Sena Voruta

Skirmantas VALIULIS, Vilnius 1994 m. Vilniuje Architektūros muziejuje ir 1997 m. Nacionaliniame muziejuje veikė žymaus lietuvių fotografo Vytauto Augustino parodos. Šiandien tik dideli fotografijos entuziastai žino, kad jis 1933 m. kartu su bendraminčiais įkūrė Lietuvos fotomėgėjų sąjungą, kartu su aštuoniais kolegomis gavo aukso medalius 1937 m. Paryžiaus parodoje. Tai buvo Lietuvos meninės fotografijos greito kilimo...

Bernardas ALEKNAVIČIUS, Klaipėda Manytina, jog Kuraičiai į šiandieninius Zanavykus gyventi galėjo atsikelti iš Prūsijos. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje gyveno 61 Kuraičių šeima. Daugiausia Kuraičių gyveno Klaipėdos krašte, Jurbarko apylinkėse ir Zanavykuose. Zanavykuose gyvenę Kuraičiai sudarė daugiau kaip 25 proc. Visų Lietuvoje gyvenančių Kuraičių. Turėjome ir du šios pavardės paplitimo „lizdus“: Zanavykuose – Sintautai, o...

Bernardas ALEKNAVIČIUS, Klaipėda   Jeigu kas atkakliai teigs, jog mūsų didysis grafikas, Kristijono Donelaičio „Metų“ iliustracijų autorius Vytautas Kazimieras Jonynas ne zanavykas – sutikite. Grafikos dainius gimė Dzūkijoje. „Tai kas, kad aš gimiau Dzūkijoje, bet mano siela zanavykiška“, – sakydavo V. K. Jonynas. Tikrai, nuo kūdikystės dienų Vytautas K. Jonynas gyveno Zanavykuose. Ir pradinius mokslus...

Bernardas Aleknavičius Lietuvos širdelė – Zanavykai Zanavykai, kurių didžioji dalis – mažlietuvių palikuonys, XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių tautiniam atgimimui suvaidino patį svarbiausią vaidmenį. Tikriausiai ir klaipėdiškis poetas ir aktorius Bronius Gražys (1934–2013) kilęs iš Aukštaitijos „Odėje Zanavykams“, kuri tapo Klaipėdos zanavykų bendrijos himnu (muz. Z. Rinkevičiaus), neatsitiktinai rašė: „Zanavykai, Zanavykai Lietuvos...

Jonas GINEIKA, Klaipėdos Baltijos vidurinė mokykla, istorijos mokytojas metodininkas Kunigas Pranciškus Račiūnas knygos „Mūsų švyturiai“ pratarmėje rašo: „Mūsų tautos himnas Lietuvą vadina didvyrių žeme ir ragina iš praeities semtis stiprybės.“ Iš tiesų! Senovės ir ypač pastarųjų laikų Lietuva yra išugdžiusi daug dvasios milžinų, kurių gyvenimas turėjo didelės įtakos mūsų religinei, dorovinei ir tautinei kultūrai. Žodžiai...

Leonardas ALEKSIEJŪNAS, Vilnius   Prieš 25-erius metus, 1988-ųjų rugpjūčio 23-iąją, Vilniaus Vilngio parką užtvindė žmonių jūra. Taip atsiliepta į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės kvietimą susiburti paminėti 1939 m. rugpjūčio 23-iosios, kai buvo pasirašyta Sovietų Sąjungos ir Vokietijos sutartis. Ji, Molotovo-Ribbentropo pakto slaptieji protokolai, nulėmė, kad Baltijos valstybės neteko nepriklausomybės. Tragiškosios datos minėjimas išsiliejo neregėto...

Stasys ARKAUSKAS, Vilnius Devintasis lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ suvažiavimas Kuršių nerijoje Gegužės 31 d. Kuršių nerijoje surengtas jau devintasis lietuvininkų bendrijos susiėjimas. Jis pradėtas prie ąžuolo stulpo Liudvikui Gediminui Rėzai (aut. E. Jonušas), netoli Pervalkos. Skamba kanklės. Lietuvininkų bendrijos ansamblis „Vorusnėlė“, vadovaujamas doc. Dalios Kisieliūnaitės, atliko Liudvijo Rėzos dainas, kurios tą saulėtą dieną skriejo toli...

Bernardas Aleknavičius Carinės Rusijos priespaudos metais Mažojoje Lietuvoje leistas nelegalus, pasaulietinio turinio laikraštis „Aušra“, skirtas Didžiosios Lietuvos žmonėms, XIX a. tautiniam atgimimui suvaidino lemtingą vaidmenį. „Aušra“ ir žadino, ir kėlė Žinome, kad per 1883–1886 m. laikotarpį šio laikraščio buvo išleista 40 numerių ir kad pirmąjį „Aušros“ numerį redagavo dr. Jonas Basanavičius. Žinome taip pat, kad...

