Sena Voruta

2009 m. gruodžio 11 d. Latvijos sostinėje Rygoje susitiko Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Latvijos gynybos ministras Imantas Liegis (Imants Lieģis) ir Estijos gynybos ministras Jaakas Aavikso (Jaak Aaviksoo). Tradiciškai du kartus per metus vykstančiame susitikime buvo aptartos Baltijos šalių karinio bendradarbiavimo aktualijos.   Gynybos ministrai aptarė lapkričio pabaigoje Lietuvoje vykusio Baltijos kariuomenių vadų...

2009 m. balandžio 12 d. 11 val. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje buvo minimas „Vilnijos“ draugijos dvidešimtmetis. Pagal įstatus „Vilnijos“ draugija tęsia ankstesnių lietuvių organizacijų – Sąjungos Vilniaus kraštui remti, Vilniaus lietuvių komiteto, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“, Šv. Kazimiero, Lietuvių mokslo ir kitų rytų Lietuvos organizacijų veiklą. Lietuvių mokslo draugija įkurta prieš 101 metus J. Basanavičiaus...

Kiekviena karta ieško praeities laikotarpių, į kuriuos gali atsiremti. Aš manau, kad tokie laikotarpiai gali būti tie, kuriuose buvo aktualizuota laisvės idėja: tai ir LDK laikai, ir XIX amžiaus sukilimai, savanorių kovos, pokario partizanai ir, be abejo, Sąjūdis bei Sausio 13-oji.   Gaila, kad mūsų istorikai nelabai kreipia dėmesio į šį laikotarpį. Tačiau reikia pabandyti...

Jau išleistas paskutinis, ketvirtasis „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ (MLE) tomas. Prie enciklopedijos beveik penkiolika metų dirbo Mažosios Lietuvos enciklopedijos rengimo grupė, įkurta Mokslo ir enciklopedijų leidybos institute (nuo šių metų tai Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras).   MLE – tai išeivijos ir Lietuvos specialistų rengta pirmoji pasaulyje enciklopedija, skirta Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštų istorijai ir kultūrai....

„Tai, kuo mes dar abejojame, tampa akivaizdu pamačius fotografiją“, – sakė žymi medijų teoretikė amerikietė Susan Sontag, apibūdindama vieną iš svarbiausių fotografijų savybių: būti tiesos atvaizdu. Ar ne panašiai atsitiko su partizaninio karo fotografijomis? Drąsių žmonių slapstytos neįtikėčiausiose vietose, keturiasdešimt metų jos gyvavo paralelinėje, tykiai vienas prie kito prigludusių, tarsi ko nors laukiančių, uždraustų tekstų „bendruomenėje“,...

Jurbarko krašto istoriją kuriantys žmonės   Praėjusiais metais, kai Jurbarkas minėjo garbingą 750 metų jubiliejų, viename iš šiai sukakčiai paminėti „Mūsų laiko“ interviu su įžymiais kraštiečiais istorikas Rimantas Jokimaitis rašė apie Jurbarko priklausymą vienam ar kitam regionui: „Man Jurbarkas yra labai svarbus. Aš išdidžiai iki šiol kalbu Jurbarkui būdinga tarme ir visiems paaiškinu, kad aš...

2010 03 01   9.34. Viliaus Bražėno mintys, išsakytos pokalbyje su Ramune Vaičiulyte ir paskelbtos „Respublikos“ priedo „Žalgiris“ penkiasdešimtajame numery, taupiai ir tiksliai akcentuoja keletą mūsų protą skaidrinti galinčių (norintiesiems) dalykų.   Europos Sąjungą išrado – Vladimiras Leninas ir Levas Trockis. (Jie ją vadino Jungtinėmis Europos Valstybėmis).   Kaip priešnuodį raudonajam pasauliui 1910 m. susirinkę...

Šiais Mindaugo metais tiek daug apie jį prirašyta ir tiek liaupsių skirta tam pirmam ir vieninteliam Lietuvos karaliui, kad jau ėmė ir nusibosti. Gal ir Mindaugui bus taip, kaip atsitiko Vytautui Didžiajam, kai po iškilmingo 1930 metų jubiliejaus kažkas parašė knygą, pavadintą “Vytautas Mažasis”, nes, rodos, jis tikrai buvo mažo ūgio. Beje, negirdėjau, kad kas...

