Romualdo Tinfavičiaus nuotr. Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ , www.traku-zeme.lt Praeitas penktadienis buvo dar viena šventė karaimų bendruomenei Trakuose, nes Salos pilyje buvo pristatytas Laimono Inio romanas „Sakmė apie Gervių tiltą“, kurį išleido Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras. Pilies Didžiojoje menėje susirinko gausus būrys neabejingų karaimų tematikai ir šiam literatūros žanrui gerbėjų, kuriems reikėjo sužinoti apie...
Rytų Lietuva
Įrašas
Karaimikos darbštuolis Lucke – Aleksandras Mardkovičius (1875–1944)
Dr. Halina KOBECKAITĖ, www.traku-zeme.lt Kadangi ryšiai tarp Trakų ir Lucko savivaldybių tampa vis glaudesni, manau, tikslinga, tiesiant įvairias bendradarbiavimo gijas, turėti galvoje ir karaimikos temą, juolab, kad Lucke nuo seno gyveno gana didelė karaimų bendruomenė, Trakų ir Lucko karaimų bendruomenių ryšiai tarpukariu buvo labai glaudūs. Be to, Lucko bendruomenės šviesuolių veikla ženkliai praturtino karaimų kultūros...
Įrašas
Rugsėjo 1-oji Eitminiškių gimnazijoje
www.voruta.lt 2015 m. rugsėjo 1-oji Eitminiškių lietuviškos mokyklos bendruomenei ypatinga. Šią dieną šimtą septyniasdešimt devynis mokinius turinti mokykla tapo gimnazija. Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Eitminiškių Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje, kurias aukojo kun. Marek Gladki. Po šv. Mišių gimnazijos kieme vyko gimnazijos inauguracijos iškilmės. Šventėje dalyvavo mokinai, mokinių tėvai, mokytojai ir svečiai – Lietuvos Respublikos švietimo...
Įrašas
Valentas Šiaudinis. „Ryto mokyklas susirasdavo patys gyventojai“
Šį mėnesį 85-ąjį gimtadienį švenčiančio mokytojo Valento Šiaudinio vaikystė prabėgo Lenkijos okupuotame „Vilniaus krašte“, Ignalinos apylinkėse. Už 52 matematikos mokytojo (kaip pats sako, „makýtojo“) darbo metus 2012 metais jam įteikta garbinga Stanislovo Rapolionio premija. Tačiau nepaisant tiksliųjų mokslų profesijos Valentas Šiaudinis visada buvo pirmiausiai Lietuvos ir gimtojo krašto patriotas, istorijos puoselėtojas, parašęs ne vieną istorinį...
Įrašas
Pietryčių Lietuva: Vilniaus lenkai ir baltarusiai su Lietuva tapatinasi labiausiai
Indrė Anskaitytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Vilnius – miestas, kuriame gyvena įvairių tautų ir religijų žmonės, bet lenkams ir baltarusiams jis tapo ypač svarbia tautinio identiteto dalimi, sako Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotoja Monika Frėjutė-Rakauskienė. „Lenkų identitetui Vilnijos regionas ir tas miestas tikrai labai svarbus. Gyventojai jaučiasi to miesto,...
Įrašas
S. Jegelevičius. Nepaskelbtas Lenkijos karas Lietuvai (1918 – 1920)
Sigitas Jegelevičius, www.aidas.lt, T.Vyšniausko nuotr. Šiemet minime Vilniaus ir jo apylinkių atgavimo 75-mečio sukaktį. Ta proga skelbiame doc. dr. Sigito Jegelevičiaus (1938-2014) rašinį apie Suvalkų sutarties pasirašymo aplinkybes ir Lenkijos okupacines užmačias Lietuvos atžvilgiu. Siekdami keisti Lietuvos įvaizdį Vakaruose, lietuvių diplomatai sutiko dalyvauti tarptautinėje konferencijoje Bulduriuose (Latvija), kur turėjo būti svarstomas Baltijos valstybių ir Lenkijos...