  Balandžio 7 d. (senuoju stiliumi kovo 25 d.) sukako 90 metų kai įkurta Lietuvių mokslo draugija (LMD). Ji buvo vienas iš svarbiausių dvidešimtojo amžiaus pradžios lietuvių kultūros raidos veiksnių. LMD ugdė tautinę savimonę, padėjo kelti lietuvių švietimą bei mokslą, kovojo už kultūros paminklų išsaugojimą. Užsibrėžusi tikslą įvairiais aspektais tirti su Lietuva susijusius dalykus, rinkti...

  Vyriausybei pažadėjus sugrąžinti dalį rublinių santaupų, sujudo laikraštininkai, net kai kurios partijos. Atseit nereikia tų santaupų grąžinti. Tai būtų net nemoralu. Mat lėšos, gautos už privatizuotą valstybės turtą, reikalingos jaunimui, mokslui, įmonių restruktūrizavimui, o ne pensininkams „suvalgyti“. Liberalai iš tų lėšų pasisiūlė kurti kažkokius fondus, o socialdemokratai referendumą žada inicijuoti. Panašu, kad privatizavimo lėšos...

Prof. Valerijus Čekmonas Lenkų kalbos ir lenkų tautinės sąmonės plitimas skirtingose Vilniaus krašto  teritorijose vyko skirtingais būdais ir skirtingomis visuomeninėmis politinėmis sąlygomis. Kiekvieno lenkinimo etapo rezultatai žymūs iki šiol. To pasekmė – pirmiausia aiškūs kalbiniai ir etnopsichologiniai Vilnijos skirtumai, be kurių būtų sunku suprasti lenkų gyvenimo Lietuvoje socialinius, kultūrinius bei politinius pasireiškimus, prognozuoti ateitį ir...

Vorutos pilies rekonstrukcija. Pagal Gintautą Zabielą, archit. Vidmantas Kavaliauskas Prof. Zigmas ZINKEVIČIUS Ipatijaus kronikoje kalbant apie 1250-1252 m. įvykius rašoma: „Tautvilas … žygiavo prieš Mindaugą. Mindaugas pasirengė, bet nusprendė su jo pulkais nesikariauti, įžengė į pilį, vadinamą Voruta“. Iš kitų istorijos šaltinių matyti, kad tada Mindaugas rėmė jo svainis ir Livonijos ordinas. Jis apsigynė nuo...

  Prof. Valerijus Čekmonas Lenkų kalbos ir lenkų tautinės sąmonės plitimas skirtingose Vilniaus krašto teritorijose vyko skirtingais būdais ir skirtingomis visuomeninėmis politinėmis sąlygomis. Kiekvieno lenkinimo etapo rezultatai žymūs iki šiol. To pasekmė – pirmiausia aiškūskalbiniai ir etnopsichologiniai Vilnijos skirtumai, be kurių būtų sunku suprasti lenkų gyvenimo Lietuvoje socialinius, kultūrinius bei politinius pasireiškimus, prognozuoti ateitį ir...

Aldona Gaigalaitė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai daugiau nei 20 metų vadovavo 11 iškilių asmenybių, istorikų, teisininkų, kunigų. Daugiau kaip 4 metus bręstančio naujo pasaulinio karo sąlygomis užsienio reikalų ministrų 1934 06 12 – 1938 12 05 dirbo Stasys Lozoraitis. Antrasis pasaulinis karas, Lietuvos okupacijos lėmė, kad S. Lozoraitis, jaunas ir energingas politikas, buvo paskirtas...

Post scriptum Miestelio jubiliejaus renginys birželio 23 d. sutapo su šv. Jono Krikštytojo gimimo atlaidais Senosios Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje. Parapija susilaukė aukštų svečių iš Kaišiadorių vyskupijos – vyskupo Jono Ivanausko ir kurijos kanclerio Gedimino Tamašiūno. Jo Ekscelencija 78 jaunuoliams suteikė Sutvirtinimo sakramentą. Didelė grupė Senajai Varėnai nusipelniusių žmonių gavo vietos klebono Pranciškaus Čivilio...

Aš ieškau ir randu malonumo padėti bent kiek žmonėms gera, padirbėti aukščiausiai Tiesai, Gėriui ir Grožiui Pranas Dovydaitis Bernardas Aleknavičius Foto apybraiža „Aš čia – gyva“ tai publikacija rinkinys, kuris 1993 – 2004 m. laikotarpyje buvo spausdintas laikraščiuose „Vakarų ekspresas“, „Klaipėda“ ir „XXI Amžius“, per kurias siekta parodyti Mažosios Lietuvos ir Zanavykų tapatumą. Ar sunyko...

