Marijos Felicijos Pilar fon Pilchau iš Bielawskių antkapis Bernardinų kapinėse Dr. Irma Randakevičienė, Vilnius, www.voruta.lt Visai šalia Vilniaus Lavoriškių parapijoje stovėjo Mickūnų dvaras, XVII-XVIII a. priklausęs Vilniaus vyskupijos kapitulai. 1802 m. liepos 22 d. šiame dvare gimė buvusio Abiejų Tautų Respublikos karaliaus šambeliono Apolinaro Moravskio ir Marijonos Semaškaitės sūnus, gydytojas, rašytojas, filantropas Stanislovas Moravskis, vėliau...
Stanislovas Moravskis. Dail. Jonas Ksaveras Kanevskis. Šaltinis: Stanisław Morawski, Kilka lat młodości mojej w Wilnie (1818–1825), wydali Adam Czartkowski i Henryk Mościcki, Warszawa: Instytut wydawniczy „Bibljoteka Polska“, 1924. Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Stanislovo Moravskio tėvas Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio (1732-1798 m.) iždininkas (metrikuose – šambelionas) Apolinaras Moravskis buvo kilęs iš...
Gotlibas Kislingas. Flora 1827 m. Dr. Irma Randakevičienė, Vilnius, www.voruta.lt Šaltiniuose rašoma, jog Vilniaus universitete įsteigus raižybos katedrą, dėstyti jos buvo pakviestas vokiečių kilmės dailininkas Izidorius Veisas (Izydor Weiss). Nors teigiama, jog jis į Vilnių atvyko gyventi dar XVIII a. pabaigoje, tačiau jo duomenų nepavyko surasti 1795 m. Vilniaus gyventojų, pirklių, amatininkų bei VU dėstytojų...
Laikrodis sieninis. Juozapas Bergmanas. Vilnius, 1796 m. Nuotraukos šaltinis https://www.news.lt/Laikrodis-sieninis-Juozapas-Bergmanas-Vilnius-1796-m-Zalvaris-emale.media?id=89536 Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Lietuvos nacionaliniame muziejuje nuolatinėje ekspozicijoje iškabintas įspūdingas 1796 m. iš žalvario ir emalės pagamintas sieninis Juozapo Bergmano laikrodis. Laikrodyje įspaustas užrašas “Wilna”. Juozapas Bergmanas Petro sūnus (pavardė įvairiuose dokumentuose rašyta ir Berkmanas, Barkmanas, Bärkmanas, Baerkmanas), gimęs apie 1749 metus, laikrodžių meistru...
Mareničių „Ramybės angelas“ Vilniaus Bernardinų kapinėse. I.Randakevičienės nuotr. Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Vos įėjus į senąsias Vilniaus Bernardinų kapines, padvelkia ramybė. Ne veltui kapinių priekyje švyti „Ramybės angelas“, t.y. angelo skulptūra ant Mareničių šeimos kapo. Šią skulptūrą 1906 m. sukūrė varšuvietis skulptorius R.B.Lubanovskis, sekdamas kito žymaus lenkų skulptoriaus Leopoldo Vasilkovskio kūriniu. „Ramybės angelas“ laikomas meniškiausia...
S. Klikavičiaus aparatas, kurį naudojo paruošiant diazoto monoksido mišinį Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Daugelyje medicinos mokslo straipsnių teigiama, jog skausmas, kurį moteris patiria gimdymo metu, yra vienas stipriausių žmogaus patiriamų skausmų. Medicinos literatūroje nurodoma, jog gimdymo skausmui malšinti naudojami nemedikamendiniai ir medikamentiniai būdai. Vienas iš medikamentinių gimdymo skausmo malšinimo būdų – inhaliuojamoji analgezija. Tam naudojamas...
Vincentas Duninas-Marcinkevičius. Šaltinis lt.wikipedia.org Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Baltarusijos prokuratūra 2023 m. rugpjūčio 17 d. pripažino ekstremistiniais rašytojo Vincento Dunino-Marcinkevičiaus eilėraščius „Plaukia vėjai“ ir „Senio kalba“. Taip pat ekstremistine medžiaga pripažinta literatūros kritiko Jazepo Januškevičiaus Vincento Dunino-Marcinkevičiaus kūrybos rinktinei parašyta pratarmė. Minimus eilėraščius Vincentas Duninas-Marcinkevičius parašė 1863–1864 metais, kai kraštą buvo apėmęs sukilimas. Vincentas Duninas-Marcinkevičius...