Įrašas
J. Žilys. Pietryčių Lietuvos regioninė autonomizacija 1988–1990 metais
Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis etnonacizmas“ Juozas Žilys, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, alkas.lt 1988 m. rudenį ir 1989 metais lenkų nacionalines teritorijas skelbė Šalčininkų ir Eišiškių miestų, Eišiškių, Dainavos, Kalesninkų, Jašiūnų, Turgelių, Akmenynės, Gerviškių, Pabradės, Butrimonių, Dieveniškių apylinkių vietinės tarybos. Pagal tą patį šabloną vyko procesas ir Vilniaus rajone, kuriame savivaldiškus darinius skelbė dauguma apylinkių. Priimtų sprendimų apibendrinanti...
Įrašas
Ryšardas Maceikianecas. Apie Lietuvos lenkų pavardes – be jokios propagandos
Ryšardas MACEIKIANECAS, www.pogon.lt Hitlerui su Stalinu pasidalijus Rytų Europą, 1939-1940 metais čia įsibrovė sovietai su Raudonąja armija, ir tai buvo pradžia naujos epochos, apie kurią ankščiau niekas pasaulyje nežinojo, kaip išsigimsta kraštas ir žmonės, užvaldyti nūdienio bolševizmo. (Juzefas Mackievičius (Jozef Mackiewicz). Kelias į niekur.) Šiuo metu, kai nurimo emocijos dėl Lietuvos lenkų pavardžių rašymo ir...
Įrašas
Dešimtoji Stanislovo Rapolionio premija įteikta dr. Aldonai Vasiliauskienei
Kaip ir kasmet, gegužės mėnesį, į Eišiškių S. Rapolionio gimnaziją suguža intelekto nestokojantys svečiai, kuriems Lietuva reiškia kur kas daugiau nei gyvenamąją vietą, inteligentai, savo darbais prisidedantys prie Tėvynės istorinės praeities tyrinėjimo, galiausiai – patys tikriausieji lietuviškosios kultūros puoselėtojai ir mylėtojai, gyvenimą paskyrę lietuvybės labui: jos akcentavimui, palaikymui bei skleidimui. O proga išties neeilinė –...
Įrašas
Lietuvos lenkas R. Maceikianecas: Mes su lietuviais – tos pačios genties žmonės
Vartant žiniasklaidos puslapius dažnai visiškai nebeaišku, ką iš tiesų slepia Lietuvos lenkų klausimas. Ar čia išties slypi grėsmės Lietuvai? Apie tai, kaip save suvokia, kaip jaučiasi ir ko siekia Lietuvos lenkai, su Lietuvos lenku, leidinio www.pogon.lt redaktoriumi Ryšardu Maceikianecu kalbasi Audronė Daraškevičienė. Jūs užsiminėte apie tai, kad šiuo metu vyksta Lietuvos lenkų nutolimo nuo Lietuvos...
Įrašas
Mokslo, žinių ir laisvės diena Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje
Vidmantas ŽILIUS, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius Pirmąjį 2013-ųjų rudens sekmadienį Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje nuskambėjo Rugsėjo 1-osios skambutis – suklegėjo vaikiškais balsais, sumirgėjo gėlių puokštelėmis mažučiuose delnuose Rugsėjo pirmoji – šventė visiems – dideliems ir mažiems. Galėjome pasidžiaugti gausiu tėvelių ir vaikų būriu tiek šv. Mišiose bažnyčioje, tiek šventiškoje rikiuotėje gimnazijos kieme, tiek pirmojoje...
Įrašas
Prano Bieliausko knygą „Dienoraštis. 1920-1957“ atvertus
Elena ŽILINSKIENĖ, Trakų viešosios bibliotekos Tiltų filialo vedėja Artėjant Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjo, kraštotyrininko, kunigo Prano Bieliausko 130-ųjų metų jubiliejui, 2012 m. leidykla „Homo liber“ išleido jo knygą „Dienoraštis. 1920-1957“ (1). Tai trečioji kunigo istorinio ir kultūrinio palikimo knyga, išėjusi Lietuvos nepriklausomybės metais. Pranas Bieliauskas dienoraščius rašyti pradėjo 1915 m. „Matydamas, kaip kunigas Povilas...
