Asociatyvi Freepik nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Jau laukiu, kada gims anūkas – Patsai svarbiausias man žmogus. Aš būsiu geras jam diedukas, Tesaugos jį ne vien dangus. Jam angelu pats tapsiu sargu, Apginsiu nuo visų bėdų, Tegul jis nematys to vargo, Kiek teko man tamsių dienų. Gal aš karštai turėčiau melstis, Kad laimę lemtų jam dangus,...
Asociatyvi Freepik nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Gyvuoja išmintis pasauly, Kad vietą reik užimt po saule Kuo reikšmingesnę, neeilinę. O jeigu dienos apsiniaukę, Tada keliaukite nelaukę Soliarijaus švieson dirbtinėn. Juk šiais laikais kasdien daugėja, Tarytum kokia panacėja, Beribis būvio dirbtinumas: Kai vietoj pinigų – signalai Vien elektroniniai. Be galo Jaunimui geras patogumas. O...
Asociatyvi Freepik nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Kartais keistas vyrelis galvoja, Kad žmonai tereikia vien jo pinigų, Vargšelis tasai kažkodėl nesumoja, Kaip moteriškei gyventi „pigu“. Be euro į krautuvę juk neįžengsi, – Šeimyna be maisto numirtų badu. Už dyką vaikučių veltui neaprengsi, Neleisi mokyklon su kiauru batu. Ir jei į kosmetikos eisi saloną, Šukuoseną, veidą pagražint...
Povilo Sigito Krivicko nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Jei buvote kada Paryžiuj, Aplankėt Luvrą būtinai, Žavėtis teko Mona Liza Ir ją prisimenat dažnai. O dar didesnė būna laimė Net ne Paryžiuj, ne svetur, Kai ją susitinki atšlaime Ir nežinai, akis padėti kur. Jei tiesmukai perdaug spoksosi, Tai būsi gan nemandagus, Jinai praeis nusukus nosį, Tarytum būtum...
Vaclovas Straukas (1923-2017), Iš serijos „Paskutinis skambutis“ Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Žiūriu į mamos nuotrauką jaunystėje. Be jokių tatuiruočių, lyg aborigenų, Ir be žiedų į nosį, tartum knyslėje, Žalių plaukų beprasmių alergenų. O taip, nebuvo dar tada kompiuterių Ir mobiliakų pas kiekvieną paną. Daug nuoširdžiau bičiuliai sutarė, Nes ištisai nerūgo prie ekranų. Bet aišku – praeitis...
Asociatyvi Freepik. nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Du trečdaliai žmogaus – vanduo, O vienas lieka… tarai. Neaišku, proto kaip omuo Tuštybėj susidaro? Tai gal todėl yra tiek daug Žmonijoj niekadėjų. Iš nevilies raudok ar stauk,- Nė kiek jų nemažėja. Kai keičias klimatas, sausra Pasaulį užkariauja. Gal ji bus priemonė gera Sutirštint mulkiams kraują. Taipogi tankį smegenų...
Asociatyvi Freepik nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Prieš daug metų gyveno Volteras, Jis buvo labai mąstytojas geras, Nes sakė, kad aistros – tai vėjai, Ką pučia per jūras įsibėgėję. Net kartais drąsuolius jie rūsčiai skandina, O laivas be vėjų juk plaukt nemėgina. Nors daug kas pasaulyje kelia pavojus, Bet tenka įveikti gerai pagalvojus. Žmonijos didžiausia aistra...
Asociatyvi Freepik nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Paradokso atmaina Vis dažniau nutinka – Kuo senesnė tik daina, Tuo labiau patinka. Nesvarbus šviesų jai mirgis, Ką pamaivas gožia. Nuostabu, kai puikiai girdis Tikras balso grožis. Kai gabių poetų eilės Glosto alsią širdį, Atbalsį karštosios meilės Siela tavo girdi. Ilgisi jinai dainų Iš tautos...
