Nuomonės, diskusijos, komentarai

Pagrindinis puslapis Lietuva Nuomonės, diskusijos, komentarai
Įrašas

Kas rašoma baltarusių vidurinėms mokykloms skirtoje mokymo priemonėje

Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Prieš keliolika metų viename istorikų forume buvo skeptiškai pasakyta apie kalbininkų tvirtinimą, jog priešistoriniais laikais dideliuose plotuose į rytus nuo Lietuvos ir Latvijos, taigi visoje dabartinėje Baltarusijoje, yra gyvenę baltų kalbomis šnekantys žmonės; toks tvirtinimas net pavadintas viena iš hipotezių. Nežinau, ar ir dabar dar yra taip manančių...

Įrašas

Manipuliavimo žuvusiais juodosios technologijos. „Skrajojantys olandai“, anonimai ir kitos keistos aukos

Doc. dr. Vladas TERLECKAS, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Vilnius Dirbtinai didinant partizanų aukų skaičių, geresnių rezultatų pasiekiama į „Partizanų teroro aukų atminimo knyga“ (sud. Povilas Masilionis) (toliau – „Knyga“) vardyną įrašant kažkokius klajoklius, pakibusius tarp dangaus ir žemės. Tai asmenys be gimimo ir/ar žūties datų, gyvenamosios ar žuvimo vietos, be socialinės kilmės, pareigų. Daugelio iš jų...

Įrašas

Ar Gediminas buvo karalius?

Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Tokį klausimą esu gavęs ne iš vieno „Vorutos“ skaitytojo. Jiems rūpi karaliaus sąvoka. Ką vadiname karaliais? Ar senosios Lietuvos valstybės valdovus galima vadinti karaliais? Apie visa tai ir bus šiame straipsnyje kalbama. Karaliai yra, vaizdingai kalbant, dviejų rūšių: 1) valdovai, neturintys virš savęs siuzereno (turinčio jam pavaldžių vasalų...

Įrašas

Juodas baltųjų gandrų gyvenimas

Eugenijus SKIPITIS, Bitėnai, Pagėgių sav. Anądien gandras Goberis pasaulį pamatė kitaip. Kadangi sparnų raumenys ir kaulai jau buvo pavargę nuo ilgo bastymosi po pasaulį, gandras Goberis nutarė pėsčiomis apeiti Bitėnus ir niekur daugiau neskristi. „Pragyventi galima ir Lietuvoje, žinoma, jeigu esi Seimo narys arba nacionalinis paukštis“, – tarė sau gandras Goberis. Jo apsisprendimas buvo tvirtas....

Įrašas

Rinkimai: kam riestainiukai, kam skylutės

Edmundas MALŪKAS, Trakai Cunamio banga, vadinama naujo Seimo rinkimais, baigėsi ir galime vertinti. Akivaizdu, kad turime ir ateityje turėsime dvi konkuruojančias partijas: konservatorius ir socialdemokratus. Tarp jų turėtų atsirasti vietos liberalams. Tai partijos, kurios rinkėjams asocijuojasi su aiškia ideologija: socialdemokratai – kairieji (ne ultra kairieji, kaip komunistai ir socialistai), o konservatoriai – dešinieji. Liberalai –...

Įrašas

Gerbiamam rašytojui ponui Tomui Venclovai

Gerbiamasis rašytojau, Su malonumu ir nauda perskaičiau Jūsų knygą „Vilnius : asmeninė istorija“ (2011). Šį laišką rašau Jums todėl, kad negaliu sutikti su vienu teiginiu, kuris gerokai iškreipia dokumentiškai patvirtintą didžiojo Lietuvos kėlėjo Petro Vileišio (1891-1926) istorinės misijos supratimą. Rašote: „Įtakingiausias iš „Dvylikos Vilniaus apaštalų penkiasdešimtmetis Petras Vileišis, sukaupęs pagrindinį kapitalą iš knygų kontrabandos, statydino tiltus...

