Akad. Zigmas ZINKEVIČIUS Iškelsime aikštėn tik tas pavardžių ypatybes, kurios susijusios su tam tikromis priesagomis, jų vartojimu. Tokios ypatybės sunkiai pastebimos, bet yra dažnos ir dėl to žinotinos. Aptarsime tik dviejų rūšių pavadines priesagas: 1) –avičius, -evičius (-owicz, -ewicz), pvz., Petravičius, Jurevičius (Petrowicz, Jurewicz), ir 2) –auskas, -iauskas (-owski, -ewski), pvz., Petrauskas, Vasiliauskas (Petrowski, Wasilewski)....
Nuomonės, diskusijos, komentarai
Įrašas
2014-02-162024-08-31Aktualioji publicistika, Istorija, Lietuva, LR Prezidentai, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Vasario 16-oji
T. Baranauskas. Antanas Smetona ir Vasario 16-osios Lietuva
Tomas Baranauskas, www.alkas.lt 2014 02 16 10:28 Į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą lietuvių tauta atėjo jau turėdama tam tikrą politinio gyvenimo patirtį. Buvo ne tik išsikristalizavusios pagrindinės politinės partijos, bet ir nusistovėjusios jų politinės kovos tradicijos, nes nuo 1906 iki 1912 m. jos jau dalyvavo keturiuose Rusijos valstybės dūmos rinkimuose. Dar iki Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos...
Įrašas
2014-02-082018-12-11Butkus Alvydas, Nuomonės, diskusijos, komentarai
A. Butkus. Reikia dar vieno esto?
Prof. Alvydas BUTKUS, Kaunas Ne taip seniai Estijos susisiekimo ministras J. Partsas, piktindamasis Lietuvos politikų norais keisti žaidimo taisykles vidury žaidimo, pasakęs, jog Lietuvos Vyriausybėje esama kvailių. Lietuvos Vyriausybė, aišku, užsigavo. Premjeras net buvo pavedęs URM vadovui išsikviesti pasiaiškinti Estijos ambasadorių, tačiau netrukus minėtasis estų ministras atsiprašė. Pagrįstai atsiprašė, nes sumelavo – mat kvailių esama...
Įrašas
2014-01-242024-08-31Aktualioji publicistika, Autoriai, Kultūra, Lietuva, Lietuva - Lenkija, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Zinkevičius Zigmas
Lenkiškai kalbantys lietuviai
Akad. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Juos vadiname įvairiai: tiesiog lenkais, Lietuvos lenkais, etniniais lenkais, Vilnijos autochtonais ir dar kitaip. Iš tikrųjų tai yra lenkiškai kalbantys lietuviai. Tokiais jie tapo čia pat, Lietuvoje. Nėra atsikėlę iš Lenkijos, nors anksčiau jų ideologai būtent taip ir aiškindavo. Kūrė teorijas apie masinę lenkų kolonizaciją Lietuvoje (iš tikrųjų tokios niekuomet nebuvo),...
Įrašas
2013-11-092023-11-21Autoriai, Lietuva, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Zinkevičius Zigmas
Apie Pivašiūnų vardo kilmę
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Pirmasis Lietuvos kalbininkas, vienas iš žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, pof. Kazimieras Būga buvo teisus maždaug prieš 90 metų paneigęs Pivašiūnų vardo kilmę iš žodžių pieva ir šienas. Tačiau jis tada dar neturėjo tiek lietuvių vardyno duomenų, kiek mes dabar turime, todėl bažnytkaimio vardą laikė padarytą iš lenkiško asmenvardžio...
Įrašas
2013-09-242023-11-21Autoriai, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Virvičienė Aušra
Ačiū „Vorutai“
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Šį laikraštį skaitau nuo pat pirmojo numerio. Jame esu paskelbęs daugybę savo straipsnių. Kaip pensininkas (maždaug po metų švęsiu 90-ąjį gimtadienį) nepajėgdamas nacionaliniam Lietuvos istorijos laikraščiui „Voruta“ tiesioginiu būdu atsilyginti, noriu kitaip išreikšti savo dėkingumą. Pastaruoju dešimtmečiu daugiausia tyriau lietuvių asmenvardžių kilmę ir raidą. neabejoju, kad „Vorutos“ skaitytojams...
Įrašas
2013-09-112023-09-19Istorija, Lietuva, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai
Donatas Januta. Ar čia Lietuvos istorija, ar tiktai „Lietuvos istorija“?