Retas trakiškis nepažįsta chirurgo Stasio Matulionio, tačiau ne visi žino, kad jis – tremtinys ir fotografas. Minint Trakų Sąjūdžio penkiolikos metų jubiliejų (1988 m. rugsėjo 14 d.), “Voruta” pakalbino tremtinių organizacijos Trakuose vieną iš steigėjų, sąjūdininką, chirurgą Stasį Matulionį. Jūsų ūkininkų šeimai, kaip šimtams tūkstančių lietuvių, teko išgyventi sovietinę tremtį į Sibirą. Gal prisimintumėt, kaip...

Šiemet sukanka 35 metai, kai Trakuose, Karaimų g. 22 (anksčiau M.Melnikaitės) buvo atidaryta pirmoji karaimų etnografinė paroda. Norėtųsi priminti šio muziejaus iniciatoriaus, pasaulinio garso orientalisto Serajos Šapšalo (1873–1961) biografiją ir nuopelnus, nes jo rinkiniai ir sudarė pirmosios ekspozicijos Trakuose pagrindą. S.Šapšalas gimė Bachčisarajuje 1873 m. gegužės 30 d. Mokėsi Peterburgo universiteto Rytų kalbų fakultete. Dar...

Trečiadienis, 2003 m. liepos 9 d. (Vilnius)   Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas su Kauno Technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros vedėju prof. habil. dr. Jonu Gyliu aptarė branduolinės energetikos tęstinumo Lietuvoje studiją. Prezidentas laikosi nuoseklios pozicijos, kad Lietuva turi likti saugios branduolinės energetikos šalimi. Šį požiūrį Lietuvos vadovas yra ne kartą išsakęs susitikimuose su...

LR Prezidentui, LR Seimo Pirmininkui, LR Ministrui Pirmininkui, Vyriausybės atstovui Vilniaus apskričiai Švietimo ir mokslo Ministrei, Vilniaus apskrities viršininkui, Pagal LR Konstitucijos 14,26,29,38 str., Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Švietimo, Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų, Labdaros ir paramos bei kitus įstatymus, LR Vyriausybės nutarimą “Dėl tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimo, svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis”, tarptautinės “Tautinių...

Natūralu, kad nagrinėdamas Pabiržės parapijos archyvą, aptikau medžiagos ir apie Suosto bažnyčią. Ta medžiaga gal kiek savita ir ne visiškai sutampanti su skelbta leidiniuose bažnyčių istorijos klausimais. Turiu galvoje Lietuvių katalikų mokslų akademijos 1998 m. Vilniuje leistą „Panevėžio vyskupiją“ ir 1993 m. Vilniuje, Pradų leidyklos išleistą žinyną „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (autoriai Kazys Misius ir Romualdas Šinkūnas). Sava...

Rugsėjo 18 d. po sunkios ligos mirė dailininkė, Mažosios Lietuvos enciklopedijos talkininkė, „Vorutos“ bendradarbė Eva Ėrika Labutytė-Vanagienė. Dalyvavo dailės parodose Lietuvoje ir užsienyje nuo 1968 m. Yra sukūrusi M. Mažvydo, L. G. Rėzos, Vydūno, D. Kleino, J. Bretkūno, K. Donelaičio, M. Jankaus ir kitų Mažosios Lietuvos šviesuolių portretus. Spalvotų linoraižinių ciklą „Mano kraštas“ yra paskyrusi...

Tokia antrašte prieš kurį laiką pasirodė gana stora, 568 p. knyga. Turbūt visiems suprantama, kad yra didžioji istorija, pasakojanti apie žmoniją, imperijas, valstybes, tautas…, ir mažoji istorija: atskiro žmogaus, šeimos, kaimo, parapijos ar valsčiaus. Tų istorijų anksčiau lyg ir nebūdavo rašoma, spausdinama, nebent kokio nors žymaus žmogaus atsiminimai, kitų parašytos gyvenimo apybraižos. O atkūrus Nepriklausomybę...

Lietuvoje propaguojama ir dalijama „lenko korta“. Dalijama Lietuvos piliečiams, kurie patys arba jų tėvai laisva valia pasirinko šią pilietybę. Atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje visiems buvo pasiūlyta pasirinkti. Nedidelis skaičius rusų, pavyzdžiui, neėmė Lietuvos pilietybės, o pasirinko Rusijos. (Apie tuos, kurie nelegaliai, pažeisdami įstatymą naudojasi ir gautu Rusijos pasu, čia nekalbama.) Ar buvo tokių asmenų, ar tokių...