Įrašas

Apie Rugsėjo 1-osios (3-osios) džiaugsmus ir rūpesčius Pietryčių Lietuvoje

Jonas VAIŠKŪNAS, Arūnas RASAKEVIČIUS, Gintautė BRAZAUSKAITĖ 2012 m. Rugsėjo 1-osios (3-osios) šventė ne visiems ir ne visur Lietuvoje yra džiugi diena. 22-aisiais Lietuvos nepriklausomybės metais Pietryčių Lietuvos lietuviai šią dieną pasitiko su nerimu dėl savo vaikų ir savo pačių ateities. Lietuviškų mokyklų padėtis šioje Lietuvos srityje yra apgailėtina. Lenkakalbius lietuvius tikrais lenkais paversti pasišovusi vietos valdžia...

Įrašas

Pavardės „Liubartas“ ir „Liubertas“

Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Pranciška Regina Liubertaitė straipsnyje „Vienos pavardės variantai prieštarauja originaliai pavardžių rašybai“ (https://www.voruta.lt/vienos-pavardes-variantai-priestarauja-originaliai-pavardziu-rasybai/, Voruta, 2012 m. liepos 21 d.) teisingai nustatė, kad pavardė Liubartas yra pirmykštė, o jos variantas Liubertas (autorės pavardė) yra antrinės kilmės perdirbinys. Iš tikrųjų asmenvardis Liubartas yra iš labai senų laikų paveldėtas lietuviškas dvikamienis asmenvardis....

Įrašas

Algirdo Pilvelio „atradimas“

Neseniai į rankas pateko laikraščio „Lietuvos aidas“ 2012 02 18 numerio iškarpa su mano atsiminimais apie poetą Justiną Marcinkevičių perspausdintais iš „Vorutos“ (https://www.voruta.lt/atsiminimai-apie-poeta-justina-marcinkeviciu-jo-asmenybes-dvilypumas/) (2012 01 07). Nustebino publikacijos antraštė Zigmas Zinkevičius prieš Justiną Marcinkevičių. Iš tikrųjų mano atsiminimai buvo apie J. Marcinkevičių, o ne prieš jį. Juos rašiau norėdamas geranoriškai pateikti duomenų, kuriais galėtų pasinaudoti...

Įrašas

Antrasis Jūratės Statkutės de Rosales atsakymas A. Butkui ir S. M. Lanzai

Profesoriai Alvydas Butkus ir Stefano M. Lanza vėl žeria kritiką mano atžvilgiu. Šįkart irgi jau antrame savo tos pačios tematikos kritiniame straipsnyje „Patriotizmas pseudomokslo pakuotėje“. Trumpai tariant, man metami trys kaltinimai: „patriotizmas“ – suprask, nešališkumo stoka; pseudomokslas – ne mokslas; „pakuotėje“ – atseit paslėptas, užmaskuotas. Šis straipsnis pirmiausia pasirodė nacionaliniame Lietuvos istorijos laikraštyje „Voruta“, vėliau...

Įrašas

Istorinis filmas – užsienio politikos priemonė?

Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius 2012 m. kovo 15 d. Vilniaus universiteto Senato salėje istorikai ir intelektualai iš Lietuvos, Lenkijos bei Vokietijos ėmėsi nagrinėti istorinio filmo, kaip užsienio politikos priemonės, vaidmenį. Dėmesio centre – XVII a. pabaigos Kazokų Respublika ir XX a. pabaigos – XXI a. Ukraina Rusijos ir Lenkijos debatuose. Renginyje buvo apsiribota vienos medijos – istorinio...

