Asociatyvi Freepik nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Kol gyvas, vis ko nors vilies, Gyvenk ir džiaukis likimu. Daugiau nieks metų nepridės, Kiek duos dievulis, – tiek ramu… Nereikia su lemtim juokauti, Žaist pavojingus žaidimus, Dar nepavyko jos apgauti, O tik nusvilt geismų sparnus. Pradings nelaimės ir pavojai, Nes laiko upė juos nuplaus. Ateis sėkmė, kai...
Asociatyvi Freepik nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Sakoma, dirbtinis intelektas Užvaldysiąs palaipsniui pasaulį, O žmogelis, robotų prislėgtas, Nebeskirs tiesos gal nuo apgaulės. Po teisybei, jau ir šiandien apgavikai Vis mikliau įkinko internetą spartų, Kad apmautų naivuolius už dyką Santaupas visas prarast iš karto. Budrūs štai todėl lėšų ekspertai Nuolat piliečius rimtai įspėja: Atsargumo paisyti jums verta,...
Asociatyvi Freepik nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Problemos šių dienų – visai ne paspirtukai Ar nutrūktgalviai, dviračiais šaligatviu nuzvimbiantys, Ir ne žirgliojantys ne vietoj per gatves dundukai. Automobiliai nekalti taipogi, tyliai riedantys… Didžiausia problema – kasdien gausėja mulkių Tarp kategorijų visų šalies piliečių, Nereik istorijos aitrių nupūsti dulkių, – Nes bukagalviai ir šiandieną „šviečia“. Nebodami jie...
Asociatyvi Freepik nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Kai gyvenimo apninka bėdos Ir susisuka nuo jų visai galva, Negandoms niūrioms apsėdus, Išeičių surast gerų, brolau, eiva. Jų paklauskim pas žilus senolius, Turinčius tikros daug išminties, Įgytos varguos ir laiko toliuos, O smūgius atlaikiusių lemties. Arba glostykit mažų vaikelių Švelnutes lyg pūkas galveles Ir suprasit – nesibaigia kelias,...
Asociatyvi Freepik nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Kabėjo lentelė prie viešbučio durų, Atvykėliams keistą suteikianti žinią, Kad keturkojus čia sutinka ne niūriai, O jiems pirmenybę yra pripažinę. Juk lovoje niekad nerūko šuneliai, O apkloto jie nepradegins žarijom Ir rankšluosčių negvelbia beigi puodelių, Nešūkauja vyno be saiko pririję… Ir baldų šuniukai nelaužo paklaikę, Per garsiai nebaubina...
Asociatyvi Freepik nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Mandrapypkiai kino magai Nori filmus savaip matuoti, Jiems „ilgo“ ir „trumpo“ metro maga Kuriamas juostas skaičiuoti. Logiką tokią įvedus į madą, Reiktų ir svorį kitaip modeliuoti, „Lengvą“ ar „sunkų“ kilogramą Visoms svarstyklėms įmontuoti. Ne „trumpo metro“, o trumpametražis, Ne „ilgo…“, o ilgametražis filmas tebūna, Kad...
Asociatyvi Freepik nuotr. Povilas Gasiulis, Lietuvos pedagogas, vertėjas, Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas Gėda prisipažinti, bet neretai prie stalo visiems girdint imu ir nei šį nei tą lepteliu ar net gerokai nusišneku. Paskui dėl to kaltinu savo liežuvį, pagrasinu jį ateityje prikąsti. Liežuvis teisinasi: kaltas ne aš, o brendis. Brendis teisinasi: nereikėjo manęs pilti...
Asociatyvi Freepik nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Jeigu svečius žaliaja arbata vaišinsi, Atrodysi, lyg baisiai subtilus estetas Ir cukraus, pieno gausiai sutaupysi, Bet liksi kaip šykštuolis neregėtas. Svečiai nebeprašys puodelio pakartot Bei pasistengs greičiau išsprukti, Už tokias „vaišes” vangiai padėkos, O ir draugystė gali greit nutrūkti. Todėl žinokit: Lietuvoj nuo seno Daug valgių ir šnekaus...
Asociatyvi Freepik nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Elena užmigti niekaip negalėjo, Ėmė mintyse ji aveles skaičiuoti. Bet ir aritmetika vargšelei nepadėjo, Teko nemiga pernakt galuotis… Kitą vakarą ketino imt piliulę Ir nemigą stipriais vaistais nuvyti. Bet užsimiršo. Vos tiktai prigulus Pradėjo pulką vėl sapnuot avyčių. Jas ginė toks piemuo gražuolis, Akių nuo...
Asociatyvus Freepik piešinys Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Savanaudis apie garbę porina, Pinigus skaičiuoja svetimus, O kai tikslo siekia norimo, Prie aukštų valdžionių gretinas. Savanaudžiai visada klestėjo, Prie visų valdžių, režimų linko. Kas jų kėslams prieštaraut norėjo, Keršto susilaukė pagiežingo. Savanaudžiams veik nėra nė motais, Jei nuo jų intrigų skauda apgautiesiems. Žmonės sako: sąžinę kreivai kuprotą Tik...
