Sena Voruta

Įrašas

Istorijos vaidmuo patriotiniam savo vaidmens supratimui

Dr. Antanas Tyla, Lietuvos istorijos instituto direktorius Pranešimas skaitytas rugsėjo 4 d. Punsko Kovo 11-osios gimnazijoje per B. Makausko Lietuvos istorijos vadovėlio pristatymą Žinomas filosofas Friedrichas Nietzsche, kalbėdamas apie istorijos naudingumą ir žalą, pažymėjo, kad žmogus „neįstengia išmokti pamiršti ir kad jis visuomet priklausytas prie praeities: kad ir kaip greitai, kad ir kaip toli jis...

Įrašas

Vilniaus ir Rytų Lietuvos netektis bei jos susivienijimas su visa Lietuva

Hab. dr. prof. Antanas Tyla Vilnius glaudžiai suaugęs su mūsų praeitimi, su visais svarbiausiais mūsų tautos ir valstybės išgyvenimais. Daugelį metų iš jo sklido mūsų valdovų – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių – valia. Vilnius buvo Lietuvos ir jos kaimynų religijos, kultūros, šveitimo, mokslo, prekybos, amatų, pramonės centras. Mūsų žiniomis istorikas Zenonas Ivinskis rašė, kad vargu ar...

Įrašas

Prof. Vaciui Miliui – 70 metų

Prof. hab. dr. Antanas Tyla, Lietuvos istorijos instituto direktorius čia susirinkusi gausi visuomenė rodo, kad šiandienos šventė – prof. Vacio Miliaus 70-mečio jubiliejaus minėjimas – yra ne tik Lietuvos istorijos instituto darbuotojams, bet ir daugeliui su institutu nesusijusių žmonių. Visiems jo bendradarbiams tai nekelia nuostabos. Prof. Vacys Milius – aktyvus visapusiško kultūrinio gyvenimo praktikas, dalyvis,...

Įrašas

Ganytojų laiškas katalikiškos spaudos reikalu

Gerbiami broliai Kunigai, brangūs Tikintieji! „Imkiet mane ir skaitykiet, ir tai skaitydami permanykiet“ – tokie buvo pirmosios lietuviškai spausdintos knygos žodžiai. Ir štai jau įpusėja penktas dešimtmetis, kaip lietuviai spausdintame žodyje ieško žinių pastiprinimo. Per spausdintą žodį plito mūsų tautoje tikėjimo šviesa bei paduoda. Kaip reta kuri tauta esame patyrę net du spaudos draudimus: visų...

Įrašas

Vasario 16-oji ir dabartis

Dr. Antanas Tyla Skaityta Latvijos lietuvių Bendruomenės surengtame Vasario 16-osios minėjime Rygoje Kiekvienos tautos ar valstybės gyvenime yra reikšmingų įvykių, kurių negalima užmiršti. Jie tampa šventėmis, kurios ne tik primena praeitį, bet pastoviai funkcionuoja mūsų kasdieniniame gyvenime, kaip simbolis. Lietuvai ir lietuviams tokia šventė yra Vasario 16-oji, Lietuvos valstybės atkūrimo ir Nepriklausomybės paskelbimo šventė. Tai...

Įrašas

„Voruta“ mūsų gyvenime

Lietuvos istorijos laikraštis „Voruta“ šiemet (2009 10 24) švenčia savo 20–metį. Ta proga pristatome mūsų laikraščio autorius, prenumeratorius ir skaitytojus. Vienas iš jų yra Algirdas Mikas Žemaitaitis. Pateikiame interviu su juo ir jo dukra VšĮ „Vorutos“ fondas redaktore-žurnaliste Birute Žemaitaityte.   Iš kur esate kilę ir kas esate?   A. Ž.: Gimiau (1943 X 2)...

Įrašas

Ar polonizacija per valdininkus?

Kai kurie labai svarbūs valdininkai mus ramina: „Nieko baisaus, jei lenkai rašys savo pavardes lenkiškomis raidėmis“. Ponai, tas jau buvo prieš pusantro šimto metų. Ir „Auszrą“ šitaip rašėme, bet išprusę senai atsisakėme. Tada polonizacija ėjo per bažnyčią. Štai Utenos senosios kapinės kaip atversta istorijos knyga. Save laikę pranašesniais prieš kitus mužikus, tie patys prasiprausę mužikai...

Įrašas

Lietuvos savanoris iš Margių kaimo

To kaimo dabar nebėra… Jei nuo Šeduvos pasuktumėte pro Alksnupius Dervelių link, privažiuotumėte jaukų, senovišką Žibartų kaimą, kurio gyventojų sodybėlės glaudžiasi viena prie kitos. Čia jums tektų pasukti į kairę, ir per lygius laukus, pro ramias lapuočių pamiškes vieškeliukas atvestų į tą vietą, kur kadaise būta Margių kaimo.   Dabar čia tuščia, tylu. Laukai, apstoti...