Asociatyvi Freepik nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Ar tu žinai, kas Lietuvoj nutiks po metų? Tikriausiai – ne. Ir tai pašėlusiai gerai. Nesuk galvos. Kas lemta bus, patirsime pamatę, Sakysim: taip nutikt pas mus turėjo būtinai. Be mūsų valios sukas didis laiko ratas, Be jos orbitomis planetos skrieja per dausas. Gyvybės dovaną kiekvienas gaunam retą, Brangesnę...
Asociatyvi Freepik nuotr. Povilas Gasiulis, Lietuvos pedagogas, vertėjas, Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas Vienas įgalus pensininkas koneveikia savo pačią, o ta pati, taip pat įgali, koneveikia jį patį. Koneveikia jie vienas kitą vienodai: „Ko neveiki nieko?! Ko nieko neveiki?! Nieko neveiki ko?!“ Abu koneveikėjai savo neveiklumą pateisina taip: tai per karšta, tai per šalta,...
Asociatyvi Freepik nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Pasauly žmonės dviejų tipų esti: Vieni galvoja prieš ką nors darydami, Kiti negali niekaip apsispręsti Ir tinginio įveikti nesiryždami. Net mediciną turime dvejopą. Pas specialistą tenka laukti pusmetį. O jei labai ką nors susopa, Privačią kliniką reik rinktis – sumeti. Už dyką sūris tik pelėkautuos, Medicina kad veltui –...
Asociatyvi Freepik nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt La vita è bella, kaip sako linksmieji italai, Gyvenimas, mieli, tikrai nuostabus. Mums duotas pasaulis puikus šis be galo, Ir nieko geriau niekada iš likimo nebus. Mums duoti miškai ir padangių platybės, Banguojanti jūra ir brėkštanti ryto aušra, Nuščiūvam suvokę beribę visatos didybę, Bet perprasti ją per sunku mūsų...
Asociatyvi Freepik nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Kai naktis nusileidžia ant miesto, Tyliai tiksi tamsoj žadintuvas, Ant riekelės tu užtepi sviesto, Lyg vagišius iš mūs šaldytuvo. Nors žinai: po šešių valgyt kenkia, Nuo užankančių gyslų gal liksi be žado, Bet nenuorama alkis valią prilenkia, Nes bijai, kad per naktį nemirtum iš bado. Taip ir slenka tau...
Asociatyvi Freepik nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Išsirito gegužiukas volungės lizde, Kaip būdinga šitiems paukščiams esti, Nesvarbu, kad šeimininkams tai patiks ar ne, Jų vaikus ateivis nori visada išmesti. Ūgtelėjęs gegužinis išskleidė sparnus, Tartum vanagas plačiai skrajot panūdo, Virš visų sparnuočių dėjos baisiai išdidus, Bet… pritrūko tinkamo tam siekiui būdo. Čia, žiūrėk, suktai aplenkti vieną sieks,...
Asociatyvi Unsplash nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Tėvynė ten, KUR gyveni, Kur užgimei ir augai, Tėvų paveldą brangini, Lyg šventą ugnį saugai. Valstybė rūpintis privalo, Piliečiams KAIP gyvent patogiai, Kad jų nealintų be galo Valdžiažmogių „gudrybės“ slogios. Neištęsėti gausūs pažadai, Žerti, kad vėlei tik išrinktų, O atsakyt už juos – nebūtinai,...
Asociatyvi Freepik nuotr. Horacijus Drapakas, www.voruta.lt „Kad numirsiu, man pakaskit Ant Šventosios upės kranto: Kad matytų kapas sodžių, Kūdikėlis kur užaugau,“ – rašė Jonas taip Biliūnas, Nors labai dar jaunas buvo. Jo džiova marino kūną, Daug nuo to žmonių pražuvo. Šiandien mokslas medicinos Gelbsti tūkstančius gyvybių. Bet geriausios net vakcinos Neužtikrins...
