Prof. Dalia Kiseliūnaitė su savo knyga. Vytauto Petriko nuotr. „Vorutos“ žurnalas, 2024, Nr.2 „Ar galima to išvengti?“ – ramus balsas telefono ragelyje, rodos, nesuteikė vilties Nacionalinio Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ leidėjams parengti interviu su šiųmetine Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos laureate DALIA KISELIŪNAITE. Kalbininkė, profesorė, daug metų tyrinėjanti Mažosios Lietuvos kultūrą ir...
Rinktinė „Kąsniukai“ („Bites“) išleista lietuvių ir anglų kalbomis – tereikia apversti knygą priešinga puse, kad galėtum skaityti ją anglų kalba. Ingos Puodžiuvienės nuotr. Živilė Gurauskienė, www.voruta.lt Š. m. birželio 8 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) 3 rūmuose, Laisvės alėja 13, Mažojoje salėje buvo pristatyta 2023 m. išleista rinktinė „Kąsniukai”. Renginį koordinavo Ingrida Zeleniakienė. Trumpų pertraukėlių...
Dapkūnų šeima, apie 1975 m. Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Paskutine 26-ąja ištrauka iš Sūduvos šviesuolio Jono Dapkūno prisiminimų baigiame šią kupiną darbų ir patirčių gyvenimo knygą. Tas įrašas darytas 1979 m. birželio 9 dieną, o kitų metų liepą – ir epilogas. Visas ištraukas parengė žurnalistas Česlovas Iškauskas pagal 2013 – 2018 m. leidyklos „Kriventa“ kalbininkų leidybai...
Asociatyvi Freepik nuotr. Rokas Simanavičius, www.voruta.lt, www.xfm.lt „Mano gyvenimas visada buvo kupinas pokyčių. Aš ir fūriste buvau, dirbau prekyboje, taip pat esu dviejų vaikučių mama“, – sako priklausomybę nuo alkoholio kentusi Sandra. Šiandien dėl pasikeitusio mąstymo XFM radijo tinklalaidės „Gabrielius“ viešnia žodį „alkoholikas“ priima visai kitaip. Visgi prisimindama pirmuosius gydymo metus sako, kad anaiptol nebuvo...
Pagaliau susirinko plati giminė… Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tai priešpaskutinis Sūduvos šviesuolio Jono DAPKŪNO prisiminimų fragmentas: keliauja pas ištekėjusią dukterį, grįžta į Marijampolę, tvarkosi savo būstą, iš kurio po 10 metų tremtiniai iškeldinti… Į Kauną pas dukterį ir atgal Kazytė Kaune įsitaisė kooperatinį butą – dviejų su puse kambarių, su visais patogumais. Sugundė ir mus...
Istorijos-pedagogikos fakulteto penkto kurso studentai pirmakursių „krikštynose“ 1983 m. rudenį. Nuotrauka iš B. Šetkaus archyvo Benediktas Šetkus, www.voruta.lt Pradėjus studijuoti 1979 m. Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Istorijos-pedagogikos fakultete, iš aukštesnio kurso studentų išgirdome apie mus laukiantį didžiausią išbandymą – Mykolo Burokevičiaus dėstomą kursą „Mokslinis komunizmas“. Vyresnieji teigė, kad išleisti „mokslinio komunizmo“ vadovėliai netinka, nes dėstytojas...
Sutuoktiniai Kacėnai su M. Kacėnienės motina Rasa Jakubauskienė, Trakai, www.traku-zeme.lt Mums, jaunajai kartai, sunku suprasti, ką patyrė anų laikų žmogus, kuris tarsi žemiausios klasės gyvulys buvo grūdamas į belangius vagonus ir vežamas dienų dienas į mirtį – tremtį. Tačiau yra vis dar menančių ir savo būtimi tą pragarą patyrusių žmonių. Kartais net atrodo, kad šiuolaikiniam...
