Jadvyga Monstvilaitė su vyru, Lietuvos kariuomenės kapitonu Kaziu Kauku, Kaunas 1939 m. Giedrės Kaukaitės asmeninio archyvo nuotr. Kazys Kaukas gimė 1905 m. kovo 1 d. Vilkaviškio apskrities Paežerių valsčiaus Pulokiškių kaime. Pabaigė Vilkaviškio „Žiburio“ gimnaziją. Tarnavo Lietuvos kariuomenės 4-ajame artilerijos pulke 1928 m. apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 1938 m. – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV-ojo...
Nijolė Sadūnaitė 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitinge Prieš 37 metus – 1987 m. rugpjūčio 23 d. – disidentė Felicija Nijolė Sadūnaitė sakė kalbą mitinge prie Adomo Mickevičiaus paminklo. Mitingą, kuris buvo vienas iš svarbių žingsnių vaduojantis iš Sovietų Sąjungos, organizavo Lietuvos laisvės lyga (LLL) – pogrindinė disidentų organizacija, siekusi atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Vienuolės, disidentės,...
Albinas Kentra Kęstas Vasilevskis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus viešųjų ryšių specialistas, Kaunas, www.voruta.lt Neseniai anapilin iškeliavusio Albino Kentros gyvenimo darbų ir kovos už laisvę istorija – tarsi gero filmo scenarijaus verta drama, kurią apjungė dviejų Lietuvos valstybingumų tarpsnių gija, o nepriklausomos Lietuvos sėkmės istoriją nutraukusi sovietinė okupacija paskatino veikti kultūrinės, neginkluotos rezistencijos būdais. Kaip matome...
Pasirašytas teisinis susitarimas tarp FTB ir LGGRTC Siekiant kruopščiai ir išsamiai analizuoti pokario pasipriešinimo kovose žuvusių Lietuvos gyventojų DNR mėginius, kuriuos renka ir neribotą laiką ketina saugoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (Centras), šios institucijos Paieškų ir identifikavimo skyriaus ekspertai bendradarbiaus su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Federaliniu tyrimų biuru (FTB). Tokia galimybė atsirado...
Kazys Škirpa Aurelija Juodytė, Vyresnioji patarėja rinkodarai ir komunikacijai LGGRTC /Okupacijų ir laisvės kovų muziejus/ Tuskulėnų memorialas, www.voruta.lt Informuojame, kad Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos, dar vadinamos Desovietizacijos/ Dekomunizacijos komisija, pirmininkas Vitas Karčiauskas neleidžia komisiją aptarnaujančiam personalui vykdyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro...
Šventės organizatoriai, vedėjai V. Kaminskas, LPKTS valdybos pirmininkas V. Sungaila, tremtinio redaktorė A. Kaminskienė, LPKTS pirmininkas dr. G.Rutkauskas Dalia Poškienė, LŽS narė, LPKTS kultūros vadybininkė, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė. Ariogala, Raseinių raj., www.voruta.lt Dubysos slėnyje Ariogaloje į XXXIV sąskrydį „Su Lietuva širdy“ susirinko buvę tremtiniai, politiniai kaliniai, laisvės kovų dalyviai. Sąskrydžio dalyviai, lydimi Kariuomenės...
Paminklo Petrui Cvirkai demontavimas. 2021 lapkritis. Raimundo Kaminsko nuotr. Siekiant sudaryti sąlygas sklandžiam desovietizacijos proceso įgyvendinimui bei jį vykdančių organų proaktyvumui ir užkirsti kelią su desovietizacijos procesais susijusių melagienų virtualios sklaidos greičiui, priimtas sprendimas leisti pilotinį Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos, dar vadinamos Desovietizacijos/ Dekomunizacijos...
