Sąjūdžio 30-mečio minėjimas Mokslų akademijos salėje | J. Vaiškūno muotr.

www.voruta.lt

Birželio 4 d.,  minint Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) 30-metį Lietuvos Respublikos Seime, Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo nariai išplatino viešą kreipimąsi, kuriame pripažino, kad svarbiausi Sąjūdžio siekiai ir uždaviniai iki šiol liko neįgyvendinti ir paragino Tautą telktis ir priešintis valdžios vykdomam Lietuvos išvalstybinimui ir ištautinimui.

Kreipimąsi pasirašė: Vytautas Bubnys, Antanas Buračas, Bronius Genzelis, Arvydas Juozaitis, Bronius Kuzmickas, Bronius Leonavičius, Alvydas Medalinskas, Romas Pakalnis, Vytautas Radžvilas, Artūras Skučas, Gintaras Songaila, Arvydas Šaltenis. Pritarė Sąjūdžio Seimo tarybos nariai Romas Gudaitis, Georgijus Jefremovas.

Skelbiame visą šį sąjūdžio pradininkų pareiškimą:

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės kreipimasis

Birželio 3-ią dieną – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui jau trisdešimt metų. Minėdami šiuos Sąjūdžio metus, labai aiškiai suprantame: jeigu nebūtų 1988 m. birželio 3 d., nebūtų ir 1990 m. kovo 11 d.

Mes, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai, kreipiamės į bendražygius ir Lietuvos žmones, dėkodami už didžiulį pasitikėjimą ir nuostabius metus, kada buvome visapusiškai laisvi. Tačiau mes jaučiame ir prisiimame atsakomybę dėl to, kad padarėme ne viską, ką galbūt galėjome padaryti. Mes nuoširdžiai darėme tai, kuo tikėjome. Klydome, klupome, kėlėmės ir vėl ėjome drauge su visais mumis tikinčiais, su Tauta. Jūs mumis patikėjote. Mes tikėjome Lietuva, jos žmonėmis, susivienijome ir drauge pasiekėme tikslą – Nepriklausomą Lietuvą. Tai pats gražiausias ir nuoširdžiausias mūsų visų gyvenimo metas.

Demokratiškai ir dvasiškai pakylėtai susirinkęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimas išrinko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimą, kurį dera ir būtina vadinti tikruoju Atkuriamuoju Seimu. Būtent jis 1989 m. vasario 16 d. Kaune paskelbė Nepriklausomybės atkūrimą, kaip Sąjūdžio ir Lietuvos kelią.

Geros Valios Pareiškimu, priimtu per Steigiamąjį Suvažiavimą, viešai įvardinome pasiryžimą: „Visose Lietuvos gyvenimo srityse esame pasiryžę siekti taikos ten, kur rasime nesantaiką, tiesos ten, kur rasime klaidinimą, darnos ten, kur rasime netvarką, šviesos ten, kur rasime tamsą.“

Negandų ir išbandymų kupiname Atgimimo kelyje mes tikėjome vienas kitu, tikėjome Tauta. Buvo sunku, tačiau žinojome tikslą, todėl kritiškomis dienomis 1988 m. lapkričio 20 d. Sąjūdis viešai paskelbė Moralinės Nepriklausomybės Pareiškimą. Įsipareigojome, kad jokia politinė padėtis negali suvaržyti Lietuvos valios, kaip Aukščiausiosios jos teisės, kad tik Lietuva gali priimti ir vykdyti savo įstatymus, kad tol, kol šis principas netaps teisine norma, jis turi būti kiekvieno asmeninė nuostata, kad Lietuvoje bus gerbiami tik tie įstatymai, kurie nevaržo Lietuvos Nepriklausomybės. Skelbėme valią sukurti teisinę ir demokratinę Lietuvos valstybę.

Tauta patikėjo Sąjūdžiu ir apie jį susitelkė. 1990 m. kovo 11 d. atkūrėme Lietuvos Nepriklausomybę. Šiuo istoriniu laimėjimu galime pagrįstai didžiuotis. Daugelio šiandienos sunkumų pagrindinė priežastis yra tik ta, kad atkurtos Lietuvos valstybės valdantieji palaipsniui išsižada ir Atgimimo Sąjūdžio idealų, ir pagrindinio valstybės pamato – Tautos suverenumo pirmenybės. Nuo Europos Sąjungos Lisabonos sutarties ratifikavimo imta nebesilaikyti konstitucinių nuostatų, kurios riboja valdžios galias. Neturime ir aiškios vizijos kaip bus siekiama tautos gerovės. Leidome mindyti pamatines valstybingumo vertybes. Ypač tai pasakytina apie lietuvių kalbos valstybinį statusą.

Dalyvavimas NATO ir Europos Sąjungoje Lietuvai padeda atsispirti prieš vis agresyvesnę putiniškos Rusijos politiką regione bei mėginimus įtakoti mūsų šalies politinį, ekonominį gyvenimą. Partnerystė su euroatlantinės bendrijos šalimis yra esminis mūsų valstybės saugumo, gerovės ir klestėjimo ramstis. Tačiau mūsų bendrojo gėrio ir ateities pagrindas  –  tai ori, tvirtai savo žemėje įsišaknijusi tauta ir iš tiesų suvereni valstybė, tai nustato referendumu priimta Konstitucija.

Tik puoselėdami savo pačių vidinę stiprybę ir piliečių pasitikėjimą valstybe, užtikrinsime savo šalies gyvybingumą Vakarų civilizacinėje erdvėje, įveiksime išorines grėsmes. Todėl turime aiškiai matyti ir eurofederalizmo pavojų, kai ES viršūnėlės be tautų valios mėgina kurpti federacinę valstybę, nors tai akivaizdžiai prieštarautų daugelio valstybių, taip pat ir Lietuvos, Konstitucijai.

Europos Sąjunga – tai valstybių ir tėvynių sąjunga, tokia turėtų ir likti, o eurofedealizmas ją tik sugriautų. Globalizmo ir korupcinio valstybės užvaldymo šaknys yra bendros. Tą atskleidė ir „MG Baltic“ ryšiai su eurofederalistais. Daugeliui piliečių tapo akivaizdu, kad būtina pasipriešinti mūsų šalies išvalstybinimui ir ištautinimui.

Mes, Sąjūdžio pirmeiviai, esame įsitikinę, kad šiandien dar ne vėlu Tautai vėl telktis, nepaisant partinių ar kitų skirtumų, ir tvirtai atsigręžti į savo egzistencines vertybes, kurios prieš 30 metų mus sutelkė ir padėjo atkurti mūsų valstybę. Ne visi tie, kurie skelbiasi Sąjūdžio kelio tęsėjais, liko ištikimi šioms vertybėms, tačiau mes tikime naująja Lietuvos karta, jos patriotizmu ir pilietine valia, gebėjimu suvokti bendrą reikalą ir sustabdyti Lietuvos naikinimą. Esame pasirengę prisidėti savo žiniomis bei patirtimi, siekiant sugrąžinti pagarbą Lietuvos valstybei ir piliečiams, pažaboti neteisingumą, įveikti atskirtį, kad išvykę piliečiai vėl norėtų čia sugrįžti.

2018 metų birželio 3 diena, Vilnius