Įrašas

Plytos skulptūrai „Laisvės kelias“ perkamos rekordiniu greičiu

Per porą savaičių, kai buvo pratęsta galimybė įsigyti vardinę plytą Lietuvos valstybės atkūrimo dvidešimtmečiui skirtai skulptūrai „Laisvės kelias“, jų nupirkta beveik 7 tūkstančiai.   Trečiadienį, 2010 m. liepos 28-ąją, paskutinę dieną, kai galima prisidėti prie skulptūros, plytos tiesiog graibstomos – per kelias minutes jų įsigyjama dešimtimis, rodo akcijos interneto svetainės duomenys.   Trečiadienį po vidurdienio...

Įrašas

Kunigas Liudvikas Kliukas Trakuose

Ilgiau kaip puspenktų metų Trakuose ir beveik dešimt metų Senuosiuose Trakuose dirbo kunigas Liudvikas Kliukas.   Rašiniui panaudota Lietuvos valstybės istorijos archyve (nuoroda tekste – LVIA, skaičiai – fondo, apyrašo ir bylos numeriai), Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje (MAB, skaičiai – fondo ir bylos numeriai) ir Vilniaus arkivyskupijos kurijoje (VAK) saugomų bylų informacija....

Įrašas

Doc. dr. Sigitas Jegelevičius. Nepaskelbtas Lenkijos karas Lietuvai (1918–1920)

Suvalkų sutarties ir Vilniaus krašto okupacijos 90-metis   Įvadas XX amžiaus pirmoji pusė, – tai ne tik tautinių valstybių kūrimosi Vidurio ir Vidurio Rytų Europoje laikmetis, bet ir nacionalizmo tiek pozityviąja (tautinio orumo, pasididžiavimo ugdymas, savo kalbos pozicijų visuomenės gyvenime stiprinimas, tautinės kultūros puoselėjimas), tiek ir negatyviąja prasme suvešėjimo laikotarpis. Nacionalizmas tuomet buvo viena iš...

Įrašas

Paveikslą ir ekspozicijas aplankė daugiau kaip 5 tūkst. žmonių

Prasidėjus tarptautinei parodai, kurios žymiausiu eksponatu tapo įspūdingasis Tadeušo Popielio ir Zygmunto Rozvadovskio paveikslas, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų ir Lietuvos dailės muziejus sulaukė tūkstantinio lankytojų antplūdžio.   Skaičiuojama, kad per pirmąją savaitę po tarptautinės parodos „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje… Žalgirio atodangos“ atidarymo (vykusio šių metų lapkričio 10-ąją), Lietuvos dailės muziejaus padalinio...

Įrašas

Istoriografinės įžvalgos (2010 m. lapkritis)

2010 11 01   9.58. Šį mėnesį turėtų būti patvirtinti nauji NATO planai. Jų projektas yra įslaptintas. Diskusijos apie planų pobūdį ir tendencijas vyksta remiantis nuogirdomis ir kai kuriais politiniais judesiais.   Vienas iš jų – Nicolo Sarkozy, Angelos Merkel ir Dmitrijaus Medvedevo susitikimas Prancūzijos Dovilio kurorte – susilaukė itin didelio dėmesio. JAV diplomatas jį...

Įrašas

Knyga apie lietuvių k. paribio šnektas

Lietuvių kalbos institutas išleido ir platina humanitarinių mokslų daktaro Kazimiero Garšvos knygą „Lietuvių kalbos paribio šnektos (fonologija)“. Autorius yra pirmasis mokslininkas, apėjęs apie Lietuvą ir aprašęs visas mūsų užribio šnektas, gyvuojančias labai sunkiomis sąlygomis. Spalvotame knygos viršelyje yra Breslaujos rajono lietuvių bendruomenės atkuriamojo susirinkimo nuotrauka prie Zabarninkų kaimo kryžiaus, kuris simbolizuoja lietuvių paribio šnektų kelią....

Įrašas

Prieš 55 metus žuvo Pilėnų tėvūnijos vadas partizanas S. Giedrikis

Prieš 55 metus, 1954 m. rugsėjo 25 d., Biržų girioje žuvo paskutinis Pilėnų tėvūnijos vadas Steponas Giedrikas (g. 1925 m. spalio 5 d.) – nuotraukoje antras iš kairės. Pilėnų tėvūnija 1951–1956 metais   1951 m. vasarą Žaliosios rinktinės vadai ėmėsi iniciatyvos prijungti Vabalninko, Biržų, Rokiškio, Pandėlio rajonuose veikiančias partizanų grupes. 1951 m. rugpjūčio pabaigoje Biržų...

