tautinio lietuvių mėnraščio „Aušra“, ėjusio Mažojoje Lietuvoje (1883-1886) ir tapusio tautinio identiteto fenomenu, leidimo metines, šalies mokyklas, bibliotekas, muziejus, lituanistines mokyklas bei lietuvių bendruomenes užsienyje pasiekė ypatinga dovana – Lietuvos Respublikos Prezidento dr. Gitano Nausėdos iniciatyva perleisto, Jo Ekscelencijos ir mecenato dr. Prano Kiznio dovanotas šio leidinio rinkinys. Šis...
Renginio akimirkos Gintaro Tamulaičio ir šaulio Romualdo Dunausko nuotraukose Gintautas Tamulaitis, Kaunas, www.voruta.lt Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės 202-oji šaulių kuopa, Kauno apskrities skyriaus savanorių kūrėjų sąjunga, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Kauno skyrius 2024 m. sausio 15 d. paminėjo 101-ąsias Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines, nes pagrindiniai planai 1923 metų...
Dvispalvis Tauragės valdos žemėlapis 1653 m. Linas Tamulynas, VšĮ Archeologijos centras, Darius Kiniulis, Tauragės krašto muziejus „Santaka“, www.voruta.lt Valstybių, dvarų, miestų ir atskirų gyvenviečių istorija rašoma remiantis išlikusiais rašytiniais dokumentais, t.y. įvairiausiais vietovių aprašais, inventorizavimo aktais, kronikomis, sutartimis ir įvairiais kitais politinių bei ūkinių faktų aprašymais. Viena iš įdomesnių ir vizualiai patrauklių istorinių šaltinių rūšių...
Dr. Raimundas Kaminskas, Kaunas, www.voruta.lt 2024 m. sausio 15 d. Kaune prie Mažosios Lietuvos visuomenės kultūros ir politikos veikėjo, laikraštininko, šaulio, Tilžės akto signataro Jono Vanagaičio (1869-1946) memorialinės lentos B. Sruogos gatvėje prie namo Nr. 21 vyko Klaipėdos krašto dienos paminėjimas. Minėjimo metu savo mintimis dalijosi doc. dr. Martynas Purvinas ir Sigitas Šamborskis. Maldos žodžius...
Klaipėdos krašto prijungimo operacijos herojus J. Tomkus yra palaidotas Kaune Šančių kapinėse, tačiau tiksli jo amžinojo poilsio vieta čia nėra žinoma. E. Lukoševičiaus archyvo nuotr. Asta Dykovienė, klaipeda.diena.lt Baigiantis Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio minėjimo metams, užmarštyje liko vienas pagrindinių šios kovinės operacijos vadų – Juozas Tomkus-Oksas – tragiško likimo asmenybė. Kažkada Sibire pagailėjęs...
Dr. Martynas Purvinas. Aušros Virvičienės nuotr. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Daugybė šiandieninių grėsmingų įvykių ir ilgai piršti „akidangčiai“ Lietuvos istorijos mylėtojams neretai pridengia svarbias praeities datas. Antai, ateinančiais metais galėtų būti prisimenamas Lietuvai itin svarbus dalykas – Prūsijos kunigaikštystės (hercogystės) įkūrimo nemenka sukaktis. Ne kasdien prisimenama, kad tais tolimais 1525 metais šiandieninės Lietuvos pašonėje...
Lietuvių knygotyrininkas, kultūros istorikas, akademikas Domas Kaunas Klaipėdos krašto 100-mečio minėjimo renginyje, kuris vyko Lietuvos mokslų akademijoje 2023 m. lapkričio 28 d., skaitė pranešimą „Klaipėdos krašto 1923-iųjų lūžio prielaidos ir pasekmės: Mažosios Lietuvos lietuvių vaidmuo“. Nuo ko prasidėjo 1923 metų Klaipėdos krašto istorija? Kokios jos ištakos ir kas Lietuvos vakarų pusėje, Mažojoje Lietuvoje, tais metais vyko?...
Robertas Shileris Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Iš tikrųjų, Lietuva turi kuo didžiuotis. Visų įžymybių nesuminėsi. O štai šis pasaulinio garso vyras, kurio seneliai kilę iš Gaurės kaimo, buvusio netoli Prūsijos sienos, prieš 10 metų gavo Nobelio ekonomikos premiją. Kas jis? Paskaitykite. Šis pasakojimas vienas iš paskutiniųjų, talpintų knygoje „Lietuviais esame mes gimę“ (Kaunas, 2022). Beje, Nobelio...
Išleistas antrasis 2023 m. metų Rambyno numeris. Spausti ČIA ir skaityti elektroninę Rambyno versiją. Spausti ČIA ir skaityti pirmąjį 2023 m. Rambyno numerį. Rudens darganų lydimą skaitymo mylėtojų nuotaiką praskaidrins spalio pabaigoje pasirodęs žurnalo-almanacho „Rambynas“ 24 numeris. Pirmojo viršelio nuotrauka skaitytoją dar kartą sustabdys prie paminklo žuvusiems už laisvę (Klaipėda, foto A. Stanevičius) ir leis...
Arida Riaubienė, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vyr. metodininkė-tyrėja, www.voruta.lt Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje saugoma rašytojos I. Simonaitytės asmeninė biblioteka, kurioje yra daugiau kaip tūkstantis spaudinių – knygų ir periodinių leidinių. Asmeninės bibliotekos analizė padeda suprasti rašytojos pasaulėžiūrą, interesus, atskleidžia kūrybos laboratoriją, parodo ryšius su kitais kūrėjais, mokslo ir kultūros...