(Atsiminimai apie jį ir jo šeimą) Neskaitlingai karaimų bendruomenei kiek vienas mokslo žmogus – didžiulis tautos turtas. Neturime stambių verslininkų, žemvaldžių, fabrikantų, kurių turtai siektų šešiaženklį skaičių. Tiesa, tokių žmonių, kurie išsiskirdavo savo padėtimi, buvo. Tai fabrikų savininkai, nemažų žemės plotų valdytojai. Bet visa tai – tik praeities atgarsiai, ir jų tebebuvo vienetai. Daugelis sugebėdavo...

  1927 m. balandžio 1 d. Lietuvos Seimas priėmė Vyties Kryžiaus ordino įstatymą, o statutą 1927 m. rugpjūčio 31 d. patvirtino Lietuvos prezidentas A. Smetona. Naujasis Vyties Kryžiaus ordinas buvo trijų laipsnių, tik aukščiausiuoju tapo I laipsnio ordinas. III ir II laipsnių kryžiai buvo gaminami iš sidabro, o I laipsnis tapo didesnis ir padengtas juodu...

Mėgėjų tyrinėtojų, net mokslininkų veikaluose pirmojo „Aušros“ redaktoriaus Jurgio Mikšo gyvenimo ir veiklos panorama yra atskleista paviršutiniškai, o jų vertinimai nenuoseklūs, kartais net prieštaringi. Nėra galutinai susiformavusi ir J. Mikšo tyrinėjimo tradicija. Viena svarbiausių šio trūkumo priežasčių yra ta, kad „Aušros“ ir aušrininkų epochos studijų darbuose iki šiol iš esmės nedalyvavo knygotyrininkai. J. Mikšas, kaip...

  ŽMOGUS, nežinantis savo krašto praeities, yra vaikas – sako sena lotynų patarlė. Mūsų respublikos kitakalbiai turėtų pažinti Lietuvos praeitį, priešingu atveju elgsis kaip vaikai. Kokia buvo pietryčių Lietuvoje kalbų kaita nuo seniausių laikų iki šių dienų? Ką apie tai sako mokslas? Baltiškos kilmės hidronimų paplitimas dideliuose plotuose į rytus nuo Lietuvos rodo, kad senovėje...

  Pastarąjį šimtmetį Pietryčių Lietuvoje vyksta itin dinamiški procesai: turbūt daugiau niekur Lietuvoje viskas nesimaino taip greitai kaip čia. Iš pažiūros dažnai apsnūdęs ir nuobodus šio krašto gyvenimas sociolingvistiniu požiūriu tiesiog virte verda. Dabartinius Pietryčių gyventojus daug kas skiria, bet daug kas ir vienija. Matyt, vienalytiškiausia šiandien čia yra materialinė kultūra: kai visai netolimi atsikėlėliai...

Be kryžiuočių pavojaus, abiejų šalių feodalus artino siekimas išlaikyti savo valdžioje turimas rytų slavų žemes ir dar labiau išplėsti ekspansiją į Rytus. Jei Šiaurinės, vadinamosios Didžiosios, Lenkijos feodalams ypač rūpėjo santykiai su kryžiuočiais, tai Pietinės, arba Mažosios, Lenkijos feodalai labai domėjosi ukrainiečių žemėmis ir dėl jų varžėsi ne tik su Lietuva, bet ir su Vengrija....

Prieš beveik trejus metus spaudoje pasirodė ir iki šiol nuolat eksploatuojamas teiginys, kad pokario metais partizanai nužudė 25 tūkst. žmonių. Kaip rašo K. Girnius: „pradėjus atviriau rašyti apie komunistų terorą, tuojau paskelbta, kad partizanai nužudė ne 13 tūkst. žmonių, kaip buvo skelbiama beveik tris dešimtmečius, bet 25 tūkstančiai“. Tad iš kur šis skaičius ir kiek...

                      Valstybinių sienų pakeitimai, sukelti Antrojo pasaulinio karo, paliko už Lenkijos ribų nemažai lenkų, ypač gyvenančių 1920-1939 m. jai priklausančiose ukrainiečių, baltarusių, lietuvių etninėse žemėse. Įvairūs šaltiniai nurodo nevienodą šiose žemėse gyvenančių lenkų skaičių, kuris vyruoja nuo 5,3 iki 2,3 mln. 1942 m. slapto vokiečių okupacinės valdžios gyventojų surašymo duomenimis, rytinėje Lietuvos dalyje, buvusioje 1920-1939...

Kalbant apie Treniotą, reikia įvertinti tam tikrą istoriografijoje susidariusį mitą. Beveik visa mūsų literatūra Treniotą apibūdina kaip Žemaičių kunigaikštį. Būtent tai ir yra istoriografinis mitas. Iš ko jisai yra kilęs? Gal geriausia pasižiūrėti į tuos šaltinius, kurie Treniotą šiuo požiūriu gana iškalbingai apibūdina. Šitie šaltiniai, patekdami į vėlesnius, sukūrė tą mitą, kuris paskui paplito istoriografijoje,...