Įrašas
Šaknim – į žemę, šakom – į dangų
Viktorija MELNIK ir Indrė NOVOPAŠINAITĖ, Juodšilių „Šilo“ gimnazijos laikraščio „Šilo pulsas“ žurnalistės Pavasariui einant į pabaigą, 2013 m. gegužės 24-ąją dieną, Vilniaus rajono Juodšilių „Šilo“ gimnazijoje tradiciškai, jau penktus metus iš eilės buvo surengta „Vilniaus Jovarų“ šventė. Kasmet gausybę moksleivių suburiantis renginys šiemet buvo skirtas Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms bei Tarmių metams paminėti. Jubiliejinėje...
Įrašas
Žąsys Jonui Basanavičiui…
Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius Iš Lenkijos okupaciją patyrusios mokytojos rankų – 1282 gyventojų parašai dėl valstybinės kalbos ir teritorinio vientisumo gynimo Šią savaitę į Seimą atvyko garbaus amžiaus buvusi Dūkšto (Ignalinos raj.) švietimo skyriaus vedėja, mokytoja Birutė Žemaitienė-Raginytė. Ji Seimo nario Algirdo Patacko padėjėjai Nijolei Balčiūnienei ir „Vilnijos“ draugijos pirmininkui, habil. dr. Kazimierui Garšvai įteikė surinktus...
Įrašas
Atkurtos lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ veikla (2004–2012)
Algimantas Masaitis. Aušros Virvičienės nuotr. Algimantas MASAITIS, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas, www.voruta.lt Anotacija. Straipsnyje apžvelgiami 2004 m. balandžio 3 d. atkurtos Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ tikslai, nagrinėjamos veiklos kryptys, detalizuoti atlikti darbai: organizuotos Tėvynės pažinimo pamokos ,,Gimtinės kloniais“, ,,Pavasario balsai“ (skirta Maironio 150 m. jubiliejui paminėti), į kurias buvo įjungti žinomi menininkai bei kitų...
Įrašas
Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ vėliava, posėdžiai
Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius Nacionaliniame Lietuvos istorijos laikraštyje „Voruta“ jau buvo rašyta apie Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ šimtmetį, dar tebepublikuojama medžiaga apie pirmąjį šios draugijos pirmininką dr. Joną Steponavičių. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidarytoje parodoje kalbėjo graži „Ryto“ draugijos vėliava. Kam ir kada kilo mintis įsigyti būtent tokią vėliavą? Atsakyti į šį klausimą dalinai padės LMAVB...
Įrašas
Apie Rugsėjo 1-osios (3-osios) džiaugsmus ir rūpesčius Pietryčių Lietuvoje
Jonas VAIŠKŪNAS, Arūnas RASAKEVIČIUS, Gintautė BRAZAUSKAITĖ 2012 m. Rugsėjo 1-osios (3-osios) šventė ne visiems ir ne visur Lietuvoje yra džiugi diena. 22-aisiais Lietuvos nepriklausomybės metais Pietryčių Lietuvos lietuviai šią dieną pasitiko su nerimu dėl savo vaikų ir savo pačių ateities. Lietuviškų mokyklų padėtis šioje Lietuvos srityje yra apgailėtina. Lenkakalbius lietuvius tikrais lenkais paversti pasišovusi vietos valdžia...
Įrašas
Įteikta 8-oji Stanislovo Rapolionio premija
Edita KOMAROVA, Lentvaris 2012 m. gegužės 11 diena Šalčininkų r. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje buvo išties neeilinė. Šiame lietuviškos kultūros centre įvyko Stanislovo Rapolionio premijos įteikimo šventė. Iškilmes pradėjo gimnazijos direktorė Danuta Zuzo, pasveikinusi atvykusius svečius, mokytojus ir mokinius. O svečių būta tikrai garbingų, prasmingai dirbančių Lietuvai – tai Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vyriausioji...