Donatas JANUTA Praėjusiais metais Lietuvos Respublikos užsienių reikalų ministerijos (URM) užsakymu išleista „Lietuvos istorija“. Šiais metais, taip pat URM užsakymu ir jai finansuojant, pasirodė tos knygos vertimas į anglų ir penkias kitas užsienio kalbas. Siekiant pristatyti Lietuvą visam pasauliui, šių vertimų egzemplioriai jau išsiųsti Lietuvos ambasadoms ir konsulatams. Taip amerikiečiai, prancūzai, vokiečiai ir kiti, paskaitę...
Įrašas
2013-09-092013-09-09Nuomonės, diskusijos, komentarai
Lietuvybė trypiama su savų palaiminimu
Per praėjusį mėnesį (2013-08-08) Poznanėje vykusias futbolo rungtynes antilietuvišką plakatą išskleidę lenkų sirgaliai sulaukė adekvačios savo tautiečių reakcijos. Aukšti Lenkijos pareigūnai atsiprašė mūsų šalies, interneto erdvę užliejo šio išpuolio pašiurpintų lenkų pasipiktinimas savo tautiečiais ir lietuviams skirti atsiprašymai, o prokurorai jo autoriams pateikė kaltinimus dėl lietuvių įžeidimo tautybės atžvilgiu. Tačiau trintis tarp lietuvių ir lenkų...
Įrašas
2013-09-092013-09-13Nuomonės, diskusijos, komentarai
Kaip išsklaidyti juodus dūmus Vilniaus Senamiesčio širdyje
Dienraštyje „Respublika“ 2013 07 26 paskelbta informacija apie vykusią paveldosaugininkų, istorikų ir visuomenės atstovų apskritojo stalo diskusiją dėl Vilniaus centre esančio Pranciškonų ansamblio teisinės padėties ir rimtų abejonių dėl jo kultūrinės ir politinės ateities. Ji domina kiekvieną vilnietį. Iki šiol ši problema Vilniaus ir Lietuvos visuomenei nebuvo gerai žinoma, nes rutuliojosi uždarose erdvėse, kaip kad...
Įrašas
2013-09-032023-11-21Autoriai, Istorija, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Virvičienė Aušra
Ar Lenkiją valdęs karalius Jogaila buvo chamas?
Dar ilgai dviejų tautų atmintyje išliks prisiminimas apie tai, kaip ekstremistiškai nusiteikę lenkų futbolo fanai iškabino lietuvius įžeidžiantį plakatą. Apie šį įvykį nuomonę pareikšti paprašėme vieną iš iškiliausių Lietuvos žmonių – žymų mokslininką, kalbininką, baltistą, lietuvių kalbos istoriką, akad., prof., habil. dr. Zigmą Zinkevičių. Gerb. Profesoriau, nacionalinio Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ skaitytojai domisi Poznanėje (2013-08-08)...
Įrašas
2013-06-302013-07-02Nuomonės, diskusijos, komentarai
A. V. Patackas. Sąjūdis – „gatvinis“ ir Gedimino prospekto
Algirdas Vaclovas PATACKAS Laiminga yra karta, gyvenusi Sąjūdžiu, nes jos venose audringai sruvo svaigus gyvenimo vynas, nors ir su kartėlio prieskoniu, nes buvo konsekruotas tėvų ir senelių kančiomis. Laimingi esame tie, kurie patyrė tą nenusakomą laimės ir džiugesio jausmą, kai pasirodė, kad tai, ką buvome skaitę storose ir išmintingose istorijos knygose apie žmogaus dvasios pakilimus...
Įrašas
2013-06-142013-06-14Nuomonės, diskusijos, komentarai
Sovietinio genocido formulė
Algimantas ZOLUBAS, Vilnius Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovės Teresės Birutės Burauskaitės vieši pasisakymai spaudoje, kad sovietų nusikaltimai turi genocido požymių, bet pilnai neatitinka genocido sąvokos, nes, jos nuomone, sovietų teroras yra ne genocidas, o nusikaltimas žmoniškumui ir karo nusikaltimai, esą genocidu galima vadinti tik žydų žudynes. Bandymas kvestionuoti sovietinio genocido Lietuvoje...