Asociatyvi Freepik nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Ko klykia saksofonas, Ko sriūbauja trimitas, Nuo įtampos raudonas Šuoliuoja gitaristas? Jie kelia dabartinę Modernią kakofoniją, Mums ausys net ištinę Nuo rokinės „simfonijos“. Kai bumbsi lyg su kūju Šimtuos automobilių, Tai liūdna iš tikrųjų Dėl siautulio debilų. Jie užsitrenkia smegenis Garsais kvailai galingais Ir pervargimu degina Protelį nevaisingą. Jei bumčikus...
Asociatyvi Freepik nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Pasikvietė jis gražią paną Į restoraną papietaut Ir rezgė senbernišką planą, Kaip balandėlę tą prigaut. Bet kai susėdo prie stalelio, Kai buvo pateiktas meniu, Dama pririnko tiek valgelių, Norėjos šaukti – po velnių!!! Vien valgių, rodės, jau užteko, Kad prisikirstų į valias. Bet gobšė dar brangaus konjako Paprašė pildyt...
Asociatyvi Freepik nuotr. Povilas Gasiulis, Lietuvos pedagogas, vertėjas, Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas * Jei draugų sambūris yra draugija, vyrų – vyrija, tai kolegų – kolegija, misių (rinktinių gražuolių) – misija, sesių – sesija, serų – serija. * Vyras, miegantis kambaryje prie sienos, – pasienietis. Kai atsikelia, nebe. * Labanoro retriveris – geidžiamas retriverių...
Asociatyvi Freepik nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Mintys protingos ateina tada, Kai kvailystės jau padarytos, Kai taisyti jaunystės klaidas – Šaukštai po pietų, brolyti. Dejuoki tada nedejavęs, Graužki nagus negraužęs, – Laiko niekas nėra atgavęs To, ką iššvaistė apmaudžiai. Gal pasakėčioj sektų moralas, Kaip brangų laiką tausoti, Bet niekadėjai daužos bokalais Ir nevalioja patys sustoti. Jeigu...
Asociatyvi Freepik nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Madžnūnui patiko gražuolė Leila Arabų turtingoj šaly. Išpirkai šimto kuprių negaila, Kad jam tiktai tektų ji. Nors turėjo, kaip tikras arabas, Dar jis žmonų bent kelias, Bet tai ne šventasis Barnabas, Ganęs romias aveles, Vienas gyvenęs, kaip pirštas, Prabangą neigęs karštai. Nekrikštai baisiai įniršę Jį nudaigojo už tai. Šiandien...
Asociatyvi Freepik nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Prašau, gražinkite man praeitį, – Iš jos mačiau aš puikią ateitį Bei ketinau aukštos karjeros siekti. Bet tartum upė bėgo metai Ir nelaukti lemties verpetai Svajoms neleido įsidiegti. Dabar esu labai garbus senjoras, Išmokau savo suvaldyti norus, Nebeturiu didžių pretenzijų. Kiek lenda valgau, bet nedaug – Nereik dėl svorio...
Asociatyvi Freepik nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt „Visko buvo, visko bus, O lietuvis nepražus Ir be pėdsakų nedings, Nors nuo siaubo žemė links“, – Šitaip guodžiame save, Kai pasauliniam žaizdre Tirpsta tautos ir valstybės, Maišos mirtys ir gyvybės. Bėga tūkstančiai nuo karo Jiems gyventi pasidaro Nepakeltinai slogu. Juk ir mums nuo to baugu. Visko būna, visko...
Asociatyvi Freepik nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Draugai, bičiuliai ir tautiečiai, Nustokite liūdnai mąstyti. Arbatos gerkite aviečių Ir baikit pasmakrę kratyti. Jaunystės nesusigrąžinsit, Į praeitį nebesugrįšit, Gilyn į užmarštį nuklimpsit Ir paistysit niekus be ryšio. Tarytum vėl ateis vaikystė, Ir vėl bedantė, tik žila, Kiek spėjote kadai suklysti, Tiek šiam likimui bus gana. Jei turit nors...
Asociatyvi Freepik nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Jau laukiu, kada gims anūkas – Patsai svarbiausias man žmogus. Aš būsiu geras jam diedukas, Tesaugos jį ne vien dangus. Jam angelu pats tapsiu sargu, Apginsiu nuo visų bėdų, Tegul jis nematys to vargo, Kiek teko man tamsių dienų. Gal aš karštai turėčiau melstis, Kad laimę lemtų jam dangus,...
Asociatyvi Freepik nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Gyvuoja išmintis pasauly, Kad vietą reik užimt po saule Kuo reikšmingesnę, neeilinę. O jeigu dienos apsiniaukę, Tada keliaukite nelaukę Soliarijaus švieson dirbtinėn. Juk šiais laikais kasdien daugėja, Tarytum kokia panacėja, Beribis būvio dirbtinumas: Kai vietoj pinigų – signalai Vien elektroniniai. Be galo Jaunimui geras patogumas. O...
