Paminklas 1863 m. sukilėliams Knebiuose. 2017 m. liepos mėn. Vidos Macevičienės nuotr. Sausio 22 dieną sukanka 161 metai nuo sukilimo prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią pradžios. Publikuojame a.a. prof. Antano Tylos 2017 m. www.voruta.lt skelbtus profesoriaus tėvo prisiminimus apie 1863 m. sukilimą Anykščių krašte. Prof. dr. Antanas Tyla, www.voruta.lt Mano Tėvų šeimoje buvo gyva atmintis...
Mano gyvenimas
Jonas Dapkūnas. Mano gyvenimo prisiminimai (II)
Lauko darbai buvo gana sunkūs. XX a pradžios nuotrauka Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Pradedame skelbti ištraukas iš Sūduvos krašto šviesuolio Jono Dapkūno prisiminimų, kurie prieš keletą metų buvo sudėti į taip ir neišėjusią knygą. Sodri „kaimiška“, nevengianti svetimybių, šiek tiek leidyklos redaktorių pataisyta kalba šį tekstą daro autentišku ir patraukliu. Retesni žodžiai ar pavadinimai yra paaiškinami...
Zigmas Tamakauskas. Gyvosios atminties blyksniai
Žuvusiųjų prie TV bokšto laidotuvės. 1991 m. Alfredo Girdziušo nuotr. Zigmas Tamakauskas, Lietuvos laisvės kovų dalyvis, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ kavalierius, www.voruta.lt Sausio 12-osios rytmety daugelio namų langai nušvito uždegtų žvakių Šviesos blyksniais, primenantys 1991 metų viduržiemio įvykius, kada mūsų beginkliai žmonės su savo patriotizmu degančiomis širdimis, giesmėmis ir dainomis stojo į žūtbūtinę kovą su...
Česlovas Iškauskas. Tylioji rezistencija, arba Išdidžiai apie savo Tėvą
Tėvas – Lietuvos kareivis, 1938 m. Autoriaus asmeninio albumo nuotr. Česlovas Iškauskas, žurnalistas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Sunku paaiškinti, kodėl prieš pustrečių metų, artėjant Tėvo dienai, atsirado degantis noras rašyti apie savo Tėvą. Gal kad vienoje „Facebook“ paskyroje perskaičiau, kokia kone visa lietuvių tauta buvo arši kovotoja su sovietija, beveik disidentė, o gal Tėvą paprasčiausiai susapnavau...
Jonas Dapkūnas. Mano gyvenimo prisiminimai
Jonas Dapkūnas su žmona Konstancija, XX a. 7-as dešimtmetis Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Šiais metais savaitgaliais siūlome pasakojimus apie Lietuvos šviesuolius – paprastus, mažai kam žinomus, bet savo darbais atsidavusius Tėvynei žmones. Tai ištraukos iš prieš 43 metus rašytų Sūduvos savanorio, tremtinio, leidėjo ir kovotojo už Lietuvos laisvę Jono DAPKŪNO prisiminimų, kurie prieš penkerius metus buvo...
Kaip sustabdyti laiką prieš šventes – interviu su Marina Abramovič
Kaip pasivyti laiką? Ypatingai gruodžio mėnesį, prieš šventes? Ignas Staškevičius kalbina Serbijos kilmės menininkę, gyvenančią ir kuriančią Amerikoje, Mariną Abramovič. Kalbasi apie laiką, mirtį, juoką gyvenime, ir iššūkius. Marina svečiuosis Vilniuje 2024 03 08, ji bus viena iš Moters Vizijos konferencijos pranešėjų, kur bus galima jos pasiklausyti kalbant gyvai apie santykį su gyvenimu ir tikėjimą savimi, meilę sau. ...
Lietuvos dviračių legenda Diana Žiliūtė – apie nepriklausomybės įkvėptą įspūdingą karjerą ir dvasines kančias kovojant dėl pilietybės
Diana Žiliūtė. Tomas Gaubys (ELTA) foto 17 aukso, sidabro ir bronzos medalių – tiek apdovanojimų per įspūdingą karjerą Lietuvai iškovojo dviratininkė Diana Žiliūtė. Šiandien, dviračių sportą jau palikusi užnugaryje, D. Žiliūtė su spindinčiomis akimis prisimena pasididžiavimo jausmą atstovaujant nepriklausomą Lietuvą ir stovint ant apdovanojimų pakylų skirtinguose pasaulio kampeliuose rankose plazdančią trispalvę. Tiesa, moters žvilgsnis apsiniaukia...