Adolfas Januškevičius. Šaltinis – wikipedija Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Adomas Mickevičius poemos “Vėlinės” III dalyje, kuri skirta Filomatams, mini herojų Adolfą. Jo prototipas Filaretų draugijos narys, poeto bičiulis Adolfas Mykolas Valerijonas Julijonas Januškevičius, gimęs 1803 m. birželio 9 d. Radviloms priklausiusiame Nesvyžiaus dvare smulkiųjų bajorų Mykolo ir Teklės Sakalauskaitės Merlo-Januškevičių šeimoje. Januškevičių jaunystė ir studijos...
Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus portretas. Nuotraukos autorius Janas Bulhakas 1910-1912, nuotraukos šaltinis http://bohusz-edu.artekst.pl/ Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Dailininkas Stanislovas Petras Bohušas-Sestšencevičius gimė Nemenčinėlės dvare prie Vilniaus 1869 m. lapkričio 26 d. bajoro, dvarininko Stanislovo Bogušo Sestšencevičiaus ir Konstancijos Volanaitės šeimoje. Abu tėvai buvo evangelikų reformatų tikėjimo, nors savo dukteris auklėjo kaip katalikes. Gimtajame Nemenčinėlės dvare 1834 m....
Jurgio Jodkovskio portretas iš Vrublevskių bibliotekos fondų Dr. Irma Randakevičienė, Vilnius, www.voruta.lt Jurgis Jodkovskis gimė 1862 m. balandžio 23 d. Kisieliškių dvare, stovėjusiame už kelių kilometrų nuo Jiezno dvarininkų Ievos Tamošiūnaitės ir Leono Jurgio Jodkovskių šeimoje. Be Jurgio dvare augo vyresnėlė sesuo Teresė bei brolis Gabrielis. Seserys Antanina ir Melanija, tikėtina, buvo auklėjamos Vilniuje. 1867...
Jono Rusecko portretas (nuotraukos šaltinis –LIMIS, inventorinis numeris- LNDM T 1546, https://www.limis.lt/detali-paieska/perziura/-/exhibit/preview/20000001489626) Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Kanuto Rusecko asmenyje galima išvysti ne tik vieną talentingiausių XIX amžiaus tapytojų, tačiau ir jautrią asmenybę, kas atsiskleidžia Ruseckų korespondencijoje. Ją gana kruopščiai tyrinėjo ir aprašė Vladas Drėma. Iš išlikusių dailininko laiškų sužinota daug jo šeimos gyvenimo faktų....
Adomo Mendziblockio paveikslas „Vilniaus stogai“, XX a. 3–4 deš., (šaltinis ARS VIA aukcionas) Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Dailininkas Adomas Mendziblockis (lenk. Adam Międzybłocki) gimė 1885 m. balandžio 4 d. Griškonyse prie Butrimonių. Kadangi egzistuoja kaimas tokiu pačiu pavadinimu prie Seinų, kai kuriuose lenkiškuose šaltiniuose dailininko gimimo vieta sumaišyta ir nurodyta, jog jis gimė Griškonyse prie...
Miulerio namas Vokiečių g. 26, Vilniuje su atminimo lenta Stanislovui Moniuškai, nuotraukos šaltinis – vikipedija Dr. Irma Randakevičienė, Vilnius, www.voruta.lt Vokiečių gatvės pabaigoje, netoli Trakų ir Dominikonų gatvių sankryžos ir nūdieną stovi pramogomis, pokyliais ir koncertais XIX amžiuje garsėjęs Miulerio namas (dab. Vokiečių g. 26). Apie tai rašoma ne viename šaltinyje, kuriame apžvelgiama Vokiečių gatvės...
Rachelės de Raes-Romerienės portretas. Dailininkas nežinomas, inventorinis numeris RKM D 47, Rokiškio krašto muziejus Dr. Irma Randakevičienė, Vilnius, www.voruta.lt De Raesų (de Raes) pavardė pirmiausiai asocijuojasi su Rachele de Raes-Romeriene, Trakų pataurininkio Pranciškaus de Raeso ir Juditos Jelenskytės dukra, Dembinos dvaro (Trakų apskritis) paveldėtoja, Vilniaus burmistro bei masonų ložės „Uolusis lietuvis“ magistro, Šubravcų draugijos nario...