Asociatyvi Freepik nuotr. Povilas Gasiulis, Lietuvos pedagogas, vertėjas, Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas Naratyvas, trumpai tariant, yra sakytinis arba rašytinis pasakojimas. Naratorius – pasakotojas. NB: ne kiekvienas naratorius esti geras oratorius. * Intelektualus naratyvas neįsivaizduojamas be tarptautinių žodžių: algoritmas, kontekstas, refleksija, diskursas, empatija, kognityvinis disonansas ir pan. bei garsių pavardžių, pvz., Lacan, Deleuze, Marx....
Asociatyvi Freepik nuotr. Horacijus Drapakas, www.voruta.lt Koks žmogus trapus esąs, Jei žiūrėt pagal ligas. Kenkia jam ilgai STOVĖTI – Varikozę teks turėti. O per daug SĖDĖT sumojus, Jį užpuola hemorojus. Lovoje ilgai DRYBSOSI, Pragulų greit nestokosi. VALGYSI, kiek gausiai duota, Skrandžio opa – garantuota. NETURĖSI apetito, Lauk distrofijos gambito… PERSIRYSI – nutukimas, GERSI – kepenims...
Povilas Gasiulis. V.Braziūno nuotr. Povilas Gasiulis, pedagogas, vertėjas Mano geriausias draugas Celestinas yra romantikas, aš – nebe. Pailiustruosiu. Sėdim, sakysim, abu paežerėje ant apipuvusio rąsto ir ganom akimis debesis. Celestiną domina debesų grožis, jų formos: vienas jam primena laivą, kitas pilies griuvėsius, trečias kalnų grandinę ir panašiai. O aš esu skaitęs, kad vidutinio dydžio...
Asociatyvi Freepik nuotr. Horacijus Drapakas, www.voruta.lt Kai iš ryto vėl pabusiu, Su geru ūpu pabūsiu, Kol jisai paliks mane. Ar jūs matėte Manet, Gal Van Goghą, gal Sezaną? Gal vartojate sezamą, Kad stiprėtų sveikata? Patausokit sveiką tą Komponentą savo būdo, Kur ryte nenoriai budo. Juk geriau linksmiems mums būti, Apturėt sėkmingą būtį. Džiaukimės visi kartu...
Asociatyvi Freepik nuotr. Horacijus Drapakas, www.voruta.lt Kai skubėt – jau pavojinga, O nervuotis – net kenksminga, Patikėt bet kuo – juk kvaila, O bijot vėlu, nes gaila Dar prarasti, ką turi. Todėl būkite geri Sielai netrukdyt ir kūnui Savo džiaugtis malonumui Bei gyventi, kaip patinka, Prietelius matyt aplinkui. Nedrebėti dėl niekų...
Asociatyvi Freepik nuotr. Horacijus Drapakas, www.voruta.lt Jei tu tikrai esi stiprus dvasia, Ar sugebi išmesti seną šlamštą, Kai niekdaikčių prigrūsta kampuose, O namuose gyventi daros ankšta? Drabužiai kabo ant kreivos vinies, Nebemadingi tokie šiandien esti, Bet tarsi seno šuns labai gailies, – Ranka nekyla juos velniop išmesti. Rūdyja blogas virdulys neveikiantis, Dėžė nuo balažin kažkokio...
Asociatyvi Freepik nuotr. Horacijus Drapakas, www.voruta.lt Kol turi akis – skaityk, Kol turi ausis – klausyk, Kol turi liežuvį – malk, Jokiam menui neatšalk. Kol gali paeiti – ženk, Kol gali kvatoti – žvenk. Kol gali mylėti – geisk, Geros progos nepraleisk. Patarimų paklausyk, Bet savotiškai daryk. Nesiginčyk su kvailiu, Nesimėgauk dūmeliu....