Raimondas Guobis. Apie brandžius užmojus ir tai, kaip net vėluodamas gali suspėti…
Raimondas Guobis, www.voruta.lt Šventoji ištvinusi tądien buvo kaip niekad, ten kur buvusi užtvanka upės tėkmė teškėjo vilnių purslais, vertėsi sūkuriais, nuolat kliudydama dugne gulinčius sunykusio mūro akmenis. Malūno vietoje – jau kelis dešimtmečius stūkso nemenka vila, kurią pastatė dar sovietmetyje – buvo poilsio bei pokylių namai įvairių organizacijų darbuotojams bei bičiuliams. Lietuvai tapus nepriklausoma ją...
„Mama, noriu būti influenceris“: kaip su vaikais kalbėtis apie žinomumą internete?
Mykolas Kriščiūnas, „Jaunimo linijos“ psichologas Jei anksčiau kalbėdami apie svajonių profesijas vaikai minėdavo astronautus ir gydytojus, tai dabar galima išgirsti ir noro išgarsėti internete ambicijas. Mykolas Kriščiūnas, „Jaunimo linijos“ psichologas ir Kauno padalinio vadovas, sako, kad tokios vaiko idėjos atmesti nereikėtų, bet būtina pasikalbėti apie internete kylančius nerealistiškus lūkesčius ir iššūkius emocinei sveikatai. Donatas Drakickas,...
Kultūros istorikė Eglė Kašėtienė apie bandymus priartėti prie senosios pasaulėjautos filme „Čiulbanti siela“ ir savo gyvenime
www.voruta.lt Kai po kojomis žemė, šalia upė, miškai. Kultūros istorikė Eglė Kašėtienė pasakoja apie bandymus priartėti prie senosios pasaulėjautos filme „Čiulbanti siela“ ir savo gyvenime. Prieš keturis metus Eglę prisijungti prie savo naujo filmo „Čiulbanti siela“ kūrybinės komandos pakvietė režisierius Deimantas Narkevičius. Eglės žinios ir gebėjimai buvo nepakeičiami kuriant į XIX a. Dzūkijos kaimą...
Knygą apie sovietų agentą vokietį išleidęs Mindaugas Milinis: „Kaip atpažinti užverbuotą smogiką, jeigu jis yra tavo vadas ar geriausias draugas?“
Knygos „Smogiko išpažintis“ autorius žurnalistas ir rašytojas Mindaugas Milinis. G. Milinio nuotr. Nesugebėjusi Lietuvos partizanų palaužti ginklu, blogio imperija pasitelkė klastą: ji apvilko smogikus Lietuvos partizanų uniformomis, mokė kalbėti ir elgtis taip, kaip elgiasi partizanai, įsilieti į jų gretas, įgyti pasitikėjimą ir tada – žudyti. „Nė kiek neabejoju, kad jau šiandien tarp mūsų vaikšto užverbuoti...
Zigmas Tamakauskas. Muzikos garsai, atidarę prisiminimų kraitę…
Zigmas Tamakauskas, Kaunas, www.voruta.lt Pro mano buto langus skraido vėjo blaškomų įvairiaspalvių rudeninių lapų likučiai, šmėkščioja begęstančios vakarinės saulės spinduliai. Klausausi iš plokštelės, išleistos dar 1959 metais, vengrų kompozitoriaus Ferenco Listo simfoninės poemos nr. 9 – „Vengrija“ garsų. Šie garsai vėl pažadino 1956-ųjų metų rudens įvykių prisiminimus, kada mes, tuometinio Vilniaus universiteto studentai, nors iš...