Andrius Tovianskis. Valento Vankavičiaus portretas. Nuotraukos šaltinis vikipedija Dr. Irma Randakevičienė, Vilnius, www.voruta.lt Šaltiniuose minima, jog Vilniaus apylinkėse Geroldo herbo bajorų Tovianskių (pavardę galima rašyti ir – Taujanskių) giminė buvo žinoma nuo XVII amžiaus. Žinomiausias šios giminės atstovas mistikas Andrius Tovianskis 1828 m. gegužės 11 d. Vilniaus Bernardinų bažnyčioje maldos metu išvydo viziją, kuri esą...
Advokatas, filomatas Kazimieras Piaseckis (dailininkas Valentas Vankavičius, 1836 m.), nuotraukos šaltinis – vikipedija Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Kada į Vilnių atsikėlė gyventi bajorai Piaseckiai sunku pasakyti, jų įrašų XVIII a. pabaigos ir XIX a. pradžios miesto bažnyčių metrikų knygose yra visiškai nedaug, vos vienas kitas. Iš šaltinių žinoma, jog Vilniuje 1798 metais lapkričio 1 d....
Vilniaus katedra – Laurynas Gucevičius, 1786 m. Varšuvos universiteto bibliotekos rinkiniai Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Lauryno Gucevičiaus žmonos ir vaikų likimai pagal metrikines knygas Visiems nors kiek besidomėjusiems žinoma, jog Vilniaus arkikatedros architektas Laurynas Gucevičius gimė Masiulio pavarde 1753 m. rugpjūčio 5 d. valstiečių Simono ir Kotrynos – Žekonytės Masiulienės šeimoje Migonyse (Kupiškio kraštas). Tai,...
Fiorentini Antanas. Dailininkas Jonas Rustemas. Lietuvos dailes muziejaus nuotr. Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Vienas seniausių ir gražiausių antkapių Vilniaus Bernardinų kapinėse yra Pranciškaus Fiorentinio ir jo šeimos. Pranciškus Fiorentinis mirė XIX amžiaus pradžioje, 1813 m. sausio 7 d. Vilniuje, prabėgus vos trejiems metams nuo Bernardinų kapinių įkūrimo. Vaikai ir žmona ant Vilnelės šlaito jam pastatė...
Maskvos universitetas XIX a. wikipedia org. nuotr. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Adomas Dominykas Bartuševičius, kuris šaltiniuose laikomas vienu sukilimo Verknės ir Nemuno krašte organizatorių (straipsnio autorės protėvių sūnėnas), gimė silpnos sveikatos ir buvo mažai tikėtina, jog vaikas išgyvens. Perskaičius tokias eilutes 1886 m. leisto žurnalo „Klosy” nekrologe teko nustebti, nes šis žmogus savo neilgame...
Teodoro Narbuto veikalo „Dzieje Narodu Litewskiego“, išleisto 1840 m., viršelis. wikipedia.org nuotr. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Žymus lenkų poetas Vincentas Polis (Krokuvos universiteto profesorius), atvykęs prieš pat 1831 m. sukilimą į audringą Vilnių ir sukilimo metu kovojęs Rūdininkų girioje, taip pat Žemaitijoje, vėliau 1835 m. rimuota geografija pavadintame savo kūrinyje „Giesmė apie mūsų žemę“...
Vilniaus universiteto rūmai XIX a. wikipedia.org nuotr. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Vilniaus nuotaikos 1830 m. rudenį ir žiemą XIX a. trečiasis dešimtmetis (1820-1830 m.) Europoje žinomas kaip įvairių bruzdėjimų ir revoliucijų metas: Rusijoje buvo demaskuoti dekabristai, Prancūzijoje valdžios neteko Burbonai, neramumai kilo ir kitose Europos valstybėse. Nepaisant to, tai buvo ir straipsnio...
Profesorius Joachimas Lelevelis. Nuotraukos šaltinis – vikipedija Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Pirmąją dr. Irmos Randakevičienės studijos dalį apie XIX a. Vilniaus akademinę visuomenę maloniai kviečiame skaityti paspaudus šią nuorodą: https://www.voruta.lt/ka-kalba-metrikai-apie-xix-a-pradzios-vilniaus-sviesuomene/ . Antrąją dr. Irmos Randakevičienės studijos dalį kviečiame skaityti paspaudus šią nuorodą: https://www.voruta.lt/irma-randakeviciene-ka-kalba-metrikai-apie-xix-a-pradzios-vilniaus-sviesuomene-ii-dalis/ . XIX a. pradžios Vilnius iš tiesų buvo traukiantis europietiškas miestas. Ant minėto amžiaus...
