Sena Voruta

Kunigas Aleksandras Balčiauskas   Kunigo Aleksandro Balčiausko protėviai yra kilę iš Biržų. Jie buvo evangelikai reformatai, senos bajoriškos šaknies palikuonys. Rašytinių šaltinių duomenys siekia 1609 m. pagal išduotą Lietuvos valstybinio istorijos archyvo dokumentą Nr. 222 (1997 m. kovo 19 d.).   A. Balčiausko senelis Konstantinas Balčiauskas, Švobiškio evangelikų reformatų parapijos narys, 1834 m. nusipirko žemės...

2009 m. lapkričio 30 dieną, minint Tilžės akto paskelbimą, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje dalintasi didžiais ir netikėtais atradimais. Pertiesęs užpustytus tiltus tarp Mažosios Lietuvos ir Amerikos, tarptautinis projektas „Pirmieji lietuviai Teksase“ tądien nutūpė ant klaipėdietiškų muziejaus sienų ir leido per trijų lietuvininkų šeimų istoriją pažintį tą emigraciją, kurios net nenutuokėme esant.   Atradimai, keičiantys istoriją...

Pareiškimas dėl Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto   2010-01-19   Lietuvos Respublikos Seime įregistruotas 2010 m. sausio 7 d. Ministro Pirmininko tarnybos parengtas Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas.   Nepaisydama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. sprendimo dėl valstybinės kalbos prioritetiškumo viešosios erdvės oficialiojoje vartosenoje ir...

Pasirodžius daugiatomei „Lietuvių kalbos istorijai“ ir dar kelioms su ja susijusioms knygoms teko susikoncentruoti į lietuvių tautos kilmės problemą. 2005 m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas išleido šio darbo rezultatą – knygą „Lietuvių tautos kilmė“. Joje lietuvių tautos kilmę susiejau su lietuvių kalbos kilme.   Abiejų ryšys nekėlė jokių abejonių, nes lietuviai niekada nebuvo pakeitę savo...

Trikampį tarp Jūros ir Aitros užima retai šienaujama pieva, kurią iš šiaurės uždaro kvapnus miškas – rečiau pajūriuose matomi kadagiai, pušys ir, aišku, skarotos eglės. Seniau santakoje ganydavo galvijus, tai buvo dažnai žmonių lankoma vieta.   Iš netolimos tėvų sodybos į santaką mėgdavo ateiti kunigas ir kalbininkas Kazimieras Jaunius. Sustojus ties Aitros žiotimis ilgesniam laikui,...

2010 m. kovo 10-ąją Seimo III rūmų galerijoje atidaryta Vilniaus miesto dailės mokytojų kūrybos paroda „Polėkis 2“, kurioje eksponuojami dvidešimties autorių darbai. Ši paroda skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-osioms metinėms.   Kūrybinė grupė „Polėkis“ jungia kūrybingus, nuotaikingus ir ekspresyvius dailės mokytojus, kurių simbolis – paukščio plunksna. Grupėje – skirtingą patirtį sukaupę pedagogai – profesionalai ir...

„Mano, kaip sienų atkūrimo specialisto, pasididžiavimas savo darbu subliuško patyrus, jog tais laikais, kada Lietuvos teritorija buvo daugiau nei dešimt kartų didesnė, visos mūsų šalies sienos buvo idealiai sutvarkytos. Netgi žinant to meto technologijas ir susisiekimo galimybes“,– teigia diplomatas Zenonas Kumetaitis, vienas iš pagrindinių Lietuvos valstybės sienos atkūrimo architektų. Z. Kumetaitis yra leidinio „Lietuvos sienos:...

Neatsitiktina ir prasminga, kad naujausios Mindaugo Bloznelio knygos „Lietuvių frontas“ pirmosios dalies (Lietuvių frontas vokiečių okupacijos metais) sutiktuvės įvyko Lietuvos katalikų mokslų akademijos patalpose tomis dienomis (lapkričio 29 d.), kai jos autorius minėjo garbingą jubiliejų. Juk tai jis 1989 m. aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvių katalikų mokslų akademiją, o vėliau buvo ir jos centro valdybos mokslinis...

Praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje  greta jau įsitvirtinusio totalitarinio režimo Sovietų sąjungoje atsirado ir sparčiai stiprėjo kitas totalitarinis režimas  Vokietijoje. Abu režimai buvo agresyvūs kaimynų atžvilgiu. Genocido praktika  buvo  pagrindinis imperinės politikos įgyvendinimo įrankis. Užgrobtose teritorijose  gyventojai buvo naikinami pagal politinį, klasinį ar rasinį požymius. Paradoksalu, tačiau kai kurių politologų nuomone, pseudosocializmus – tiek raudonąjį, tiek...

Nuoširdžiai dėkojame Jums, kad jau keletą metų nemokamai siunčiate mūsų mokyklai savo leidinį. "Voruta" – tai mums labai vertingas ir turtingas istorinių žinių apie kitų tautų kultūrą, o kartais ir apie mūsų kraštą ar kitus, svetur gyvenančius lietuvius. Kadangi patys neturime sąlygų užsisakyti lietuviškų žurnalų, ši Jūsų pagalba labai mums reikalinga. Dar kartą dėkojame ir...

Minime iškilaus Lietuvos kultūros veikėjo, Vasario 16-osios akto Signataro Mykolo Biržiškos jubiliejų. Jo nuveiktų darbų Lietuvai apimtis labai didelė ir reikalinga plačių studijų. Šiandien pabandykime prisiminti kai kuriuos reikšmingus darbus būtent Vilniuje, ir pačiu įtemčiausiu Nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo laikotarpiu 1919–1922 metais, po Vasario 16-osios Akto. Pirmiausiai mums tai svarbu kaip vilniečiams pažinti, suprasti mūsų...

Lapkričio 8 dieną sukanka 120 metų, kai Švenčionių krašte gimė Lietuvos matematikų patriarchas, profesorius Zigmas Žemaitis. Apie jo nuopelnus Lietuvos mokslui ir kultūrai yra parašyta daug straipsnių, o Vilniuje netgi buvo išleista knyga, kurioje žinomi šio krašto žmonės prisimena jį pačiais geriausiais žodžiais, nes jis gyveno skleisdamas šviesą, gėrį, grožį. Kam teko laimė klausyti profesoriaus...

Taip 1973 m. rašė apie ką tik mirusį salezietį kunigą Bronislavą Chodanionką Lavoriškių bažnyčios klebonas kunigas Toporekas, laiške kunigui Pavlui Gollivui. Šie žodžiai apima viską: ir dėkingumą už kunigystei atiduotą gyvenimą ir jo kaip kunigo darbo įvertinimą ir paskutinius atsisveikinimo žodžius su draugu ir kolega. Borislavas Chodanionkas, Juzefas ir Bernardo Chodanionkų sūnus, gimė 1910 m....

Redakcinė kolegija: Dr. Arūnas Bubnys, habil. dr. Kazimieras Garšva, Vytautas Gocentas, dr. Viktoras Jencius, archit. Dainora Juchnevičiūtė-Vaivadienė, dr. Napaleonas Kitkauskas, Gediminas Paviržis, dr. Kęstutis Petrulis, akad. prof. habil. dr. Antanas Tyla, akad. prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius, Juozas Vercinkevičius (vyriausiasis redaktorius).

Europos tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija ragina atkreipti dėmesį į regionus, kuriuose tautinėms mažumoms priklausantys asmenys sudaro daugumą. Statistika byloja, kad daugiau nei pusė Rytų Lietuvos gyventojų – lietuviai, trečdalis – lenkai. Lietuviai yra mažuma Šalčininkų, Vilniaus, Švenčionių rajonuose ir Visagino mieste. Vilniaus Mokytojų namų svetainėje įvyko Rytų Lietuvos mokytojų paroda-konkursas „Rytų Lietuvos kultūros paveldas...