Įrašas

Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ leidėjui ir vyriausiajam redaktoriui Juozui Vercinkevičiui

Nuoširdžiai sveikinu Jus, visus VORUTOS autorius, bendradarbius, skaitytojus, redakcijos darbuotojus, rėmėjus jubiliejaus proga. Per trumpą laiką laikraštis tapo laukiamu svečiu daugelyje šeimų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.   VORUTA, gimusi paskutiniais tarybiniais metais, buvo Jūsų kūdikis, todėl, būdamas aktyvus to meto veikėjas, atgimstančios Lietuvos gyvenimo sūkuriuose sugebėjote nukreipti laikraštį taip, kad daugumai Lietuvos gyventojų...

Įrašas

Lietuvos vardo tūkstantmetis teorijų ir klystkelių labirintuose

Pabaiga. Pradžia 38 numeryje   Tradicinė Šv. Brunono žuvimo vieta   Prieš daugiau kaip 100 metų vokiečių istorikas, Karaliaučiaus universiteto profesorius H. G. Voigtas nustatė, kad šv. Brunonas galėjęs būti nužudytas Gižycke prie didelio Negotino ežero. 1910 m. tebuvo pastatytas geležinis kryžius tam įvykiui atminti bei koplyčia, konsekruota šv. Brunono vardu1. Ar kankinio šv. Brunono...

Įrašas

Prie „Parko“ pradeda veikti žuvų turgus

Šviežios jūros žuvys pagaliau pasieks ir vilniečius. Šalia išparduotuvių centro „Parkas” Vilniuje, Šiaurės miestelyje, nuo rytdienos, lapkričio 10-osios, pradeda veikti žuvų turgus. Žuvis jam tieks ir prekiaus žvejybos kompanijos „Prekybos namai Aistra“ ir „Septynios pėdos“. Prekybos centrus Vilniuje, Šiauliuose ir Panevėžyje valdanti „Ogmios“ įmonių grupė vietą prekybai šalia centrų suteikia nemokamai. Žuvies turgūs steigiami bendradarbiaujant su...

Įrašas

Pagerbiant spaustuvininką Martyną Jankų

Daugelis iš mūsų, eilinių skaitytojų, matyt, nematome reikalo pasidomėti mokslo institucijų leidiniais – tarkim, Vilniaus universiteto „Mokslo darbais“, a priori manydami, jog tai siauram specialistų ratui skirti ir ypatingo pasirengimo reikalaujantys raštai. O štai gavau progą susimąstyti, ar kartais po šia „mokslo darbų“ kepure dažnusyk nepradingsta ir plačiąją visuomenę dominančios publikacijos – pirmiausiai turiu galvoje...

Įrašas

Rygoje Baltijos šalių gynybos ministrai pasirašė bendradarbiavimo komunikatą

2009 m. gruodžio 11 d. Latvijos sostinėje Rygoje susitiko Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Latvijos gynybos ministras Imantas Liegis (Imants Lieģis) ir Estijos gynybos ministras Jaakas Aavikso (Jaak Aaviksoo). Tradiciškai du kartus per metus vykstančiame susitikime buvo aptartos Baltijos šalių karinio bendradarbiavimo aktualijos.   Gynybos ministrai aptarė lapkričio pabaigoje Lietuvoje vykusio Baltijos kariuomenių vadų...

Įrašas

„Vilnijos“ draugijos dvidešimtmetį minint

2009 m. balandžio 12 d. 11 val. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje buvo minimas „Vilnijos“ draugijos dvidešimtmetis. Pagal įstatus „Vilnijos“ draugija tęsia ankstesnių lietuvių organizacijų – Sąjungos Vilniaus kraštui remti, Vilniaus lietuvių komiteto, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“, Šv. Kazimiero, Lietuvių mokslo ir kitų rytų Lietuvos organizacijų veiklą. Lietuvių mokslo draugija įkurta prieš 101 metus J. Basanavičiaus...

Įrašas

Ar Sausio 13-oji buvo sąmokslas?

Kiekviena karta ieško praeities laikotarpių, į kuriuos gali atsiremti. Aš manau, kad tokie laikotarpiai gali būti tie, kuriuose buvo aktualizuota laisvės idėja: tai ir LDK laikai, ir XIX amžiaus sukilimai, savanorių kovos, pokario partizanai ir, be abejo, Sąjūdis bei Sausio 13-oji.   Gaila, kad mūsų istorikai nelabai kreipia dėmesio į šį laikotarpį. Tačiau reikia pabandyti...

Įrašas

Išleistas paskutinis „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ tomas

Jau išleistas paskutinis, ketvirtasis „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ (MLE) tomas. Prie enciklopedijos beveik penkiolika metų dirbo Mažosios Lietuvos enciklopedijos rengimo grupė, įkurta Mokslo ir enciklopedijų leidybos institute (nuo šių metų tai Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras).   MLE – tai išeivijos ir Lietuvos specialistų rengta pirmoji pasaulyje enciklopedija, skirta Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštų istorijai ir kultūrai....