Grįžusi šeima buvo laiminga… Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Iš tremties anksčiau grįžęs Jonas Dapkūnas pagaliau sulaukia ir savo moterų. Šeimai suremontavo šiokį tokį būstą, nes savo namelio Dapkūnai taip ir neatgavo, o tremtinių niekas nenorėjo registruoti… Naują ištrauką iš Sūduvos šviesuolio prisiminimų parengė Česlovas Iškauskas. Grįžta žmona ir dukra Su šeimynėle vis susirašinėjom, aš jų...
Lietuvos pasienio policijos pasienietis Liudvikas Lapienis. [1938–1939 m.] Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 29220, l. 27-21. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Kartais nei išvaizda, nei apimtimi ar kitomis savybėmis neišsiskirianti byla tyrinėtojams pažeria įvairiausių netikėtumų ar įdomių istorijų. Taip įvyko vartant Lapienių šeimos tremties bylą, kurioje rastas...
Miško kirtėjos Sibiro tremtyje. Genovaitė Krikščiūnaitė – Radėnienė stovi antra iš kairės. Asmeninio G. Krikščiūnaitės-Radėnienės archyvo nuotraukos Vlada ČIRVINSKIENĖ, Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio vadovė, www.voruta.lt 1941 m. birželio 14- oji – diena, kai prieš septyniasdešimt septynerius metus 3 val. nakties enkavėdistai pradėjo masinius lietuvių areštus. Iš geležinkelio stočių pajudėjo pirmieji gyvuliniai vagonai. Ne vienerius metus...
Netrūko linksmų akimirkų (iš kairės į dešinę: pirmas – Kazys Lukoševičius, ketvirta – Konstancija Dapkūnienė, šešta – Julija Dapkūnaitė – Skrinskienė). Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Dar vienoje Jono Dapkūno prisiminimų ištraukoje – pasiruošimas sutikti iš Sibiro grįšiančias žmoną ir dukrą. Be artimųjų, gerų žmonių pagalbos – nė iš vietos. Bet viską lemia, kad esi savo mylimuose...
Lolita Braza: „Sakiau, kad grafike niekada nebūsiu“. ŠAVB nuotr. Diana Janušaitė, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos vyresn. tyrėja, www.voruta.lt Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (ŠAVB) tęsią tradiciją organizuoti respublikines ekslibriso parodas. Šiais metais biblioteka kartu su Lietuvos dailininkų sąjunga kviečia paminėti 1928 m. Kaune surengtos pirmosios lietuvių ekslibriso parodos sukaktį ir dalyvauti 25-ojoje jubiliejinėje...
Grįžus į gimtąsias vietas susitikimų netrūko… Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Jau 22-oji ištrauka iš Sūduvos šviesuolio Jono Dapkūno, beveik 10 metų prisikentėjusio Sibiro lageriuose, prisiminimų. Pagaliau jis ryžtasi iškeliauti namo ir Lietuvoje laukti kol kas tremtį kenčiančios šeimos. Kelionė į Lietuvą ir ypač grįžimas į Tėviškę pulsuoja šiluma ir ilgesiu… Parengė Česlovas Iškauskas. 1958-ieji: kelionė į...
Vilhelmos asmeninio archyvo nuotr. Gegužės 28-oji – Tarptautinė moterų sveikatos gerinimo diena, kurią minint siekiama informuoti moteris apie dažniausiai pasitaikančias ligas ir skatinti profilaktiškai tikrintis sveikatą. Šia proga vilnietė Vilhelma dalijasi savo ligos bei sveikimo istorija ir kviečia kiekvieną moterį daugiau dėmesio skirti savo sveikatai – „juk niekada nežinai, kaip bus rytoj“. Kai viltys bliūkšta...
Knygos viršelis Povilas Jegorovas, Lietuvos esperantininkų sąjungos valdybos pirmininkas, www.voruta.lt Tokiu pavadinimu ką tik iš spaudos išėjo prof. Vytauto Gudonio knyga apie legendinę ukrainiečių asmenybę, rašytoją simbolistą, esperantininką, filosofą humanistą, žurnalistą, vertėją, pasakotoją improvizatorių, muzikantą, dainininką, poliglotą, šachmatininką, keliautoją, tiflopedagogą Vasilijų Jerošenką (1890 – 1952 ). Jis vaikystėje netekęs regėjimo visgi turėjo neįtikėtiną gyvenimą –...