Įrašas
2013-06-082018-12-11Nuomonės, diskusijos, komentarai, Tyla Antanas
A. Tyla. Lietuvių tautos tapatybė, orumas ir jo pažeidimai
Antanas TYLA, www.alkas.lt Mano pasisakymas bus skirtas mūsų tapatybės suvokimui ir stiprinimui Lietuvos sąjūdžio veiklos kontekste. Visą laiką stebiu lietuvių tautos raišką. Kaip jau ne kartą kalbėjau, lietuvių tauta per amžių kalnus ir pakalnes ėjo nepalikdama nuošalėje kelių vertybinių savybių, kurios padėjo tautai išlikti ir išsaugoti savo tapatybę bei gyvybingumą. Mano manymu tokiomis savybėmis ir...
Įrašas
2013-05-262013-07-05Nuomonės, diskusijos, komentarai
V. Radžvilas. Memel – Wilno: Už jūsų ir mūsų laisvę! (IV)
Prof. habil. dr. Vytautas RADŽVILAS, Vilnius Toks jeigu ne visuotinę, tai tikrai masinį apsėdimą liudijantis aklumas reikalingas paaiškinimo. Greičiausiai jį lemianti priežastis yra ne viena. Tačiau svarbiausia, ko gero, yra okupacijos laikotarpiu spėjusi įvykti tautinės ir valstybinės sąmonės atrofija. Lietuvą okupavusi imperija darė tai, ką tokiais atvejais daro visos imperijos – stengėsi okupuotos šalies gyventojus...
Įrašas
2013-05-182013-05-24Nuomonės, diskusijos, komentarai
V. Radžvilas. Memel – Wilno: svarbiausias LLRA programos punktas (III)
Vytautas RADŽVILAS, www.propatria.lt Trečiasis ir galbūt svarbiausias naujųjų autonomininkų programos punktas yra pasiekti, kad valstybinė lietuvių kalba šiame regione būtų suvokiama ir oficialiai traktuojama kaip ,,svetimos“ Lietuvos valstybės primesta kalba, be kurios geriausia būtų apsieiti arba pramokti jos tik tiek, kiek ja šnekėti yra būtina ir neišvengiama, kol tenka – be abejo, laikinai – dalyvauti...
Įrašas
2013-05-112013-05-11Nuomonės, diskusijos, komentarai
Giedrius Kuprevičius. Tiems, kurie mane kaltina atidavus Čiurlionį lenkams
Labai norėčiau pakalbėti apie tai, kas man dabar labiausiai rūpi, tačiau esu nutaręs prieš baleto „Čiurlionis“ premjerą jokių platesnių komentarų neteikti, nes jau esu pamokytas – pasakai, atskleidi, o po to pamatę ar išgirdę sako – ne taip, nuvylė, neatskleidė. Tad geriausia sulaukti premjeros. Nors keletą žodžių nesusilaikysiu neištaręs. Ir ne apie muziką ar libretą,...
Įrašas
2013-05-112013-05-27Nuomonės, diskusijos, komentarai
V. Radžvilas. Memel – Wilno: pirmieji du LLRA programos punktai (II)
www.propatria.lt Norint įsitikinti, kad Memel – Wilno analogija nėra atsitiktinė ir paviršutiniška, tereikia kruopščiau ir dalykiškiau panagrinėti minėtos LLRA politinės programos turinį. Pirmasis jos punktas – reikalavimas įteisinti asmenvardžių rašybą nevalstybine kalba. Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo nekalčiausias ir lengviausiai patenkinamas. Kaip teigia šio reikalavimo kėlėjai ir gausūs jo rėmėjai, patenkinti jį esą itin lengva,...
Įrašas
2013-04-222013-04-22Nuomonės, diskusijos, komentarai
J. Grigas: tapęs profesoriumi emeritu darau tai, ką noriu
Violeta Melnikienė, LRT radijo laida „Kasdienybės kultūra“, LRT.lt Norint pažinti dabarties pasaulį ir priimti kompetentingus sprendimus, reikia mokslinio išprusimo, moksliškai raštingų žmonių, kurie kurtų išmintingus įstatymus, kovotų su fanatizmu, socialinėmis neteisybėmis – teigia profesorius emeritas, habilituotas fizikos mokslų daktaras Jonas Grigas. Sulaukęs garbaus amžiaus, akademikas daugiau laiko skiria mokslo populiarinimui. Visi mes esame iš vaikystės, iš...