Įrašas

Dvikalbystės scenarijus

Kaimyninėje Latvijoje, kurioje šiuo metu vienintelė valstybinė kalba yra latvių, ateinantį mėnesį vyks referendumas, kuriame piliečiams bus pateiktas klausimas, ar rusų kalbą reikia pripažinti antrąja valstybine. 2,2 mln. gyventojų turinčioje Latvijoje rusų kalba gimtoji yra daugiau nei trečdaliui jų. Rusų kalbos pripažinimo valstybine aktyvistai surinko 187 tūkst. (12 proc. rinkėjų) parašų ir pagal Latvijos konstituciją...

Įrašas

Č. Iškauskas. Vidurio Lietuva: lenkų okupacijos aidai…

Česlovas IŠKAUSKAS Jau ne kartą tvirtinome, kad savo krašto istorijos pažinimas yra tas skiedinys, kuris sutvirtina valstybės ateities pamatus, padeda atskirti grūdus nuo pelų, įžiebia patriotizmo kibirkštį. Vargu ar kam reikia sakyti, kad šiame paviršutiniškumo amžiuje dominuoja abejingumo savo istorijai mada, nuodingas kosmopolitizmo virusas, paverčiantis tautą beforme mase ir stumiantis ant išnykimo bedugnės. Kita vertus,...

Įrašas

A. Anušauskas. Partizanai ir stribai: atsakymas istorijoje pasiklydusiam generolui

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas ANUŠAUSKAS Prieš naujuosius metus iš tikrųjų nesinorėjo leistis į tokią polemiką, bet į naujametinį generolo „sveikinimą“ partizanams negalima buvo nesureaguoti. Pirmiausia džiaugiuosi, kad šis generolas nebėra atsakingas už Lietuvos nacionalinį saugumą. Visiškai atsitiktinai sutapo, kad jo „istorijos pamokymai“ pasirodė kartu su Rusijos Užsienio reikalų ministerijos dokumentu „Apie...

Įrašas

Atsiminimai apie poetą Justiną Marcinkevičių: jo asmenybės dvilypumas

Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Mes susipažinome apie 1950 m., kai a. a. Justinas Marcinkevičius įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti lituanistikos, o aš, tik ką baigęs tas studijas, buvau paliktas Universitete dėstyti. Jis už mane buvo 5 metais jaunesnis. Skaičiau lietuvių dialektologijos, istorinės gramatikos ir kitas kalbines disciplinas. Savo studentus gerai pažinojau. Studijos...

Įrašas

Kaip istorikai naikino Vilniaus okupaciją

Vytautas VISOCKAS, Vilnius 2011 m. spalio 13 d. dalyvavau Vilniaus universiteto Senato salėje įvykusiame pirmame renginyje iš ciklo „Atminties kultūrų dialogas ULB erdvėje“. Gruodžio 15 d. ten pat įvyko penktas renginys: „Vilniaus okupacija“ ir „Rytų kresai“ – dviejų kultūrinių kategorijų reikšmė regiono visuomenėms“. Iš pirmo dialogo žinojau, ko bus siekiama: „<…> neutralizuoti funkcionuojančius nacionalistinius praeities...

Įrašas

Žurnalistas Vilius Užtupas – ginant jo autorystę

Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius Asmeniškai pažinojau mažiausios lietuviškos knygos leidėją, humanitarinių mokslų daktarą Vilių Užtupą (1927 03 31–2008 08 29). Ir ne todėl, kad jis kilęs iš Kupiškio valsčiaus (netoli Kupiškio esančiame Skapiškyje ir aš praleidau vaikystę kan. Nikodemo Kasperiūno globoje) – ilgą laiką teko dirbti tame pačiame Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. Tik aš tada...

Įrašas

Kas buvo vandalai?

Vaidutis RIŠKUS, Kaunas Mūsų tarptautinių žodžių žodynas rašo, kad tai buvo germanų gentis, kuri 455 m. užėmė Romą ir sunaikino daug antikinės kultūros paminklų (1). Manau, kad tai netiesa, kadangi užkariautojai ir plėšikai turto nenaikina, bet jį grobia. Tikriausiai jie grobė brangius katalikų bažnyčių liturginius indus, auksinius votus, paauksuotus paveikslų rėmus ir stogų skardas, o...