Tremtinė T. Mikutavičienė su lietuvių tremtinių vaikais (Sujeticha, Irkutsko sritis, 1948 m.). Iš www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-gyventoju-tremimai/ Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Šioje trumpoje prisiminimų dalyje – dukters Kazytės paleidimas iš katorgos. Tačiau iš tremties – dar keleri metai. Visi ilgisi Lietuvos… Parengė Česlovas Iškauskas. 1956-ieji: Kazytės sugrįžimas 1956 metų pabaigoje iš katorgos grįžo Kazytė, iki galo neištarnavusi 4...
Tomo Bauro nuotr. Krematoriume dirbantis vyras atviras – šis darbas jį „perlipdė“ kaip minkštą molį ir pakeitė iš esmės. Pusantrų metų kasdien darbe su mirtimi susiduriantis Edgaras (34) teigia pradėjęs džiaugtis kiekviena minute, o artimiesiems nuolat priminti, kokie jie svarbūs. Kartu jis prisipažįsta, kad šio emociškai sunkaus darbo nebūtų įmanoma dirbti be šeimos palaikymo. Nors...
Jonas Dapkūnas su anūku, jau sugrįžus iš tremties Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Šioje ištraukoje (ji rašyta 1978 m., likus trejiems metams iki J. Dapkūno mirties) – pagaliau ilgai lauktas Dapkūnų šeimos susijungimas: tėvai gauna leidimą pasimatyti su katorgininke dukra Kazyte. Jaudinantis rašinys… Parengė Česlovas Iškauskas. 1955-ieji: kelionė pas Kazytę Dukrelė Kazytė dar buvo lageryje. Taišete...
Žurnalistė, fotografė, menininkė Lilija Valantkienė. Artūro Staponkaus nuotr. www.traku-zeme.lt Pas Liliją Valatkienę sodyboje, Karaliūnuose (Trakų raj.), lankėmės saulėtą, bet dar kiek vėsoką ankstyvo pavasario dieną. Jaukioje gamtos apsuptyje su vyru Vytautu Jonu Juška įsikūrusi žurnalistė, fotografė, menininkė sako, jog tokios gyvenamosios vietos ieškojusi, kol radusi tai, apie ką svajojo – daug gamtos, toliau nuo šurmulio...
Įvairių tautybių Taišeto tremtiniai Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Šioje ištraukoje iš Sūduvos šviesuolio ir tremtinio Jono DAPKŪNO prisiminimų – tolesnės artimųjų paieškos Sibiro platybėse. Bet darbščių ir rūpestingų tretinių gyvenimas irgi gerėja: Dapkūnai pagaliau nusipirko ožkelę… Ištrauką parengė Česlovas Iškauskas. Šalti 1954-ieji: užverbuotas į Čeremchovą Atėjo 1954 – ųjų ruduo, ilgi vakarai ir rytai. Apie...
Religinio kulto tarnautojo Juozo Zdebskio anketa. 1953 m. Originalas. Dokumentas lietuvių kalba. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. R-181, ap. 5, b. 40, l. 42 Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Evangelijos žodį nešu tartum giedantį paukštį Šiam pasauliui kurčiam ir vis skurstančiam, rodos, aršiau… Bernardas Brazdžionis ...
Rimas Šapauskas Rokas Simanavičius, www.voruta.lt „Dabar viską vertinu iš krikščioniškos perspektyvos“, – pokalbį apie priklausomybes pradeda XFM radijo tinklalaidės „Gabrielius“ svečias Rimas Šapauskas. Ne vienerius metus „Dviračio šou“ peliuką Surskį vaidinantis, laisvalaikiu plokšteles prie didžėjaus pulto leidžiantis Rimas teigia, kad įmanoma išlikti tikinčiu ir pramogų kultūroje. Visa keičianti krikščioniška perspektyva Rimas Šapauskas įsitikinęs,...