2024 m. rugpjūčio 3 d. Raseinių rajone, Ariogaloje, gražiame Dubysos slėnyje 34-ąjį kartą vyko tradicinis tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“. Į renginį suvažiavo įspūdingas būrys buvusių tremtinių, politinių kalinių ir Lietuvos laisvės kovų dalyvių iš visos Lietuvos. Sąskrydžio dalyvius pagerbė ir pasveikino Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, pirmasis atkurtos Lietuvos...
Prof. dr. Jonas Jakaitis, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinų sąjungos Vilniaus sk. pirmininkas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinų sąjungos tarybos narys, Vilnius tech Architektūros fakulteto profesorius, www.voruta.lt 2024 m. liepos 01 dieną, eidama 94-sius metus mirė buvusi Tauro apygardos partizanų ryšininkė, Kengyro sukilimo steplage dalyvė, Laisvės kovų dalyvė (LKD 2010-12-22 Pažymėjimas Nr. 203), Lietuvos politinių...
Dr. Mariya Horyacha Dr. Mariya Horyacha, Lvivo katalikiško universiteto profesorė, www.voruta.lt Pranešimas padarytas konferencijoje 2024 m. liepos 14 dieną Laisvės kovotojų atminimo šventės metu, Didžiosios kovos apygardos partizanų parke. Jūsų Ekscelencijos Vyskupai, mieli Kunigai, Gerbiamieji Ukmergės vadovai ir visi šios šventės dalyviai. Ačiū už galimybę būti šiame gražiame Partizanų parke ir pasidalinti savo mintimis apie...
Atminimo ženklas partizanams Endrikių kaime 2024 m. liepos 11 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai pastatė du atminimo ženklus, skirtus pagerbti ir atminti iškilias Lietuvos asmenybes. Vienas iš jų – Endrikių kaime (Šakių sen., Šakių raj. sav.). 1951 m. vasario 2 d. šio kaimo apylinkėse žuvusiems Tauro apygardos vadui Viktorui Vitkauskui-Saidokui, bei...
Algimanto apygardos partizanai. Iš kairės: Algimanto apygardos Ryšių skyriaus viršininkas Albinas Kubilius-Rūgštymas, Žaliosios rinktinės vadas J. V. Česnakavičius-Daujotas, apygardos vadas A. Starkus-Montė, kiti neatpažinti. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų Parengė Rūta Trimonienė, LGGRTC vyriausioji istorikė Jonas Vitautas (taip dokumente) Česnakavičius gimė 1924 m. liepos 12 d. Panevėžio aps. Smilgių vls. Dambavos parapijos Valdeikių...
Adolfas Ramanauskas-Vanagas su armonika „Kad giria žaliuotų…” praūžė jubiliejinė Dainų ir šokių šventė Lietuvoje. Čia nuskambėjo ir Laisves kovų, partizanų dainos. Būtent šios dainos dabar yra mūsų tautinio paveldo karo dainų aukso fonde ir išgyvena „renesanso” laikotarpį. Okupuotoje Lietuvoje jos buvo uždraustos ir sugrįžo Atgimimo laikais. Dabar jos ypač populiarios Lietuvos kariuomenėje, Lietuvos Šaulių sąjungoje,...
Vladas Montvydas. Asmeninis Irenos Montvydaitės – Giedraitienės archyvas Kino režisierė Agnė Marcinkevičiūtė, www.voruta.lt Žemaičių apygardos vado žeminėje nuo liepos 6-osios veiks Agnės Marcinkevičiūtės vaizdo instaliacija „Vlado Montvydo kovų takais“. Medvėgalio kalno papėdėje, Karūžiškės dvaro žemėje, iškilęs memorialas kviečia apsilankyti, apeiti aplink didingą akmeninį paminklą, užsukti į atkurtą paskutiniojo Žemaičių apygardos vado Vlado Montvydo žeminę. Šioje vietoje...