Įrašas

Lietuvos lenkai: neįvykusi tauta ar tautinė mažuma?

Rimantas MIKNYS, Lietuvos istorijos institutas Pranešimas skaitytas mokslinėje praktinėje konferencijoje „Istorinių stereotipų įveikimas kaip priemonė etninėms įtampoms neutralizuoti“, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, Vilnius, 2011 m. rugpjūčio 25 d. Kalbant apie stereotipus bei aiškinantis galimybes juos koreguoti, keisti, bet kažin ar įveikti, ar juos kam nors panaudoti svarbu žinoti, kaip ir kodėl jie atsirado, kam jie...

Įrašas

V. Landsbergis. Kaip kas buvo iš tikrųjų

Vytautas LANDSBERGIS Dabartinio Lietuvos ir Lenkijos santykių aktualumo kontekste pasitaiko politologinių žvilgsnių tai į 1920-ųjų, tai į 1990-ųjų istorinę praeitį. Kai pamatau tekstuose netikslumų, kartais komentuoju paaiškindamas arba atitaisydamas. Taip dabar Delfi paskelbtos ir cituojamos Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo V. Sirutavičiaus mintys skatina atsiliepti. Kai 1990-1991 m. ėmėmės normalizuoti abiejų...

Įrašas

Apie pavardžių rašymą lenkiškomis raidėmis

Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Reikalavimas rašyti lenkiškomis raidėmis aplenkintas lietuviškas Vilnijos lenkakalbių gyventojų pavardes yra nekorektiškas, siekiantis polonizacinių tikslų – galutinai nutautinti buvusią okupuotą Lietuvos dalį. Prisiminkime carinės Rusijos draudimą vartoti įprastines lietuvių raides, keisti jas rusiškomis. Tada carinis valstybės sekretorius N. Miliutinas rašė generalgubernatoriui M. Muravjovui: „Ką pradėjo kardas, tai dabar...

Įrašas

Jei lietuvis būtų iššaudęs lenkų kaimą?

Egidijus KNISPELIS Istorija, kurią šį kartą norime jums papasakoti, iš tiesų šiurpi. Iššaudyti beveik visi nuošalaus Širvintų rajono kaimo gyventojai. Spauda šį įvykį iškart pavadino: „Žmonių medžioklė“, „Skerdynės Draučiuose“… Ir tai atsitiko ne pokario metais, o 1998-ųjų vasario 15-ąją. Karas atrodo taip   Tą dieną 58 metų ūkininkas Leonardas Zavistonovičius nušovė aštuonis žmones. Du sužeidė....

Įrašas

Akad. Z. Zinkevičius: V. Tomaševskis nėra susipažinęs su gimtojo krašto istorija arba jis meluoja

Akademikas prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius mano, kad europarlamentaras, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis, sukėlęs skandalą, kad lietuviai, o ne lenkai turi integruotis Lietuvoje, nėra susipažinęs su savo gimtojo krašto istorija. „Priešingu atveju – jis sąmoningai ar nesąmoningai meluoja. Juk Vilnijos „lenkai“ – tai Pilsudskio ir Želigovskio įvykdyto Lietuvos sostinės Vilniaus atplėšimo nuo...

Įrašas

Ką reiškia tautybę stumti į pilietybės šešėlį

Algimantas ZOLUBAS Demokratijos akiratyje nei tautos, nei tautybės nėra, demokratijos mechanizmas pripažįsta tik valstybę ir pilietybę. Neseniai, iš reikalo įvardyti valstybėje gyvenančius ir Lietuvos pilietybę turinčius kitų tautybių žmones, sugalvotas ir jau vartojamas terminas pilietinė tauta. Šis terminas demokratijos mechanizmui yra tinkamas ir nesunkiai apibrėžiamas: pilietinė tauta – konkrečios valstybės pilietinė visuomenė. Tačiau nei mūsų...