Ginkluotai kovai prieš nacius Lietuvoje 1941–1944 m., tradiciškai vadinamai partizaniniu judėjimu, šiandieniniai lietuvių istorikai dėmesio beveik neskiria: apsiribojama tik visaliaudinio pasipriešinimo judėjimo koncepcijos kritika.  Daroma išvada, kad vadinamasis Lietuvos partizaninio judėjimo štabas (LPJŠ), t. y. LKP (b) CK, buvo tik priedanga SSRS specialiosioms tarnyboms – Generalinio štabo Žvalgybos valdybai ir NKVD – NKGB padaliniams, užsiimantiems...

Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lenkijos Respublikos Parlamentui, Vokietijos Bundestagui, Europos Parlamentui „Vorutos" laikraščio ir "Aušros" mėnraščio skaitytojų susirinkimo, įvykusio 1991 m. rugsėjo 25 d. Vilniuje, memorandumas Dėl Lenkijos Respublikos Lietuvių padėties Lenkijos Respublikos Suvalkų vaivadijoje savo etninėse žemėse gyvena autochtonai lietuviai, pietryčių Lietuvoje – lenkai (lietuvių kilmės kolonistai). Lietuvos lenkai sudaro maždaug 0,005...

Slon – to slon, a byl li on? (Iš sovietinio folkloro) Ne vieną dešimtmetį Baltarusijoje plėtojama dar XX a. pradžioje iškelta idėja, kad lietuviai buvo ne lietuviai, o baltarusiai, sukūrę didžiąją Lietuvos kunigaikštiją ir įjungę į ją dabartinės Lietuvos gyventojus. Šiuo metu bene labiausiai ją propaguoja M.Jermalovičius. Šis pranešimas skirtas jo knygai, pasinaudojant jos pavadinimu....

Popiežius, pakeitęs pasaulio veidą (KAP) 1978 m. spalio 16 d. kardinolas Pericle Felici iš Šv. Petro bazilikos vidurinės lodžijos Šv. Petro aikštėje susirinkusiems nustebusiems tikintiesiems paskelbia: “Habemus Papam – Carolum Sacrae Romanae Ecclesiae Cardinalem Wojtylam”. “Kuris pasirinko Jono Pauliaus II vardą”, – priduria jis. Pasigirsta mandagūs aplodismentai “užsieniečiui”. Tiktai po improvizuotos Jono Pauliaus II kalbos...

Žydai Lietuvoje apsigyveno dar viduramžiais. XIV a. pabaigoje LDK jau buvo susiformavusios kelios stambesnės žydų bendruomenės. XVIII a. Vilniaus žydų bendruomenė buvo didžiausia visoje LDK. Sunkiausius išbandymus žydų tautai teko patirti XX a. viduryje ir antroje pusėje – sovietinės ir nacių okupacijų metais. Šiame straipsnyje norėtume parodyti, kaip bolševizmo ir nacizmo sekėjai naikino Lietuvos žydų...

Bent jau šių eilučių autorė savame sovietinio išsilavinimo „bagaže“ Tilžės taikos nesuranda… Gal šiandienos moksleivių žvilgsniams atveriama platesnė ir „stereoskopiškesnė“ panorama, kurioje išryškėja ne tik mitologizuotos (teigiama prasme) Mažosios Lietuvos su iškiliaisiais Mažvydo, Donelaičio, Bretkūno vardais kontūrai, bet ir daugiasluoksniai, daugiabriauniai, vokiškosios lemties paženklinti Rytprūsiai? O mums, vyresniajai kartai, telieka džiaugtis vis dar ištinkančiais atradimo...

Šių metų liepos 24-tą dieną sueina 100 metų nuo šviesaus Daugėliškio krašto žmogaus, žinomo etnografo, istoriko, rašytojo Jeronimo Cicėno gimimo. Jo gimtinė – Garšvinės trijų sodybų gyvenvietė, esanti dabartiniame Ignalinos rajone, šalia Gedžiūnėlių draustinio ir Dysnos upės, yra Lietuvos pakraštyje. Daugėliškio kraštas nėra plačiai žinomas Lietuvoje. Jo kalvotas žemės paviršius be didesnių vandens telkinių pašaliečiui...