Gegužės 8 d. Signatarų namuose oficialiai atidaroma Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Lozoraičių Lietuva: kai asmeniška tampa politiška“. 2024-ieji yra paskelbti Diplomatų Lozoraičių metais. Lietuvos nacionalinis muziejus, prisidėdamas prie šios išskirtinės šeimos istorijos įprasminimo, siūlo į istoriją pažvelgti ne tik per politikos ir diplomatijos plotmę, bet ir pamatyti daugiabriaunį šių žmonių gyvenimą. Parodą apie tris Lozoraičių...
Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vedėja Nijolė Maslauskienė 1952 m. Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komitetas (CK) gavo kelis poeto Kosto Kubilinsko (1923–1962) skundus dėl atleidimo iš darbo žurnalo „Žvaigždutė“ redakcijoje. Skunduose jis išliejo apmaudą dėl menkai įvertintų nuopelnų sovietų valdžiai, atvirai aprašė savo gyvenimo vingius, apsisprendimą dėl...
Miško darbai tremtyje. Iš Balio Ptakausko (centre) archyvo Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tremtinį nuo Marijampolės iš tremties paleido kiek anksčiau – 1953 metų gruodžio 16 dieną. Bet jis neskubėjo grįžti namo, o puolė ieškoti savo artimiausių žmonių – žmonos Konstancijos ir dukters Kazimieros. Šioje prisiminimų ištraukoje – ilgos J. Dapkūno klajonės Sibiro platybėse. Parengė Česlovas Iškauskas....
Gyvybės ir Mirties keliu Vilniuje. Giedrės Nakutienės asmeninio archyvo nuotr. Aušra Garnienė, Komunikacijos skyriaus vedėja, Lietuvos šaulių sąjunga, www.voruta.lt Myliu tai, ką darau: ir mokytojos darbą, ir šaulišką veiklą, ir darbą su jaunaisiais šauliais. Viską darau su užsidegimu, su ūpu, nes visuose darbuose matau prasmę, prisipažįsta trijų vaikų mama ir dviejų anūkėlių močiutė, mokytoja,...
Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas „Tėtis savo rankraščiuose aprašė daug veiksnių, kurie lėmė jo apsisprendimą tapti laisvės kovotoju. Pirmieji susitikimai su partizanais įvyko mano mamos, Birutės Mažeikaitės tėviškės apylinkėse prie Ūdrijos, Alytaus rajone. Juos, Tėčio prašymu, organizavo mano senelis Motiejus Mažeika. Vėliau tų susitikimų buvo ir kitose vietose“, – pasakoja Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė – paskutinio su okupacija...
A. Seikalis prie lagerio griuvėsių. Asmeninio A. Seikalio archyvo nuotraukos Enrika GECAITĖ, www.voruta.lt 2018 m. liepos 20 d. „Misijos Sibiras“ dalyviai nuvyko į Kazachstaną. Nors su XX a. viduryje sovietų sistemos vykdytais trėmimais pirmiausia siejamas Sibiras, Kazachstanas taip pat labai svarbi šių įvykių atminimo vieta. Kalinių gabenimas vagonuose, sunkumai lageriuose, tardymai ir menka viltis giliai...
Taip Sibire vežiojamas vanduo Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Prasidėjo Jono Dapkūno tremties vargai. Pagal NKVD sukurptą bylą ir 1946 m. rugpjūčio 13 d. tribunolo paskelbtą nuosprendį jis su šeima buvo išsiųstas į Krasnojarsko sritį. Bet Sibiro lageriai šykščiai – tik keliomis eilutėmis – atsispindi jo kaimiška kalba prisodrintuose prisiminimuose. Pažadėjęs aprašyti savo 8 metų katorgišką gyvenimą,...
P. Cidzikas neša kryžių Maskvoje. 1990 m. rugsėjo 12 d. Zenono Nekrošiaus nuotrauka. Iš svetainės Bernardinai.lt Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Petras Cidzikas gimė 1944 m. balandžio 25 d. Marijampolės aps. Krosnos vls. Šeštokų k. ūkininkų šeimoje. Šeštokuose baigęs septynmetę mokyklą, 1958 m. persikėlė į Kauną. Čia mokėsi ir baigė Kauno 4-ąją statybos mokyklą,...