Asociatyvi Freepik nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Kartais keistas vyrelis galvoja, Kad žmonai tereikia vien jo pinigų, Vargšelis tasai kažkodėl nesumoja, Kaip moteriškei gyventi „pigu“. Be euro į krautuvę juk neįžengsi, – Šeimyna be maisto numirtų badu. Už dyką vaikučių veltui neaprengsi, Neleisi mokyklon su kiauru batu. Ir jei į kosmetikos eisi saloną, Šukuoseną, veidą pagražint...
Povilo Sigito Krivicko nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Jei buvote kada Paryžiuj, Aplankėt Luvrą būtinai, Žavėtis teko Mona Liza Ir ją prisimenat dažnai. O dar didesnė būna laimė Net ne Paryžiuj, ne svetur, Kai ją susitinki atšlaime Ir nežinai, akis padėti kur. Jei tiesmukai perdaug spoksosi, Tai būsi gan nemandagus, Jinai praeis nusukus nosį, Tarytum būtum...
Vaclovas Straukas (1923-2017), Iš serijos „Paskutinis skambutis“ Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Žiūriu į mamos nuotrauką jaunystėje. Be jokių tatuiruočių, lyg aborigenų, Ir be žiedų į nosį, tartum knyslėje, Žalių plaukų beprasmių alergenų. O taip, nebuvo dar tada kompiuterių Ir mobiliakų pas kiekvieną paną. Daug nuoširdžiau bičiuliai sutarė, Nes ištisai nerūgo prie ekranų. Bet aišku – praeitis...
Asociatyvi Freepik. nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Du trečdaliai žmogaus – vanduo, O vienas lieka… tarai. Neaišku, proto kaip omuo Tuštybėj susidaro? Tai gal todėl yra tiek daug Žmonijoj niekadėjų. Iš nevilies raudok ar stauk,- Nė kiek jų nemažėja. Kai keičias klimatas, sausra Pasaulį užkariauja. Gal ji bus priemonė gera Sutirštint mulkiams kraują. Taipogi tankį smegenų...
Asociatyvi Freepik nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Prieš daug metų gyveno Volteras, Jis buvo labai mąstytojas geras, Nes sakė, kad aistros – tai vėjai, Ką pučia per jūras įsibėgėję. Net kartais drąsuolius jie rūsčiai skandina, O laivas be vėjų juk plaukt nemėgina. Nors daug kas pasaulyje kelia pavojus, Bet tenka įveikti gerai pagalvojus. Žmonijos didžiausia aistra...
Asociatyvi Freepik nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Paradokso atmaina Vis dažniau nutinka – Kuo senesnė tik daina, Tuo labiau patinka. Nesvarbus šviesų jai mirgis, Ką pamaivas gožia. Nuostabu, kai puikiai girdis Tikras balso grožis. Kai gabių poetų eilės Glosto alsią širdį, Atbalsį karštosios meilės Siela tavo girdi. Ilgisi jinai dainų Iš tautos...
Asociatyvi Freepik nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Ar tu žinai, kas Lietuvoj nutiks po metų? Tikriausiai – ne. Ir tai pašėlusiai gerai. Nesuk galvos. Kas lemta bus, patirsime pamatę, Sakysim: taip nutikt pas mus turėjo būtinai. Be mūsų valios sukas didis laiko ratas, Be jos orbitomis planetos skrieja per dausas. Gyvybės dovaną kiekvienas gaunam retą, Brangesnę...
Asociatyvi Freepik nuotr. Povilas Gasiulis, Lietuvos pedagogas, vertėjas, Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas Vienas įgalus pensininkas koneveikia savo pačią, o ta pati, taip pat įgali, koneveikia jį patį. Koneveikia jie vienas kitą vienodai: „Ko neveiki nieko?! Ko nieko neveiki?! Nieko neveiki ko?!“ Abu koneveikėjai savo neveiklumą pateisina taip: tai per karšta, tai per šalta,...
Asociatyvi Freepik nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Pasauly žmonės dviejų tipų esti: Vieni galvoja prieš ką nors darydami, Kiti negali niekaip apsispręsti Ir tinginio įveikti nesiryždami. Net mediciną turime dvejopą. Pas specialistą tenka laukti pusmetį. O jei labai ką nors susopa, Privačią kliniką reik rinktis – sumeti. Už dyką sūris tik pelėkautuos, Medicina kad veltui –...
Asociatyvi Freepik nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt La vita è bella, kaip sako linksmieji italai, Gyvenimas, mieli, tikrai nuostabus. Mums duotas pasaulis puikus šis be galo, Ir nieko geriau niekada iš likimo nebus. Mums duoti miškai ir padangių platybės, Banguojanti jūra ir brėkštanti ryto aušra, Nuščiūvam suvokę beribę visatos didybę, Bet perprasti ją per sunku mūsų...