Įrašas
Eišiškių S. Rapolionio gimnazijoje – mokytojų Atvelykio šventė
Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius „Velykos – pavasario šventė, bet kuomet švenčiamas Atvelykis Eišiškių S. Rapolionio gimnazijoje, žinokite, jog pavasaris jau iš tiesų atėjo“, – taip juokavo gimnazijos mokytojai, į Atvelykį sukvietę visų Šalčininkų rajono lietuviškų mokyklų mokytojus. „Tokia iš širdies organizuojama šventė suteikia daug džiaugsmo“, – šiltų žodžių pedagogams negailėjo Švietimo ir mokslo ministerijos Regioninių mokyklų...
Įrašas
Lietuviškas žodis skamba Baltarusijos pašonėje
Ten, kur teka Verseka, ten, kur kur gimė Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto žmona Ona, ten, kur kelius išklampojęs vienas lietuviškojo žodžio pradininkų Stanislovas Rapolionis, eidamas Jono Pauliaus II gatve, būtinai pamatysi modernų pastatą, pažymėtą 26-uoju numeriu. Tai lietuviškoji Stanislovo Rapolionio gimnazija. 2006 m. gruodžio 28 d. Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos Sprendimu tokia ji tapo tik...
Įrašas
Pasėta lietuvybė augina vaisius Šalčininkų krašte
Vidmantas ŽILIUS, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius Vidmanto Žiliaus pasisakymas, nuskambėjęs 2011 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Iššūkiai valstybės vientisumui prieš dvidešimt metų ir šiandien“, skirtoje pietryčių Lietuvos problemoms aptarti. Praėjo 20 metų, kai buvo sukurta Valstybinė komisija Rytų Lietuvos problemoms nagrinėti, iškilus didelė grėsmei Lietuvos valstybei. Iš šio laiko nuotolio...
Įrašas
Pedagogės: už vaiko atsiėmimą iš lietuviškos mokyklos Vilniaus krašte siūloma po 1 000 zlotų
Šarūnas ČERNIAUSKAS Lenkijos valdžios sprendimas skirti lenkiškų mokyklų Lietuvoje pirmokėlių tėvams po 1 000 zlotų suglumino Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybę. Mat šie pinigai, kaip aiškėja, naudojami ir vaikų išviliojimui iš lietuviškų mokyklų. Nedidukė Veriškių mokykla dabar turi tik 23 auklėtinius: 15 ikimokyklinukų ir 8 pradinukus. Pastarųjų gretos tirpsta – vieną moksleivį tėveliai jau nusprendė...
Įrašas
Kodėl lietuviai šipina lenkus?
Živilė MAKAUSKIENĖ Kodėl lietuviai šipina lenkus, arba dažniausi Lenkijos žiniasklaidos mitai apie Lietuvą ir lietuvius. 2011 m. rugsėjo 1 d. „Gazeta Wyborcza“ numeryje pasirodė Vitoldo Šablovskio (Witold Szabłowski) straipsnis „Wojny przy granicy“ (Pasienio karai), kuriame kaip veidrodyje atsispindi dažniausiai Lenkijos žiniasklaidoje tiražuojami prasimanymai apie lietuvius. Lenkijoje savo pašnekovais straipsnio autorius pasirinko lietuvių organizacijų bei Punsko...
Įrašas
Stanislovo Rapolionio premija įteikta „Vorutos“ leidėjui Juozui Vercinkevičiui
Sigita NEMEIKAITĖ, Vilnius 2011 m. gegužės 13 dieną, penktadienį, šalies mokslo ir kultūros visuomenės, Švietimo ir mokslo ministerijos, Prietryčių Lietuvos švietimo, kultūros organizacijų, Vilnijos krašto šviesuomenės atstovai susirinko į tradicinės Stanislovo Rapolionio premijos įteikimo iškilmes Eišiškėse. Graži šventė buvo surengta Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje. Erdvioje, modernioje salėje į susirinkusius mąsliai žvelgė vieno iš lietuviškos raštijos pradininkų S....