“Ir aš truputį įspyriau nabagą, Tegul ir asilo pažįsta nagą”. (Pasakėčia “Liūtas ir asilas”) Daug įžeidžiančių pravardžiavimų Lietuvos partizanai, Laisvės kovų dalyviai ir tremtiniai buvo girdėję iš sovietinių okupantų ir jų kolaborantų: “banditai”, “fašistai”, “buržuaziniai nacionalistai”… Deja, beveik tokius pačius įžeidinėjimus girdime ir dabar, tik jau iš nepriklausomos Lietuvos taip vadinamo “elito” – kai kurių...

Sveikiname Tave 50-ojo gimtadienio proga, linkime Dievo palaimos ir stiprios sveikatos. Esi geras vaikų Tėvas, esi geras vyras ir šeimininkas, kuris gali būti pavyzdys kitiems. Kiek daug jėgų, ištvermės ir sveikatos atidavei Punsko valsčiui, būdamas ilgametis jo viršaitis, o „Aušros“ leidykla, kuriai irgi atidavei visą dešimtmetį, puikiai reprzentuoja  lietuvių tautinę savimonę visame pasaulyje. „Vorutos“ bendradarbių...

1989 m. vasario mėn. Lietuvoje užregistruota Gudų kultūros draugija (GKD). Steigiamajame susirinkime pirmininku pasiūlytas ir išrinktas Chviedar Niunka, kuris šias pareigas saikingai vykdo iki šiol. Po 50 metų tylos, baltarusiai vėl susibūrė ir pradėjo skleisti žinias apie save ir savo istorišką kelią šiame regione. Pirmieji iš jų buvo: Chviedar Niunka, Liavon ir Jurka Luckievičiai, Kastus...

Mes iki šiol netiksliai vadiname didžiausiąjį iki šių laikų Lietuvos valdovą, antrąjį jos karalių – Vytautu. Ilgą laiką to vardo aiškinimas etimologiškai man kėlė nesupratimą: kaip suprasti vyttautas? Tiesiog kažkokia nesąmonė. Skaitydamas A. Šapokos knygą „Lietuvos istorija“, aptikau to mūsų valdovo antspaudo užrašo iššifravimą (gaila, bet kitose knygose tokie iššifravimai nepateikiami (bent mano skaitytose) ir...

Iš bendros lietuvių ir latvių istorijos Pastaruoju metu politiniais sumetimais daug rašoma apie lietuvių ir lenkų bendrą praeitį: akcentuojamas bendros valstybės turėjimas, broliuojamasi, didžiuojamasi net 1791 m. konstitucija (kuri, tiesą sakant, unifikavo buvusią Abiejų Tautų Respubliką, paversdama ją didžiąja Lenkija) ir pan. Šitame fone pamirštami lietuvių ryšiai su tikraisiais etniniais broliais latviais, su kuriais mus...

Prabėgo septyneri metai, kai buvo paminėtos šiandienykščių mūsų tėvynainių totorių ir karaimų atvykimo į šį kraštą 600-osios metinės. Neprošalį būtų dar kartą mesti žvilgsnį į jų būtovės gelmes ir šių dienų peripetijas. Tai nebūtų perdėm išsami apžvalga, tik kai kurių ryškesnių momentų mozaika. Praėjusio amžiaus pabaigoje (1997 m.) Lietuva plačiai paminėjo totorių ir karaimų įsikūrimo...

Semeliškių miestelyje, Trakų rajone, Strėvos krante, 13 km į pietus nuo Elektrėnų stovi dabartinė medinė šv. Lauryno bažnyčia (pastatyta 1783 ar 1786 m.), garsi šv. Roko atlaidais. Šiuo metu klebonauja kunigas Gintautas Antanas Jančiauskas. Čia parapijiečių aukomis nuo 2002 metų leidžiamas mėnesinis religinis, iliustruotas 12 puslapių laikraštis. Šiame 2008 m. liepos mėnesio Nr. 7 (60)...

Š. m. liepos 31 d. Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos muziejuje bus įteikiama tradicinė Martyno Jankaus premija. Kasmetinė premija už Martyno Jankaus gyvenimo ir kūrybos populiarinimą bei Mažosios Lietuvos kultūros paveldo populiarinimą skiriama žurnalistams, kraštotyrininkams, muziejininkams, visiems tiems, kuriems rūpi Mažosios Lietuvos likimas. Premijos steigėja – mecenatė – lietuviškosios raštijos platintojo, visuomenininko Mažosios Lietuvos patriarcho (1858–1946) vaikaitė...