Trakų rajono gyventojas tyrinėja lietuvių emigraciją į Australiją
V. J. Juška skaito paskaitą Kaune Daiva Červokienė, www.voruta.lt Trakų r. prieš 13 metų apsigyvenęs ir Trakų – Lietuvos kultūros sostinės ambasadoriumi pabūti jau spėjęs Vytautas Jonas Juška tyrinėja Australijos Lietuvių demografiją. Tai neatsitiktinai – jis Australijoje gyveno 50 metų. Už mokslinį straipsnį „Australijos lietuvių demografija”, skirtą didžiosios lietuvių emigracijos į Australiją 75-mečiui, kultūrologui šiemet...
Ukrainoje gyvenanti lietuvė: mus vienija daug bendrumų, tačiau labiausiai – drąsa kovoti už laisvę
Dalia Makarova Karas Ukrainoje suartino daugybę tautų – į pagalbą kovojantiems ir nuo karo bėgantiems stojo didžioji dalis pasaulio šalių. Tuo tarpu Lietuvos ir Ukrainos bendrystė skaičiuoja jau tūkstančiais metų – abi šalis sieja ne tik istorinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija, bet ir identiški iššūkiai vaduojantis iš Sovietų priespaudos. „Turime daugiau panašumų, nei skirtumų“, teigia...
Kazimieras Šliužas. Karaimai prisideda prie diplomatijos
Ambasadorius Romualdas Kozyrovičius. Kazimiero Šliužo nuotrauka Kazimieras Šliužas, Trakai, www.traku-zeme.lt 2023 metų duomenimis, Trakuose yra mažiau kaip 6 tūkst. gyventojų. Tokiam mažam miestui didelė prabanga turėti net tris aukščiausio rango Lietuvos politikus – nepaprastuosius ir įgaliotuosius ambasadorius Haliną Kobeckaitę, Raimundą Rajecką ir Romualdą Kozyrovičių. Jie visi atstovauja Lietuvoje itin gerbiamai tautelei – karaimams, kurių Lietuvoje...
Česlovas Iškauskas. Šventasis Juozapatas – brendęs ir sušvitęs Vilniuje
Polocko arkivyskupas, kankinys šventasis Juozapatas OSBM. Dailininkas: Igoris Kistečokas Česlovas Iškauskas, www.aidas.lt Nuo istorinės Lietuvos miestų bei regionų apžvalgos pereikime prie vienos ypatingos visų laikų dvasinės asmenybės, vienijusios keletą krikščioniškų tikėjimų ir bažnyčių. Juk nei karaliai, nei carai ar kunigaikščiai nesugebėjo nuo kalbos su kardų ir kalavijų skambesiu pereiti prie taikdariškos misijos, o štai šis...
Praeitį reikia žinoti, dabartyje reikia dirbti, o ateitį reikia numatyti…
Kelių inžinierius Juozas Stepankevičius Jonas Paulauskas, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, Vilnius, www.voruta.lt Tai – prieš pora metų anapilin iškeliavusio Lietuvai nusipelniusio žymaus kelių inžinieriaus Juozo Stepankevičiaus gyvenimo kredo. Šių metų spalio 25 d. jam būtų sukakę 90 metų. Todėl šią jubiliejinę dieną prisiminti savo žymųjį miesto gyventoją Vievio naujųjų kultūros namų bibliotekoje susirinko buvę Juozo...
Apie XIX a. pradžios Vilniaus katedros varpinės laikrodininko Juozapo Bergmano šeimą ir palikuonis
Laikrodis sieninis. Juozapas Bergmanas. Vilnius, 1796 m. Nuotraukos šaltinis https://www.news.lt/Laikrodis-sieninis-Juozapas-Bergmanas-Vilnius-1796-m-Zalvaris-emale.media?id=89536 Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Lietuvos nacionaliniame muziejuje nuolatinėje ekspozicijoje iškabintas įspūdingas 1796 m. iš žalvario ir emalės pagamintas sieninis Juozapo Bergmano laikrodis. Laikrodyje įspaustas užrašas “Wilna”. Juozapas Bergmanas Petro sūnus (pavardė įvairiuose dokumentuose rašyta ir Berkmanas, Barkmanas, Bärkmanas, Baerkmanas), gimęs apie 1749 metus, laikrodžių meistru...