Įrašas
2013-04-172023-11-13Lietuva, Lietuva - Lenkija, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai
Vilnius, Wilno, Вильна ar dar kaip?
Algis UZDILA, Punskas Istorijoje esame pratę matyti, kad mūsų valstybės teritorijoje nusistovėję tautos sukurti vietovardžiai yra visaip kraipomi. Tuos vietovardžius svetimose lūpose bandyta įsisavinti drauge su teritorija. Ir taip darėsi ne tiktai Lietuvoje. Lenkų sostinę Warszawa vokiečia iki šiandien yra linkę vadinti Warschau (beje, baltų sukurtas Varšuvos vardas lenkų iki šiandien išlaikytas sveikas, tik rašomas...
Įrašas
2013-04-162018-12-11Medelis Linas Virginijus, Nuomonės, diskusijos, komentarai
L. V. Medelis. Lenkijos žygis į Rytus
alkas.lt Youtube.com platinami filmai apie tai, kad Lenkijos valdžia atsiima Vilnių Lenkijos karas su Rusija – fantazija ir realybė Šiuo metu Lenkiją ir lenkus dažnai matome tik per tomaševskininkų elgsenos ir reikalavimų prizmę. Ir neretai pamirštame savo „adresą“, t.y. buvimą dviejų didelių konkurentų – Lenkijos ir Rusijos – vidurkelyje, o tame kelyje vyksta daug įdomių...
Įrašas
2013-04-162013-04-26Nuomonės, diskusijos, komentarai
Santykiai su Lenkija – partnerystė ar vasalystė?
Prof. Alvydas BUTKUS, Kaunas Dviejų asimetriškų valstybių – Lietuvos ir Lenkijos – santykiai vertinami labai nevienodai. Mat Lenkija partnerystę su Lietuva įsivaizduoja kaip savo interesų besąlygišką įgyvendinimą Lietuvoje. Dalis Lietuvos politikų Lenkijos ultimatumus, deja, traktuoja kaip teisėtus, o Lenkijos priekaištus priima per smurtautojo nuskriaustos moters savivoką: „gal aš tikrai kalta?“ Šiuo nepagrįstu kaltės jausmu tie...
Įrašas
2013-04-122013-04-12Nuomonės, diskusijos, komentarai
Apie Gudijos lietuvių nutautinimą per…. vardus ir pavardes
Doc. dr. Egidijus MAŽINTAS, Lietuvos edukologojos universitetas Niekam nekyla abejonių, kad senoviniai lietuviški vardai buvę įvairių formų prigimtinio lietuvių tikėjimo likučiai, iki šiol sėkmingai sugebėję apjungti ir suklijuoti kas kart vis labiau susiskaidžiusią baltų genčių diasporą ir Lietuvos valstybę. Kaip nekeista, bet būtent vardai provokuoja ir stimuliuoja neapykantos, nuoskaudų, nepasitikėjimo paaštrėjimą tarp mūsų pačių ir...
Įrašas
2013-03-112023-11-21Autoriai, Iškauskas Česlovas, Lietuva, Nuomonės, diskusijos, komentarai
Č. Iškauskas. Šaunuolė mūsų Prezidentė!
Česlovas IŠKAUSKAS Šaunuolė mūsų Prezidentė! Bent vienąkart jį nevyniojo savo pozicijos į vatą ir interviu į klausimą apie nacionalistiškai nusiteikusio jaunimo rengiamas eitynes, aiškiai pasakė: „Jūs pasakėte nacionalistai, o aš juos pavadinčiau tautiniu jaunimu…“. Žinoma, taip šalies vadovė rizikuoja užpykdyti vieną kitą kitatautį radikalą ir prarasti jų paramą artėjančiuose Prezidento rinkimams. Bet nebūkim vienadieniais vartotojais...
Įrašas
2013-03-062013-03-06Nuomonės, diskusijos, komentarai
„Amerikos balso“ archyvas. 1975 m. pokalbis su Simu Kudirka
LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Kviečiame paskaityti 1975 m. Vašingtone įrašytą interviu su lietuvių pasipriešinimo sovietiniam režimui dalyviu Simu Kudirka. 1970-aisiais S. Kudirka bandė pabėgti į Ameriką. Tuomet per amerikiečių ir sovietų žvejybos organizacijų vadovų susirinkimą, kuris vyko laive „Tarybų Lietuva“, S. Kudirka peršoko į amerikiečių kranto apsaugos katerį ir paprašė politinio prieglobsčio. Tačiau...