Įrašas
Tarptautinės Užgavėnės Eitminiškėse
Povilas VIRVIČIUS, Vilnius Neįprastos Užgavėnės buvo švenčiamos Tomo Grybo dvaro arklidėse – į svetingo šeimininko didžiulį kiemą deginti Morės ir vyti žiemos iš Lietuvos susirinko per pusantro šimto įvairiatautės publikos. Eitminiškių vidurinės mokyklos moksleiviai su mokytojais visais įmanomais būdais rodė ir prie žiemos varymo kvietė prisijungti Italijos, Graikijos, Turkijos, Rumunijos, Lenkijos ir Latvijos moksleivius su...
Įrašas
Įkurta Rytų Lietuvos mokytojų sąjunga
Žvarbų 2011 m. sausio 22 d. rytą į šiltą, jaukią ir malonią Vilniaus „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos salę rinkosi gausus būrys mokytojų iš dvidešimt septynių Vilniaus, Šalčininkų, Trakų rajonų ir Vilniaus miesto mokyklų į Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos steigiamąją konferenciją. Atvyko septyniasdešimt keturi delegatai ir svečiai. „Šaltinio“ mokyklos direktorė Ona Jurgilienė su savo komanda pasirūpino, kad...
Įrašas
Eitminiškių lietuviškoje mokykloje pūstelėjo gaivesni vėjai
Vienas iš iškiliausių krašto žmonių Vilniaus rajone esančios Eitminiškės neatsiejamai susijusios su vardu čia kunigavusio Ambraziejaus Jakavonio, žinomo lietuvybės skleidėjo lenkų okupuotame Vilniaus krašte. Baigęs Vilniaus kunigų seminariją, jis dirbo Gervėčiuose, vėliau – Švenčionėliuose, kur pradėjo statyti naują bažnyčią. 1934 metais buvo perkeltas į Eitminiškes, kuriose sulaukė Vilniaus krašto grąžinimo Lietuvai. 1943 metais jį suėmė...
Įrašas
Sukaktuvinis „Vilnijos“ suvažiavimas
Vilniaus įgulos Karininkų Ramovėje balandžio 12 d. vyko „Vilnijos“ draugijos iškilmingas suvažiavimas, skirtas šios organizacijos 20-mečiui paminėti. Tos dienos rytą sostinės Šv. Mikalojaus bažnyčioje aukotos šv. Mišios už Vilnijos krašto gyventojus ir mirusiuosius lietuvius. Suvažiavimas prasidėjo gausiai susirinkusių dalyvių giedamu Lietuvos himnu. Draugijos dviejų dešimtmečių veiklą apžvelgė „Vilnijos“ pirmininkas habil. dr. Kazimieras Garšva. Pasak jo,...
Įrašas
Vilniaus rajone daugėja vaikų, norinčių mokytis lietuviškai
Vilniaus rajone daugėja gyventojų, jaunos šeimos čia statosi namus. Pagirių, Sudervės, Čekoniškių, Karvio ir kt apylinkėse esama naujakurių. Juos čia atviliojo ne tik itin graži gamta, bet ir netoliese esanti sostinė, kurioje lengviau negu bet kur galima rasti darbo. Jaunos šeimos augina vaikus; jiems būtinos ugdymo įstaigos valstybine kalba, nes to pageidauja tėvai. Vilniaus...
Įrašas
Trakai – mano jaunystė ir lietuvybės viltys
1939 m. rugsėjo 17 d. SSRS, pradėjus karą prieš Lenkiją, jos padėtis tapo beviltiška. Lietuva neužpuolė Lenkijos ir palankiai priėmė besitraukiančius lenkų karinius dalinius. Buvo internuota keliolika tūkstančių lenkų kareivių bei karininkų, dalis iš jų buvo ir Kaišiadoryse (tuo metu aš mokiausi Kaišiadorių pradinės mokyklos VI skyriuje). Prie geležinkelio stoties buvo įrengta stovykla lenkų pabėgėliams. Mokiniai,...
- Ankstesnis
- 1
- …
- 6
- 7
- 8
- Kitas