Įrašas

Nepriklausoma Lietuva – kiekvieno iš mūsų pergalė

Dovilė LISAUSKAITĖ 1990 m. kovo 11 d. buvo visam pasauliui paskelbta, jog mes esame nepriklausoma valstybė – LIETUVOS RESPUBLIKA. Tą dieną Aukščiausioji Taryba (AT) pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė. Akte remiamasi 1918 m. vasario...

Įrašas

Gintaras Songaila nuogąstauja – ar Lenkijos politika nėra Kremliaus rankose?

2011 m. kovo 7 d., Artėjančios Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga, Seimo TS-LKD frakcijos narys Gintaras Songaila pasidalino mintimis su portalo Alkas.lt redaktoriumi Jonu Vaiškūnu. Prisimendamas Sovietų imperijos mėginimus sužlugdyti atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę bei aplink Vilnių kurtą Lietuvai nepavaldžią „tarybų socialistinę lenkų autonomiją“ G. Songaila anų laikų įvykius lygina su dabartinėmis Lietuvos-Lenkijos santykių realijomis. Seimo...

Įrašas

Lenkai, kas Jus kursto prieš Lietuvą?

„Vilnijos“ draugijos pirmininkas hum. m. dr. Kazimieras GARŠVA Prieš 100 metų lenkais save laikę žmonės kūrė Lenkiją, lietuvybės neatsisakę – kūrė ir atkūrė Lietuvą. Vėlesnės tų darbų korekcijos buvo nesėkmingos ir vertėtų jas nutraukti. Nebeverta nei Vilnijos autonomiją kurti, nei į valstybinės kalbos įstatymą besikėsinti, kaip mes, lietuviai, nekeliame Lenkijai pretenzijų nei dėl ten esančios...

Įrašas

G. Songaila: Grėsmės lietuvių kalbai − realios

2011 m. vasario 21-ąją, pažymėdami Tarptautinės gimtosios kalbos dieną, atsigręžiame ir atidžiau žvelgiame į gimtosios lietuvių kalbos padėtį. Seimo narys Gintaras Songaila mano, kad politikai per mažai dėmesio skiria lietuvių kalbos ateičiai globalizmo amžiuje. G. Songaila išplatino Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos (toliau – LKGS) pareiškimą „Dėl atnaujintos lietuvių kalbos vidurinio ugdymo bendrosios programos projekto“. Anot...

Įrašas

Kieno nacionalizmas egoistiškesnis?

Inga BARANAUSKIENĖ, Vilnius Dar kartą apie svetimvardžių rašybą lietuviškuose dokumentuose ir ne tik Reikalavimai lenkų vardus ir pavardes lietuviškuose pasuose rašyti lenkiškai netyla – negelbsti nė Konstitucinio teismo išaiškinimai, kad to neleidžia Konstitucija, įtvirtinanti lietuvių kalbą kaip valstybinę, nei kiti argumentai. Lenkijos vadovai pučiasi ir nevažiuoja į Sausio 13-osios dvidešimtmečio minėjimą, vietinės Lenkų rinkimų akcijos...

Įrašas

Siūloma istoriją vėl apversti nuo kojų ant galvos

Dr. Povilas JAKUČIONIS, Vilnius Šia tema vėl rašyti paskatino Lietuvos rusų laikraštyje „Litovskyj kurjer“ pasirodęs straipsnis „Kada pasibaigs paskutinis karas?“. Straipsnio autorius Rafaelis Muksinovas – sociologijos daktaras, dirbęs Mokslų akademijoje, dėstęs Vilniaus aukštosiose ir mokytojavęs vidurinėse mokyklose, buvęs Lietuvos socialistų partijos valdybos narys ir jos Vilniaus organizacijos pirmininkas. [2000 m. duomenys.] Po Socialistų susijungimo su...