Įrašas
2013-02-112013-02-11Nuomonės, diskusijos, komentarai
Ar lietuviai – atsiprašinėtojų tauta?
Santykiuose tarp valstybių, ypač tarp kaimyninių, matyti tik negatyviąją pusę nėra išmintinga. Tačiau jos nepastebėti, ignoruoti tai, kas trukdo tiems santykiams, arba neįvertinti istorijos pamokų, reiškia, žengti į aklavietę ir tenkintis tuščiomis puikios kaimynystės deklaracijomis. O štai dar vienas pasirinkimas, ypač aktualus šiandien. Ko gero, visi žinome gražią pasaką apie stebuklingus žodžius „prašau“ ir „atsiprašau“....
Įrašas
2013-02-042023-11-13Autoriai, Lietuva, Lietuva - Lenkija, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Vilnijos draugija
Pokalbis su K. Garšva
2013 m. sausio 21 d. „Vorutos“ ir „Tėviškės šviesos“ laikraščių pokalbis su „Vilnijos“ draugijos pirmininku habil. dr. Kazimieru Garšva „Voruta“: Koks buvo Jūsų bei Švietimo ir mokslo ministro susitikimo tikslas š. m. sausio 14 d.? K. Garšva: „Vilnijos“ draugija palaiko tradicinę Lietuvos kultūrą, dėl to, ministrams pradėjus eiti pareigas, susitinka su visais Lietuvos Respublikos Švietimo...
Įrašas
2013-01-222013-02-15Nuomonės, diskusijos, komentarai
Prielinksnis „na“ ir „w“ lenkų kalboje. Dėl prielinksninių junginių „na Litwie“ // „w Litwie, na Litwę“ // „do Litwy“
Nijolė BIRGELIENĖ, Punskas Atsakymas į skaitytojos paklausimą dėl Vinco Martinkėno straipsnio „W Litwie czy na Litwie?“* Universaliame lenkų kalbos žodyne (Uniwersalny słownik języka polskiego, t. 1–4, red. S. Dubisz, Warszawa: PWN, 2003) prielinksnio w reikšmių suskaičiuojama 27, o na – 28. Taip pat nurodoma, kad prielinksnis na vartojamas sakiniuose, kurie informuoja vykstant ką nors vietoje,...
Įrašas
2013-01-092013-01-18Nuomonės, diskusijos, komentarai
Kaip savi šaudo (tiksliau – spjaudo) į savus
Prof. Alvydas BUTKUS, Kaunas Gal ir atsibodusi ši tema, tačiau ryškėja vienas įdomus aspektas – Lietuvoje yra du atkaklūs spjaudytojai į savo šalies istoriją, kurie šiaip jau turbūt nesusėstų prie bendro stalo. Vienas iš jų – VU istorikas ir Lietuvos TV šoumenas, kiekviena patogia proga kartojantis Varšuvos kolegų nuomonę, kad 1920 m. spalio mėn. jokios...
Įrašas
2012-12-132012-12-21Nuomonės, diskusijos, komentarai
Rašytojas Edmundas Malūkas – ko palinkėsiu?
Jau žinau: susitikimai su skaitytojais daugmaž vienodi. Kai nuvažiuoju į kokį Lietuvos kaimą, bažnytkaimį ar miesto biblioteką, manęs klausinės visko nuo XIII-XVI a. Lietuvos istorijos iki šiandienos Lietuvos politikos. Žodis „rašytojas“ žmonėms asocijuojasi su „protingu“, daug žinančiu ir be galo atviru žmogumi. Būna išimčių, tarkim, Vilniaus universiteto filologus domino tik kūrybos proceso ypatumai, o Alantos...
Įrašas
2012-12-042023-11-21Autoriai, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Zinkevičius Zigmas
Baltistika Lietuvoje ir užsienyje
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Baltistikos mokslas atsirado už Lietuvos ribų. Tai buvo susiję su lyginamosios indoeuropiečių kalbotyros iškilimu devyniolikto amžiaus pirmojoje pusėje. Tos kalbotyros specialistai išaiškino, kad lietuvių kalba išlaikė daugiau senovės už kitas gyvąsias indoeuropiečių kalbas, kad ji tebeturi sveikiausią senąją fleksiją, kurią kitos gyvosios kalbos pakeitė, liko tik jos likučiai...