Įrašas

Lietuvos partizanų fotografijos – iš nebūties sugrįžusios pokario įvykių liudininkės

„Tai, kuo mes dar abejojame, tampa akivaizdu pamačius fotografiją“, – sakė žymi medijų teoretikė amerikietė Susan Sontag, apibūdindama vieną iš svarbiausių fotografijų savybių: būti tiesos atvaizdu. Ar ne panašiai atsitiko su partizaninio karo fotografijomis? Drąsių žmonių slapstytos neįtikėčiausiose vietose, keturiasdešimt metų jos gyvavo paralelinėje, tykiai vienas prie kito prigludusių, tarsi ko nors laukiančių, uždraustų tekstų „bendruomenėje“,...

Įrašas

Jurbarkiškių šnekta turi gilias šaknis

Jurbarko krašto istoriją kuriantys žmonės   Praėjusiais metais, kai Jurbarkas minėjo garbingą 750 metų jubiliejų, viename iš šiai sukakčiai paminėti „Mūsų laiko“ interviu su įžymiais kraštiečiais istorikas Rimantas Jokimaitis rašė apie Jurbarko priklausymą vienam ar kitam regionui: „Man Jurbarkas yra labai svarbus. Aš išdidžiai iki šiol kalbu Jurbarkui būdinga tarme ir visiems paaiškinu, kad aš...

Įrašas

Istoriografijos įžvalgos (2010 m. kovas)

2010 03 01   9.34. Viliaus Bražėno mintys, išsakytos pokalbyje su Ramune Vaičiulyte ir paskelbtos „Respublikos“ priedo „Žalgiris“ penkiasdešimtajame numery, taupiai ir tiksliai akcentuoja keletą mūsų protą skaidrinti galinčių (norintiesiems) dalykų.   Europos Sąjungą išrado – Vladimiras Leninas ir Levas Trockis. (Jie ją vadino Jungtinėmis Europos Valstybėmis).   Kaip priešnuodį raudonajam pasauliui 1910 m. susirinkę...

Įrašas

Dar kartą apie užmirštus herojus

Šiais Mindaugo metais tiek daug apie jį prirašyta ir tiek liaupsių skirta tam pirmam ir vieninteliam Lietuvos karaliui, kad jau ėmė ir nusibosti. Gal ir Mindaugui bus taip, kaip atsitiko Vytautui Didžiajam, kai po iškilmingo 1930 metų jubiliejaus kažkas parašė knygą, pavadintą “Vytautas Mažasis”, nes, rodos, jis tikrai buvo mažo ūgio. Beje, negirdėjau, kad kas...

Įrašas

Chirurgas Stanislovas Matulionis – tremtinys ir tremties fotografas

Retas trakiškis nepažįsta chirurgo Stasio Matulionio, tačiau ne visi žino, kad jis – tremtinys ir fotografas. Minint Trakų Sąjūdžio penkiolikos metų jubiliejų (1988 m. rugsėjo 14 d.), “Voruta” pakalbino tremtinių organizacijos Trakuose vieną iš steigėjų, sąjūdininką, chirurgą Stasį Matulionį. Jūsų ūkininkų šeimai, kaip šimtams tūkstančių lietuvių, teko išgyventi sovietinę tremtį į Sibirą. Gal prisimintumėt, kaip...

Įrašas

Trumpa Karaimų muziejaus istorija

Šiemet sukanka 35 metai, kai Trakuose, Karaimų g. 22 (anksčiau M.Melnikaitės) buvo atidaryta pirmoji karaimų etnografinė paroda. Norėtųsi priminti šio muziejaus iniciatoriaus, pasaulinio garso orientalisto Serajos Šapšalo (1873–1961) biografiją ir nuopelnus, nes jo rinkiniai ir sudarė pirmosios ekspozicijos Trakuose pagrindą. S.Šapšalas gimė Bachčisarajuje 1873 m. gegužės 30 d. Mokėsi Peterburgo universiteto Rytų kalbų fakultete. Dar...

Įrašas

Prezidento nuomone, Lietuva turi likti branduolinės energetikos valstybe

Trečiadienis, 2003 m. liepos 9 d. (Vilnius)   Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas su Kauno Technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros vedėju prof. habil. dr. Jonu Gyliu aptarė branduolinės energetikos tęstinumo Lietuvoje studiją. Prezidentas laikosi nuoseklios pozicijos, kad Lietuva turi likti saugios branduolinės energetikos šalimi. Šį požiūrį Lietuvos vadovas yra ne kartą išsakęs susitikimuose su...