Vilniaus universitetas. XIX a. vidurys. Nuotraukos šaltinis – vikipedija Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Pirmąją dr. Irmos Randakevičienės studijos dalį apie XIX a. Vilniaus akademinę visuomenę maloniai kviečiame skaityti paspaudus šią nuorodą: https://www.voruta.lt/ka-kalba-metrikai-apie-xix-a-pradzios-vilniaus-sviesuomene/ Prie XIX a. Vilniaus šviesuomenės pulso prisidėjo ir tai, jog 1804 m. į Lietuvą pakviesti Vilniaus universiteto iš Vienos atvyko to meto garsūs mokslininkai...
Ištrauka iš rašto apie platinamas draudžiamas knygas ir dainas. Lietuvos valstybės istorijos archyvo nuotraukos. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Plačiai vykdyti Trakų žandarmerijos politiniai slaptieji sekimai Prisiminus 1863 metų sukilimą, prieš akis stoja, būtent, 1863 metai. Žinoma, šiais metais sukilimas kilo, pasiekė savo apogėjų ir buvo numalšintas. Tačiau neatmestinas ir visas tolesnis pasipriešinimo laikotarpis, kuris galbūt...
Puseserės pažymėta Apnarų dvaro vieta ties Neveronimis. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Keletas archyvinių trupinių ant senojo Vilniaus – Kauno kelio Jeigu kada nors prašalaičiui tektų užsukti į Rumšiškių kapines ir atidžiau jas apžiūrėti, aplankytų mintis, jog kažkas čia ne taip kaip kitose. Tačiau tyla visur ta pati. Pasakojama, jog senasis kelias Vilnius – Kaunas ėjo palei Nemuną....
Adomas Dominykas Bartuševičius iš Marijos Konopkos knygos apie jį Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Apie Bartuševičių šaknis iš Jiezno Jeigu reikėtų įvardinti šeimas, kurios labiausiai nukentėjo nuo visų trijų 1794 m., 1831 m. ir 1863 m. sukilimų Trakų apskrityje, tarp jų patektų ir Bartuševičiai (taip pat gali būti verčiama Bartoševičiai, Bartusevičiai), valdę Panemunio dvarą XIX...
Pietro de Rossi Valdovų rūmų piešinys, šaltinis wikipedia.jpg Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilnius Antonina iš Sondakų „Poznanskių namo, kuriame gyvenome, pirmąjį aukštą užėmė ponų Rapcevičių moterų pensionas: trisdešimt panelių ir devyni fortepijonai negalėjo būti tyli kaimynystėǃ Nuo ryto iki vakaro girdėjome, kaip panelės skambina sonatas“, – rašė prisiminimuose Gabrielė Giunterytė-Puzinienė „Vilniuje ir Lietuvos...
Leonila Bariatinskaja Vitgenštein Verkių šeimininkė – šaltinis wikipedia. com Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Verkių rūmai – vieni vertingiausių klasicizmo statinių Lietuvoje ir yra vienas seniausių Lietuvos dvarų, beveik keturis dešimtmečius buvęs Vilniaus vyskupų užmiesčio rezidencija, tai rašoma ne viename šaltinyje. Dabartiniai rūmai sukurti XVIII a. antroje pusėje architektų – Martyno Knakfuso ir Lauryno Stuokos-Gucevičiaus, visa...
Bieliauskų giminės herbas – Vanagėlis. Nuotraukos šaltinis LVIA genealoginė byla, fondas 391, apyrašas 4, byla Nr. 124; Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Šaltiniuose rašoma, jog nemaža dalis iš Lenkijos kilusių Bieliauskų (lenk. Bielawski) XVII-XVIII amžiuje persikėlė gyventi į LDK teritorijas, daugiausia į Vilniaus, Kauno kraštus ir aktyviai dalyvavo LDK gyvenime. Kilmingieji Bieliauskai bajorų sąrašuose figūruoja su...
Ustronės dvaras 2018 m.. Autorės nuotr. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Kai sėdžiu Ustronėje ant liepto, matau tą pačią Verknę, vinguriuojančią, apaugusią krūmokšniais ir medžiais, kartais pasidengiančią rūkais, tačiau vis tiek širdyje matau tą vietą, kurioje Paverknių arba Ustronės dvaras susikerta su Kisieliškių žemėmis. Stanislovas Moravskis taip pat nurodo, jog Jundeliškių (str. autorė: kurios XVIII...