Asociatyvi Freepik nuotr. Horacijus Drapakas, www.voruta.lt Jei moteris į jus visai nežiūri, Tai dar nereiškia, – jūs jinai nemato. Juk sferinį regėjimą jos turi, Vyriškiui vertę tuo kaipmat nustato. O moterys visai nėra kvailutės, Kaip kad mėgina kartais būt graudingos. Juk panašiai gaidelis, skiauterę papūtęs, Savom vištelėm matosi juokingai. Todėl neverta šokti aukščiau bambos, Vaizduot...
Horacijus Drapakas, www.voruta.lt Maskvos generolai žvaigždėti Kurpia kautynių planus, Tūkstančius siekia nudėti, Versti griuvėsiais namus. Jie, matot, vykdo liepimą Tariamą priešą įveikt. Kraujo besaikį liejimą Šūkiais pateisinti reik. „Kijeve sėdi fašistai!“ – Staugia rėksniai iš Maskvos. Mindo teisybę rašistai, – Neprilupti nesustos. Karui – nauji milijardai, Karui – gyvybės šimtais, Tvarką pasaulio suardo Niekšai, ginkluoti...
Asociatyvi Unsplash nuotr. Horacijus Drapakas, www.voruta.lt Be interneto buvo mūs jaunystė, Užtat gramatikos beveik nedarėme klaidų. Užtenka šiandien feisbukan įlįsti, Nuo mažaraščių nykiai darosi graudu. Kas būtų staigiai dingus internetui, Be jo pasaulis ar iškęstų tris dienas? Peštukai aršiai vėl kariautų arbaletais, Sijonai damų šluotų vėl gatves. Anksčiau mokykloje vaikai pamėgę linko Į gan skirtingus...
Asociatyvi Freepik nuotr. Horacijus Drapakas, www.voruta.lt Ramybę drums vėjuotos dienos – Prognozė skelbia nelinksma. O prieš akis bus pilkos sienos – Buities pabodusi valksna… Išsigimė žiema, vis lyja, Šlepsėti tenka per balas. Nuo rūko nuotaika pašlyja, Saulutė slepias per dienas. Tačiau kažkur riaumoja karas Ir žmonės žudomi šimtais. Todėl tikrai nerimta daros Mums skundžiantis prastais...
Nuomonės formuotoja. Asociatyvi Freepik nuotr. Horacijus Drapakas, www.voruta.lt Viena maža žvaigždutė, Nuskridus į Maldyvus, Apnuogino bambutę… Ar didelis čia dyvas? Bet tai ištrimitavo Naujienų informuotojai, Kad tokią žinią gavo Iš „nuomonių formuotojos“. Paklauskite, mielieji, O kas toji „formuotoja“, Kokie dar apsėstieji Ištroškę seka ja? Ar jums kas nors įstengia „Formuoti“ smegeninę, Bikiniu prisidengęs Apsvilusią sėdynę?
Freepik nuotr. Horacijus Drapakas, www.voruta.lt Daktarams naudinga, kai jūs sergate, Vaistus perkate ir ryjat tabletes. Advokatas džiaugias, jei bėdon pakliuvote Ir be jo gudrybių nieks neišsispręs. Jeigu kas smurtauja arba pačią tvatyja, Darbo gaus policija ir nenuobodžiaus. Mašina sugedo? Tai tikra garantija, Kad ir autoservisas uždarbio sulauks. Ir tiktai vagišiai jums gerovės linki, Kad namuos...
Socialinių tinklų nuotr. Horacijus Drapakas, www.voruta.lt Šiandien ORIAI gyventi – Tai egzistuoti iš ORO. Galite kandžiai krizenti Iš tokio keisto noro. Betgi kai kainos kyla It balionai karšto oro, Gražios svajonės svyla Nuo tokio likimo nedoro. Tai ką gi daryti, draugužiai, Kai kišenėse švilpauja vėjas, O seime nenustoja ūžę Mokesčių sukėlėjai? Vieną tik turime būdą...