Leonora Daumelytė -Jakaitienė (Tulpė). Nuotrauka iš asmeninio prof. J. Jakaičio archyvo Su giliu liūdesiu pranešame, kad, 2024 m. liepos 1 dieną, eidama 94-uosius metus mirė buvusi Tauro apygardos partizanų ryšininkė, Kengyro sukilimo Steplage dalyvė, Laisvės kovų dalyvė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narė Leonora Daumelytė -Jakaitienė (Tulpė). Dėl mylimos Mamos netekties Lietuvos gyventojų genocido...
Atminimo A. Kentrai akimirka. LGGRTC nuotr. 2024 m. birželio 29 d. Šilalės rajone vyko renginys, skirtas Kentrų šeimos atminimui. Jame dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Jonas Gudauskas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driaučiūnaitė, Kentrų šeimos narė Jūratė Vaičėnaitė- Baltrienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilalės...
Seimo kanceliarijos nuotr. Aut. Ilona Šilenkova Kauno IX forto muziejaus direktoriaus Mariaus Pečiulio kalba, pasakyta minėjime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti: Jūsų Ekscelencija Prezidente, pirmasis atkurtos valstybės vadove, Seimo Pirmininke, premjere, mieli tremtiniai, Seimo nariai, kolegos, visi susirinkusieji. Šiandien minime Gedulo ir vilties dieną. Prieš 83 metus sovietinės jėgos struktūros pirmąjį...
Diskusija su žinomais visuomenės žmonėmis Lietuva mini juodąsias datas – masinių trėmimų ir okupacijos bei genocido datas – Birželio 14-ąją ir Birželio 15-ąją, kurios žymi didžiausią sovietų prievartą prieš mūsų tautą. Lietuva neteko pačių šviesiausių savo žmonių, vysčiusių valstybę, dirbusių žemę, mokiusių jaunimą, kūrusių visuomeninio ir asmeninio gyvenimo prasmę. Totalitarinis sovietų režimas okupuotose teritorijose pasižymėjo...
Birželio 14 d., penktadienį, 10 val. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyks Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimas, skirtas tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti. 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga pradėjo Lietuvos Respublikos okupaciją ir po metų, 1941 m. birželio 14 d., įvykdė pirmuosius masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą. 1940 m....
Kunigo K. Lajausko žuties vietos atminimo akmuo. Širvintų šaulių nuotr. Valda Patinskienė, www.krastozinios.lt Gegužės mėnesį Lietuvoje minima Kariuomenės ir visuomenės vienybės bei partizanų pagerbimo diena. Širvintų šaulių kuopos nariai Julius Jagminas, Egidijus Dikas, Kostas Bauža, skyriaus vadas Vytenis Dapkevičius ta proga aplankė partizanų atminimo ženklus, jų žūties vietas. Deja, šios, pagarbos vertos vietos – Padaciūnuose...
2024 m. gegužės 29 d. Kazachstane, Balchašo lageryje, buvo pagerbti čia žuvę lietuviai ir kitų tautybių žmonės. Atminimo ir pagarbos renginyje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Lietuvos ambasadorius Kazachstane Egidijus Navikas, Seimo Pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas, Seimo narys, Tarpparlamentinių ryšių su Kazachstano Respublika grupės pirmininkas Edmundas Pupinis,...
Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Šiaulių miesto savivaldybės nuotr. Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio pamokslas Lietuvos partizanų, tremtinių, politinių kalinių, o taip pat Monsinjoro Alfonso Svarinsko 10-tųjų mirties metinių minėjime Kryžkalnyje Stulgių apaštalo evangelisto šv. Mato bažnyčioj. Jūsų Ekscelencija vyskupe Jonai, mieli broliai kunigai, brangūs tikintieji, Raseinių rajono vadovybė sukvietė mus prisiminti, paminėti ir pagerbti žuvusius...
Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC vyresnysis patarėjas, Anykščiai, www.voruta.lt Anykščiuose vyko susitikimas-pokalbis su Lietuvos partizanu, politiniu kaliniu ir tremtiniu, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriumi, dim. ltn. Jonu Kadžioniu- Bėda. Susitikimo metu buvo prisiminta artėjanti Lietuvos antrosios sovietų okupacijos 80-mečio sukaktis. Pokalbyje Jonas Kadžionis pasidalino savo atsiminimais apie žmones ir įvykius kalinimo ir tremties vietose, apie sovietinės valdžios...
Šiemet Lietuvoje minint partizaninio karo pradžios 80-metį, legendinėje partizanų „vanagų“ stovyklavietėje iškilo įspūdingas paminklas, dedikuotas partizanų vadui Jonui Semaškai – Liepai. Iki 1953 m. Lietuvoje vykęs partizaninis karas – viena ryškiausių ir masiškiausių kovų prieš okupantus Europoje. Istorikų skaičiavimu, ginkluotame pasipriešinime dalyvavo apie 100 tūkstančių partizanų, iš kurių apie 20 tūkstančių žuvo. Daugelio jų palaikai...
Dariaus Jančiausko nuotr. 2024 m. gegužės 16 d. vyko Kengyro lagerio politinių kalinių sukilimo 70-mečio minėjimas-konferencija. Renginį organizavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kartu Vytauto Didžiojo karo muziejumi. Paminėti šią svarbią sukaktį atvyko svečiai iš Kazachstano ir Ukrainos, Kengyro sukilimo dalyviai ir jų artimieji, ekspedicijų į Kazachstano respubliką organizatoriai ir dalyviai, Lietuvos politinių...
Raimundo Kaminsko nuotraukos Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt 2024 m. gegužės 14 d. Kaune, Laisvės al. netoli Valstybinio muzikinio teatro prie Romo Kalantos paminklo visuomeninių organizacijų atstovai paminėjo Pilietinio pasipriešinimo dieną. Istorijos faktai mums liudija, kai prieš 52 metus, protestuodamas prieš sovietų santvarką, susidegino tik 19-os sulaukęs Romas KALANTA. Prisimename jo...
Religinio kulto tarnautojo Juozo Zdebskio anketa. 1953 m. Originalas. Dokumentas lietuvių kalba. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. R-181, ap. 5, b. 40, l. 42 Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Evangelijos žodį nešu tartum giedantį paukštį Šiam pasauliui kurčiam ir vis skurstančiam, rodos, aršiau… Bernardas Brazdžionis ...
Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vedėja Nijolė Maslauskienė 1952 m. Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komitetas (CK) gavo kelis poeto Kosto Kubilinsko (1923–1962) skundus dėl atleidimo iš darbo žurnalo „Žvaigždutė“ redakcijoje. Skunduose jis išliejo apmaudą dėl menkai įvertintų nuopelnų sovietų valdžiai, atvirai aprašė savo gyvenimo vingius, apsisprendimą dėl...
Strateginių iniciatyvų centro nuotr. Tebevykstant ikiteisminiam tyrimui, kuris buvo padėtas 2024 m. sausį, dėl Merkinėje dažais apipilto paminklo Lietuvos partizanų vadui Adolfui Ramanauskui–Vanagui, vienas iš įtariamųjų perduotas ir apklaustas Lietuvoje, o kitas – Latvijoje. Estijos pilietis buvo sulaikytas Estijoje šių metų vasario pradžioje ir vėliau perduotas Lietuvos teisėsaugai. Teismas tenkino prokuroro prašymą ir skyrė šiam...
Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas „Tėtis savo rankraščiuose aprašė daug veiksnių, kurie lėmė jo apsisprendimą tapti laisvės kovotoju. Pirmieji susitikimai su partizanais įvyko mano mamos, Birutės Mažeikaitės tėviškės apylinkėse prie Ūdrijos, Alytaus rajone. Juos, Tėčio prašymu, organizavo mano senelis Motiejus Mažeika. Vėliau tų susitikimų buvo ir kitose vietose“, – pasakoja Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė – paskutinio su okupacija...