Žvilgsnis į karaimų kulinarinį paveldą ir tradicijas
Karaimų restorano „Kiubėtė“ Trakuose savininkė Ingrida Špakovskaja Daiva Červokienė, Trakai, www.voruta.lt Kur ir kada patogiausia kalbėtis apie artimos tautos tradicijas ir gyvenimo būdą? Paprastai prie stalo gurkšnojant puodelį arbatos ar kavos. Panašiai bendravome su karaimų restorano „Kiubėtė“ Trakuose savininke Ingrida Špakovskaja, kalbėdamiesi apie karaimų kulinarinį paveldą ir kitas tradicijas, kurių daugumą puoselėja ponios Ingridos šeima....
Esperantiškoji Liudo Alseikos odisėja
Povilas Jegorovas, Lietuvos esperantininkų sąjungos valdybos pirmininkas, Kaunas, www.voruta.lt Apie Liudą Alseiką (1887–1960) esame nemažai girdėję, skaitę, bet dažniausiai tik kaip apie žymų keliautoją, turizmo propaguotoją, kraštotyrininką. Tačiau dažnai būdavo tik paminima jo, kaip esperantininko, veikla. O iš tikrųjų esperanto buvo jo didžioji gyvenimo meilė, aistra, gyvenimo būdas, esmė ir prasmė kartu sudėjus. Jį patraukė...
Judėjimas į muzikos gelmes – be pabaigos
„Harmonija“ dainuoja Seimo rūmuose. Diriguoja Ilona Zalanskienė. J. Keršienės nuotr. Joana Grigaitienė, www.voruta.lt Varėna… Miestas tartum pabėgęs nuo civilizacijos tempų bei triukšmo ir sustojęs tarp girių, ežerų. Varėna – mūsų gimtinė, saugus savas kiemas po taikia padange, mūsų pasididžiavimas ir drauge užuovėja, moralinė atrama ir konkreti parama sudėtingą akimirką. Neatsitiktinis toks miesto pavadinimas: pagal sakmę,...
Petras Čeliauskas. Mano gyvenimo kelionė. Nuo Švėkšnos iki Didžiosios Kinų sienos
Petras Čeliauskas Povilas Jegorovas, Lietuvos esperantininkų sąjungos valdybos pirmininkas, www.voruta.lt Artėjant 95-ajam gimtadieniui iš spaudos išėjo Lietuvos esperantininkų judėjimo veterano, žodynininko, kraštotyrininko, muziejininko, istoriko, pedagogo, vertėjo, redaktoriaus, publicisto Petro ČELIAUSKO atsiminimų knyga „Mano gyvenimo kelionė. Nuo Švėkšnos iki Didžiosios Kinų sienos“. Knygą išleido Pasaulio lietuvių centras Kaune Lietuvos esperantininkų sąjungos rūpesčiu. Tai jau 31-oji jo...
Budrių giminės: džiaugiamės, kad mūsų seneliai perlaidojami Klaipėdos memoriale, kuris grąžina juos į mylimą tėvynę
J.Budrys priima raportą prie sukilėlių užimtos Prancūzijos prefektūros, 1923 m., MLIM nuotr. Istorija nėra tik datos ir faktai. Tai tikri žmonės, jų gyvenimai ir drąsa keisti įvykių tėkmę. Šią savaitę Lietuvoje istorija atgyja ypatingu įvykiu: iš Čikagos (JAV) į Lietuvą atvežami ir Klaipėdos senosiose kapinėse rugsėjo 22 d. perlaidojami vieno iš Klaipėdos krašto prijungimo prie...
Jo mintyse buvo tik laisva Lietuva. Disidentui Artūrui Flikaičiui – 85
Artūras Flikaitis. Asmeninio Gražinos Gerulaitytės-Flikaitienės archyvo nuotr. Gražina Gerulaitytė-Flikaitienė, www.voruta.lt Politinis kalinys disidentas Artūras Flikaitis gimė 1933 m. rugsėjo 18 d. Kudirkos Naumiestyje Šakių apskrityje kalvio šeimoje. 1944 m. baigus pradžios mokyklą šeima buvo evakuota į Vokietiją, o grįžus į Kudirkos Naumiestį 1945 m. pradėjo lankyti vidurinę mokyklą. Besimokydamas įstojo į LLA, nario Kazio Kavaliūno...
Bibliotekininkė Marijona Pradzeckaitė ir Prazdzeckų giminė Semeliškėse
Marijona Pradzeckaitė prie namų ir dar senelio sodintos obels Daiva Červokienė, Semeliškės, www.voruta.lt Seniausio Elektrėnų savivaldybės miestelio pakraštyje kukliai gyvena ilgametė bibliotekininkė Marijona Pradzeckaitė, savo giminės šaknis siejanti su garsiąja grafų Pšezdzieckių gimine. Su M. Pradzeckaite kalbėjomės apie biblioteką, jos gyvenimo kelią bei giminės istoriją. Vyriausioji dukra Marijona Pradzeckaitė gimė 1950 m. per Žolines, Julijos...
Arkivyskupas Rolandas Makrickas. Diplomatinė tarnyba: nieko neprašyti ir nieko neatsisakyti
Prie Popiežiškosios Didžiosios Marijos bazilikos (Santa Maria Maggiore), 2022 m. zurnalaskelione.lt Bažnyčioje yra daugybė kelių ir būdų tarnauti Dievui. Vienas jų – diplomatinė tarnyba, kurion pakviestas žmogus įsipareigoja eiti ten, kur tik Bažnyčia jį siųs. Šiandien turime vos porą lietuvių, aktyviai besidarbuojančių Šventojo Sosto diplomatinėje tarnyboje, tai – nuncijus Ukrainoje arkivysk. Visvaldas Kulbokas ir mons. Rolandas Makrickas...
Irma Randakevičienė. Apie gudų klasiką Vincentą Duniną-Marcinkevičių
Vincentas Duninas-Marcinkevičius. Šaltinis lt.wikipedia.org Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Baltarusijos prokuratūra 2023 m. rugpjūčio 17 d. pripažino ekstremistiniais rašytojo Vincento Dunino-Marcinkevičiaus eilėraščius „Plaukia vėjai“ ir „Senio kalba“. Taip pat ekstremistine medžiaga pripažinta literatūros kritiko Jazepo Januškevičiaus Vincento Dunino-Marcinkevičiaus kūrybos rinktinei parašyta pratarmė. Minimus eilėraščius Vincentas Duninas-Marcinkevičius parašė 1863–1864 metais, kai kraštą buvo apėmęs sukilimas. Vincentas Duninas-Marcinkevičius...
Stasio Putvinskio – Pūtvio 125-osioms gimimo metinėms
Putvinskis (nuo 1938 m. – Pūtvis) – agronomas, Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis, Lietuvos Respublikos XVII Vyriausybės žemės ūkio ministras (1935–1938 m.). Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr. Stasys Iganatavičius, LŠS V.Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas, www.voruta.lt Lietuvos kariuomenės ir visuomenės veikėjas, Nepriklausomybės kovų dalyvis, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, žemės ūkio ministras, šaulys, politinis kalinys Stasys Putvinskis (nuo 1938 m....
Joana Grigaitienė. Pašaukimo balsą išgirdus
Shutterstock.com nuotr. Joana Grgaitienė, www.voruta.lt Pradedu ištrauka iš 2017-ųjų metų ,,Europos intelektualų Paryžiaus pareiškimo: ,,Europa, kuria galime tikėti“, pakeisdama Europą savo krašto pavadinimu – Lietuva. ,,Šios žemės (Lietuva)) yra mūsų namai; kitų mes neturime. Priežastys, dėl kurių branginame Lietuvą, peržengia mūsų gebėjimą paaiškinti ar pateisinti šią ištikimybę. Jos esmė yra mūsų bendros istorijos, viltys ir...
Joana Jautakienė: H. Polukordo paveikslas atmintyje tebėra labai ryškus
Prof. H. Polukordas savo darbo kabinete (1974) Doc. dr. Joana Jautakienė, www.voruta.lt 2020 m. rugsėjo 28 d. sukako 100 metų nuo VU Medicinos fakulteto profesoriaus Henriko POLUKORDO gimimo. Fakulteto akademinė bendruomenė ruošėsi iškilmingai paminėti šią neeilinę sukaktį, tačiau tada visus planus sužlugdė COVID-19 pandemija ir karantino suvaržymai. Buvusių bendradarbių ir mokinių atsiminimai, turėję pasirodyti atskiru...